Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.Lt“ pareiškimą dėl skolininko turto, esančio bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys V. Š., S. Š., antstolė V. V

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos UAB „Reikalavimas.Lt“ prašymas ir nustatyta, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkei) V. Š. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio S. Š. pajamų – darbo užmokesčio, mokamo (duomenys neskelbtini), taip pat 1/2 dalis kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų ir iš darbinės ir intelektinės veiklos gaunamų sumų.

12. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai įvertino aplinkybes, jog skola tūrėtų būti laikoma solidariąja sutuoktinių V. Š. ir S. Š. prievole, taip pat kad S. Š. 2022 m. kovo 10 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2022 m. kovo 18 d., iškelta fizinio asmens bankroto byla, tačiau pareiškėja UAB „Reikalavimas.Lt“ fizinio asmens bankroto byloje nėra pareiškusi reikalavimų, be to, S. Š. su V. Š. jau kelerius paskutinius metus gyvena atskirai ir neveda bendro namų ūkio.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

13. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad suinteresuotas asmuo V. Š. yra sudariusi santuoką su suinteresuotu asmeniu S. Š. Antstolės V. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0162/11/01500, užvesta pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1048-714/2011 dėl 720,86 Eur skolos ir 367,30 Eur palūkanų išieškojimo iš V. Š. išieškotojos UAB „Finverta“ naudai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-10046-1032/2017 pradinė išieškotoja UAB „Finverta“ vykdomojoje byloje Nr. 0162/11/01500 buvo pakeista nauju išieškotoju – teisių perėmėja UAB „Legal Balance“. Antstolės V. V. 2018 m. vasario 19 d. patvarkymu Nr. 0162/11/01500 5R-887 išieškotoja UAB „Legal Balance“ vykdomojoje byloje Nr. 0162/11/1500 buvo pakeista į UAB „Reikalavimas.Lt“. Vykdant išieškojimą 2022 rugpjūčio 24 d. turto arešto aktu Nr. S-22-162-14526 areštuotas skolininkei V. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – sutuoktinio S. Š. gaunamas darbo užmokestis, mokamas įmonėje (duomenys neskelbtini), turto arešto sumai 1 387 Eur, viršijančiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą. Skolininkei buvo pateiktas 2022 rugpjūčio 24 d. siūlymas per 20 dienų pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkei neįgyvendinus siūlymo, antstolė išieškotojai 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė patvarkymą Nr. S-22-162- 16442, juo pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo.

14. Pareiškėja UAB „Reikalavimas.Lt“ kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkės V. Š. turtas jos ir S. Š. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra 1/2 dalis skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio, mokamo (duomenys neskelbtini), kurią antstolė areštavo 2022 m. rugpjūčio 24 d. turto arešto aktu, ir kitos darbo užmokesčiui prilygintinos išmokos, iš darbinės ir intelektinės veiklos gaunamos sumos. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi UAB „Reikalavimas.Lt“ prašymą tenkino.

15. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2022 m. kovo 18 d., civilinėje byloje Nr. e2FB-l145-904/2022 S. Š. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, 2022 m. birželio 17 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2022 m. birželio 28 d., patvirtintas mokumo atkūrimo planas.

16. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Remiantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

17. CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

18. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintas pareigas, nėra.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.87 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

20. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: 1) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; 2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; 3) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); 4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; 5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; 6) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; 7) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

21. CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kuriuos bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

22. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). CK 4.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendraturčio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dydis nustatomas bendraturčių susitarimu. Jeigu jie nesusitaria, sprendžia teismas.

23. Byloje nėra ginčo, kad sutuoktiniai V. Š. ir S. Š. nėra sudarę vedybų sutarties. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisme byla dėl santuokos nutraukimo tarp šių suinteresuotų asmenų nebuvo pradėta ir nėra išnagrinėta. Taigi, teismui nepateikti duomenys, kad sutuoktiniai yra nustatę kitokį turto, kurio dalys buvo nustatinėjamos, teisinį režimą. Taip pat nenustatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kuriuos bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Vadinasi, nagrinėjamu atveju taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

24. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo. Šio vertinimo nekeičia ir suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, jog sutuoktiniai jau kurį laiką negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, kadangi, kaip minėta, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai yra preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, preziumuojama, kad nagrinėjamu atveju sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalys yra lygios, t. y. 1/2. Pažymėtina, kad net jei nagrinėjamu atveju skolininkės prievolė yra asmeninė, vis tiek galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

25. Be to, CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010). Taigi, net ir nustačius, kad šiuo atveju taikytina solidarioji atsakomybė, atmestini atskirojo skundo argumentai, kad UAB „Reikalavimas.Lt“ turėjo pareikšti reikalavimą būtent S. Š., t. y. jo bankroto administratoriui, o ne skolininkei V. Š.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentais teiginiais, kad priimta pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų kokiu nors būdu pažeisti S. Š. kreditorių finansinius interesus, teisėtus lūkesčius ir kreditorių lygiateisiškumo principą, ir laiko šiuos teiginius nepagrįstais. CK 4.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. Taigi jei antstoliui nepavyksta išieškoti skolos iš skolininko asmeninių lėšų ir nustatyta tvarka nenustatytas bendraturčių dalių dydis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, klausimą dėl bendraturčio dalies dydžio nustatymo sprendžia teismas (CK 4.89 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra tik individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir sprendžiama ne dėl fizinio asmens turto realizavimo ir (ar) išieškojimo iš turto (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalis), bet dėl sutuoktinio (kuriam nėra iškelta fizinio asmens bankroto byla) turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį.

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.