- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- 2-720-604/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00445-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Atsakovas
- G. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Ieškovas
- J. P.
- Advokatai
- Paulius Jablonskas
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ritai Pechovskai,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. patikslintą ieškinį atsakovui G. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo G. Š. priešieškinį ieškovei J. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. P. pateikė teisme ieškinį, kurį vėliau tikslino prašydama nustatyti vaiko E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ja; nustatyti vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 216 Eur dydžio išlaikymą dukrai E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą į J. P. banko sąskaitą kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos iki E. E. Š. pilnametystės, pavedant lėšas tvarkyti uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo G. Š. 216 Eur dydžio išlaikymą sūnui A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą į J. P. banko sąskaitą kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos iki A. Š. pilnametystės, pavedant lėšas tvarkyti uzufrukto teise; nustatyti atsakovo G. Š., bendravimo su dukra E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. bendra tvarka: kas antrą šeštadienį 10.00 val. pasiima E. E. Š. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir kitą dieną (sekmadienį) 18.00 vai. grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą. Jeigu šie įprastiniai savaitgaliai sutampa su švenčių dienomis, tuomet bendravimas vyksta švenčių dienoms nustatyta tvarka.
2. švenčių dienomis:
- kiekvienų neporinių metų gruodžio 24 d. (Kūčių d.) 10.00 val. pasiima E. E. Š. iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir gruodžio 26 d. (antrą Šv. Kalėdų d.) 18.00 val. grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą.
- kiekvienų porinių metų gruodžio 31 d. (Naujieji Metai) 10.00 val. pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir sausio 1 d. 18.00 val. grąžina juos į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą.
- kiekvienų porinių metų Šv. Velykų sekmadienį 10.00 val. pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienį) 18.00 val. grąžina juos į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą.
3. vasaros atostogų metu: kiekvienais metais praleidžia nepertraukiamas dvi savaites, apie atostogų laikotarpį (kartu su A. Š., g. (duomenys neskelbtini) informuodamas J. P. iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš du mėnesius e-laišku arba telefonu. Pasiėmimo iš nuolatinės gyvenamosios vietos atostogoms laikas suderinamas bendru sutarimu;
nustatyti G. Š. bendravimo su sūnumi A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
1. bendra tvarka: kas antrą šeštadienį 10.00 val. pasiima A. Š. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir kitą dieną (sekmadienį) 18.00 val. grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą. Jeigu šie įprastiniai savaitgaliai sutampa su švenčių dienomis, tuomet bendravimas vyksta švenčių dienoms nustatyta tvarka.
2. švenčių dienomis:
- kiekvienų neporinių metų gruodžio 24 d. (Kūčių d.) pasiima A. Š. iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir gruodžio 26 d. (antrą Šv. Kalėdų d.) 18.00 val. grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą.
- kiekvienų porinių metų gruodžio 31 d. (Naujieji Metai) pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir sausio 1 d. 18.00 val. grąžina juos į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą.
- kiekvienų porinių metų Šv. Velykų sekmadienį 10.00 val. pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienį) 18.00 val. grąžina juos į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą.
3. vasaros atostogų metu: kiekvienais metais praleidžia nepertraukiamas dvi savaites, apie atostogų laikotarpį (kartu su E. E. Š., g. (duomenys neskelbtini) informuodamas J. P. iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš du mėnesius e-laišku arba telefonu. Pasiėmimo iš nuolatinės gyvenamosios vietos atostogoms laikas suderinamas bendru sutarimu;
priteisti iš atsakovo G. Š. bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas G. Š. pateiktu atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutinka visiškai, pateikė teisme patikslintą priešieškinį prašydamas nustatyti nepilnamečio sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo; nustatyti nepilnametės dukters E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove J. P., priteisti iš ieškovės J. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. Š. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteisti iš G. Š. išlaikymą nepilnametei dukrai E. E. Š. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nustatyti, jog atlikus piniginius įskaitymus G. Š. ir J. P. neperveda vienas kitam pinigų sumos, skirtos nepilnamečių vaikų išlaikymui iki dukra E. E. Š. taps pilnametė, nustatyti motinos J. P. su sūnumi A. Š. ir tėvo G. Š. su dukra E. E. Š. bendravimo tvarką, pagal kurią
1. motina turi teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi A. Š., o G. Š. turi teisę nevaržomai bendrauti su dukra E. E. Š., dalyvauti jų gyvenime, auklėjime, stebėti jų vystymąsi, rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu;
2. Taikiai nesutarus dėl motinos ir tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, nustatoma sekanti motinos J. P. ir nepilnamečio vaiko A. Š. bei tėvo G. Š. ir nepilnamečio vaiko E. E. Š. bendravimo tvarka, pagal kurią:
1. Motina turi teisę bendrauti su A. Š. kas antrą mėnesio savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis), o G. Š. su dukra E. E. Š. kas antrą mėnesio savaitgalį (neporinėmis metų savaitėmis). Tėvas/motina paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį po vaiko užsiėmimų ugdymo įstaigose (darželio/mokyklos) ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 21.00 val.
2. Darbo dienomis: antradieniais ir ketvirtadieniais, motina turi teisę bendrauti su vaiku A. Š. neporinėmis metų savaitėmis, tėvas G. Š. su dukra E. E. Š. porinėmis metų savaitėmis. Tėvas/motina vaiką paima po užsiėmimų ugdymo įstaigose (darželio/mokyklos) ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą 21.00 val.
3. Motina J. P. su vaikais praleidžia neporiniais metais - Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 24, 25 d.), Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. iki pietų (14 val.), Šv. Velykų antrą dieną. Poriniais metais - Naujųjų metų (sausio 1 d. po pietų (14 val.), Šv. Velykų pirmą dieną, Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.).
4. Tėvas G. Š. su vaikais praleidžia poriniais metais - Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 24, 25 d.), Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. iki pietų (14 val.), Šv. Velykų antrą dieną. Neporiniais metais - Naujųjų metų (sausio 1 d. po pietų (14 vai.), Šv. Velykų pirmą dieną, Šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.).
5. Motina su A. Š. praleidžia „Motinos“ dieną (gegužės pirmąjį sekmadienį), taip pat savo gimimo dieną (kiekvienų metų lapkričio 26 d.). Bendravimas vyksta nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos.
6. Tėvas su E. E. Š. praleidžia „Tėvo“ dieną (birželio pirmąjį sekmadienį), taip pat savo gimimo dieną (kiekvienų metų vasario 8 d.). Bendravimas vyksta nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos.
7. Vaikų gimimo dienomis, E. E. Š. - (duomenys neskelbtini), A. Š. - (duomenys neskelbtini), abu tėvai turi teisę bendrauti su vaikais bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaikų norus ir interesus. Taikiai nesutarus, motina su vaiku/vaikais jų gimtadienius praleidžia poriniais metais, tėvas - neporiniais metais. Šalys susitaria, kad vieno iš vaikų gimimo dieną, tėvas/motina turi teisę kartu paimti abu vaikus.
8. Motina ir tėvas turi teisę vasaros atostogų metu su vaikais praleisti iki vieno mėnesio savo atostogų. Apie atostogų laiką tėvai praneša vienas kitam iš anksto, bet ne vėliau kaip mėnuo iki numatomų atostogų. Sutapus tėvų vasaros atostogų laikui, pirmenybė rinktis poriniais metais suteikiama motinai, neporiniais metais - tėvui.
9. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, mokslo metų pavasario, rudens, žiemos atostogų metu motina/tėvas turi teisę praleisti su vaiku/vaikais pusę jų atostogų laiko iš anksto pranešus vaikų tėvui apie atostogų praleidimą su vaikais, tačiau ne vėliau kaip prieš savaitę iki numatomų atostogų. Tėvas praneša vaikų motinai apie tikslų vaiko A. Š., o motina praneša vaikų tėvui apie tikslų vaiko E. E. Š. rudens - žiemos - pavasario atostogų laiką.
10. Motina neturi teisės be tėvo G. Š. žinios ir raštiško sutikimo, o tėvas neturi teisės be motinos J. P. žinios ir raštiško sutikimo išvykti su vaiku/vaikais (arba išleisti vaiką/vaikus vienus) į užsienio valstybę, įskaitant Europos Sąjungos valstybes.
11. Tėvas/motina apie tikslų vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką iš anksto informuoja kartu su vaiku gyvenantį tėvą/motiną. Jeigu šioje tvarkoje aptartu laiku motina/tėvas dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali perduoti, pasiimti ar grąžinti vaiko/vaikų, motina/tėvas turi pareigą apie tai informuoti tėvą/motiną kiek įmanoma operatyviau SMS žinute ar telefonu.
12. Tėvai įsipareigoja sudaryti sąlygas vaikams (E. E. Š. ir A. Š.) bendrauti tarpusavyje tiesiogiai bei kitomis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu ir pan.).
13. Šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą (motiną/tėvą) apie vaiko/vaikų sveikatos pablogėjimą, nelaimingus atsitikimus, įvairias traumas ir pan. Tas iš tėvų pas kurį tuo metu būna vaikai, privalo užtikrinti vaikų saugumą, o ligos ar negalavimo atveju, užtikrinti vaiko/vaikų pristatymą į medicinos įstaigą.
14. Jeigu motinos/tėvo ir vaiko/vaikų numatytu bendravimo laikotarpiu vaikas/vaikai suserga ir negali bendrauti su motina/tėvu, tai motina/tėvas turi teisę lankyti sergantį vaiką jo/jų gyvenamojoje vietoje 2 valandas (kas dieną), ar lankytis gydymo įstaigoje neribotą laiką. Apie apsilankymus pas vaiką/vaikus, motina/tėvas įspėja vaikų tėvą/motiną iš anksto SMS žinute, telefonu.
15. Tėvai privalo informuoti vienas kitą apie vaikų mokymosi įstaigų, medicinos įstaigų, gyvenamosios vietos pasikeitimą, būrelių ir kitų užsiėmimų lankymą bei kitą svarbią informaciją, susijusią su vaikais;
priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė papildomą išvadą, kurioje nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi pakankamai geras gyvenimo sąlygas ir gali tinkamai rūpintis vaiko interesais.
Atsiliepimas
Ieškovė J. P. pateiktu atsiliepimu su patikslintu priešieškiniu nesutinka visiškai, ieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad su atsakovu nesudarius santuokos buvo kartu nuo 2010 metų, tačiau iki 2015 m. Vilniuje gyveno atskirai. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. E. Š., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Š.. 2015 metais dalinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal galimybes vaikus augino abu, pati nuo 2012 metų mokėsi neakivaizdžiai, tačiau buvo paėmusi akademines atostogas gimus sūnui, nuo 2016 metų mokosi (duomenys neskelbtini) (akademinės atostogos dėl situacijos šeimoje ir teismų) ir dirba. Besimokant atsakovas vaikų prižiūrėti nepadėjo, teko samdytis auklę, juos taip pat prižiūrėjo vienos organizacijos savanoriai. Bendrai gyvenant (duomenys neskelbtini) G. Š. kažkiek rūpinosi vaikais, per pusę pirko breketus, vežė iš kaimo malkas, remonto niekada bute nedarė, pirmus metus paskolos nuo jos nenuskaičiuodavo, tačiau pati pirko maistą, mokėjo už abiejų vaikų darželį, dukros būrelius, šiuo metu rūbų neperka, turi atiduotų, nes pinigų naujiems neturi. Ilgainiui tarpusavio santykiai pašlijo dėl nuolatinių priekaištų, atsakovo nesirūpinimo jos ir vaikų poreikiais, jokios paramos, įskaitant materialinę, neteikimo, pasikartojančių išpuolių, smurto ir konfliktų su ja bei jos sūnumi iš ankstesnės santuokos T. P., nesugyvenamo ir nepagarbaus elgesio, nuolatinių priekaištų, smurto namų aplinkoje: 2015 m. gruodį ar 2016 m. sausį G. Š. į ją paleido dėžę, todėl iškvietė policiją, po to policiją kvietė dar du kartus, jam dėl vaikų teisių pažeidimų buvo taikyta teisinė atsakomybė, jis ne kartą baustas administracine tvarka, šiuo metu 2019-12-04 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-51444-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 str. 1 d., kadangi interneto gedimui sutaisyti pakviestas meistras atsitiktinai bute, bendro naudojimo kambaryje rado sumontuotą slapto stebėjimo įrangą. Su atsakovu nesutaria dėl vertybinių dalykų auklėjant vaikus: atsakovas nuolat vaikų akivaizdoje demonstruoja nederamą ir absoliučiai netoleruotiną visuomenėje ir privačiame gyvenime elgesį – žemina, skaudina, įžeidinėja ją, kelia konfliktus, rėkia, visiškai ignoruoja jos sūnų T. P.. 2018 m. išsikraustė į (duomenys neskelbtini), gyvenant ten psichologinė situacija pagerėjo, tačiau paskui atsakovas pasiėmė sūnų A. Š., neleido su juo bendrauti, slėpė, vaiką matė realiai tik du kartus per mėnesį, todėl, kad neprarastų ryšio su sūnumi, 2019 m. birželį teko sugrįžti gyventi į (duomenys neskelbtini). Dėl gyvenimo sąlygų gali pasakyti, kad sūnus T. P. bute turi savo kambarį, pati su dukra nakvoja viename kambaryje, o G. Š. su sūnumi A. Š. miega didžiajame kambaryje. Sugrįžus atsakovas ir toliau neleidžia normaliai bendrauti su vaiku, nes neva ne jos bendravimo laikas, vaiką nuolatos iki vakaro sodina žaisti kompiuterinius žaidimus, nuteikinėja prieš ją, teigia jam, kad ji jo nemyli, neleidžia jam duoti net saldainio. Pati užregistravo sūnų A. Š. pas psichologę, tačiau vaiką pas savo surastą psichologę veža G. Š., pastaroji jai jokios informacijos neteikia. Taip pat jai jokios informacijos neteikia ir darželyje, kadangi atsakovas prirašė įvairių raštų. Penkerių metų vaikas užrašytas į priešmokyklinę grupę, nors ji yra prieš. Be to, G. Š. rašo įvarius skundus į jos darbovietę, dukros mokyklą ir kitas institucijas, skundžia dukros psichologę. Dukra nuolat atsiduria lyg tarp dviejų ugnių, bando užstoti mamą ir tėtis išsilieja ant jos. Sūnui A. Š. niekur su ja neleidžiama nuvažiuoti, net į vaikų Kalėdinę mugę. Atsakovas rūpinasi tik sūnumi A. Š., dukra nesirūpina, jos niekur neima, net į polikliniką, mokyklą nenuveža. 2019 m. gruodį dukrai įpylė jo pirktą pomidorų padažu, tai jis ją (ieškovę) visą nuo galvos aptaškė juo, nes negalima imti, savaitgaliais išvykdamas atjungia vandenį, internetą. Pati stengiasi ir daro vienodai dėl visų vaikų, net breketus veža autobusu. Neseniai mirė jos tėvas, G. Š. atsisakė ją su visais vaikais nuvežti į laidotuves, jai teko su visais vaikais važiuoti autobusu, kad tik spėtų iki 18 val. grąžinti A. Š. atsakovui. Dukros ir sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ja atsižvelgiant į vaikų amžių, specialistų vienareikšmį siūlymą užtikrinti vaikams gyvenimą kartu, gyvenamosios vietos stabilumą, be to, kaip matyti iš specialistų išvados, dėl sūnaus sveikatos rekomenduojama ilgalaikė psichologinė/psichoterapinė pagalba sūnui, kuri atsakovo nebuvo ir nėra teikiama. Pagrindinę atsakovo sūnaus „auklėjimo“ dalį sudaro kompiuteriniai žaidimai, paprastai smurtiniai, į kuriuos sūnus įsitraukęs, G. Š. neleidžia jai atimti jų, sako, kad taip ji pažeidžia vaiko teises. Yra nepaisoma jokios vaikiškos tvarkos ir disciplinos bei absoliučiai ignoruojamos mandagaus, pagarbaus ir tinkamo elgesio taisyklės. Atsakovas taip pat nesilanko tėvystės įgūdžių lavinimo kursuose, kuriuos įpareigotas lankyti vaikų teisių institucijos specialistų. Dėl ilgamečio žeminimo, patyčių vaikų akivaizdoje, smurto jos emocinė būsena yra laikinai sudėtinga, tačiau tai nulėmė nesibaigianti įtampa dėl itin blogų asmeninių tarpusavio santykių su atsakovu, o ne su vaikais. Pati turi nuolatinį darbą, savarankiškas pajamas, pajėgi pasirūpinti savimi materialiai. Šiuo metu moka paskolą už butą, liko mokėti apie 14000-15000 Eur, taip pat yra pasiskolinusi pinigų advokato išlaidoms apmokėti, 2019 m. nupirko apleistą butą (duomenys neskelbtini), jis po gaisro, šiuo metu jame gyventi neįmanoma, G. Š. nei prie šio buto pirkimo, nei prie remonto neprisideda. Pati yra įgijusi pedagoginį išsilavinimą, profesionalią darbo su vaikais patirtį, įgūdžius ir išmano bendravimo su vaikais psichologiją, būdus, kiekvieno amžiaus vaikų poreikius, ko iš esmės stokoja atsakovas. Augina sūnų T. P. iš buvusios santuokos, kuriam yra šešiolika metų, jo ir vaikų tarpusavio santykiai geri, jie puikiai sutaria, kartu žaidžia, nepaisant jokių atsakovo tyčia keliamų konfliktų, vaikų nuteikinėjimo prieš T. P.. Be to, sūnus T. P. ir dukra mokosi vienoje mokykloje, jis yra autoritetas mažesniesiems vaikams. Visų vaikų bendras buvimas yra svarbus, užtikrina šeimos stabilumą, puoselėja sveikus ir tvirtus šeimos ryšius, kurie labai svarbūs augančioms asmenybėms pilnaverčiai formuotis. Abiejų vaikų poreikiai, nepaisant šiuo metu kiek mažesnių išlaidų sūnui (už mokslą ir transportą, kol nelanko mokyklos) pripažintina, yra lygūs, su amžiumi jie didėja. Dukros poreikiai mėnesiui susideda iš: maistas – 200 Eur (6,60 Eur dienai), mokestis už mokyklą – 50 Eur (pilna kaina 130 Eur, ją remia dukros klasioko tėvai, kadangi visos kainos sumokėti pati neišgali), mokestis už prailgintą grupę – 30 Eur, tarpmiestinio transporto išlaidos keliaujant į mokyklą – 50 Eur, komunalinės paslaugos (elektra, šildymas, vanduo) – 30 Eur, internetas, telefonas – 5 Eur, apranga – 36 Eur (apie 430 Eur metams), laisvalaikis, knygos – 25 Eur (300 Eur metams), higienos reikmenys – 25 Eur (300 Eur metams), kanceliarinės priemonės, žaislai – 15 Eur (180 Eur metams), atostogos – 15 Eur (180 Eur metams), gimtadienis, dovanos draugų gimtadieniuose – 15 Eur (180 Eur metams), iš viso 576 Eur. Sūnaus poreikiai mėnesiui susideda iš: maistas – 200 Eur (6,60 Eur dienai), mokestis už vaikų darželį – 60 Eur, komunalinės paslaugos (elektra, šildymas, vanduo) – 30 Eur, internetas, telefonas – 5 Eur, apranga – 36 Eur (apie 430 Eur metams), laisvalaikis, knygos – 25 Eur (300 Eur metams), higienos reikmenys – 25 Eur (300 Eur metams), kanceliarinės priemonės, žaislai – 15 Eur (180 Eur metams), atostogos – 15 Eur (180 Eur metams), gimtadienis, dovanos draugų gimtadieniuose – 15 Eur (180 Eur metams), iš viso 426 Eur. Sūnui ateityje pradėjus lankyti mokyklą, jo poreikiai taps identiški dukros poreikiams. Šiuo metu pati rūpinasi visais trimis vaikais vienodai, o G. Š. rūpinasi tik sūnaus poreikiais, moka už darželį. 1/2 dalis dukros poreikių sudaro 288 Eur, o ½ dalis sūnaus poreikių yra 213 Eur. Kadangi jos, o galimai ir atsakovo pajamos, turtinė padėtis nėra pakankami patenkinti aukščiau nurodytus bazinius vaikų poreikius, tuomet jų išlaikymui reikalinga skirti suma, atėmus valstybės mokamus vaiko pinigus (nuo 2020 metų po 100 eurų kiekvienam Vaikui), skaičiuotina atsižvelgiant į esamų išlaikytinių skaičių, gaunamas pajamas padalinant kiekvienam išlaikomam asmeniui lygiomis dalimis. Jos dalis šiuo metu gaunant 650 eurų dydžio mėnesio darbo užmokestį, vieno iš vaikų išlaikymui nustatytina 1/4 gaunamų pajamų (vaikai, sūnus T., ji pati) ir sudaro 162,5 eurus kiekvienam vaikui (650 : 4). Atsakovo dalis, jeigu jo darbinės pajamos (dydis aiškintinas bylos nagrinėjimo metu) identiškos vieno iš vaikų išlaikymui nustatytina 1/3 gaunamų pajamų (vaikai, jis pats) ir sudaro 216 eurų (±650 : 3). Vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ja, iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistina mažiausiai 216 Eur suma kiekvienam vaikui. Mano, kad vaikais galėtų pasirūpinti geriau, kadangi jai paskyrus vaikų globą, galėtų geriau užtikrinti jų tinkamą moralinę būklę, be to, atsakovas valgyti gamina retai, sūnui leidžia žaisti smurtinius kompiuterinius žaidimus, pati puikiai augina du vyresnius vaikus, kurie abu gerai mokosi, vyresnis sūnus groja dviem instrumentais. Nedraus atsakovui bendrauti su vaikais, jei jų gyvenamoji vieta bus nustatyta su ja. Šiuo metu gyvenamosios vietos keisti neketina, nes negali palikti vaiko. Prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.
Atsakovas G. Š. patikslintame priešieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad su ieškove turi du vaikus. J. P. 2018 m. birželio 26 d. su vaikais išėjo iš bendrų namų (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso jiems su J. P., tačiau pats moka būsto komunalinius mokesčius, paskolos įmokas bankui. Po to su vaikais pats bendravo telefonu tik per ieškovę, juos ieškovė leido paimti tik keletą kartų. Vaikams pradėjus gyventi su motina, absoliučiai pasikeitė dukters E. E. Š. elgesys, dukra nuteikinėjama prieš jį, kadangi telefonu su juo kalba tik keliais bendro pobūdžio sakiniais, vengia išsakyti savo nuomonę, kalba tik tai, kas, regis, atitiktų motinos nuomonę, nors anksčiau tarp jų buvo stiprus emocinis ryšys, daug laiko praleisdavo kartu, daug kalbėjosi, dalindavosi įspūdžiais. Pasiėmus sūnų A. Š. iš motinos namų (duomenys neskelbtini), vaikas verkdavo ir sakydavo, kad nenori grįžti į tuos namus, gyventi su motina, jog nori gyventi kartu su tėčiu. Vaikas teigė, kad motina nuolat sako, kad jis negerai elgiasi, kad negeras, neskiria jam dėmesio, nesisodina ant kelių, neseka pasakų ir pan., taip pat vaikas pasakė, kad T. P. jį išmokino rodyti „fuck“, nors šeimoje niekada nebuvo keikiamasi ar rodomi nešvankūs gestai, brolis jį skriaudžia, žnaibo, o motina nereaguoja. Sūnus A. Š. yra skriaudžiamas J. P. sūnaus iš pirmosios santuokos T. P.. A. Š. ne vieną kartą teigė, kad T. muša jį, tai patvirtina ir dukra E. E. Š., tuo tarpu motina J. P. nereaguoja į vaiko skausmą ir gina tik vyresnįjį sūnų. Toks ieškovės sūnaus T. P. elgesys turi įtakos sūnaus A. Š. kasdienei būsenai, jo psichikai, vystymuisi, vaikui nesaugu augti aplinkoje, kurioje auga ieškovės sūnus T. P.. Nuo 2018 m. liepos 18 d. sūnus A. gyvena kartu su juo. Po 2018-07-18 teismo posėdžio sūnus A. Š. pasakė motinai, kad nenori važiuoti su ja ir nori važiuoti pas tėtį, šį pokalbį girdėjęs VTAS Šalininkų skyriaus specialistas Zdislavas Kulevičius pasakė, jog reikia atsižvelgti į vaiko norus, ir jei vaikas nori būti su tėvu – reikia jam tai leisti. Nuo 2018-07-18 ieškovė nei karto neaplankė sūnaus, nesidomėjo jo gyvenimu, tik 2018-08-13 pareiškė norinti pasiimti sūnų 2018-08-15, tačiau sūnus kategoriškai atsisakė važiuoti pas motiną. Kadangi sūnus A. Š. šiuo metu gyvena su juo, jam yra sudarytos saugios ir jo interesus atitinkančios gyvenimo sąlygos, sūnus nenori gyventi pas motiną, todėl sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su juo. Be to, nuo pat vaikų gimimo visuomet gyveno su jais, rūpinosi ir prižiūrėjo juos, auklėjo, moka pasirūpinti vaikų apranga, juos išmaudyti, užtikrinti higieną. Po dukters E. E. Š. gimimo, J. P. pradėjo tęsti mokslus, todėl su vaiku, vėliau su abiem vaikais, likdavo pats, vaikai praleisdavo su juo didžiąją laiko dalį, o jokių samdytų auklių nėra matęs. Tarp jo ir sūnaus yra stiprus emocinis ryšys. Vaikų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kur vaikai turi savo kambarį, žaislus, drabužius, savo erdvę ir pan. A. Š. pripratęs prie namų aplinkos ir nori šiuose namuose gyventi. Pats turi stabilų darbą (duomenys neskelbtini), gauna stabilų – vidutiniškai 700 Eur, darbo užmokestį, darbo grafikas nuo 8 val. iki 16.30 val., todėl turi visas galimybes nuvesti sūnų į darželį ir paimti iš jo. Vaikai dažnai bendrauja su jo sesers J. A. šeima bei seneliais, kurie juos myli ir nori su jais leisti laiką, būti su jais, ir jais rūpintis, tuo tarpu ieškovė su tėvais nebendrauja, jos brolis gyvena (duomenys neskelbtini) ir su juo vaikai visai nebendrauja. T. P. neignoruoja, jis pirmas turi pasisveikinti. Žinodamas, kad T. P. nustatytas aspergerio sindromas, su juo bendrauja. J. P. aiškiai išreiškė norą kraustytis iš (duomenys neskelbtini), o galbūt ir iš Lietuvos, siekia išvykti į (duomenys neskelbtini), tai sietina tik su jos pačios poreikių/norų tenkinimu, tačiau ne su vaikų ateities kūrimu, jų norais, jų poreikių užtikrinimu, todėl absoliučiai nesutinka, kad sūnus A. Š., kuris labai prisirišęs prie jo ir nori gyventi kartu su juo, būtų išvežtas į užsienį. Tiek gyvenant bendruose namuose, tiek pradėjus gyventi atskirai, J. P. sūnui A. Š. skirdavo mažiausiai dėmesio, o vaikas tai jaučia. A. Š. ir sesers E. E. Š. santykiai buvo ypatingai geri iki motinai išsikraustant į atskirą būstą, šiuo metu faktas, kad dukra nori gyventi kartu su motina, sūnus – su juo, tačiau net ir jiems nusprendus gyventi skyriumi, vaikai nenustos bendravę. Abiem vaikams lankant darželį, išlaidas apmokėjo pats, šiuo metu A. Š. eina į darželį, kurio išlaidas apmoka taip pat pats. Gyvenant kartu, su ieškove vienodai pirko maistą, buities, higienos ir pramonės prekes vaikams. Ieškovė dirba mokykloje, yra pedagogė, be to lankė papildomus užsiėmimus kvalifikacijai kelti, asmeninių kreditų neturi, tačiau kartu nemokėjo savo dalies komunalinių mokesčių, nemokėjo ir nemoka būsto paskolos mokesčių. Vertinant abiejų gaunamas pajamas bei turimas išlaidas, matyti, jog jo išlaidas sudaro net didesnė pinigų suma. Ieškovės reikalavimas priteisti vaikui 200 Eur neatitinka pačios ieškovės finansinės padėties vertinant tai, jog ieškovė dviem vaikams skirtų po 200 Eur, tokiu atveju, suaugusios moters poreikiai būtų prilyginami 4 metų vaiko poreikiams, todėl vieno vaiko poreikiams iš vieno iš tėvų turėtų būti priteista 150 Eur išlaikymo suma. Vertinant tai, jog prašo sūnaus A. Š. gyvenamąją vietą nustatyti su juo – tėvu, o dukters gyvenamąją vietą su motina, tokiu atveju, pats mokėtų 150 Eur išlaikymą dukrai E. E. Š., o motina J. P. mokėtų 150 Eur išlaikymą sūnui A. Š., atlikus įskaitymus reikalinga nustatyti, kad tėvas ir motina neperveda vienas kitam pinigų sumos, skirtos nepilnamečių vaikų išlaikymui iki dukra E. E. Š. taps pilnametė. Su dukra bendrauja, norėjo susisiekti su jos psichologe, tačiau telefonu jam neatsiliepia, nuvykus į mokyklą jos neranda, dukra sako, kad ji apie jį blogai kalba, todėl kreipėsi į Švietimo ministeriją. Vaikus visur vežiojo, pramogavo su jais, ieškovė niekur kartu nedalyvavo. Šiuo metu sūnaus išlaikymui skiria: 46 Eur darželiui, perka higienos priemones, maistą, apmoka būrelius, perka rūbus, žaislus. Taip pat bendrauja su darželio pedagogais, nori jį leisti į mokyklą nuo 6 metų, vaikui teikiama tik psichologinė, bet ne pedagoginė pagalba. Ieškovei bendravimo su vaiku neriboja, taip pat rūpinasi ir dukra, jai perka įvairius daiktus, dukra su juo pati niekur nenori važiuoti. Sūnui leidžia žaisti kompiuterinius žaidimus apie pusę valandos per dieną. Kameras įsirengė savo saugumui, kadangi J. P. rausdavosi jo dokumentuose, yra dingę jo dokumentai. Pomidorų padažą ant ieškovės užpylė netyčia, buvo apipiltas ir pats. Yra rašęs skundus į ieškovės darbovietę, kadangi ji atvažiavusi su drauge, (duomenys neskelbtini) mokyklos psichologe, norėjo prievarta išsivežti sūnų iš namų, vaikas nenorėjo važiuoti. Rašė skundą į ministeriją dėl dukros, o ne kreipėsi į mokyklą, kadangi su mokykla jau buvo susidūręs psichologės klausimu. Išvažiuodamas neatjungia interneto ir vandens, vandens šildytuvas yra sugedęs, su ieškove turi kartu spręsti šią problemą, nupirkti naują. Su ieškove iki įsigyjant butą kartu negyveno gal mėnesį. E. E. ir A. tarpusavio santykiai yra puikūs, artimi, jie prisirišę vienas prie kito, kartu žaidžia kompiuterinius žaidimus, dėlioja lego kaladėles, A. Š. nori dalyvauti veikloje su seserimi, jie dalinasi saldainiais. Pagal jo prašomą bendravimo tvarką vaikai būtų išskirti, ar tai neigiamai paveiks vaikus nežino, tam reikia psichologo, be to, jie bendrautų toliau. Prašo nustatyti priešieškinyje nurodytą bendravimo su vaikais tvarką.
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad vaikai E. E. Š. ir A. Š. yra brolis ir sesuo, tarp jų yra nedidelis amžiaus skirtumas ir artimas ryšis, šilti santykiai, jie kartu vyksta pramogauti, gyvena kartu. Butas, kuriame vaikai gyvena priklauso abiem tėvams, abiejų tėvų gyvenimo sąlygos vaikams yra tinkamos. Motina dalyvauja abiejų vaikų gyvenime, nors laikinosiomis apsaugos priemonėmis vaiko A. Š. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, ieškovė nuolat sistemingai siekė sūnaus globos, domėjosi juo visose gyvenimo srityse, įnirtingai siekė, kad sūnui būtų teikiama psichologinė pagalba, nors atsakovas tam priešinosi ir kreipėsi pas psichologą tik po teismo nutarties, nors tai jam buvo rekomenduota prieš metus. Atsakovas dalinai nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos, todėl antstolis paskyrė jam baudą, kiekvieną kartą atsakovui nesilaikant nustatytos bendravimo tvarkos, motina kreipėsi į skyrių, kreipėsi į antstolį. Taip pat motina konsultavosi ir dėl vaiko ugdymo, prašė, derino, konsultavosi dėl papildomo bendravimo. Tarp šalių vyksta nuolatiniai ginčai, kuriuose dalyvauja ir tarnyba. Motina, kad neprarastų ryšio su sūnumi 2019 m. birželio mėnesį sugrįžo gyventi į bendrą butą. Atsakovas laikėsi išskirtinai teismo nustatytos bendravimo tvarkos, nors abiem tėvams buvo paaiškinta, kad motinos valdžia nėra apribota ir ji gali bendrauti su vaiku ne tik nustatytu laiku pagal šalių tarpusavio susitarimą, tačiau iš atsakovo pusės to geranoriškumo nebuvo, jis nesivadovavo vaiko interesais, kad vaikas jaustų abiejų tėvų priežiūrą. Situacija dėl vaiko nuolatinio žaidimo kompiuteriniais žaidimais neatitinka vaiko interesų, motina įsipareigojo riboti žaidimus, juos nuomone vaikas yra priklausomas, tėvas tai neigia. Motina lavina vaikus, veda juos į įvairius būrelius. G. Š. patvirtino, kad ieškovė neriboja jo teisės matytis su dukra, tačiau pats atsakovas neginčijamas yra patvirtinta – riboja ieškovės teises. E. E. Š. išreiškė norą gyventi su mama, A. Š., pastaraisiais metais būdamas tėvo globoje, jo iš dalies įtakotas, ką patvirtino ekspertai, į ką būtina atsižvelgti, nori gyventi su tėvu. Išskirti vaikus nėra tikslinga, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nurodytų vaikų atskyrimo vienas nuo kito aplinkybių skyriaus manymu nėra. G. Š. ne kartą kreipėsi į juos, rašė įvairius raštus, kiekvienas atvejis buvo tiriamas, priimami sprendimai. Mano, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina J. P..
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.
Patikslintas priešieškinis atmestinas.
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą su ja, atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo nustatyti dukros E. E. Š. gyvenamąją vietą su ieškove, o sūnaus A. Š. – su atsakovu.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis.). Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį ir t. t. Taip pat būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas faktiškai gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas ir pateisinamas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikai yra mažamečiai, reikalaujantys nuolatinės tėvų priežiūros ir rūpesčio. Santuoka tarp šalių nėra sudaryta. Iš bylos duomenų, šalių paaiškinimų, šalių pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė ir atsakovas 2015 m. spalio 29 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Esant konfliktiškiems santykiams su atsakovu ieškovė ne kartą kreipėsi į policiją (t. 1, b. l. 20-21, 22-23), o 2018 m. kartu su vaikais išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. liepos mėnesio nepilnametis sūnus A. Š. faktiškai pradėjo gyventi su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje, o dukra E. E. Š. – su motina jos gyvenamojoje vietoje, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-26 nutartimi panaikintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-25 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones, kuriomis iš atsakovo G. Š. buvo priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos 2018-05-07 iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Ta pačia nutartimi nustatyta ieškovės J. P. bendravimo su sūnumi A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi nepilnamečio vaiko E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. P. iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje, nepilnamečio vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G. Š. iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje bei nustatyta G. Š. bendravimo su dukra E. E. Š. tvarka iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Po šios teismo nutarties priėmimo 2019 m. birželio mėn. ieškovė sugrįžo gyventi į bendrą su atsakovu butą.
Kilus ginčui dėl vaikų gyvenamosios vietos, siekiant nustatyti kuri iš šalių gebėtų geriau užtikrinti vaikų interesus ir atliepti jų poreikius, 2018-12-17 nutartimi paskirta ambulatorinė teismo psichologinė ekspertizė.
Į bylą pateiktame nepilnametės E. E. Š. teismo psichologijos ekspertizės akte nurodoma, kad vaikas negali reikšti savarankiškų pažiūrų, nuomonės sudėtingais socialiniais klausimais, įvertinti tarpasmeninius santykius bei priimti sudėtingų socialinių situacijų sprendimų, kai reikia suvokti ir įvertinti daug situacijos kintamųjų, numatyti tolimas sprendimų pasekmes. Dėl mažo amžiaus E. E. Š. negali išreikšti savarankiškos nuomonės bei priimti sprendimų dėl savo santykių su kiekvienu iš tėvų, savo gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su kartu negyvenančiu tėvu tvarkos. Stebima požymių, kad tėvas bando formuoti savo vaikams E. E. Š. ir jos broliui A. Š. neigiamą požiūrį į motiną. Negauta patikimų duomenų, kad motina formuotų E. E. Š. neigiamą požiūrį į tėvą. E. E. Š. ir jos motinos ryšys yra artimas, šiltas, jos ir tėvo ryšys yra artimas, tačiau kupinas prieštaringų jausmų. E. E. Š. ir jos brolio A. Š. ryšys yra artimas, žaismingas, su nežymiai išreikštais konkurencijos elementais. Šiuo metu motina labiau nei tėvas gali sudaryti palankesnes psichologines sąlygas E. E. Š. raidai, tačiau ji taip pat patiria sunkumų pilnai atliepti vaiko emocinius poreikius. šiuo metu E. E. Š. neturi kliniškai reikšmingų psichologinių sunkumų, tačiau turi subtilių emocinių sunkumų. Dėl to tikslinga tolesnė psichologinė pagalba E. E. Š., būtinas tėvų tarpusavio konflikto konstruktyvus sprendimas, vaiko gyvenamosios vietos stabilumo bei bendravimo su abiem tėvais pastovios tvarkos nustatymas, artimų santykių su broliais puoselėjimas, tėvų jautrus ir subtilus priėjimas prie vaiko, prisitaikymas prie jos tempo ir aktyvumo lygio, padidintas dėmesys vaiko atvirai neišreiškiamiems poreikiams, susivaldymas nuo impulsyvių, ekspresyvių pykčio išraiškų, ramios ir palaikančios psichologinės erdvės kūrimas, tikslinga psichologinė pagalba motinai, tėvystės įgūdžių lavinimas tėvui(t. 3, b. l. 36-43).
Nepilnamečio A. Š. teismo psichologijos ekspertizės akte nurodoma, kad vaikas negali reikšti savarankiškų pažiūrų, nuomonės sudėtingais socialiniais klausimais, įvertinti tarpasmeninius santykius bei priimti sudėtingų socialinių situacijų sprendimų, kai reikia suvokti ir įvertinti daug situacijos kintamųjų, numatyti tolimas sprendimų pasekmes. Dėl mažo amžiaus A. Š. negali išreikšti savarankiškos nuomonės bei priimti sprendimų dėl savo santykių su kiekvienu iš tėvų, savo gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su kartu negyvenančiu tėvu tvarkos. Negauta patikimų duomenų, kad tėvai formuotų A. Š. neigiamą požiūrį į kitą iš tėvų. A. Š. ir jo motinos ryšys artimas, tačiau santykis kupinas vaiko prieštaringų jausmų. A. Š. ir jo sesers E. E. Š. santykiai yra pakankamai geri. Šiuo metu nei vienas iš tėvų negeba užtikrinti palankių psichologinių sąlygų A. Š. vystymuisi. Negauta patikimų duomenų, kad A. Š. patirtų tyčinį šeimos narių sukeltą fizinį skausmą. Tėvų tarpusavio ilgalaikis konfliktas, negebėjimas konstruktyviai susitarti dėl vaiko auklėjimo ir priežiūros ir kova dėl A. Š. gyvenamosios vietos kelia A. Š. emocinę sumaištį, lojalumo konfliktą ir psichologinį skausmą. Šiuo metu A. Š. patiria reikšmingų emocinių sunkumų: stebimi trinkančios vaiko psichikos požymiai. Siekiant apsaugoti A. Š. psichiką nuo jai daromos žalos, būtinas tėvų tarpusavio konflikto konstruktyvus sprendimas, vaiko gyvenamosios vietos stabilumo bei bendravimo su abiem tėvais, seserimi ir broliu pastovios tvarkos nustatymas. Rekomenduojama vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija ir stebėjimas dėl galimų A. Š. psichikos sutrikimų. Būtina ilgalaikė psichologinė/psichoterapinė pagalba A. Š., į pagalbos vaikui procesą įtraukiant abu tėvus. Tikslinga psichologinė pagalba motinai, tėvystės įgūdžių lavinimo kursai tėvui (t. 3, b. l. 23-35).
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra. Nepilnametis vaikas nuolat gyvena su ieškove, iš E. E. Š. ekspertizės išvados matyti, kad šiuo metu motina labiau nei tėvas gali sudaryti palankesnes psichologines sąlygas E. E. Š. raidai, byloje nenustatyta aplinkybių, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriau atitiktų vaiko interesus. Todėl šalių nepilnamečio vaiko E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina (ieškove) J. P. (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo. Abi šalys tvirtina, jog turi geresnes nei priešinga šalis galimybes rūpintis vaiku ir jį prižiūrėti.
Spręsdamas dėl vaiko A. Š. gyvenamosios vietos, teismas atsižvelgia į tai, kad iš šalių paaiškinimų, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų apie ieškovės ir atsakovės pajamas, ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši, abi šalys turi vienodas materialines galimybes rūpintis vaiku, gauna panašų atlyginimą, jiems priklauso po ½ dalį buto, kuriame šeima šiuo metu gyvena.
Taip pat, spręsdamas dėl vaiko A. Š. gyvenamosios vietos, teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju šalių vaikui A. Š. yra tik penki metai, jis nėra pajėgus suformuluoti savo nuomonės ir išreikšti savo norų gyvenamosios vietos atžvilgiu. Tokią aplinkybę patvirtina teismo psichologinės ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad dėl mažo amžiaus A. Š. negali išreikšti savarankiškos nuomonės bei priimti sprendimų dėl savo santykių su kiekvienu iš tėvų, savo gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su kartu negyvenančiu tėvu tvarkos.
Todėl sprendžiant dėl vaiko A. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų svarbu atkreipti dėmesį į vaiko santykius su abiem tėvais, jo psichologinę būseną ir abiejų šalių gebėjimą užtikrinti gerą vaiko emocinę savijautą. Kaip nustatyta ekspertizės akte, vaiko ir motinos ryšys yra artimas, tačiau santykis kupinas vaiko prieštaringų jausmų (tiek motinos ilgesio ir siekio artimai bendrauti su ja, tiek pykčio, irzlaus reiklumo ir motinos atstūmimo). A. Š. ir tėvo ryšys yra artimas, tačiau santykis kupinas vaiko prieštaringų jausmų (tiek siekio artimai bendrauti su tėvu ir išgyvenamų bendrų smagių emocijų, tiek nerimo ir siekio pabėgti nuo tėvo). Ekspertizės akte konstatuota, kad vaikas taip pat patiria reikšmingų emocinių sunkumų: stebimi trinkančios vaiko psichikos požymiai. Siekiant apsaugoti A. Š. psichiką nuo jai daromos žalos, būtinas tėvų tarpusavio konflikto konstruktyvus sprendimas, vaiko gyvenamosios vietos stabilumo bei bendravimo su abiem tėvais, seserimi ir broliu pastovios tvarkos nustatymas. Rekomenduojama vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija ir stebėjimas dėl galimų A. Š. psichikos sutrikimų. Būtina ilgalaikė psichologinė/psichoterapinė pagalba A. Š., į pagalbos vaikui procesą įtraukiant abu tėvus. Kaip pažymėta ekspertizės akte, tėvas negeba suvokti vaiko turimų emocinių sunkumų, savo indėlio į vaiko emocinius sunkumus, užtikrinti psichologinės pagalbos vaikui teikimo, nors šią pagalbą vaiko teisių specialistai vis siūlo šeimai nuo 2018-06-01, taip pat pažymėta, kad vaiko motina pakankamai gerai supranta vaiko ypatumus ir jo emocinę būseną, tačiau šiuo metu dėl savo emocinės būsenos patiria sunkumų įsitraukti į šiltą palaikantį emocinį santykį su vaiku ir pasirūpinti vaiko emociniais poreikiais.
Šios ekspertizės metu nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo teiginius apie geresnį jo emocinį ryšį su vaiku, didesnius atsakovo gebėjimus atliepti vaiko poreikius. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas ne kartą buvo raginamas kreiptis pagalbos vaikui į psichologus, jam buvo teikiamos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Šalčininkų socialinių paslaugų centro rekomendacijos, pagalba organizuojant susitikimus su psichologu, tačiau į paskirtus susitikimus atsakovas vaiko neatveždavo, taip rizikuodamas jo sveikata (t. 2, b. l. 89-90, 92, 94, 95, 96, 154), be to, atsakovas teigia, kad vaiko A. Š. psichologinė būsena yra gera, psichologo konsultacijos jam nėra būtinos, pagalbos vaikui, nepaisant specialistų raginimų, kreipėsi tik po atliktos teismo psichologijos ekspertizės. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė, neturėdama galimybės įtakoti, kad vaikas A. Š. lankytųsi pas psichologą, gerai suvokdama kokią žalą daro jos ir atsakovo tarpusavio konfliktai, tokią pagalbą dar 2018-12-13, iki ekspertizės atlikimo, organizavo dukrai E. E. Š. (t. 3, b. l. 19-20). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismo vertinimu ieškovė sugebėtų geriau pasirūpinti vaiko A. Š. emocine būsena, ji turi geresnes vaiko interesų užtikrinimo perspektyvas.
Nors atsakovas teigia, kad vaikas A. Š. nori gyventi su juo, tačiau teismo vertinimu vaiko išreikštas didesnis noras gyventi su atsakovu akivaizdžiai nulemtas atsakovo vaikui keliamų mažesnių reikalavimų, suteikiamos didesnės laisvės užsiimti mėgstamomis veiklomis (kaip toks pavyzdys – leidžiama neribotai žaisti kompiuterinius žaidimus), taip pat tuo, kad atsakovas, formaliai remdamasis teismo nutartimi dėl bendravimo su ieškove laikinosios tvarkos nustatymo, riboja ieškovės dalyvavimą vaiko kasdieniniame gyvenime (t. 2, b. l. 117).
Be to, remiantis kasacinio teismo praktika, nustatant vaikų gyvenamąją vietą, reikia atsižvelgti į jų prisirišimą vienas prie kito, savitarpio santykius, amžių ir kt., nes mažamečių vaikų išskyrimas gali juos traumuoti, neigiamai atsiliepti jų vystymuisi ir auklėjimui, sukelti emocinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Pažymėtina, kad E. E. Š. ekspertizės akto duomenimis, E. E. Š. ir jos brolio A. Š. ryšys yra artimas, žaismingas, su nežymiai išreikštais konkurencijos elementais. Pagal A. Š. ekspertizės aktą jo ir sesers santykiai yra pakankamai geri, atsižvelgiant į vaikų amžiaus, lyties ir temperamento skirtumus; stebimas sesers nuolaidus požiūris į brolį, nusileidimas konkurencinėse situacijose, savo poreikių ir emocijų slopinimas. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių vaikai yra panašaus amžiaus, jie kartu žaidžia, jų santykiai yra artimi, todėl vaiko A. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu nėra tikslingas.
Atsižvelgdamas į tai, kad vaikas, nors laikinai jo gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, bet šiuo metu gyvena tiek su atsakovu, tiek su ieškove, kuri taip pat juo rūpinasi, kad vaikui reikalinga stabili aplinka, kurią užtikrinti ieškovė turi didesnes galimybes, o vaikų išskyrimas jiems padarytų psichologinę žalą ir nei vieno iš šalių vaikų interesų neatitiktų jų išskyrimas nustatant gyvenamąją vietą, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus A. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Teismo vertinimu, poreikį kurti artimą emocinį ryšį su atsakovu, užsiimti malonia veikla, užtikrins maksimalios vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos nustatymas. Tokiu būdu, gyvenant su ieškove vaikui bus geriau užtikrinta struktūruota aplinka, o bendraujant su atsakovu – pakankamas jo dalyvavimas rūpinantis vaiku ir jį auklėjant, galimybė kurti tvirtą emocinį vaiko ir tėvo ryšį.
Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas klausimas dėl atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka nustatytina pagal ieškovės ieškinyje pateiktą pasiūlymą. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma tvarka nepažeidžia šalių ir jų nepilnamečių vaikų teisių bei teisėtų interesų bei užtikrins galimybę atsakovui maksimaliai prisidėti prie vaikų auklėjimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šalys tarpusavio sutarimu gali pakeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką, taip pat pasikeitus aplinkybėms, atsakovas gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė siūlo vienodą abiejų vaikų bendravimo tvarką su tėvu, teismas nustato bendrą vaikų E. E. Š. ir A. Š. bendravimo su tėvu G. Š. tvarką.
Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į vaikų interesus, poreikių dydį, tėvų turtinę padėtį, taip pat į kasacinio teismo praktikoje akcentuojamą orientacinį kriterijų nustatant priteistino išlaikymo dydį, t. y. CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (nuo 2020-01-01 - 607 eurų).
Ieškovės ir atsakovo vaikai E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečiai. Sutiktina su ieškovės argumentais, jog išlaidos vaikų maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, ugdymui, laisvalaikiui, yra būtinos ir neišvengiamos, todėl jų papildomai įrodinėti nereikia. Teismas taip pat pažymi, kad šalių dukra lanko mokyklą, todėl šiuo metu jos išlaikymo išlaidos yra didesnės nei sūnaus, kuris lanko priešmokyklinio ugdymo įstaigą, tačiau vaikams augant auga ir jų poreikiai bei išlaidos šiems poreikiams patenkinti. Kartu pažymėtina, kad nepilnamečiai vaikai nuolat gyvens su ieškove, todėl jai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, be to, ieškovė turi ir kitą išlaikomą vaiką. Savo ruožtu atsakovas yra jauno amžiaus, yra įgijęs paklausią rinkoje profesinę kvalifikaciją, todėl galintis gauti pajamų vaikų išlaikymui. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių aplinkybių neturi galimybės teikti vaikams išlaikymą. Todėl teismas patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovo G. Š. nepilnamečių vaikų E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 216 Eur kiekvienam vaikui nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi 2019 m. gegužės 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi nepilnamečio vaiko E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. P. iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje, nepilnamečio vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G. Š. iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje, taigi faktiškai ieškovė teikė išlaikymą dukrai E. E. Š., o atsakovas – sūnui A. Š. (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis).
Kadangi vaikai lieka gyventi su ieškove, išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufruktore) skirtina ieškovė J. P. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas vykdyti skubiai (CPK 282 str.2 d.1 p.).
Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovo priešieškinis atmestinas.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl kitų pareikštų reikalavimų, teikiant jai antrinę teisinę pagalbą pagal 2018 m. birželio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr.2.2-(NTP-2)-18-T-2322-11800, todėl ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 155,52 Eur žyminis mokestis ((216x12x3%)x2) už ieškovės pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei 400 Eur žyminio mokesčio už ieškovės pareikštus reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos (2x100 Eur) ir už reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo (2x100 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 555,52 Eur žyminio mokesčio.
Už ieškovei teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-07-16 patikslintą pažymą Nr. (2.16)NTP-7-4160 išlaidos sudaro 1146,21 Eur, todėl vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai. Taip pat vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 10,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur).
2018-12-17 nutartimi teismas byloje paskyrė teismo psichologijos ekspertizę, atsakovas sumokėjo 176,78 Eur užstatą už ekspertizę, kitą dalį už ekspertizę sumokėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kadangi ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atlikus ekspertizę, ekspertas pateikė dvi sąskaitas – faktūras 353,56 Eur sumai. Kadangi ieškinys patenkintas pilnai, o atsakovo priešieškinis atmestas, iš atsakovo priteistina 176,78 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų valstybės naudai.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovė J. P. patyrė 1500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios, ieškinį patenkinus visiškai, priešieškinį atmetus, priteistinos iš atsakovo (CPK 98 str.).
Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2018-10-26, 2019-05-21 ir 2020-01-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimis, naikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 92 straipsniu, 96 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 2 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
Nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Patikslintą priešieškinį atmesti.
Nustatyti nepilnamečių vaikų E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove) J. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 216 (du šimtus šešiolika) Eur kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.
Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja (uzufruktore) skirti ieškovę J. P., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais dukra E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), dalyvavimo juos auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis:
1. bendra tvarka: kas antrą šeštadienį 10.00 val. pasiima E. E. Š. ir A. Š. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir kitą dieną (sekmadienį) 18.00 val. grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą. Jeigu šie įprastiniai savaitgaliai sutampa su švenčių dienomis, tuomet bendravimas vyksta švenčių dienoms nustatyta tvarka.
- kiekvienų neporinių metų gruodžio 24 d. (Kūčių d.) 10.00 val. pasiima E. E. Š. ir A. Š. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir gruodžio 26 d. (antrą Šv. Kalėdų dieną) 18.00 val. grąžina į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą.
- kiekvienų porinių metų gruodžio 31 d. (Naujieji Metai) 10.00 val. pasiima vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir sausio 1 d. 18.00 val. grąžina juos į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą.
- kiekvienų porinių metų Šv. Velykų sekmadienį 10.00 val. pasiima vaikus E. E. Š. ir A. Š. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir antrą Šv. Velykų dieną (pirmadienį) 18.00 val. grąžina juos į nuolatinę gyvenamąją vietą arba kitą sutartą vietą.
3. vasaros atostogų metu: kiekvienais metais praleidžia su vaikais E. E. Š. ir A. Š. nepertraukiamas dvi savaites, apie atostogų laikotarpį informuodamas J. P. iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš du mėnesius e-laišku arba telefonu. Pasiėmimo iš nuolatinės gyvenamosios vietos atostogoms laikas suderinamas bendru sutarimu.
Panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos laikinąsias apsaugos priemones:
-Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-26 nutartimi nustatytą ieškovės J. P. bendravimo su sūnumi A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje,
-Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatytą nepilnamečio vaiko E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su motina J. P. iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje bei nepilnamečio vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su tėvu G. Š. iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje bei nustatytą G. Š. bendravimo su dukra E. E. Š. tvarka iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje,
-Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. sausio 15 d. nutartimi paskirtą įpareigojimą atsakovui G. Š. netrukdyti ieškovei J. P. lankytis su vaiku A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pas gydytojus (įskaitant psichiatrą) ir psichologus, tuo tikslu pasiimant sūnų paskirtu laiku iš jo buvimo vietos (įskaitant kelionei reikalingą laiką) konsultacijoms ir visiems kitiems vizitams, stacionariam gydymui ir pan. pas visus specialistus, kuriuos rekomenduos gydytojai, ir po jų grąžinant į vaiko buvimo vietą, apie paskirtų vizitų laiką įpareigojant ieškovę J. P. informuoti atsakovą G. Š. kiek įmanoma iš anksto, bet ne vėliau nei prieš dvi dienas, bei nustatant, kad atsakovas G. Š., jam pageidaujant, turi teisę asmeniškai dalyvauti paskirtuose apsilankymuose pas gydytojus (įskaitant psichiatrą) ir psichologus.
Priteisti iš atsakovo G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 555,52 (penkis šimtus penkiasdešimt penkis Eur 52 ct) Eur žyminio mokesčio, 1146,21 (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt šešis Eur 21 ct) Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 176,78 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis Eur 78 ct) ekspertizės atlikimo išlaidas ir 10,54 (dešimt Eur 54 ct) Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.