Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Grauželio ir Algio Markevičiaus,

dalyvaujant mirusios pareiškėjos O. K. tiesių perėmėjams - A. K. ir A. K., atstovei R. K., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Pėtnyčytei, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. G. ir jos atstovams advokatui Sauliui Dambrauskui, advokato padėjėjui Eimantui Dambrauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi mirusios pareiškėjos O. K. tiesių perėmėjų - V. F., A. K. ir A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. G., J. R., A. R., dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos O. K., mirusios 2014 m. gegužės 2d., teisių perėmėjai V. F., A. K. ir A. K. (toliau – pareiškėjai) prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-07-30 įsakymą Nr. Ž7-167 (I t., b.l. 24-27, II t., b.l. 7-13, 37-42).

Pareiškėjai skunde nurodė ir jų įgaliota atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamu įsakymu patikslinus kadastrinius matavimus buvo neteisingai nustatyta žemės naudmenų sudėtis, nes nepakanka žemės ploto pastatams eksploatuoti. Žemės sklypo kiemas, kuriame yra pastatų, priskirtas pievai. Pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijus pastatus prie jų buvo priskirta 1,48 ha žemės sklypo plotas. Atkūrus nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo nustatytas 1,29 ha žemės sklypo plotas, iš kurio 1,24 ha sudarė užstatyta teritorija ir 0,05 ha vandenų naudmenos. Skundžiamu įsakymu neteisėtai žemės sklypo naudmenos pakeistos į 0,5665 ha žemės ūkio ir 0,5366 ha užstatytos teritorijos plotus. Įsakymas yra neteisėtas, nes žemės sklypo naudmenos nesutampa su pirmiau buvusiomis. Taip pat buvo pažeistas Žemės įstatymo 40 straipsnis. Nustatyta žemės ūkio naudmenų pievos teritorija praktiškai yra statinių - karvidžių kiemas. Dalis statinių šulinių, kurie reikalingi karvidžių eksploatacijai, patenka į pievų teritoriją, priklausančią tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Servitutai šuliniams eksploatuoti nėra nustatyti.

Atsakovas su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b.l. 54-58). Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamu įsakymu buvo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis pagal VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Minėtu įsakymu buvo patikslinti tik kadastriniai duomenys atlikus tikslesnius žemės sklypo matavimus. Atliekant tikslius kadastrinius matavimus buvo nustatomi posūkio taškai, žemės sklypo ribos valstybinėje koordinačių sistemoje. Paklaidos atliekant kadastrinius matavimus galimos, nes tai numato ir teisės aktai. Atkuriant nuosavybės teises buvo nurodyta 1,29 ha žemės sklypas, o patikslinus kadastrinius matavimus buvo nustatytas 1,27 ha žemės sklypo plotas. Tai leistina paklaida. Pagal faktinę padėtį ginčo žemės sklype yra pieva. Atliekant kadastrinius matavimus plane buvo žymimi faktai, t.y. naudmenos, pagal tuo metu buvusią faktinę situaciją. Žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi šis straipsnis kalba apie žemės sklypų formavimą, o šiuo atveju buvo tik tikslinami kadastriniai duomenys. Pareiškėjos atstovės minimi šuliniai ir kiti pastatai kartografuoti plane. Dėl jų naudojimo ir priskiriamo žemės sklypo dydžio pastatams eksploatuoti šalys turi susitarti.

Tretysis suinteresuotas asmuo G. G. ir jos atstovas advokatas Saulius Dambrauskas prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Skundžiamu įsakymu buvo teisėtai ir pagrįstai patikslinti žemės sklypo kadastriniai duomenys, žemės naudmenos. Pieva žemės sklype buvo nustatyta pagal faktinę naudojimo padėtį. Tai, kad žemės sklype buvo pieva, patvirtina Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenys apie žemės sklype deklaruotas žemės ūkio naudmenas - pievą. Pareiškėjai nepateikė jokių rašytinių duomenų, kad buvo netinkamai kartografuota žemė, neteisingai nustatyta žemės sklypo naudmenų sudėtis.

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl kadastrinių duomenų apie žemės sklypo naudmenų sudėtį nustatyto pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjai nesutinka su skundžiamu administraciniu aktu iš esmės dėl patikslinto užstatyto žemės ir ūkio naudmenų ploto.

Bylos duomenys patvirtina, jog skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-07-30 įsakymu Nr. Ž7-167 „Dėl žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) kadastro duomenų patikslinimo“ buvo patikslinti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) . (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ), kadastro duomenys pagal VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Minėtu administraciniu aktu buvo patikslintas bendras žemės sklypo Nr. 281-3 ir žemės sklypo naudmenų plotas, t.y. 0,5665 ha žemės ūkio naudmenų plotas, 0,6366 ha užstatytos teritorijos ir 0,0682 ha vandenų plotas (I t., b.l. 35, 38-39, 78-94). Kauno apskrities viršininko 2001-11-08 įsakymu Nr. 02-05-7105 ir 2001-11-08 sprendimais Nr. 52/14461, Nr. 52/14459 ir Nr. 52/14460 buvo atkurtos nuosavybės teises G. G., J. R. ir A. R. grąžinant natūra 1,29 ha ginčo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 13, 14, 60 -169), kuriame buvo mirusios pareiškėjos O. K., kurios palikimą priėmė jos vaikai, teisių perėmėjai - V. F., A. K., A. K., nekilnojamas turtas: pastatas - karvidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatas - pieno blokas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai (kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys - 4 vnt., šulinys, siloso tranšėja), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 9, 10, II t., b.l. 195). Anksčiau minėtas Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus (I t., b.l. 60-169). Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 02-05-7105 buvo nustatytos šio žemės sklypo naudmenos, kurias sudarė 1,24 ha užstatyta teritorija ir 0,05 ha vandens plotas (I t., b.l. 95-98). Skundžiamu įsakymu buvo patikslinti šio žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ) duomenys ir naudmenos, t.y. buvo nustatyta 0,5665 ha žemės ūkio naudmenų, 0,6366 ha užstatytos teritorijos, 0,0682 ha vandenų (I t., b.l. 35, 38-39, 78-94). Skundžiamas įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į žemės sklypo bendraturčių G. G., A. R. ir J. R. prašymą (I t., b.l. 35-39, II t., b.l. 195).

Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog žemės sklypas pirmą kartą buvo suformuotas ir nustatytos jo naudmenos Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 02-05-7105 pagrindu, nuosavybės teisių atkūrimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims proceso metu (I t., b.l. 84, 95-98). Byloje nėra ginčo dėl žemės sklypo ploto dydžio. Ginčo esmė yra dėl 2010 metais patikslintų žemės sklypo naudmenų dydžio. Pažymėtina ir tai, jog minėti duomenys buvo patikslinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartyje šioje administracinėje byloje pažymėjo, jog ginčo žemės sklypo kadastrinei matavimai buvo atlikti nepažeidus teisės aktų, t.y. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų. Byloje nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, jog ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai būtų buvę parengti ne pagal viešame registre įregistruoto ginčo žemės sklypo preliminarių matavimų ribas.

Nekilnojamojo turto kadastro duomenų keitimo sąlygas reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą, informacija apie žemės ūkio naudmenų ir užstatytos teritorijos plotus, yra konkretų žemės sklypą apbūdinantys duomenys, kurie įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą, suformuojant žemės sklypus kaip nekilnojamojo daikto objektą. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. Analogiškos sąlygos, dėl galimybės pakeisti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis apie konkretų žemės sklypą, yra įtvirtintos ir Nekilnojamojo turto kadastro 32.1.1.4.; 32.1.1.6. punktuose.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 patvirtintų Žemės valstybinės apskaitos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 punkte nustatyta, kad užstatytai teritorijai priskiriama statinių, išskyrus šių Taisyklių 17 punkte nurodytus objektus, užimta žemė; skverai, aikštės, stadionai, aerodromai, kiemai, aplinkos elementai, t.y. gazonai, šaligatviai, aikštelės; veikiančios ir uždarytos kapinės bei joms įrengti ar išplėsti perduoti žemės plotai; namų valdų žemės sklypai ir šių sklypų dalys. Pagal Taisyklių 15 punktą žemės ūkio naudmenas sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos, prie kurių priskiriama daugiametėmis pievų žolėmis užsėti (kultūrinės pievos, įrengtos durpiniuose dirvožemiuose, atlikus melioracinių ir agrotechninių priemonių kompleksą) ar natūraliai apaugę žemės plotai (natūralios užliejamos ir sausuminės pievos), sistemingai naudojami ar galimi panaudoti šienavimui, plotai, apaugę natūraliomis daugiametėmis pašarinėmis žolėmis ir naudojami arba tinkami naudoti gyvulių ganymui.

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartyje šioje administracinėje byloje, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenis apie konkretų žemės sklypą yra keičiami, kai žemės sklype dėl žmogaus ūkinės veiklos ar gamtinių reiškinių įtakos įvyksta atitinkami pokyčiai, kurie nebeatitinka tos faktinės situacijos, kuri buvo anksčiau užfiksuota nekilnojamojo turto kadastre.

Nors Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Kauno filialo 2001 m. gruodžio 10 d. išduotame pažymėjime apie šio žemės sklypo įregistravimą nekilnojamojo turto registre nebuvo nurodyta duomenų apie šio sklypo naudmenas, tačiau žemės sklypo naudmenos nustatytos 2000 m. sausio 3 d., atliekant ginčo žemės sklypo Nr. 281-3 preliminarius matavimus. Nurodytas aplinkybes patvirtina Kauno apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. 02-05-7105 ir ginčo žemės sklypo Nr. 281 -3 duomenys (It., b. l. 84, 141 -142). Liudytoja G. D., 2000 metais atlikusi ginčo žemės Nr. 281-3 preliminarius matavimus ir 2009 metais atlikusi kadastrinius žemės sklypo matavimus, teismo posėdyje paaiškino, jog 2009 metais ginčo žemės sklypo naudmenos buvo pasikeitusios, t.y. kitokios, nei buvo 2000 metais. Žemės sklypo naudmenas 2009 metais nustatė pagal žemės sklypo naudojimo pobūdį. Liudytoja G. D. patvirtino, jog pagal faktinį naudojimo pobūdį, 2009 metais kiemo teritorija pakito, atsirado pievos (ganykla), todėl kiemo teritorija sumažėjo dėl faktinio naudojimo pobūdžio. Liudytoja G. D. paaiškino, jog buvusi pastatų savininkė O. K. sutiko su žemės sklypo naudmenų išdėstymu, tačiau be pagrįstų priežasčių atsisakė pasirašyti Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo 2009 m. rugsėjo 14 d. akte (It., b.l. 81). Liudytojos G. Z. nurodytas aplinkybes, apie pakitusi žemės sklypo naudmenų plotą ir pakitusi faktinį žemės sklypo naudojimo pobūdį, patvirtino Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys, iš kurių akivaizdžiai matyti, jog ginčo sklypo teritorijos dalis yra apaugusi pieva. Tai, kad ginčo žemės sklypo dalis pagal naudojimo pobūdį buvo naudojama kaip pieva (ganykla), patvirtino ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos pateikta informacija, jog dalis ginčo žemės sklypo buvo deklaruojama kaip pievos plotas (III t., b.l. 33-34).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog žemės sklype įvyko atitinkami naudmenų sudėties pokyčiai dėl žemės sklypo faktinio naudojimo pobūdžio, kuris neatitiko tos faktinės padėties, kuri buvo 2000 metais. Todėl 2009 metais kadastriniu matavimų metu žemės sklypo dalyje buvusi pieva buvo kartografuota ir duomenys apie ją buvo įrašyti kadastro duomenyse. Tai neprieštarauja ir atitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus, kad kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.3 p.), užstatytos teritorijos ribos (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė) (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.3.1 p.), vandens telkinių ribos ir hidrografinis tinklas (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.3.3 p.), miško kontūrai, ariamosios žemės, sodų, pievų ir natūralių ganyklų, kitos žemės, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkių kontūrai (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.3.4 p.).

Pareiškėjų teiginiai, kad be teisinio pagrindo sumažėjo žemės sklypo užstatyta teritorija, yra nepagrįsti. Be to pažymėtina, kad žemės sklype esantys statiniai neužima visos sklypo žemės ir tai patvirtina žemės sklypo planas ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie statinius duomenys (IIt., b.l. 8-10, 83).

Taigi, atliekant ginčo žemės sklypo Nr.281-3, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinius matavimus teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Žemės sklypo naudmenos pasikeitė dėl žemės sklypo faktinio naudojimo. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypo žemės naudmenos plane pažymėtos neteisingai ir neatitinka faktinės padėties.

Nustatytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo naikinti skundžiamą aktą. Todėl pareiškėjų skundas netenkintinas ir atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.