- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-12
- Bylos Nr.
- AN2-118-576/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02240-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- UAB „Jurdas“
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariatas
- Advokatai
- Saulius Pikturna
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Sauliaus Pikturnos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarimo, kuriuo tenkintas L. B. skundas ir panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2020 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teisena dėl L. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2020 m. liepos 14 d. nutarimu L. B. buvo nubaustas už tai, kad jis 2020 m. sausio 12 d., apie 14.35 val., (duomenys neskelbtini), esančiame namo rūsyje kartu su V. V. ir D. V., savavališkai atliko statybos-remonto (grindinio betonavimo) darbus bendro naudojimo patalpose, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kurią ginčija kitas asmuo. Šiais veiksmais L. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, ir jam skirta 16 Eur dydžio bauda. Nesutikdamas su nutarimu, L. B. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2020 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena L. B. atžvilgiu nutraukta. Teismas nutarime nurodė, nėra ginčo, kad L. B. kartu su kitais namo gyventojais atliko statybos-remonto (grindinio betonavimo) darbus bendro naudojimo patalpose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad namo savininkai 2019 m. rugpjūčio 20 d. susirinkime balsų dauguma nutarė organizuoti Bendrijos narių talką remonto darbų atlikimui, sutvarkant priestato stogą ir sienas bei bendrojo naudojimo patalpose ties įėjimo į šilumos punkto patalpas atstatant buvusią būklę, t. y. V. K. savavališkai perkastas grindis. Teismas padarė išvadą, kad L. B. veiksmai buvo atlikti ne sąmoningai ignoruojant įstatyme nustatytą tvarką, taip pakenkiant Kazlauskams, tačiau vykdant Bendrijos narių valią, išreikštą susirinkime.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Saulius Pikturna pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2020 m. liepos 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš L. B. patirtas atstovavimo išlaidas.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato surinktus įrodymus ir visiškai be jokio pagrindo konstatavo, jog L. B. veikoje nėra ANK 518 straipsnyje nustatytų nusižengimo požymių. Teigiama, kad dėl sąmoningai užbetonuotų patalpų durų nukentėjęs asmuo iš karto kreipėsi į policiją, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodoma, kad gyvenamojo namo savininkai niekada nepriėmė sprendimo užbetonuoti nukentėjusio asmens valdomų patalpų durų. Pažymima, kad pagal Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenis bendros patalpos aukštis yra 2,65 m, o po L. B. veiksmų (grindų betonavimo) patalpos aukštis tapo 2,60 m., dėl šios priežasties nukentėjusio asmens durys neatsidaro, jis negali naudotis turimu įėjimu ir per šį įėjimą patekti į patalpas.
3.2. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į nusižengimo turinį – L. B. pylė betoną jau ant išlietų betono grindų, grindinys užpiltas ne iki pat durų, o yra padėta lenta, kuri nuo durų yra per sprindį, tai maždaug iki 10 cm, durys šiek tiek prasiveria, tačiau per tą mažą plyšį išeiti neįmanoma. Nurodoma, kad L. B. ketinimai nebuvo susiję su Bendrijos sprendimais sutvarkyti bendrojo naudojimo objektus – priešingai, jo tikslas buvo pakenkti nukentėjusiajam asmeniui, užpilant betoną per lentos storį, kad nukentėjusysis asmuo negalėtų išeiti.
3.3. Toliau skunde pažymima, kad L. B. veiksmai nėra suderinami ir su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Taip pat teigiama, kad teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, kadangi jis nors neturėjo vertinti, bet vertino liudytojo V. K. veiksmus. Nurodoma, kad teismas padarė nepagrįstą prielaidą, jog grindų įgilinimo priežastimi galėjo būti ketinimas, keičiant duris į R-19 patalpas, pažeminti slenksčio lygį.
3.4. Skunde nurodoma Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-156-795/2020, kurioje teismas pasisakė, jog negali būti ribojama asmens galimybė patekti į jo naudojamas patalpas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Sauliaus Pikturnos apeliacinis skundas atmetamas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Susipažinus su apeliaciniu skundu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad L. B. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje. Atitinkamai, yra tikrinama, ar pagrįstai L. B. atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiamu nutarimu bei bylos medžiaga, daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nereiškia, kad teismo padarytos išvados yra neteisingos.
7. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra ginčo, jog L. B. kartu su kitais namo gyventojais atliko statybos-remonto (grindinio betonavimo) darbus bendro naudojimo patalpose adresu (duomenys neskelbtini), esančiame namo rūsyje. Visgi taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje.
8. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pirmiausia pastebėtina, kad ANK 518 straipsnyje numatyta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitą įstatymą. Tai reiškia, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokios ir kokiame įstatyme nustatytos tvarkos nesilaikė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Visgi nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nenurodytas joks įstatymas, kurį būtų pažeidęs L. B.. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nėra aišku, kokį įstatymą pažeidė L. B., kartu su kitais namo gyventojais betonuodamas rūsio grindis. Todėl ir daryti išvados, jog jis savo teisę vykdė, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, negalima. Taigi nėra administracinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymių.
9. Antra, nėra administracinio nusižengimo sudėties subjektyvios pusės požymio – kaltės, kuri pasireiškia tyčia. Būtent tyčios nebuvimas L. B. veiksmuose yra esminis momentas, sudarantis pagrindą nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Pastebėtina, kad, kai asmuo įgyvendina turimą teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Šiuo atveju nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. įvyko daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimas, kurio metu nutarta organizuoti Bendrijos narių talką remonto darbų atlikimui: sutvarkant priestato stogą ir sienas bei bendrojo naudojimo patalpose tiek įėjimo į šilumos punkto patalpas atstatant buvusią būklę t. y. V. K. savavališkai perkastas grindis (daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų 2019 m. rugpjūčio 20 d. susirinkimo protokolo Nr. 1 6.1. punktas). Balsuota „už“ – 15“ iš 17 dalyvavusių (1 t., b. l. 32-33, 94-96, 108-110). Pastebėtina, kad šiame susirinkime dalyvavo ir V. K., ką jis pats patvirtino pirmosios instancijos teisme. Nenustatyta, kad šis protokolas būtų apskųstas ir panaikintas, o L. B. atstovas advokatas, kuris atstovauja ir Bendrijos interesus, pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad protokolas nebuvo apskųstas.
10. Toliau pastebėtina, kad, vadovaujantis Namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos įstatų, Juridinių asmenų registre registruotų 2019 m. vasario 27 d., 19.2.3 punktu, patalpų savininkas privalo vykdyti Bendrijos organų, patalpų savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo patalpų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (1 t., b. l. 111-119). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių L. B. ir kartu su juo betonavimo darbus atlikusių asmenų paaiškinimų bei L. B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, buvo suorganizuota talka, kurios metu minėti asmenys atliko betonavimo darbus, siekiant pakelti grindis į buvusį aukštį. Be kita ko, L. B. paaiškino, kad tvarkė grindis, atsižvelgiant į 2019 m. rugpjūčio 20 d. susirinkimo metu priimtus sprendimus bei 2020 m. sausio 11 d. priimtą sprendimą organizuoti talką ir atlikti darbus. Tokius jo paaiškinimus patvirtina ir jau minėta rašytinė bylos medžiaga, ir kitų asmenų, kartu atlikusių darbus, paaiškinimai. Taigi negalima daryti išvados, kad L. B. veikė savavališkai, o ne vykdydamas Bendrijos priimtus sprendimus, ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.
11. Tuo pačiu pažymėtina, kad, nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad gyvenamojo namo savininkai nepriėmė sprendimo užbetonuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų durų, tačiau durys ir nebuvo užbetonuotos. Todėl toks teiginys yra nepagrįstas. Be to, kaip jau minėta, buvo nutarta organizuoti talką remonto darbų atlikimui, atstatant buvusią būklę t. y. V. K. savavališkai perkastas grindis (daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų 2019 m. rugpjūčio 20 d. susirinkimo protokolo Nr. 1 6.1. punktas). Kadangi grindys buvo įgilintos, todėl buvo nuspręsta atkurti buvusį jų aukštį. Taigi negalima sutikti su apelianto teiginiu, jog L. B. turėjo tikslą pakenkti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai reikšminga, kas ir kodėl pagilino grindis, todėl sutiktina su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti prielaidos, kad grindų įgilinimo priežastimi galėjo būti ketinimas, keičiant duris į R-19 patalpas, pažeminti slenksčio lygį. Visgi pastaroji aplinkybė nedaro sprendimo negaliojančiu.
12. Pasisakant dėl skundo argumentų, susijusių su bendros patalpos aukščiu prieš ir po L. B. veiksmų, su aplinkybėmis dėl betono užliejimo, su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pažymėtina, kad šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos šiais klausimais pasisakyti.
13. Tuo pačiu pažymėtina, kad iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovams V. V., D. V. ir L. B. dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtų veiksmų pasekmes. Taigi šioje administracinio nusižengimo byloje susiklosčiusi situacija yra nagrinėjama ir civilinėje byloje, kurioje ir bus išspręstas konfliktuojančių asmenų konfliktas.
14. Taigi išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo naikinti teisingo ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
15. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas apeliaciniame skunde prašo priteisti iš L. B. atstovavimo išlaidas, tačiau, kadangi apeliacinis skundas yra atmetamas, teismas neturi pagrindo tenkinti ir šio prašymo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Sauliaus Pikturnos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.