Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-05-06 · Byla Nr. N2-1513-323/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-06
Bylos Nr.
N2-1513-323/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14323-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
R. A.
Advokatai
Marius Navickas, Liucija Bagačiovienė
Civilinė byla Nr. N2-1513-323/2014(Proceso Nr. 2-06-3-14323-2013-0)Procesinio sprendimo kategorija (S) 77.4.3.; 78.2.1.; 99.5.; 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 6 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovui A. G., jo atstovui advokatui Mariui Navickui, atsakovei R. A., jos atstovei advokatei Liucijai Bagačiovienei, institucijos atstovei A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei R. A. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo nustatyti bendravimo su nepilnamete dukterimi L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią ieškovas kas antro savaitgalio penktadienį 16 val. pasiima dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą; jei buvimo su dukra metu po sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai dukra ir šią nedarbo (poilsio) dieną gyvena su tėvu, dukra parvežama į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 19 val.; ieškovas, kol nepilnametė duktė pradės lankyti mokyklą, pusę kasmetinių ir (ar) neapmokamų atostogų laiko praleidžia su dukterimi, išsiveždamas ją iš jos gyvenamosios vietos, taip pat atostogų, bet ne ilgesniam nei 2 savaičių laikotarpiui, į užsienį, bei parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą savo lėšomis; apie išvykimą į užsienį su dukra ieškovas informuoja atsakovę prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų; pradėjus nepilnametei dukteriai lankyti mokyklą, ieškovas mokslo metų laikotarpiu, išskyrus nepilnametės dukters atostogų laikotarpiu, išsivežti į užsienį negali; vaikui pradėjus lankyti mokyklą, nepilnametė dukra pusę vasaros, rudens, žiemos ir pavasario mokyklos atostogų praleidžia (gyvena) su ieškovu; neporiniais kalendoriniais metais šalių duktė Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 dieną) bei Naujuosius Metus (sausio l dieną), kiekvienų kalendorinių metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) ir porinių kalendorinių metų – Šv. Velykas (dvi dienos) praleidžia su ieškovu, kuris išsiveža dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir parvežą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki paskutinės šventinės dienos 19 val.; ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovę, nuvykus į dukters gyvenamąją vietą, sudaryti sąlygas ir netrukdyti ieškovui bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime, nustatyti, kad abu tėvai turės lygias teises bendraujant, auklėjant vaiką, bei prašo priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters L. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui išlaikymą po 500,00 Lt periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove susituokę nebuvo, tačiau turi dukterį L. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kartu su atsakove. Pažymėjo, kad atsakovė be aiškių priežasčių neleidžia ieškovui matytis ir bendrauti su dukterimi, todėl laiko, kad turi būti nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, bei siekiant užtikrinti bendravimo ryšio susiformavimą, prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką pagal pateiktą tokios tvarkos variantą. Taip pat, siekiant išvengti ginčų ateityje, prašo priteisti iš paties ieškovo išlaikymą nepilnametei dukteriai po 500,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kurių dydis įvertintas atsižvelgiant į dukters poreikius bei ieškovo turtinę padėtį (b.l. 2-8).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas dažnai ir ilgam išvyksta į komandiruotes į užsienį, ten išbūna 1-2 mėnesius, todėl neaišku, kaip ieškovas laikysis bendravimo tvarkos išvykęs iš Lietuvos. Taip pat nurodė, kad ieškovas prašo nustatyti bendravimo su dukterimi tvarką ilgam vaiko gyvenimo laikotarpiui, pati tvarka yra sudėtinga ir neaiški. Paaiškino, kad ieškovui niekada netrukdė bendrauti su dukterimi, kai jis grįždavo į Lietuvą, su dukterimi bendraudavo; bendravimą su dukterimi ribojo tik tada, kai ieškovas nesilaikydavo susitarimo sąlygų dėl bendravimo trukmės ir sutartu laiku dukters negrąžindavo. Pripažįsta ieškovo teisę bendrauti su dukterimi, bei dukters teises ir interesus bendrauti su tėvu. Taip pat nurodė, kad su ieškovu buvo sudarę žodinį susitarimą, pagal kurį ieškovas įsipareigojo teikti dukters išlaikymui po 650,00 Lt kas mėnesį, tačiau nuo 2013 m. lapkričio mėn. ieškovas dukters išlaikymui teikia tik 350,00 Lt. Pažymėjo, kad ieškovo pateikti duomenys apie jo darbo užmokestį yra klaidingi, kadangi jo mėnesinės pajamos sudaro 7000,00 Lt – 8000,00 Lt, todėl ieškovas gali ir turi teikti didesnį išlaikymą savo vieninteliai dukteriai. Paaiškino, kad pati nedirba, prižiūri dukterį, gyvena iš santaupų ir giminaičių paramos. Nurodė, kad duktė turi sveikatos problemų, jos poreikiai yra didesni, mergaitės išlaikymui per mėnesį reikia apie 1400,00 Lt (b.l. 58-60).

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaiko, prašo teismo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad šiais metais per mėnesį vidutiniškai uždirba 1350,00 Lt, turi skolinių įsipareigojimų, vykdomų priverstine tvarka, todėl, jei uždirbtų atsakovės nurodomas sumas, šiuos įsipareigojimus būtų seniai padengęs. Taip pat paaiškino, kad gyvena su sugyventine, kuri turi du paauglius vaikus. Nurodė, kad šalių duktė L. G. noriai bendrauja su juo ir su sugyventinės vaikais. Be to, nurodė, kad komandiruotėse užsienyje per metus būna apie penkis mėnesius, kitą laiką būna Lietuvoje, tačiau konkretaus grafiko nėra, išvykti gali bet kada pakviestas.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra sudėtinga ir paini, kad neįmanoma apskaičiuoti ieškovo prašomų bendrauti su vaiku dalių, neaišku, kur reikės palikti vaiką, kai jį pagal ieškovo siūlomą bendravimo tvarką reikės palikti ieškovui, o pastarasis bus užsienyje. Pažymėjo, kad nori žinoti visą informaciją apie ieškovo komandiruotes, kada jis išvyksta ir kada sugrįžta į Lietuvą. Paaiškino, kad nuo š.m. balandžio mėn. vaikas pradėjo lankyti darželį, todėl ieškovo siūloma bendravimo tvarka netinkama ir šiuo aspektu. Nurodė, kad nuo rudens grįžta į darbą, kuris yra (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau gyvens Klaipėdoje. Prašo dukters išlaikymui priteisti iš ieškovo po 650,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Dėl išlaikymo dydžio nurodo, kad ieškovas turi galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, kadangi faktiškai uždirba 10000,00 Lt – 12000,00 Lt per mėnesį. Nurodė, kad duktė yra alergiška, per mėnesį jos poreikių tenkinimui išleidžia po 1300,00 Lt -1400,00 Lt, dukterį išlaikyti padeda tiek ieškovo, tiek atsakovės motinos: ieškovo motina padeda materialiai - per mėnesį gali skirti 100,00 Lt – 700,00 Lt, atsakovės motina padeda maisto produktais. Paaiškino, kad duktė nori bendrauti su tėvu.

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė nurodė, kad nors mergaitė yra jauno amžiaus, tačiau gali likti pas tėvą su nakvyne. Pažymėjo, kad šalys turi būti tolerantiškos viena kitai, taikiai susitarti dėl bendravimo tvarkos, ypač įvertinant nepastovų ieškovo darbo grafiką; kol vaikas paaugs šalys galėtų šventinius periodus dalytis per pusę, kad vaikas pabūtų su abiem tėvais. Dėl išlaikymo vaikui dydžio nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstamas 500,00 Lt išlaikymo dydis, tačiau šiuo atveju priteisiant išlaikymą būtina įvertinti mergaitės specialius poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei gimė duktė L. G. (b. l. 11). Ieškovas ir atsakovė susituokę nebuvo. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti jo bendravimo su dukterimi tvarką bei priteisti nepilnametės dukters L. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500,00 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (b.l. 2-8).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad šioje byloje tikslinga nustatyti šalių dukters L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, vaiko motina, kadangi šalys gyvena skyrium. CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra jauno amžiaus, visą laiką iki šiol gyvena su motina, ieškovas sutinka, kad nepilnametės dukters L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, byloje nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, teismas sprendžia, kad yra pagrindas viršyti ieškovo pareikštus reikalavimus ir nustatyti nepilnametės L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina atsakove R. A. (CK 3.169 str. 1 d., CPK 268 str. 5 d., 376 str. 3 d.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Šio principo turima laikytis visais atvejais, sprendžiant bet kokius ginčus dėl vaikų, kilusius tarp tėvų. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Ieškovas ieškiniu pateikė siūlomą bendravimo su nepilnamete dukterimi L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos variantą, prašo jį nustatyti. Ieškovo siūlomoje bendravimo tvarkoje taip pat aptariama ir atsakovės vaiko motinos R. A. bendravimo su mergaitė tvarka. Pažymėtina, kad pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato būtent skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas sako, jog bendravimo su vaiku tvarka nustatoma tam iš tėvų, kuris nuolat negyvena su vaiku, o nepilnametės L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina, ir ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl motinai atsakovei R. A. bendravimo su vaiku tvarka nenustatoma. Kitoje dalyje, teismo vertinimu, ieškovo siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka jo kaip skyrium gyvenančio tėvo teisę dalyvauti vaiko auklėjime bei vaiko interesus, išskyrus tiek, kiek ji liečia atostogų periodus. Pažymėtina, kad normaliam, moraliniam, psichologiniam vaiko brendimui, psichologinio saugumo užtikrinimui, būtinas vaiko ryšys ir su motina, ir su tėvu. Todėl, teismo vertinimu, kuo ankstesniame amžiuje yra užtikrinamas tinkamas ir pakankamas vaiko bendravimas su abiem tėvais, tuo labiau yra tenkinami vaiko interesai ir užtikrinama jo teisė, įtvirtinta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje – vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo bendravimo su dukterimi kas antrą savaitgalį, su šiuo reikalavimu atsakovė teismo posėdžio metu sutiko, nustatytina, kad ieškovas su dukterimi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 16 val. iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val., parveždamas dukterį į jos gyvenamąją vietą (CPK 182 str 1 d. 5 p., 187 str.). Ginčo dėl bendravimo su vaiku švenčių metu tarp šalių iš esmės taip pat nėra, todėl ieškovo siūloma bendravimo tvarka, kaip atitinkanti tiek vaiko, tiek abiejų tėvų teises ir interesus, nustatytina ir šiuo aspektu. Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovo bendravimo su dukterimi atostogų metu. Ieškovas prašo nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią su dukterimi praleidžia pusę savo kasmetinių ir (ar) neapmokamų atostogų. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad šis ieškovo reikalavimas yra pernelyg abstraktus, neapibrėžtas, patenkinus tokį reikalavimą būtų pažeista ir motinos teisė bendrauti su dukterimi, ypač atsižvelgiant į ieškovo darbo specifiką, t.y. kaip nurodė ieškovas per metus jis užsienyje dirba apie penkis mėnesius, kas leidžia daryti išvadą, jog likusius septynis metų mėnesius ieškovas yra atostogose bet kokia forma (kasmetinėse ar neapmokamose, kurių trukmė įstatymu neribojama). Todėl esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad kasmetinių atostogų trukmė yra apibrėžta teisės aktų, nustatytina bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią ieškovas su dukterimi bendrauja pusę savo kasmetinių atostogų laiko, kas sudaro keturiolika kalendorinių dienų. Be to, sprendžiant klausimą dėl ieškovo bendravimo su dukterimi jos mokslo rudens, žiemos, pavasario ir vasaros metu pažymėtina, kad aplinkybė, jog vaiko gyvenamoji vieta yra su motina ir motina dėl to daugiau bendrauja su vaiku, negali būti pagrindu palikti motinai mažiau vaiko laisvo laiko nuo mokslo bendravimui su juo negu skyrium gyvenančiam tėvui, todėl ieškovui nustatytina teisė bendrauti su dukterimi pusę jos rudens, žiemos, pavasario atostogų, mergaitei pradėjus lankyti mokyklą. Dėl vaiko mokslo vasaros atostogų atkreiptinas dėmesys, kad jos sudaro apie 82 dienas, kurias abiem tėvam reikia padalinti po lygiai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šį periodą padalijus per pusę ir kiekvienam tėvui paskyrus po 41 dieną nepertraukiamo bendravimo su vienu iš tėvų gali būti pažeista tiek vaiko teisė, tiek tėvų teisės, jei išimtinai vienam tėvui bus priskirta bendrauti su vaiku geriausiu trumpos Lietuvos vasaros laiku, vaiko mokslo vasaros atostogos padalintos kiekvienai šaliai kiekvieną mėnesį po dvi savaites. Dėl ieškovo teisės išsivežti dukterį atostogų į užsienį ne ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui teismas nepasisako ir tokios tvarkos nenustatinėja, kadangi kiekvienas asmuo sprendžia, kur jam praleisti atostogas; ieškovas, norėdamas jas su vaiku praleisti užsienyje bet kokiu atveju turės gauti atsakovės sutikimą, patvirtintą notaro, t.y. vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu. Taip pat netenkintinas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę jos gyvenamojoje vietoje netrukdyti ieškovui bendrauti su dukterimi, kadangi ieškovas su dukterimi bendrauja savo gyvenamojoje vietoje, t.y. vaikui būnant su motina, vaiko tėvas vaiko motinos gyvenamoje vietoje gali būti (lankytis) tik sutinkant vaiko motinai. Kaip ir netenkintinas ieškinio reikalavimas nustatyti abiejų tėvų lygias teises dalyvaujant vaiko auklėjime, vystyme ir švietime, kadangi tokios šalių teisės yra įtvirtintos CK 3.155 ir 3.156 straipsniuose ir atskirai teismo sprendimu nenustatinėjamos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, kaip minėta, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Iš byloje esančių duomenų apie šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovas dirba, darbinės pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1300,00 Lt (atskaičius mokesčius) (b.l. 15-16). Ieškovas kitų išlaikytinių, nekilnojamojo turto neturi, nurodo, kad turi skolinių įsipareigojimų, vykdomų priverstine tvarka. Atsakovės pajamas šiuo metu sudaro gaunama motinystės pašalpa, kuri sudaro apie 700,00 Lt, nuo rudens atsakovė ketina grįžti į darbovietę. Atsakovė nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojame būste (b.l. 62). Tiek ieškovas, tiek atsakovė taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju atsakovei tenka didžiausioji šalių dukters išlaidų ir rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikas. Vertinant vaiko poreikius ir jų dydį pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad preliminariai dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 1400,00 Lt suma, pateikė išlaikymo dydžio detalizaciją išlaidų eilutėmis (b.l. 63). Mergaitė yra alergiška, todėl turi specialių poreikių (b.l. 61). Pažymėtina, kad įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs vaiko amžių bei atsakovės nurodytas sumas, išleidžiamas vaiko poreikiams tenkinti (b.l. 63), sprendžia, kad 1400,00 Lt suma yra faktiškai nepagrįsta ir neatitinkanti proporcingumo reikalavimų dvejų su puse metų vaikui vienam mėnesiui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikantis teismų praktikos, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nukrypti nuo orientaciniu kriterijumi laikomos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo, bei iš ieškovo priteisti didesnį nei šis išlaikymas išlaikymą, konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui priteisti po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismo įsitikinimu 500,00 Lt dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos stovį bei jo poreikius ir esamą bendrą šalyje pragyvenimo lygį (CK 3.192 str. 2 d.). Akcentuotina ir tai, kad mergaitė yra jauno amžiaus ir tokio amžiaus vaikas neturi aukštų reikalavimų aprangai, padidintų išlaidų transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams, juolab kad išlaikyti mergaitę padeda tiek ieškovo, tiek atsakovės motinos, ir tiek materialiai, tiek maisto produktais, be to daiktais, rūbais mergaitę aprūpina ir pats ieškovas. Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina atsakovė vaiko motina R. A. (CK 3.185 str. 1 d.).

Ieškovas ieškiniu taip pat prašo nustatyti, kad atsakovė vaiko išlaikymo lėšas naudos atsižvelgdama į vaiko interesus. Be to, ieškinio aprašomojoje dalyje ieškovas nurodo, kad atsakovė taip pat turi teikti ketvirtines ataskaitas apie išlaikymui gautų lėšų panaudojimą, nors rezoliucinėje ieškinio dalyje šio reikalavimo nebereiškia. Pažymėtina, kad CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, reikalavimą dėl išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo vaiko interesais nurodyti atskirai teismo sprendimu nereikalinga, nes jis įtvirtintas įstatyme. Be to, to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvai, globėjai (rūpintojai) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė iki šiol būtų netinkamai naudojusi tėvų valdžią dukters atžvilgiu, duktė visą laiką augo jos prižiūrima, todėl išankstiniai apribojimai ir įpareigojimai dėl ataskaitų teikimo pažeistų tiek atsakovės, tiek vaiko laisvę spręsti, kas geriausiai atitinka vaiko interesus.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kiti procesiniai klausimai

Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 324,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 9-10), 2000,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 72), 600,00 Lt už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų surašymą bei 82,92 Lt išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (b.l. 77-83). Teismas, vertindamas šių ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą atsižvelgia į tai, kad ieškinys nesudėtingas, jame lakoniškai įvardijamos faktinės aplinkybės bei nurodomos ginčo santykius reglamentuojančios teisės normos, tačiau neanalizuojamos teisės taikymo ir aiškinimo problemos, naujausia teismų praktika, tokio pobūdžio procesinio dokumento surašymas nereikalauja daug laiko ir specialių žinių, taip pat į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, bylos apimtį, sudėtingumą, į tai, kad puse ieškinio reikalavimų kelti reikalavimai nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, nors, kaip minėta, bendravimo tvarka nustatoma tik su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu, be to, išlaidos, susijusius su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų surašymu nėra protingos ir būtinos, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovui iš atsakovės priteistina 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 98 straipsniai).

Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės L. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina atsakove R. A., a.k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukteriai L. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), 500,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos (2013-12-18) iki vaiko pilnametystės.

Paskirti atsakovę R. A., a.k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės L. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas iki jos pilnametystės.

Nustatyti ieškovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukterimi L. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

ieškovas A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), kas antro savaitgalio penktadienį 16 val. pasiima dukterį L. G., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir ne vėliau kaip iki to paties savaitgalio sekmadienio 19 val. parveža ją į jos gyvenamąją vietą. Jei buvimo su dukra metu po sekmadienio eina valstybinė nedarbo (poilsio) diena, tai dukra ir šią nedarbo (poilsio) dieną būna su tėvu, ir yra parvežama į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 19 val.;ieškovas A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), pusę savo kasmetinių atostogų laiko praleidžia su dukterimi L. G., gim. (duomenys neskelbtini), išsiveždamas ją iš jos gyvenamosios vietos bei parveždamas ją į jos gyvenamąją vietą;ieškovas A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukteriai L. G., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjus lankyti mokyklą, su dukterimi praleidžia pirmą pusę jos kiekvienų metų rudens, žiemos ir pavasario atostogų. A. G. su dukterimi L. G., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia kiekvienų metų dukters vasaros atostogas nuo birželio 4 d. iki birželio 18 d. (2 savaites), nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 16 d. (2 savaites), ir nuo rugpjūčio 6 d. iki 20 d. (2 savaitės);ieškovas A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), neporiniais kalendoriniais metais su dukterimi L. G., gim. (duomenys neskelbtini), praleidžia Kūčias ir Šv. Kalėdas (gruodžio 24-26 dienos), paskutiniąją metų dieną (gruodžio 31 dieną) bei Naujuosius Metus (sausio l dieną), kiekvienų kalendorinių metų birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną) ir porinių kalendorinių metų – Šv. Velykas (dvi dienos), išsiveždamas dukterį iš jos gyvenamosios vietos. Ieškovas parveža dukterį į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki paskutinės šventinės dienos 19 val.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui A. G. iš atsakovės R. A. 1500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-13 nutartimi dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė