Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, G. P. gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, dirbančiam pagal autorinę sutartį, gyvenamąją vietą nurodančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, dėl kurio negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,24 prom.), 2018 m. liepos 14 d., 13.40 val., viešojoje vietoje, t. y. viešojo transporto sustojimo aikštelėje „Sparta“, esančioje Kauno g. 26, Vilniuje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: dėl menkavertės dingsties, rankomis pastūmė nukentėjusįjį I. S., dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, taip savo veiksmais padarydamas I. S. kairės blauzdos ir kairės čiurnos odos nubrozdinimus – nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis I. S. parodė, kad išlipo stotelėje „Sparta“, pamatė, kad prieina iš matymo pažįstamas žmogus, jis priėjęs, be jokių žodžių, sugriebė jį iš visų jėgų abiem rankomis ir pastūmė į betoninę urną. Jis nukrito, atsistojo, asmuo su kumščiu ėjo link jo. Tą žmogų pažįsta iš matymo, girdėjo, kaip jis šneka ir žinojo, kad jis yra psichiškai nestabilus, todėl iš karto kvietė policiją. Jie dirbo „Audėjo“ pastate, o asmuo, kiek supranta, ten netoli gyvena, kelis kartus jau buvo užpuolęs, tačiau be mušimų. To asmens visada vengdavo, nes jis porą kartų jau buvo jį „persiėmęs“, kalba buvo nerišli. Vos tik P. prašneko, iš karto suprato, kad su juo nereikia jokių reikalų turėti, nes jis nesveikas.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. V. parodė, kad prisimena, jog teisiamasis įsibrovė į jų kabinetą ir nelabai gražiais žodžiais paprašė I. išeiti į koridorių. I. atsisakė, tada bandė griežčiau pasakyti, bet I. vis tiek atsisakė. Teisiamasis – tai G. P., iš matymo jį žinojo, buvo jų kaimynas, nebendravo su juo, tik pasisveikindavo, jokių konfliktų neturėjo. Kilo įtarimų dėl jo sveikatos būklės, kadangi koridoriuje jis darydavo visokius plakatus, pastatydavo žvakes, tualete su vinimis buvo prikalęs moteriškus apatinius, visokius nepadorius plakatus, todėl įtarimas kilo, kad kažkas jam ne taip. Nukentėjusysis pasakojo, kad kaltinamasis buvo jį užpuolęs stotelėje, po to buvo koridoriuje žodinis konfliktas. I. sakė, kad viskas be priežasties, jis neprovokavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. V. parodė, kad prisimena, jog buvo kažkoks konfliktas. Tą dieną buvo darbe, žmogus atėjo į jų darbo vietą, atidarė duris ir norėjo, kad I. išeitų už durų pakalbėti. Po kurio laiko konfliktas pasibaigė, asmuo išėjo iš jų darbo vietos. Tą žmogų yra matęs porą kartų koridoriuje, jis dirbo kitame kabinete, nėra su juo bendravęs ar turėjęs konfliktų. Atrodo, kad tarp I. ir jo buvo kažkoks konfliktas, kažką girdėjo, bet konkrečiai neprisimena.

Teisiamojo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė Jolanta Didžiokienė patvirtino ekspertizės akto išvadą. Paaiškino, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu G. P. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, šiuo metu jis taip pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ir jam rekomenduotas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t. y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Asmuo ne kartą jau buvo gydytas psichiatrijos stacionaruose, tačiau laikotarpiuose tarp stacionarinių gydymų, dėl kritikos savo būsenai stokos, jis vaistų praktiškai nevartodavo, buvo linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, todėl rekomendavo būtent stacionarinį gydymą, kad jis ilgesnį laiką būtų stebimas, nes sergančių lėtinėmis psichikos ligomis ligonių veiksmai yra neprognozuojami, jie yra socialiai pavojingi. Pastebėjo produktyvios, kryptingos veiklos stoką, o Rokiškio ligoninėje yra ne tik medikamentinis gydymas, bet yra ir socialiniai darbuotojai, socialinė adaptacija, vyksta integracija į įprastinį gyvenimą ir taikomos įvairios priemonės. Lėtinis psichikos sutrikimas nėra išgydomas, galimos ilgesnės ar trumpesnės remisijos, priklausomai nuo ligos pobūdžio, nuo paties ligonio būsenos ir atsiradusios dalinės kritikos, kada jis tikrai suvokia, kad reikia vartoti vaistus ir tuomet jis gali normaliai funkcionuoti visuomenėje.

Į teisiamąjį posėdį buvo šauktas, tačiau neatvyko liudytojas J. R., todėl teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti liudytojo J. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 41).

Teisiamojo posėdžio metu G. P. motina paaiškino, jog kai sūnus negeria, jis yra normalus, su juo galima bendrauti, tačiau matosi visokių sutrikimų, jis yra labai jautrus, įdomiai reaguoja į tai, kad jį asmeniškai liečia. Neturi pagrindo abejoti ekspertų išvadomis. Dabar, kai asmuo tris mėnesius prabuvo ekspertizės įstaigoje, jis yra visai kitoks, vėl pradėjo su juo bendrauti.

Ikiteisminio tyrimo metu G. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) garaže, kur yra jo darbo studija. 2018 m. liepos 14 d., apie 13.40 val., išlipo iš troleibuso „Sparta“ viešojo transporto sustojimo aikštelėje, adresu Vilnius, Kauno g. 26. Nurodytoje vietoje tuo metu buvo apie 4 žmonės iš kurių vienas buvo jo pažįstamas kaimynas I. S.. Su juo jo santykiai nėra geri, kadangi jis prieš pusę metų atgal gyveno šalimais darbovietės, bei be pagrindo rašė ant jo skundus jo darbdaviui. Todėl jis pamatęs I. S. ir turėdamas priekaištų, nurodytoje viešojo transporto sustojimo aikštelėje, matant kitiems asmenims, priėjo arčiau ir tyčia savo kaire ranka I. S. pastūmė, dėl ko pastarasis nuo jo pastūmimo suklupo, tarp jų kilo žodinis ginčas, vienas kitam išreiškė priekaištus. I. S. iš karto pradėjo skambinti į policiją. Jis jam pasakė, kad važiuojame, jam parodys bažnyčią, kuri yra Vilniuje, Raugyklos gatvėje. I. S. sutiko ir kartu įlipo į atvažiavusį troleibusą, kurio numerio nepamena. Atvažiavę prie nurodytos bažnyčios, kartu su I. S. išlipo iš troleibuso ir nuėjo link jos. Tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnai, kurie juos abudu su I. S. pristatė į policijos komisariatą. Policijos komisariate jam buvo nustatytas girtumas, bei buvo uždarytas į Vilniaus m. areštinę. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. (1 t., b. l. 186). 2018 m. lapkričio 4 d. apklaustas G. P. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Nori parodyti, kad anksčiau, prieš tris metus gydėsi nuo depresijos. Narkotikų nevartoja. Jis pažįsta I. S.. 2018 m. liepos 14 d., apie 13.40 val., autobusų stotelėje „Sparta“ kartu su I. S. stovėjo. Po to I. pastūmė, bet jis negriuvo ant žemės. Po ko, pasiūlė kartu nuvažiuoti į Raugyklos gatvę. Kai ten atvyko tai juos pasitiko policija. Policija jį nuvežė į komisariatą (1 t., b. l. 195).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. S. parodė, 2018 m. liepos 14 d., apie 13.50 val., stovėjo SPARTA autobusų sustojime, esančiame Kauno g. 26, Vilniuje. Šiame sustojime stovėjo 3 ar 4 asmenys ir ant suoliuko sėdėjo iš matymo pažįstamas vyras, kuris jam anksčiau grasino, tačiau jis į policiją nesikreipė. Šis vyras pamatęs jį atsistojo, priėjo, pažiūrėjo į jį, ir nieko nesakydamas dviem rankomis jį stipriai pastūmė. Jis krisdamas trenkėsi kaire koja į šiukšlių dėžę ir nukrito ant žemės. Jam nubrozdino koja, dėl to patyrė fizinį skausmą. Jis atsistojo. Vyras pakėlęs kumštį, kuria ranka neprisimena, ėjo link jo ir sakė, kad užmuš. Gindamasis dviem rankomis jį pastūmė nuo savęs ir išsitraukęs telefoną pradėjo skambinti į policiją. Jis vyrui taip pat pasakė, kad skambina į policiją. Atvažiavo troleibusas. Vyras atsisėdo į troleibusą, jis nuėjo iš paskos ir sekė vyrą, kur eina. Kuriame važiavo troleibuse neprisimena. Vyras pamatė jį troleibuse, priėjo prie jo, paėmė ranka už jo dešinės rankos ir pradėjo jį tempti. Jis ėjo iš paskos, nesipriešino. Jam neskaudėjo. Kai ėjo iš troleibuso į Aguonų sustojimą, vyras jam sakė: ,,einam, aš tau tuoj parodysiu". Išlipo iš troleibuso. Vyras jį laikė ir traukė jį per gatvę link ARARAT restorano. Jam neskaudėjo. Jie priėjo prie Raugyklos gatvės. Vyras pasakė, kad jis narkomanas, kad jis jam sugadino gyvenimą. Tada iš kiemo išėjo vyras ir pradėjo raminti užpuolusį jį vyrą, sakė, kad šis nusiramintų, jeigu smogs, bus blogiau. Jis stovėjo. Atvažiavo policijos pareigūnai, įtariamąjį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Jis dirba įmonėje DRIMSITE, esančioje Drujos g. 2, Vilniuje. Šiuo adresu gyveno įtariamasis. Jis, matydamas jį, sakė, kad jis narkomanas ir reiškė nesuprantamas, neadekvačias pretenzija. Jis jo elgesio motyvo nesupranta (1 t., b. l. 31). Nukentėjusysis I. S. taip pat parodė, jog 2018 m. liepos 26 d., apie 10.15 val., į jo darbovietę adresu Drujos g. 2, Vilniuje , atėjo iš matymo jam pažįstamas vyras. Vyro tikslaus vardo ir pavardės nežino, bet greičiausiai jo vardas A.. Minėtas vyras užėjo į jo kabinetą, kuriame dar sėdi jo kolegos ir pasakė ja, kad jis ateitų. Jis pasakė, kad niekur neis. Šis vyras jį užpuolė 2018 m. liepos 14 d. Spartos stotelėje (1 t., b. l. 34-35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. V. parodė, kad 2018 m. liepos 26 d., apie 10.00 val., į jo darbovietės „Dreamsite“, adresu Drujos g. 2, Vilniuje, kabinetą, atėjo iš matymo pažįstamas menininkas, kurio vardo nei pavardės nežino. Iš bendro vaizdo blaivus. Šis vyras iki 2018 metų pavasario, nuomojosi kabinetą tame pačiame pastate kur yra darbovietė „Dreamsite“, bet dėl konflikto su kitais patalpų nuomotojais buvo išprašytas. Tuo metu, kabinete buvo jis, I. S., J. R. ir M. V.. Minėtas menininkas tik įžengęs į kabinetą, nepasisveikino, kreipėsi į I., kurio darbo stalas stovėjo greta įėjimo durų. Menininkas sakė I.: „davai išeinam“. I. atsakė, kad niekur su juo neis. Po to, menininkas supyko ir pradėjo kalbėti šaukdamas, t. y., - kvietė I. išeiti į lauką, sakė „ką tu ne vyras“, ir pradėjo ant I. keiktis visokiais necenzūriniais žodžiais, bet muštis nešoko. Tuo metu kabinete klientų nebuvo, bet galvodamas, kad bet kokių momentu gali ateiti, ir matydamas tą nejaukų momentą, kai menininkas nutilo ir žiūrėdamas į I. laukė kaip jis pasielgs, greitai atsikėlė nuo kėdės ir jau norėjo išprašyti menininką iš kabineto, tačiau menininkas greitai susigrėbė ir išėjo iš kabineto (1 t., b. l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. R. parodė, kad 2018 metais, vasarą, tikslios datos neatsimena, apie 11.00-12.00 val., į jo darbovietę, UAB „Dreamsite“, adresu Drujos g. 2, Vilniuje, atėjo iš matymo pažįstamas menininkas. Minėtas vyras anksčiau nuomojosi patalpą tame pačiame pastate, kur yra UAB „Dreamsite“ patalpos. Atsimena, kad minėtas vyras pastoviai elgėsi keistai, buvo net atvejis, kai apipurškė dujomis jų kabineto duris ir sieną. Jo elgesys kėlė įtarimų, kad turi psichinių sutrikimų. Tačiau minėtam vyriškiui jau kurį laiką buvo uždrausta nuomotis patalpas Drujos g. 2, Vilniuje. Taigi vyriškis - menininkas, tą vasaros dieną atsidaręs jų kabineto duris, įkišo galvą ir stovėdamas tarpduryje kreipėsi iškart į I. S.. Jis kvietė I. išeiti su juo į lauką, aiškintis santykių. I. atsakė, kad nesiruošia su juo niekur eiti. Toks atsakymas supykdė minėtą menininką, kadangi iškart pradėjo ant I. keiktis necenzūriniais žodžiais: „suka, bailys, ką tu ne vyras“, bet muštis nešoko. I. į provokaciją nieko neatsakė. Kabinete sėdėjęs bendradarbis J. V. po kelių menininko išsakytų keiksmažodžių atsikėlė nuo kedės ir stebėjo situaciją. Tuo pačiu menininkas, ar dėl to, kad Jaroslav atsikėlė ir tai jį išgąsdino, ar dėl kitų priežasčių, staigiai uždarė kabineto duris. (1 t., b. l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V. parodė, kad 2018 metais, vasarą, dienos metu, į darbovietės UAB „Dreamsite“, Drujos g. 2, Vilniuje, kabinetą, atėjo anksčiau patalpas tame pačiame pastate kaip ir bendrovė „Dreamsite“ nuomojęsis vyriškis. Vyriškį pažįsta iš matymo, bet nežino vardo nei pavardės. Vyriškis kažkur 40 metų amžiaus, vidutinio ūgio, garbanotų tamsių plaukų iki pečių. Minėtas vyras užėjęs į kabinetą kreipėsi į I. S., kviesdamas pastarąjį išeiti su juo į lauką aiškintis santykių. I. atsakė, kad jis neprivers jo išeiti. Išgirdęs I. atsakymą, vyriškis pradėjo „koliotis“ su I., t. y. keikė I. necenzūriniais žodžiais, bet muštis nešoko. Vyriškis taip pašnekėjo gal porą minučių, po ko trenkęs durimis išėjo. I. visą laiką pasistengė neišprovokuoti konflikto ir visą laiką kurį vyriškis jį kalbino, tylėdamas sėdėjo už savo darbo stalo (1 t., b. l. 45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto O. D. išvadoje Nr. G. 2370/2018(01) nurodyta, kad 1. I. S. nustatyti kairės blauzdos ir kairės čiurnos odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais) arba kontaktuojant su kietu paviršiumi, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. liepos 14 d.). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Neatmetama galimybė, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis ir tiriamojo papildomai paaiškintomis aplinkybėmis. 3. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienmomentiškai mažiausiai dviem trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant šios nustatytus kūno sužalojimus. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir nugriuvus bei kontaktavus su kietu atsikišusiu daiktu, arba plokštuma. 4. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka. 5. Nustatytų sužalojimų vietose individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo (1 t., b. l. 28).

2019 gegužės 27- birželio 21 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytos išvados, kad:

1. Baudžiamojo įstatymo uždrausto veikos padarymo metu G. P. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidinė šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. 2. Atsakyta 1. 3. Šiuo metu G. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 4. G. P. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. 5. Su G. P. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. Jam nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną (1 t., b. l. 137-143).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo I. S., liudytojų M. V., J. R., J. V. duotus parodymus, kitą minėtą rašytinę bylos medžiagą (specialisto išvadą, teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, tarnybinius pranešimus ir kt.), konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, kad G. P. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, dėl kurio negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,24 prom.), 2018 m. liepos 14 d., 13.40 val. viešojoje vietoje, t. y. viešojo transporto sustojimo aikštelėje „Sparta“, esančioje Kauno g. 26, Vilniuje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: dėl menkavertės dingsties, rankomis pastūmė nukentėjusįjį I. S., dėl ko pastarasis nukrito ant žemės, taip savo veiksmais padarydamas I. S. kairės blauzdos ir kairės čiurnos odos nubrozdinimus – nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Nors G. P. gynėja nesutiko su veikos kvalifikacija ir nurodė, kad veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį, teigė, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kitaip, su šiais argumentais nesutiktina. Pažymėtina, jog, nepaisant G. P. pozicijos ikiteisminio tyrimo metu, nenustatyta, jog G. P. ir nukentėjusysis I. S. iki 2018 m. liepos 14 d. įvykio būtų turėję konfliktų, nesutarimų. Kaip parodė nukentėjusysis I. S., jie dirbo „Audėjo“ pastate, o asmuo, kiek supranta, ten netoli gyvena, kelis kartus jau buvo užpuolęs, tačiau be mušimų. Tokie nukentėjusiojo parodymai iš esmės buvo nuoseklūs ir nėra paneigti. Be to, liudytojai M. V., J. V. iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad nukentėjusysis ir G. P. tarpusavyje konfliktavo ar turėjo nesutarimų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog veika kvalifikuota teisingai pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos sutrikdymas. \

Papildomai pažymėtina, jog kitaip nei sprendžiant baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskyrimo klausimus, nepakaltinamo asmens kaltė forma, rūšis BK 15, 16 straipsnių prasme nenustatoma ir negali būti nustatyta, tai kartu nėra ir baudžiamosios bylos dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo įrodinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-222/2018). Šiuo atveju nepakaltinamo asmens padaryta pavojinga baudžiamojo įstatymo uždrausta veika kvalifikuotina pagal atitinkamą baudžiamojo įstatymo straipsnį įvertinus faktinių bylos aplinkybių visumą. Kaip jau aptarta aukščiau, nustatyta, jog G. P. viešoje vietoje, dėl menkavertės dingsties, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo I. S. sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kvalifikuoti G. P. veiksmus tik pagal atsiradusias pasekmes, nėra jokio pagrindo.

Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, pateiktą išvadą ir teismo psichiatro eksperto teismui duotus paaiškinimus, pripažįsta, kad G. P., darydamas nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, dėl kurio negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. buvo nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis). BK 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatymas, kokią priverčiamąją medicinos priemonę tikslinga taikyti G. P., atsižvelgia į ekspertizės akte pateiktas rekomendacijas ir išvadą, taip pat į eksperto teisme duotus paaiškinimus, konstatuoja, jog G. P. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu G. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nutarčiai, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pripažinti, kad G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti G. P. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.