- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-19
- Bylos Nr.
- AN2-156-795/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00024-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjai
- Kristina Baškienė (pirm.), Kristina Kakurinė
- Nukentėjusysis
- L. M.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas
- Advokatai
- Raimondas Mažulis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiosios L. M. atstovo advokato Raimondo Mažulio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 16 Eur bauda.
2. 2020 m. sausio 6 d. nutarimu nuobauda Ž. M. skirta už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 27 d. 10 val. iki 2019 m. spalio 29 d. 17.29 val. savavališkai pakeitė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., durų spyną ir 2019 m. spalio 29 d., apie 17.29 val., atsisakė įleisti savo žmoną L. M. bei įteikti jai raktus nuo bendrų namų, tuo apribodamas laisvą patekimą į juos. Tokiais veiksmais Ž. M. padarė administracinį nusižengimą, už kurį atsakomybė numatyta ANK 518 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose buvo gautas Ž. M. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti 2020 m. sausio 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutarimu Ž. M. skundas tenkintas: panaikintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. sausio 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teisena Ž. M. nutraukta. Nutarime konstatuota, jog Ž. M. veiksmuose, pakeičiant durų spyną bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name ir atsisakant duoti raktus bei įleisti L. M., nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios L. M. atstovas advokatas R. Mažulis prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutarimą ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Ž. M. pateikti duomenys patvirtina tik tai, kad 2019 m. spalio 29 d. Ž. M. UAB „R.“ sumokėjo 16 Eur, tačiau kvite nėra duomenų apie tai, kokia prekė buvo įsigyta. UAB „R.“ 2020 m. sausio 25 d. pranešime-išvadoje nurodoma, kad Ž. M. kreipėsi į UAB „R.“ dėl durų spynos cilindro remonto, tačiau remontas buvo netikslingas, todėl Ž. M. parduotas naujas cilindras. Be to skunde atkreiptas dėmesys, jog Ž. M., nukentėjusiosios žiniomis, su UAB ,,R.“ vadovu yra gerai pažįstami. Skunde pastebėta, kad UAB „R.“ 2020 m. sausio 25 d. rašte nurodoma, jog buvęs spynos cilindras susidėvėjęs, tačiau nenurodoma, kad ši spyna nefunkcionavo.
4.2. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad Ž. M. nutarė atlikti durų spynos remontą kaip tik tuo metu, kai nukentėjusioji dėl jo vykdomų smurtinių veiksmų išvyko iš bendrų namų, nors išorinių namo durų spyna blogai veikė jau kurį laiką. Atkreiptas dėmesys į aplinkybę, kad šeimos gyvenamojo namo pagrindinių durų užraktas strigo jau seniai, ne tiek dėl gedimo ar nusidėvėjimo, bet dėl nuo svorio ,,nusėdusių“ žemyn durų. Skunde daroma išvada, jog Ž. M., pakeisdamas durų spynos cilindrą, suprato, jog nukentėjusioji į namus patekti negalės, apie savo veiksmus jos neinformavo, kol pati L. M. jo nepasiteiravo, kodėl negali patekti į namus su turimais raktais.
4.3. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, kad Ž. M. klaidino teismą, teigdamas, jog jo sutuoktinė su vaikais nuo 2019 m. spalio 27 d. gyveno (duomenys neskelbtini), o ne bendruose jų namuose. L. M. su dukromis minėtame (duomenys neskelbtini) buvo apgyvendinta tik nuo 2019 m. lapkričio 3 d., t. y. jau po to, kai Ž. M. pakeitė durų užraktą. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad, net jei Ž. M. paaiškinimas dėl spynos cilindro pakeitimo būtų laikomas pagrįstu, byloje neginčijamai nustatyta, jog Ž. M. 2019 m. spalio 29 d. atsisakė į leisti L. M. į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius namus pasiimti nukentėjusiosios ir vaikų asmeninių daiktų.
4.4. Nors Ž. M. nurodė, kad nukentėjusiosios neįleido į namus, saugodamasis bendro turto išgabenimo, didžioji dalis įrodymų patvirtina, jog L. M. siekė ne išgabenti bendrą ir teismo sprendimu dalintiną turtą, o tik pasiimti kasdienai reikalingus asmeninius ir vaikų daiktus. Apeliaciniame skunde pritariama pirmosios instancijos teismo argumentui, jog veiksmai, pažeidžiantys civilines asmenų teises, savaime neužtraukia administracinės atsakomybės. Kita vertus, paties pirmosios instancijos teismo cituojama teismų praktika dėl ANK 518 straipsnio taikymo labiau patvirtina nei paneigia, jog Ž. M. šį administracinį nusižengimą atliko.
4.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Ž. M., kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto savininkas, turi teisę saugoti šį turtą, tačiau nei įstatymu, nei teismo sprendimu, nei susitarimu su nukentėjusiąja jam nėra ir pažeidimo padarymo metu nebuvo suteikta išimtinė teisė naudotis bendru turtu ir riboti L. M. prieigą prie bendro turto. Juo labiau, Ž. M. nėra ir nebuvo suteikta teisė neleisti nukentėjusiajai pasiimti jos asmeninių daiktų, kurie pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktą nėra priskiriami prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.
4.6. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog 2019 m. spalio 29 d., kuomet Ž. M. neleido nukentėjusiajai iš bendrų namų pasiimti savo ir dukrų asmeninio vartojimo daiktų, dalyvavo iškviesti 2 policijos pareigūnai, tad Ž. M. nebuvo jokio pagrindo baimintis dėl bendro turto paėmimo, policijos pareigūnų akivaizdoje jis būtų galėjęs prieštarauti ir pareigūnai nebūtų leidę tokių veiksmų atlikti. Šios aplinkybės rodo, kad Ž. M. sąmoningai pasirinko tokį elgesį, kuris pažeidė nukentėjusiosios interesus, o tai, kad, praėjus neilgam laiko tarpui, Ž. M. leido nukentėjusiajai pasiimti asmeninius ir vaikų daiktus, patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktas savo elgesio pateisinimas buvo formalus, juo buvo siekiama ne apsaugoti bendrą turtą, o kenkti nukentėjusiajai.
4.7. Apeliaciniame skunde daroma išvada, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Ž. M. veiksmuose buvo visi ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Apibendrinant apeliaciniame skunde pažymėta, jog nors ne kiekvienas civilinių teisių pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę, tačiau atsisakymas taikyti administracinę atsakomybę tais atvejais, kuomet nustatyti visi administracinio nusižengimo požymiai, neatitinka ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nukentėjusiosios L. M. atstovo advokato R. Mažulio apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių ir neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, netinkamai įvertinęs nagrinėjamu atveju aktualias taikytinas teisės normas. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju Ž. M. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymiai. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.
8. Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
9. ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).
10. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal L. M. pareiškimą, kuriame ji nurodė, jog 2019 m. spalio 29 d. atvyko į savo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., kuriame gyveno iki 2019 m. spalio 26 d., kuomet su savo vaikais, bijodama vyro agresijos, išėjo gyventi pas pažįstamus asmenis. Atvyko turėdama tikslą pasiimti savo ir vaikų drabužius, tačiau į namus negalėjo patekti, nes buvo pakeista durų spyna. Paprašius vyro rakto, jis kategoriškai atsisakė duoti, paaiškino, kad spyną pakeitė, nes ši sugedo. Policijos pareigūnų ir jos tėvo akivaizdoje vyras piktybiškai nedavė raktų ir neleido įeiti į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius namus (b. l. 15). Iš įvykio registracijos policijoje kortelės ir tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2019 m. spalio 29 d. 17.32 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje faktas: tarp pranešėjos ir jos vyro vyksta konfliktas, vyras savavališkai pakeitė namo durų spyną ir neduoda jai raktų. Taip pat gautas pranešimas, kad vyksta žodinis konfliktas tarp pranešėjo ir jo žmonos, žmona nori išsivežti daiktus iš namų. Nuvykus išsiaiškinta, kad smurto artimoje aplinkoje faktas nenustatytas, o yra kilęs žodinis konfliktas dėl to, jog Ž. M., piktybiškai pakeitęs bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių namų spyną, neįleidžia sutuoktinės į namus pasiimti asmeninių drabužių, higienos priemonių. Atvykus pareigūnams, Ž. M. taip pat piktybiškai atsisakė įleisti žmoną į namus, teigdamas, kad be teismo sprendimo daiktų neatiduos, rakto žmonai nedavė (b. l. 11–13, 17). Nagrinėjamoje situacijoje iš Ž. M. atstovo ir L. M. paaiškinimų nustatyta, kad, tarp sutuoktinių kilus konfliktui, L. M. paliko bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius namus ir su vaikais išėjo gyventi kitur. Atvykusi į namus pasiimti daiktų, ji negalėjo patekti į vidų dėl pakeistos spynos, o Ž. M. atsisakė duoti raktus ir įleisti į namus, motyvuodamas tuo, kad nėra teismo sprendimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ir daiktų išsivežti neleido.
11. Visų pirma, apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog Ž. M. tvirtina, kad spyną pakeitė pastarajai sugedus. Vis dėlto, net jei spyna bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiuose namuose buvo pakeista dėl šios priežasties, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įleisti sutuoktinę L. M. į namus ir duoti jai raktą, tuo labiau, kad ji atvyko su policijos pareigūnais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad namai, į kuriuos negalėjo patekti nukentėjusioji, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso Ž. M. ir L. M., nė vienas iš jų iš gyvenamųjų patalpų nėra iškeldintas ir nėra pasibaigęs santuokos nutraukimo procesas, kurio metu būtų nustatyta naudojimosi ginčo patalpomis tvarka. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nei Ž. M., nei L. M. negali būti ribojama galimybė patekti į gyvenamąsias ginčo patalpas, iki kol nebus priimtas sprendimas dėl naudojimosi šiomis patalpomis tvarkos. Šios išvados nepaneigia faktas, kad šiuo metu L. M. turi kitą gyvenamąją vietą, išsikėlė su vaikais, išsivežė dalį daiktų ir pan. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo išvada, jog Ž. M., pakeitęs ginčo patalpų durų spyną ir taip apribojęs L. M. galimybę patekti į šias patalpas, kuriomis jie naudojosi bendrosios jungtinės nuosavybės teise, savo veiksmais suvaržė L. M. teises. Tokiais savo veiksmais Ž. M. nesilaikė CK 3.87 ir 3.92 straipsnių reikalavimų. Tai, kad santuokos nutraukimo byla ir naudojimosi ginčo patalpomis tvarkos nustatymas gali užsitęsti, negali pateisinti Ž. M. veiksmų, kuriais jis apribojo savo sutuoktinei L. M. teisę patekti į minimas patalpas.
12. Pagal CK 3.87 straipsnio, reglamentuojančio įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, nuostatas, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktą sutuoktinio asmenine nuosavybe pripažįstamas turtas: sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai). Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis buvo realizuota ne dėl to, jog Ž. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiuose namuose pakeitė spyną, juolab, kad ir pati nukentėjusioji pripažino, jog spynos mechanizmas strigo, bet dėl to, kad neįleido sutuoktinės L. M. į bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems abiems priklausantį namą, nors įvykio metu sutuoktinių skyrybų procesas dar nebuvo pradėtas ir ginčo dėl turto padalinimo ar naudojimosi juo tvarkos nebuvo.
13. Nagrinėjamu atveju Ž. M. 2019 m. spalio 29 d. fiziškai apribojo nukentėjusiajai prieigą ne tik prie bendro, tačiau ir prie nukentėjusiosios asmeninio turto ir veikė teisingumo ir protingumo principų visiškai neatitinkančiu būdu, nors galėjo pasirinkti ir kitokį veikimo būdą, t. y. jei Ž. M. baiminosi, kad nebūtų išgabentas bendras ir teismo sprendimu nepadalintas turtas, jis galėjo įleisti L. M. į namus ir įsitikinti, kad nukentėjusioji pasiims tik būtinus asmeninius ir vaikų daiktus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. spalio 29 d., kai Ž. M. neleido nukentėjusiajai iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių namų pasiimti savo ir dukrų asmeninio vartojimo daiktų, dalyvavo iškviesti policijos pareigūnai, tad Ž. M. nebuvo jokio pagrindo baimintis dėl bendro turto paėmimo, nes policijos pareigūnų akivaizdoje jis būtų galėjęs prieštarauti tokiems nukentėjusiosios veiksmams ir pareigūnai nebūtų leidę to daryti. Aplinkybę, kad Ž. M. veikė, nesilaikydamas geros moralės, teisingumo ir protingumo principų, patvirtina tai, jog pats Ž. M. 2019 m. lapkričio 8 d. paaiškinime policijos įstaigai (b. l. 16) nurodė, kad sutuoktinė kartu su socialine darbuotoja 2019 m. lapkričio 4 d. pasiėmė kai kuriuos daiktus ir gavo naujos durų spynos raktą. Taigi šiuo atveju Ž. M. nebelaikė, jog nukentėjusiajai būtinas teismo sprendimas asmeninių daiktų pasiėmimui. Tai tik patvirtina, kad Ž. M. 2019 m. spalio 29 d., nepagrįstai įgyvendindamas savo tariamas teises, siekė sukelti L. M. kuo daugiau nepatogumų, pažeidė teisėtus nukentėjusiosios interesus.
14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevertino reikšmingų bylai aplinkybių, o jo priimtas nutarimas formuoja ydingą teismų praktiką, kad vieno bendrosios jungtinės nuosavybės bendraturčio tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, yra toleruotinas ir leidžiamas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas. Pažymėtina, jog apylinkės teismas teisingai nustatė, kad namas priklauso Ž. M. ir L. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau nepadarė teisingos išvados, kad pagal CK 3.92 straipsnį bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad savo teises Ž. M. įgyvendino, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, geros moralės, teisingumo ir protingumo principų, be pagrindo neleisdamas L. M. į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius namus. Šiuos veiksmus Ž. M. atliko tyčia – iš paties Ž. M. paaiškinimų matyti, kad nukentėjusioji į namus nepateko ne tik dėl pakeistos spynos, o, visų pirma, dėl to, kad Ž. M. atsisakė ją įleisti. Žala L. M. teisėms ir interesams buvo padaryta, nors ir nėra labai didelė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokie Ž. M. veiksmai visiškai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, objektyviąją pusę ir patvirtina jo kaltę, nes Ž. M. realizavo savo teisę, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir pažeisdamas L. M. teisę naudotis jai priklausančiu turtu.
15. Papildomai pastebėtina, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog, inkriminuojant asmeniui konkretų administracinį nusižengimą ir formuluojant jam kaltinimą, turi būti aiškiai įvardintas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų subjektyvus priežastinis ryšys su atsiradusiomis pasekmėmis. Vis tik nagrinėjamu atveju apygardos teismas sutinka su apeliaciniame skunde pateikta išvada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. sausio 6 d. nutarimas atitinka jam keliamus įstatymų reikalavimus, o tuo tarpu teismo nurodyta aplinkybė – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens subjektyvus priežastinis ryšys su atsiradusiomis pasekmėmis – ne tik nepatenka į ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodytą reikalavimų sąrašą, tačiau ir savaime yra aiški iš byloje surinktų duomenų. Būtina pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek 2020 m. sausio 6 d. nutarimas buvo surašyti ydingai, nes juose nurodytas kitas pažeidimo padarymo vietos adresas, negu faktiškai buvo atlikti galbūt neteisėti veiksmai.
16. Skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad spyna buvo pakeista sutuoktinių gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. sausio 6 d. nutarime. L. M. paaiškino, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vis dar gali būti teisiškai neįregistruotas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., yra registruotas tik žemės sklypas, registruotų statinių šiuo adresu nėra (b. l. 62). Vis dėl to tiek iš L. M., tiek iš Ž. M. paaiškinimų galima daryti išvadą, jog nurodytu adresu yra gyvenamasis namas, kurį abu sutuoktiniai pripažįsta kaip bendrą jų šeimos turtą. ANK 638 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus ištaisyti nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje esančius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nutarimo (nutarties) esmės. Nurodymas tiek 2019 m. lapkričio 20 d. administracinio nusižengimo protokole, tiek 2020 m. sausio 6 d. nutarime, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), nelaikytinas esminiu proceso įstatymo pažeidimu, o, be to, teismas šį suklydimą gali ištaisyti, nekeisdamas nutarimo esmės. Tad konstatuotina, jog turi būti ištaisytas rašymo apsirikimas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. sausio 6 d. nutarime nurodant, jog Ž. M. administracinio nusižengimo, už kurio padarymą jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, padarymo vieta buvo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav.
17. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, neįvertino byloje esančių įrodymų (ANK 569 straipsnis) ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Taigi yra pagrindas dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. sausio 6 d. nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
tenkinti nukentėjusiosios L. M. atstovo advokato Raimondo Mažulio apeliacinį skundą.
Panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. birželio 11 d. nutarimą ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis neskundžiama.