Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-03-10 · Civilinė byla Nr. e2-242-370/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-10
Bylos Nr.
e2-242-370/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00949-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-242-370/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00949-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 10 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Administravimas ir auditas“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-988-643/2022 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Deiga“ (toliau – ir ieškovė) 2021 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš A. P. (toliau – ir atsakovas) 761 355,72 Eur padarytos žalos atlyginimą. Ieškinį teismui pateikė ieškovės atstovas advokatas J. V..

2. Ieškinys teisėjos 2021 m. rugpjūčio 26 d. rezoliucija buvo priimtas ir atsakovui buvo nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi nutarė skirti civilinė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. lapkričio 30 d. 9 val., tačiau teismo posėdis dėl ieškovės atstovo advokato J. V. ligos buvo atidėtas ir paskirtas naujas teismo posėdis 2022 m. sausio 12 d. 13 val.

Šalies argumentai

4. Ieškovės atstovas advokatas J. V. 2022 m. sausio 12 d. 8:11 val. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Pareiškime (pildyta forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1R-230) nurodyta: „Aš, advokatas J. V., pažymėjimo nr. 003097, atstovaudamas LUAB „Deiga“, kadangi esu nemokumo kaip ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-988-643/2022 dėl žalos atlyginimo, pasinaudoju man Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalyje suteikta teise ir atsisakau ieškinio, pareikšto atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Patvirtinu, kad teismas man išaiškino procesines ieškinio atsisakymo pasekmes, ir man yra žinoma, kad atsisakius ieškinio teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Man yra žinoma, kad, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalimi, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 12 d. nutartimi tenkino ieškovės atstovo advokato J. V. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, ieškinio atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad toks ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir / arba viešajam interesui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti priimti pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Ieškovės atstovas advokatas J. V. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo teismui pateikė vienašališkai, nepasitaręs su ieškovei atstovaujančia nemokumo administratore ir be jos sutikimo.

6.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atstovas nepateikė jokių duomenų apie tai, jog sprendimas dėl ieškinio atsisakymo buvo pateiktas bankrutuojančios įmonės kreditorių svarstymui. Šiuo konkrečiu atveju, atsisakant ieškinio reikalavimų buvo pažeista nemokumo administratorės pareiga ginti bankrutuojančios įmonės interesus, tinkamai atstovauti įmonei teisme, apsaugoti įmonės turtą.

Atsiliepimas

7. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovė praleido terminą paduoti atskirąjį skundą, nes skundžiama nutartis buvo priimta 2022 m. sausio 12 d., todėl terminas atskirajam skundui paduoti suėjo 2022 m. sausio 20 d., tačiau ieškovė atskirąjį skundą pateikė tik 2022 m. sausio 21 d. ir neprašė atnaujinti praleisto 7 dienų termino atskirajam skundui paduoti.

Šalies argumentai

7.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės atstovo prašymą dėl ieškinio atsisakymo, nes ieškovės atstovas advokatas J. V. savarankiškai galėjo pasirašyti ir pateikti teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovė taip pat nepateikia jokių duomenų, kad advokatas nebuvo suderinęs pozicijos su ieškove dėl ieškinio atsisakymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties, kuria tenkintas apeliantės atstovo advokato J. V. pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymą – apeliantės 2022 m. sausio 20 d. pranešimą advokatui J. V. dėl atstovimo sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nesuformulavo prašymo dėl su atskiruoju skundu pateikto naujo įrodymo priėmimo ir neargumentavo jų pateikimo būtinumo. Taigi, vien dėl šios priežasties naujų įrodymų priėmimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

12. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka.

13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę atsisakyti pareikšto ieškinio lemia dispozityvumo principas civiliniame procese. Ieškinio atsisakymas reiškia, kad ieškovas atsisako ir paties materialiojo teisinio reikalavimo ne tik šiame procese, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2013).

14. Pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dėl to šalių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio. Prielaidos įgyvendinti tokią ieškovo procesinę teisę ir teisinis pagrindas teismui nutartimi patvirtinti ieškovo ieškinio atsisakymą yra tuomet, kai ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškinio reikalavimų atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-687/2016).

15. Ieškinio atsisakymas nėra besąlygiškai privalomas bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nutaręs nepriimti ieškinio atsisakymo, teismas dėl to priima motyvuotą nutartį (CPK 140 straipsnio 5 dalis). Minėta, kad priėmęs ieškinio atsisakymą teismas nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą; jeigu ši aplinkybė paaiškėja vėlesnėse proceso stadijose, teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi suinteresuoto asmens pareikšto ieškinio atsisakymo priėmimas iš esmės reiškia, kad asmuo atsisako teisminės pažeistos teisės gynybos.

16. Teisė į teismą – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, garantuojamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) garantuotų fundamentaliųjų asmens teisių. Asmuo laisvas spręsti, ar šia teise naudotis, be kita ko – jos atsisakyti, tačiau teisės į teismą atsisakymas saisto asmenį tik tuo atveju, jeigu yra priimtas laisva valia ir neabejotinas (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2010 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Suda prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 1643/06, par. 48–49; 2016 m. kovo 1 d. sprendimas Tabbane prieš Šveicariją, peticijos Nr. 41069/12, par. 26–27, 30).

17. Aptartas teisinis reglamentavimas bei EŽTT jurisprudencija leidžia daryti išvadą, kad teismas, kuriam pareiškiamas suinteresuoto asmens ieškinio atsisakymas, nepriklausomai nuo to, ar tai vyksta nagrinėjant civilinę ar baudžiamąją bylą, pirma, turi pareigą tinkamai išaiškinti įstatyme nustatytas tokio procesinio veiksmo teisines pasekmes ir, antra, gali priimti atsisakymą tik nesant abejonių, kad tai atitinka tikrąją asmens valią ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Šiuo konkrečiu atveju byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateikto pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo turinį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė byloje buvo atstovaujama advokato J. V., kuris parengė ir pateikė pirmosios instancijos teismui procesinius dokumentus, taip pat ir 2022 m. sausio 12 d. pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo (nutarties 4 punktas). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo nutarta bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, tačiau teismo posėdis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo perkeltas ir paskirta nauja teismo posėdžio data – 2022 m. sausio 12 d. 13 val. Apeliantės atstovas J. V. 2022 m. sausio 12 d. 8:11 val. pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo (nutarties 4 punktas), kuris žodinio proceso tvarka vykusiame teismo posėdyje priimta skundžiama nutartimi buvo priimtas ir civilinė byla nutraukta (nutarties 5 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės atstovo advokato J. V. pateikto pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo turinį teisinio korektiškumo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl pateikto procesinio dokumento turinio ir tikrosios apeliantės valios atsisakyti ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovui.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje pateiktos atstovavimo sutarties, matyti, jog apeliantė pavedė advokatui J. V. atstovauti ją teisminiuose ginčuose Lietuvos Respublikos teismuose, tačiau atstovavimo sutartyje nebuvo detalizuota, ar apeliantės atstovas turėjo teisę jos vardu pateikti teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Taip pat teismui pateiktame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nenurodyta, dėl kokių priežasčių apeliantės atstovas pateikė tokį pareiškimą.

21. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – AĮ) 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą advokatas privalo „sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai“. Pagal Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – etikos kodeksas) 10 straipsnio 1 dalį advokato lojalumas klientui yra profesionalaus advokato ir kliento bendradarbiavimo ir tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, taip pat lemianti advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, pagal to paties straipsnio 10 dalį advokatas privalo klientui prašant informuoti klientą apie pavedimo vykdymo eigą, derinti savo veiksmus su klientu ir atsižvelgti į kliento samprotavimus bei argumentus, nedelsdamas informuoti klientą apie esminius pavedimo vykdymo įvykius, kad klientas galėtų laiku priimti reikiamą sprendimą. Pagal AĮ 51 straipsnio 1 dalį „Advokatui už šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla“.

22. Kaip jau buvo nustatyta šios nutarties 4 punkte, apeliantės atstovas advokatas J. V. pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nenurodė, kad ieškinio atsisako konkrečiai apeliantė, priešingai, įvertinus pareiškimo turinį, darytina išvada, kad šiuo atveju ieškinio atsakovui dėl padarytos žalos atlyginimo atsisakė pats advokatas J. V., nors teismas nutartyje nurodė, kad atsisakymo teisinės pasekmės ieškovui žinomos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir darant prielaidą, kad apeliantės atstovas turėjo teisę apeliantės vardu pateikti pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, tačiau tokį procesinį dokumentą turėjo pateikti teismui apeliantės, o ne savo vardu. Taip pat pažymėtina, kad pasitvirtinus aplinkybėms, jog advokatas J. V. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, prieš tai nesuderinęs su apeliante pozicijos dėl šio procesinio dokumento pateikimo teismui, advokatui J. V. nustatyta tvarka gali būti iškelta drausmės byla (AĮ 51 straipsnio 1 dalis).

23. Aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nevertino pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo turinio patvirtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. vykusio žodinio proceso tvarka teismo posėdžio metu garso įrašas nebuvo daromas, t. y. skundžiamą nutartį teismas priėmė, nenurodant, kodėl į paskirtąjį teismo posėdį neatvyko šalys, neišklausęs kitų byloje dalyvaujančių asmenų. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3598-866/2020 (aktualus civilinės byloje Nr. eB2-466-866/2022 apeliantei buvo iškelta bankroto byla, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi buvo patikslinta visų apeliantės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 2 042 641,72 Eur, todėl apeliantės pareikštas ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo yra susijęs su viešuoju interesu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei pareiškus ieškinį atsakovui dėl 761 355,72 Eur padarytos žalos atlyginimo, apeliantės kreditoriai turėjo teisėtus lūkesčius, jog jų finansiniai reikalavimai galėtų būti visiškai, ar iš dalies, patenkinti, tačiau apeliantės atstovui advokatui J. V. pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo buvo pažeistas viešasis interesas.

24. Taigi, įvertinus šios nutarties 18, 20, 22-23 punktuose išdėstytas faktines aplinkybes darytina labiau tikėtina išvada, jog apeliantės atstovas, teikdamas prašymą dėl ieškinio atsisakymo, nesuderino tokios pozicijos su apeliante (tai patvirtina aplinkybės, jog apeliantė pati ėmėsi tiesioginių skubių veiksmų apskųsti teismo nutartį iš esmės motyvuojant tuo, kad nebuvo nemokumo administratoriaus, savarankiškai inicijavusio ieškinį, taip pat kreditorių valios dėl ieškinio atsisakymo), to pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas remtis teisingumo, protingumo, sąžiningumo (CPK 1.5 straipsnio 4 dalis) bei civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria civilinė byla nutraukta apeliantei atsisakius ieškinio, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nepriimti apeliantės atstovo advokato J. V. pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo bei civilinę bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagal apeliantės pareikštą ieškinį atsakovui dėl padarytos žalos atlyginimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl termino atskirajam skundui pateikti

25. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

26. Atsakovas atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą nurodė, kad ieškovė atskirąjį skundą pateikė praleidusi terminą. Bylos duomenimis nustatyta, kad žodinio proceso metu teismo posėdyje 2022 m. sausio 12 d. buvo priimta skundžiama nutartis, nurodant, kad ji gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Nors apeliantė teigia, kad jai apie skundžiamą nutartį tapo žinoma tik 2022 m. sausio 14 d., tačiau byloje esanti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. pažyma patvirtina, kad skundžiama nutartis apeliantės nemokumo administratorei, atsakovui ir apeliantės atstovui advokatui J. V. buvo išsiųsta 2022 m. sausio 12 d. per EPP sistemą, o atskirasis skundas teismui pateiktas 2022 m. sausio 20 d. Remiantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalies nuostatomis laikoma, kad skundžiama nutartis šalims buvo įteikta 2022 m. sausio 13 d., taigi, paskutinė atskirojo skundo padavimo termino diena buvo 2022 m. sausio 19 d. (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Apeliantė atskirąjį skundą padavė 2022 m. sausio 20 d., t. y. nežymiai praleidusi terminą atskirajam skundui paduoti.

27. CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą, praleisto termino atnaujinimo klausimą išsprendė, nes atskirąjį skundą priimdamas 2022 m. sausio 21 d. rezoliucija, taip pat motyvuotai atnaujino terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas procesinį terminą, pašalino padarytą procesinės teisės normos pažeidimą dėl nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytų apskundimo tvarkos ir terminų, taip pagrįstai užtikrino ieškovei teisę į apeliaciją.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, objektyviai neįvertinęs byloje nustatytų faktinių ir procesinių aplinkybių, nepagrįstai priėmė apeliantės atstovo advokato J. V. pareikštą ieškinio atsisakymą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui iš esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nepriimti ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Deiga“ atstovo advokato J. V. atsisakymo ieškinio atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui iš esmės.

Teisėja Danguolė Martinavičienė