Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens G. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-2440-858/2015 pagal pareiškėjos O. K. teisių perėmėjų V. F., A. K. ir A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. teisių perėmėjų V. F., A. K. ir A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. G., J. R. ir A. R. dėl įsakymo panaikinimo, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjos O. K. (toliau – ir pareiškėja) teisių perėmėjai V. F., A. K. ir A. K. (toliau – ir pareiškėjos teisių perėmėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydami panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. Ž7-167 (toliau – ir NŽT įsakymas, ginčijamas įsakymas) (t. I, b. l. 5-7, 24-27).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (t. I, b. l. 55-58) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu (t. III, b. l. 45-48) pareiškėjos teisių perėmėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos teisių perėmėjai, nesutikdami su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. III, b. l. 55-58), kuriuo prašė šį sprendimą panaikinti, jų skundą tenkinti ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. Ž7-167.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 66-69) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi (t. III, b. l. 72-79) pareiškėjos O. K. teisių perėmėjų V. F., A. K. ir A. K. apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašo priteisti iš pareiškėjų solidariai jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 2 278,48 Eur (t. III, b. l. 82-89, 94-101).

Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodoma, jog G. G. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymi, jog administracinė byla buvo nagrinėjama ilgą laiką ir net du kartus buvo išnagrinėta iš esmės tiek pirmoje, tiek ir apeliacinėje instancijoje ir tai patvirtina šios bylos sudėtingumą. Trečiojo suinteresuoto asmens G. G. išlaidas už suteiktą advokato pagalbą įrodo dvi advokato apskaitos kortelės-teisinių paslaugų ataskaitos bei pridedami mokėjimo kvitai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl trečiojo suinteresuoto asmens G. G. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. A-2440-858/2015 nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, atlyginimo.

Vertindama pateiktą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priėmimą, įtvirtina, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą ir tokie prašymai, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Be to, ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis taip pat numato, jog dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Čia iš esmės yra įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus. Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu.

Taigi aiškinant nurodytas ABTĮ 44 ir 45 straipsnių normas sistemiškai ir lingvistiškai išskirtinos tokios pagrindinės su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus. Tik esant šių sąlygų visumai teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-62-521/2011).

Vertindama nurodytų sąlygų buvimą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria kilęs tarp šalių buvo išnagrinėtas iš esmės, įsiteisėjo 2015 m. liepos 7 d. (ABTĮ 145 str.). Šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens G. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo pateiktas laiku, t. y. 2015 m. liepos 16 d. (t. III, b. l. 82-89), ir atitinkamai jis nagrinėtinas iš esmės (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką proceso šalių išlaidų, patirtų pirmoje ar apeliacinėje instancijoje, atlyginimo klausimas sprendžiamas atitinkamos instancijos teisme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-556-63/2010, 2007 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-8-83/2007). Nagrinėjama administracinė byla buvo išnagrinėta ir pirmąja, ir apeliacine instancija, todėl ir bylinėjimosi išlaidos trečiojo suinteresuoto asmens G. G. naudai kiekvienos instancijos teismo priteistinos atskirai. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui (ir atvirkščiai), šis teismas prašymą turi persiųsti apeliacinės instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismas – pirmosios instancijos teismui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-421/2010, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1245/2012). Atitinkamai, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytą teismų praktiką, į tai, kad prašoma priteisti tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, pasisako tik dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu apeliacinėje instancijoje, o trečiojo suinteresuoto asmens G. G. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoda nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui. Taigi pirmosios instancijos teismui perduotina spręsti dėl prašomų priteisti išlaidų: konsultacijos teikimo, susipažinimo su byla, teismo posėdžių, prašymo sustabdyti bylą, prašymo Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl duomenų pateikimo, naujų įrodymų rinkimo ir lydraščio teikiant teismui įrodymus rinkimo, prašymo teismui dėl duomenų išreikalavimo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros rengimo paslaugų atlyginimo (t. III, b. l. 82-89).

Pasisakydama dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo tokiais atvejais, kaip ir pareiškėjas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Be to, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, jis taip pat turi teisę reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.

Vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju analizuojant, ar atitinkamas trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Aplinkybė, jog teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali būti išimtinai siejama vien tik su faktu, kad buvo priimtas atsakovui, kurio interesus ir poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, formaliai palankus teismo sprendimas, t. y. pareiškėjo skundas buvo atmestas. Sprendžiant šį klausimą būtina vertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2374/2013).

Manytina, jog toks ginčo santykio ir trečiojo suinteresuoto asmens vaidmens (suinteresuotumo) procese įvertinimas yra svarbus, nes situacija, kai dėl visiškai nepagrįsto pareiškėjo kreipimosi į teismą trečiojo suinteresuoto asmens faktiškai patirtos išlaidos, kai priimtu teismo sprendimu būtų patenkintos ar apgintos jo teisės, nebūtų atlyginamos, nepateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu. Ir priešingai – situacija, kada trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų priteisiamos išlaidos iš pareiškėjo net ir tada, kai suinteresuotas asmuo į bylą buvo įtrauktas paties suinteresuoto asmens prašymu ar teismo iniciatyva ir bylos baigtis niekaip nepaveikė trečiojo suinteresuoto asmens teisių ir pareigų, neatitiktų teisingumo kriterijaus, pažeistų procesinę pusiausvyrą ir sudarytų prielaidas teisę į teisminę gynybą ribojančiam poveikiui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2374/2013).

Vertindama, ar trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog apeliacinis procesas buvo pradėtas pareiškėjos teisių perėmėjų iniciatyva, nesutinkant su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu, kuriuo jų skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas (t. III, b. l. 55-58). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartimi (t. III, b. l. 72-79) pareiškėjos O. K. teisių perėmėjų V. F., A. K. ir A. K. apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad tokiu priimtu įsiteisėjusiu teismo spendimu buvo apgintos ir trečiojo suinteresuoto asmens teisės, t. y. nebuvo panaikintas ginčijamas įsakymas, kuriuo patikslinus kadastrinius matavimus buvo nustatyta ginčo žemės sklypo Nr. 2-831, esančio (duomenys neskelbtini)k., (duomenys neskelbtini)sen., Kauno raj. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), be kita ko, priklausančio ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, žemės naudmenų sudėtis. Taigi iš esmės buvo tenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas dėl jo žemės sklypo naudmenų sudėties nustatymo teisėtumo. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 5 d.).

Šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti atsiliepimo į atskirąjį skundą, 2013 m. lapkričio 4 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 11 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą, 2015 m. liepos 15 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, laiko apskaitos rengimo bylinėjimosi išlaidas. Šios prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra grindžiamos apskaitos kortele–teisinių paslaugų atskaita Nr. 1, Nr. 2, kasos pajamų orderių kvitais (serija AK Nr. 131109, Nr. 150511, Nr. 150312, Nr. 131127) (t. III, b. l. 82-89, 94-101), 2012 m. balandžio 10 d. atstovavimo sutartimi, sudaryta tarp advokato S. D. ir trečiojo suinteresuoto asmens G. G. (t. I, b. l. 177).

Kiek tai susiję su trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistinomis bylinėjimosi išlaidomis, pabrėžtina, kad ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Tokias Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2004 m. balandžio 16 d. redakcija) patvirtino Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijų 2004 m. balandžio 16 d. redakcija) ir jos yra taikytinos teisinėms paslaugoms suteiktoms iki 2015 m. kovo 19 d. Kita vertus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 buvo patvirtinta nauja Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijų 2015 m. kovo 19 d. redakcija) redakcija. Rekomendacijų 2015 m. kovo 19 d. redakcija, apibrėžianti jos įsigaliojimą ir taikymą, numato, kad jos yra taikomos nustatant priteistino užmokesčio dydį už advokato ar advokato padėjo pagalbą, suteiktą po šio įsakymo įsigaliojimo, t. y. 2015 m. kovo 20 d.

Pastebėtina, jog Rekomendacijų 2004 m. balandžio 16 d. redakcija pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas imamas tas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-563/2008). Tuo tarpu Rekomendacijų 2015 m. kovo 19 d. redakcijos 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Taigi atsižvelgus į prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas darytina išvada, jog prašomoms priteisti bylinėjimosi išlaidoms taikytinos tiek Rekomendacijų 2004 m. balandžio 16 d. redakcija, tiek Rekomendacijų 2015 m. kovo 19 d. redakcija ir siekiant aiškumo dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pasisakytina atskirai.

Kiek tai susiję su prašomomis priteisti 2013 m. lapkričio 4 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidomis, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Rekomendacijų 2004 m. balandžio 16 d. redakcijos 8.11 punktą maksimali priteistina suma už 2013 m. lapkričio 4 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (jį rengiant 2013 m. lapkričio 4 d.) yra 1 500 Lt (434,43 Eur) (koeficientas 1,5 padaugintas iš 1 000 Lt (289,62 Eur) minimalios mėnesinės algos, kuri galiojo teisinių paslaugų suteikimo metu ir kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 1543 (t. II, b. l. 128-129). Tuo tarpu už 2015 m. gegužės 11 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijų 2015 m. kovo 19 d. redakcijos 8.11 punktą maksimali priteistina suma – 928,85 Eur (1,3 koeficientas padaugintas iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2014 m. IV ketvirtį buvo 714,5 Eur (t. III, b. l. 66-69).

Kiek tai susiję su konkrečia G. G. priteistina bylinėjimosi išlaidų suma dėl teiktų nurodytų teisinių paslaugų, teisėjų kolegija pabrėžia, jog CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina reikalavimą, sprendžiant klausimą dėl laimėjusiai proceso šaliai priteistinų išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, dydžio, taikyti vertinamuosius kriterijus, t. y. atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Dar platesnis tokių kriterijų sąrašas yra numatytas tiek Rekomendacijų 2004 m. balandžio 16 d. redakcijos, tiek Rekomendacijų 2015 m. kovo 19 d. redakcijos 2 punkte. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-215/2013). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Pastebėtina, jog visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-215/2013).

Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju atsižvelgusi į Rekomendacijų 2004 m. balandžio 16 d. redakcijos, Rekomendacijų 2015 m. kovo 19 d. redakcijos 2, 8.11 punktus, nurodytus kriterijus, nagrinėtos bylos pobūdį, į tai, kad administracinė byla nebuvo sudėtinga dėl teisinio reguliavimo aiškinimo ir vertinimo, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, atsižvelgusi į parengtų procesinių skundų turinį, sutampančius akcentuojamus aspektus, sprendžia už abiejų atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui 480 Eur. Priteistina suma laikytina adekvačia, proporcinga suteiktai paslaugai ir užtikrinančia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirtį ir tikslus.

Kiek tai susiję su bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą priteisimu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Rekomendacijų 2004 m. balandžio 16 d. redakcijos 8.15 punktą maksimali priteistina suma už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 500 Lt (144,81 Eur) (0,5 koeficientas x 1 000 Lt (289,62 Eur) minimalios mėnesinės algos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 1543 ir galiojusios teisinių paslaugų suteikimo metu, t. y. 2013 m. lapkričio 8 d. (t. II, b. l. 34-35). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2004 m. balandžio 16 d. redakcijos 2, 8.15 punktus, teisingumo, protingumo principus, spręsto klausimo pobūdį, konstatuoja, jog G. G. priteistina 70 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Priteistinos bylinėjimosi išlaidos, be kita ko, laikytinos atitinkančiomis suteiktų teisinių paslaugų pobūdį.

Pastebėtina, jog šios išlaidos yra priteisiamos atsižvelgiant į tai, ar galutiniu teismo sprendimu buvo patenkintos, apgintos G. G., bet ne į atskirojo skundo, už kurį yra prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, tenkinimo ar netenkinimo rezultatą (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Kiek tai susiję su 2015 m. liepos 15 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, laiko apskaitos rengimo išlaidomis, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal Rekomendacijų 2015 m. kovo 19 d. redakcijos 8.17 punktą už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) maksimali priteistina suma – 69,98 Eur (0,1 koeficientas x Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris 2015 m. I ketvirtį buvo 699,8 Eur). Šiuo atveju, atsižvelgusi į nurodytą maksimalią sumą, suteiktas paslaugas, teisėjų kolegija už suteiktas teisines paslaugas priteisia 15 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas (prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas) dydis iš esmės atitinka Rekomendacijų 2015 m. kovo 19 d. redakcijos 2 punkto nuostatas, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytus motyvus bendrai trečiajam suinteresuotam asmeniui G. G. priteistina 565 Eur (480 Eur + 70 Eur + 15 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija pastebi, jog trečiasis suinteresuotas asmuo prašo bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos teisių perėmėjų priteisti solidariai (t. III, b. l. 82-89, 94-101). Tačiau įvertinus pareiškėjos teisių perėmėjų santykius, tai, kad būtent V. F., A. K. ir A. K. kartu perėmė pareiškėjos teises ir pareigas, nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja solidarioji prievolė, kas suponuotų galimybę šiuo pagrindu priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidas. Tokių aplinkybių nenurodė ir trečiasis suinteresuotas asmuo pateiktame prašyme (t. III, b. l. 82-89, 94-101). Be to, pastebėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.5 ir 6.6 straipsnių nuostatas solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai prievolės dalykas yra nedalus. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui G. G. iš pareiškėjos teisių perėmėjų V. F., A. K. ir A. K. atskirai priteisti po 188,33 Eur (565 Eur / 1/3).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

trečiojo suinteresuoto asmens G. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-2440-858/2015, tenkinti iš dalies.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui G. G. iš pareiškėjos O. K. teisių perėmėjų V. F., A. K. ir A. K. po 188,33 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus, 33 Eur ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. A-2440-858/2015 nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Trečiojo suinteresuoto asmens G. G. prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAnatolijus BaranovasRamūnas GadliauskasIrmantas Jarukaitis