Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2012 m. spalio 31 d.

nedalyvaujant pareiškėjui M. Ž., jo atstovui LR ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo M. Ž. skundą ir patikslintus skundus atsakovui Telšių apskrities VPK dėl sprendimo panaikinimo, darbo užmokesčio nepriemokos, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. Ž. 2012 m. gegužės 28 d. patikslintu skundu teismo prašo:

1. Panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 7 d. administracinį sprendimą Nr. 86-03/S-13933 „Dėl atsiskaitymo už darbą“;

2. Priteisti iš atsakovo už 2006 m. sausio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu jo budėtą laiką – iš viso 4282,72 Lt:

- 1138,81 Lt už 83,87 viršvalandinio budėjimo valandas;

- 2803,18 Lt už 298,30 valandas budėjimo poilsio dienomis;

- 340,73 Lt už 22,64 valandas už budėjimą darbo dienomis nesuteikto poilsio laiko.

3. Priteisti iš atsakovo jam priklausančias delspinigių sumas – 2526,84 Lt iki kreipimosi į teismą dienos (2009-10-07) ir po 3,00 Lt už kiekvieną dieną nuo kreipimosi į teismą dienos (2009-10-07) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. poilsio dienomis: šeštadieniais ir/arba sekmadieniais (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 161 straipsnio 1 dalis) buvo skiriamas po 12 val. budėti (dirbti) Mažeikių rajono policijos komisariato patalpose, tačiau už tai su juo nebuvo atsiskaityta, todėl su prašymu apmokėti už darbą poilsio dienomis kreipėsi į atsakovą. Atsakovas 2009 m. rugsėjo 7 dienos administraciniu sprendimu Nr. 86-03/S-13933 „Dėl atsiskaitymo už darbą“ už poilsio dienomis atliktą darbą apmokėti atsisakė. Mano, kad sprendimas neteisėtas. Nurodė, kad Statuto 31 straipsnio 1 dalyje pareigūno budėjimo laikas yra apibrėžtas kaip „laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų“. Taigi, budėjimas yra tam tikra darbo organizavimo forma, kuria užtikrinama, kad tam tikros įstaigos funkcijos būtų vykdomos net ir pasibaigus nustatytam darbo laikui. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog „Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko“. Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2004 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1V-147 „Dėl Mažeikių policijos komisariato darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Mažeikių policijos komisariato darbo reglamento (galiojo iki 2008 m. spalio 1 d.) 61 punkte numatyta, jog „Operatyvinės grupės narys privalo būti savo darbo kabinete ir užtikrinti, kad bet kuriuo momentu su juo galėtų susisiekti komisariato operatyvaus valdymo poskyrio specialistas ir gavęs specialisto nurodymą, nedelsiant išvykti.“ Mažeikių r. PK viršininko 2005 m. spalio 14 d. įsakymu patvirtintos Mažeikių rajono policijos komisariato operatyvinių grupių ir policijos patrulių reagavimo į pranešimus apie nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus ar įvykius tvarkos 13 punkte įtvirtintas kitoks teisinis operatyvinių darbo grupių darbo organizavimo principas, t. y. numatyta, jog operatyvinės grupės nariai darbo kabinetuose privalo būti tik darbo metu (nuo 8 iki 17 val.), o ne darbo metu (nuo 17 val.), o taip pat poilsio bei švenčių dienomis operatyvinės grupės nariai savo buvimo vietą (ryšį) privalo suderinti su budėtoju. Tačiau faktiškai tiek darbo valandomis, tiek ir po darbo valandų operatyvinės grupės nariai (o taip pat ir pareiškėjas) budėjo komisariato patalpose, savo darbo kabinetuose, o nuo 23.00 val. iki 7.00 val. vykdydavo tiesiogines funkcijas patruliuodami bendruosiuose ekipažuose kartu su Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnais. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Todėl pareiškėjas mano, jog jo budėjimas operatyvinės grupės sudėtyje buvo organizuojamas įstaigoje (Mažeikių r. PK patalpose) ir prilyginamas darbo laikui.

Pareiškėjas nurodė, jog ginčijamu laikotarpiu apmokėjimą už budėjimą reglamentavusios teisės normos buvo keičiamos:

- 2003 m. gegužės 1 d.–2006 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu (originali straipsnio redakcija, Valstybės žinios, 2003, Nr. 42-1927) galiojusioje Statuto 31 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo nurodyta, jog „Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Už 32 budėjimo valandas kompensuojama suteikiant papildomą poilsio dieną”. Taigi, šioje Statuto 31 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo numatyta, jog už kiekvienas 32 budėjimo valandas pareigūnams turėjo būti suteikiama po vieną papildomą poilsio dieną. Tačiau šioje redakcijoje nereguliuojami atvejai, kai pareigūnui budėti paskiriama poilsio dienomis.

- nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. galiojusioje (Žin., 2006, Nr. 87- 3412) Statuto 31 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo nustatytas analogiškas kaip Darbo kodekso 155 straipsnyje teisinis reguliavimas ir numatyta, kad „Už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį pareigūnui privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą“. Pareiškėjo nuomone, šioje Statuto 31 straipsnio redakcijoje, analogiškai kaip ir Darbo kodekso 155 straipsnyje, pabrėžiamas tik tas aspektas, kad budėjimas, atliekamas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, yra pripažįstamas viršvalandiniu darbu ir todėl už jį su pareigūnu atitinkamai – kaip už viršvalandinį darbą – atsiskaitoma. Be to, šioje normoje numatyti papildomi (lyginant su viršvalandiniais darbais) alternatyvūs atsiskaitymo būdai – ne tik apmokėjimas, bet taip pat ir papildomo poilsio laiko suteikimas arba papildomo poilsio laiko pridėjimas prie kasmetinių atostogų. Tačiau aukščiau pacituotos teisės normos (tiek galiojusios nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2006 m. lapkričio mėnesio, tiek nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki 2008 m. spalio mėnesio) nenumato atsiskaitymo už budėjimą tvarkos tais atvejais, kai budėjimas yra atliekamas poilsio ir/arba švenčių dienomis. Mano, jog tokie atvejai skiriasi nuo budėjimo įprastomis darbo dienomis, kadangi, skiriant pareigūną budėti poilsio ir/arba švenčių dienomis, yra sutrikdomas normalus darbo ir poilsio laiko režimas, pareigūnas yra priverstas poilsio dieną (šeštadienį arba sekmadienį) vykti į tarnybą ir budėti įstaigoje, negali ilsėtis Darbo kodekso 161 straipsnio 1 dalyje nustatytomis bendrosiomis poilsio dienomis, negali praleisti savaitės nepertraukiamo poilsio laiko (šeštadienio ir sekmadienio) kartu su šeima, t. y. patiria įvairių su tuo susijusių nepatogumų. Todėl mano, jog budėjimas darbo dienomis ir budėjimas poilsio ar švenčių dienomis negali būti sutapatinami taikant vienodą apmokėjimo dydį. Toks budėjimo sulyginimas, nediferencijuojant apmokėjimo dydžio priklausomai nuo to, kada yra budima (įprastą darbo dieną ar poilsio arba švenčių dieną), pareiškėjo nuomone, sudaro prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą.

Mano, jog budėjimas poilsio dienomis turėtų būti prilyginamas darbui poilsio dienomis ir už tokį budėjimą turėtų būti atlyginama kaip už darbą poilsio ar švenčių dienomis. Tais atvejais, kai budėjimas yra atliekamas ir poilsio ar švenčių dieną, ir tuo pačiu viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, už tokį budėjimo laiką turi būti apmokama ir kaip už darbą poilsio ar švenčių dieną, ir kaip už viršvalandinius darbus. O jeigu poilsio ar švenčių dienos naktį, analogiškai turėtų būti apmokama ir kaip už darbą poilsio ir švenčių dienomis, ir kaip už darbą naktį. Tokią išvadą pareiškėjas padarė atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009. Ginčijamų santykių metu galiojusi Statuto 38 straipsnio redakcija (originali straipsnio redakcija, Valstybės žinios, 2003, Nr. 42-1927) numatė, jog už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu pareigūnams mokamos priemokos. Analogiškai buvo numatyta ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ir Įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d., Valstybės žinios, 2002, Nr. 45-1708). Įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, jog „Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, valstybės tarnautojo prašymu vietoj šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos priemokos mokėjimo kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą mokamą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų“ (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2006 m. sausio 12 d. iki 2009 m. sausio 1 d., Žin., 2006, Nr. 4-97). Pareiškėjas mano, kad budėjimas nėra darbas pagal grafiką, nes jis atliekamas laisvu nuo darbo metu, tai yra metu, kuris pagal konkretaus darbuotojo darbo grafiką yra laisvas. Pažymėjo, jog nėra teikęs prašymo už budėjimą poilsio ar švenčių dienomis jam kompensuoti kuriuo nors iš Įstatymo 41 straipsnio 6 dalyje numatytų būdų, todėl darytina išvada, jog pareiškėjui už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis turėjo būti mokama Statuto 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta priemoka.

Apibendrindamas pareiškėjas nurodė, kad būtina skirti tris ginčijamu laikotarpiu atlikto budėjimo aspektus: 1) budėjimą įstaigoje įprastomis darbo dienomis (pirmadieniais–penktadieniais); 2) budėjimą įstaigoje poilsio (šeštadieniais ir sekmadieniais) ar švenčių dienomis neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės; 3) budėjimą įstaigoje poilsio (šeštadieniais ir sekmadieniais) ar švenčių dienomis, viršijant nustatytą darbo laiko trukmę. Pareiškėjas mano, kad remiantis šiais aspektais atsakovas turėjo su pareiškėju atsiskaityti šiais būdais:

1) už budėjimą įstaigoje įprastomis darbo dienomis (pirmadieniais–penktadieniais) turėjo būti atsiskaitoma tokiu būdu: a) už kiekvienas 2006 m. sausio 1 d.–2006 m. lapkričio 1 d. laikotarpiu darbo dienomis atlikto budėjimo 32 valandas suteikiant 1 papildomą poilsio dieną, b) už 2006 m. lapkričio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu darbo dienomis atliktą budėjimą, jei jis viršijo įprastą darbo laiko trukmę, suteikiant papildomą poilsio laiką tokios pat trukmės kaip viršytas budėjimo laikas, pridedant šį laiką prie kasmetinių atostogų arba apmokant kaip už viršvalandinį darbą;

2) už visu ginčijamu laikotarpiu (2006 m. sausio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d.) buvusį budėjimą poilsio dienomis, kai nebuvo viršijama įprasta darbo laiko trukmė, apmokant kaip už darbą poilsio dienomis;

3) už visu ginčijamu laikotarpiu (2006 m. sausio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d.) buvusį budėjimą poilsio dienomis, kai buvo viršijama įprasta darbo laiko trukmė, atsiskaitant dvigubai: ir kaip už darbą poilsio dienomis, ir kaip už viršvalandinius darbus (suteikiant papildomą poilsio laiką tokios pat trukmės kaip viršytas budėjimo laikas, pridedant šį laiką prie kasmetinių atostogų arba apmokant kaip už viršvalandinį darbą).

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu laikotarpiu (2006 m. sausio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d.) jam nebuvo išmokėta 1138,81 Lt už 83,87 viršvalandinio budėjimo valandas ir 2803,18 Lt už 298,30 valandas budėjimo poilsio dienomis. Be to, 2006 m. sausio 1 d.–2006 m. spalio 31 d. laikotarpiu jam nebuvo suteiktas visas pagal teisės aktus priklausęs poilsio laikas už budėjimą darbo dienomis. Iš viso jam nesuteikta 22,64 valandų poilsio laiko. Mano, kad už tai turi būti kompensuota vidutiniu darbo užmokesčiu (nuo pareiginės algos su priedais), taigi, prašo už tai jam priteisti 340,73 Lt.

Atsakovo Telšių apskrities VPK atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu. Teismo prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, nes atsakovas su pareiškėju atsiskaitė tinkamai. Pažymėjo, jog nesutinka su pareiškėjo paskaičiavimais, nes pareiškėjui buvo suteikta pakankamai poilsio laiko. Pareiškėjas į lentelę neįtraukė apmokėjimų už viršvalandžius. Pažymėjo, jog pareiškėjas 2012-05-28 patikslintame skunde pateikė naują reikalavimą – priteisti nepriemoką, susidariusią dėl viršvalandinio budėjimo. Sutinka, jog ABTĮ nedraudžia tikslinti prašymo (skundo), tačiau DK 27 straipsnio 2 dalyje numatytas trejų metų ieškininės senaties terminas, o DK 298 straipsnis reglamentuoja, jog darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Kadangi patikslintas skundas pateiktas 2012-05-28, skundžiamas laikotarpis yra 2006-01-01– 2008-09-30, todėl mano, kad šie pareiškėjo nauji minėti reikalavimai neturi būti nagrinėjami vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi ir 298 straipsniu. Atsiliepimu į skundą atsakovas prašė teismo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atstovas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-03-22 nutartimi administracinėje byloje konstatavo, kad „atsižvelgiant į pareiškėjo vykdytų funkcijų specifiką, jo darbas policijos komisariato operatyvinėje grupėje pripažintinas budėjimo laiku“. Budėjimą reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnis. Statuto 31 straipsnis nereglamentuoja jokių kitų alternatyvių atsiskaitymo būdų už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, kaip suteikiant poilsio laiką tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą (pagal Statuto 31 straipsnio 2 dalies redakciją, galiojusią iki 2006-11-01, suteikiant papildomą poilsio dieną už 32 budėjimo valandas) ir atskirai nenumato apmokėjimų už budėjimus, kurie sutapo su poilsio dienomis. Pareiškėjui už budėjimus, kurie sutapo su švenčių dienomis, buvo apmokėta, apmokėta už naktinį darbą, kuris sąlyginai sutapo su poilsio dienomis. Dėl apmokėjimo už naktinį darbą pažymėjo, jog LAT 2006-09-06 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-451/2006 konstatavo, kad DK 194 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Kai viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal Kodekso 194 straipsnio nuostatas, o Kodekso 193 straipsnis netaikytinas. Tai reiškia, kad negalimi dvigubi apmokėjimo standartai, t.y. apmokėjimas už darbą poilsio ar švenčių dienomis dar ir apmokėjimas už viršvalandžius ir darbą nakties metu. Pareiškėjas patikslintame prašyme cituoja LVAT 2009-12-03 sprendimą administracinėje byloje A662-1377/2009, kuris nėra paskelbtas LVAT biuletenyje „Administracinių teismų praktika“.

Pareiškėjo M. Ž. skundas ir patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teismo prašo priteisti neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) už darbą operatyvinėje grupėje dalį, susidariusią nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., ir delspinigius.

Atsakovas teismo prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, jog pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senatį, nes 2012 m. gegužės 28 d. pateikė naują reikalavimą – priteisti apmokėjimą už viršvalandinio budėjimo valandas laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.

Pažymėtina, jog pareiškėjas pirminį skundą teismui padavė 2009 m. spalio 7 d. Juo teismo prašė įpareigoti atsakovą apskaičiuoti jam priklausančias priemokos sumas už 2006–2008 m. laikotarpiu poilsio dienomis dirbtą laiką bei jas išmokėti. Vėliau pareiškėjas ne kartą tikslino skundo reikalavimus, 2009 m. spalio 28 d. (I tomas, b. l. 142-151), 2009 m. gruodžio 17 d. (II tomas, b. l. 157-166) pareiškėjas teismui pateikė patikslintus prašymus, kuriais teismo prašė priteisti iš atsakovo už 2006–2008 metų laikotarpiu poilsio dienomis dirbtą ir neapmokėtą laiką jam priklausančią darbo užmokesčio dalį – 6636,60 Lt, 2012 m. gegužės 28 d. patikslino prašymą (IV tomas, b. l. 53-66), teismo prašydamas priteisti iš atsakovo už 2006 m. sausio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu jo budėtą laiką – iš viso 4282,72 Lt: 1338,81 Lt už 83,87 viršvalandinio budėjimo valandas; 2803,18 Lt už 298,30 valandas budėjimo poilsio dienomis; 340,73 Lt už 22,64 valandas už budėjimą darbo dienomis nesuteikto poilsio laiko.

Teismo nuomone, pareiškėjas tikslindamas savo reikalavimus naujų reikalavimų nepateikė, nes visi patikslinti pareiškėjo reikalavimai iš esmės ginčo materialinio dalyko nekeitė, jais pareiškėjas teismo prašė priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį, susidariusią tuo pačiu laikotarpiu pareiškėjui dirbant operatyvinėje grupėje. Teismo nuomone, pareiškėjas tikslindamas skundą iš dalies keitė reikalavimų argumentaciją, neišmokėtos dalies paskaičiavimo būdus, todėl kito pareiškėjo prašomos priteisti sumos bei jų atsiradimo pagrindai.

Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, jog pareiškėjo skundui taikomas trejų metų senaties terminas (DK 27 str. 2 d.) skaičiuotinas iki pirminio skundo padavimo teismui dienos, tai yra iki 2009 m. spalio 7 d., todėl byloje nagrinėtini pareiškėjo reikalavimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos, susidariusios ne anksčiau, nei prieš trejus metus iki skundo padavimo teismui dienos.

Pareiškėjas prašo priteisti neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį, susidariusią nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d., taigi yra praleidęs trejų metų senaties terminą. Atsakovas teismo prašo taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjas argumentų, kodėl jį praleido, prašymo atnaujinti ieškinio senatį nepateikia, todėl teismas konstatuoja, jog šioje byloje taikytinas LR DK 27 str. 2 d. numatytas trejų metų senaties terminas ir byloje nagrinėtina pareiškėjo reikalavimų dalis dėl darbo užmokesčio nepriemokos, susidariusios nuo 2006 m. spalio 7 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d.

Taigi, nagrinėjamo ginčo dalykas yra susijęs su pareiškėjo darbo laiko organizavimo formos nustatymu ir jo teisės į apmokėjimą už darbą operatyvinėje grupėje laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 7 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. įgyvendinimu.

Pažymėtina, jog ginčo išsprendimui yra aktualūs teisės aktai, galioję laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 7 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. Teismas jais vadovausis ir iš naujo nebeįrodinės faktų, kurie nustatyti šioje administracinėje byloje įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d. (Valstybės žinios, 1999, Nr. 13-308; Valstybės žinios, 2000, Nr. 85-2566) numato, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjo M. Ž. darbas ginčo laikotarpiu operatyvinėje grupėje šeštadieniais ir sekmadieniais pripažintinas budėjimo laiku (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu (Valstybės žinios, 2003, Nr. IX-1538) patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau ir Vidaus tarnybos statutas) 31 str.).

Pažymėtina, jog Vidaus tarnybos statutas, priklausomai nuo pareigūno darbo organizavimo formos, skirtingai reglamentuoja darbo laiko ir apmokėjimo už darbą režimus. Skirtingos darbo organizavimo formos nulemia ir skirtingus pareigūnui kompensavimo būdus ir sąlygas už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžius ar budėjimo metu.

Vidaus tarnybos statuto 31 str. redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2006-11-01, numatė, jog pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Už 32 budėjimo valandas kompensuojama suteikiant papildomą poilsio dieną.

Vidaus tarnybos statuto 31 str. redakcija, galiojusi nuo 2006-11-01 iki 2009-01-01, numatė, jog pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje laisvu nuo tarnybos metu tam, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Už budėjimą, kai viršijama darbo laiko trukmė, per artimiausią mėnesį pareigūnui privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios moterys ir krūtimi maitinančios moterys, pareigūnai, auginantys vaiką iki 3 metų, ir pareigūnai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, neįgalųjį slaugantys pareigūnai budėti gali būti skiriami tik jų sutikimu.

Iš minėto teisinio reguliavimo galima daryti išvadas, kad įstatymų leidėjas pareigūno budėjimo laikui Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalies prasme nustato sąlygas: 1) budėjimas turi būti numatytas laisvu nuo tarnybos metu pagal teisės aktų nustatyta tvarka iš anksto patvirtintą grafiką; 2) budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį.

Statutinių valstybės tarnautojų, kurių pareigos nepriskirtos pamaininiam darbo organizavimo modeliui, laisvu nuo tarnybos metu laikytinas laikas, kai pasibaigia atitinkamas pareigas užimančiam pareigūnui nustatyta darbo dienos trukmė, taip pat poilsio ir švenčių dienos, išskyrus atvejus, kai pareigūnas privalo vykdyti vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, įsakymą ar nurodymą dirbti viršvalandinį darbą (Statuto 30 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-81/2012).

Pagal nuo 2003-05-01 iki 2006-11-01 galiojusį teisinį reglamentavimą, už Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalyje apibrėžto budėjimo 32 valandas pareigūnui buvo kompensuojama suteikiant papildomą poilsio dieną.

Pagal nuo 2006 m. lapkričio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą, už Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą budėjimą pareigūnui kompensuojama vienu iš trijų Statuto 31 straipsnio 3 dalyje numatytų būdų tuo atveju, kai viršijama Statute apibrėžta darbo laiko trukmė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-687/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartimi nustatyta, jog pareiškėjo pagrindinė darbo funkcija – tyrėjo pareigų vykdymas – buvo organizuotas nustatant ne ilgesnę kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą (Statuto 29 str. 1 d.), o darbas operatyvinėje grupėje, kaip papildoma darbo funkcija (susijusi su pagrindinės funkcijos atlikimu), – organizuotas nustatant budėjimą įstaigoje po 12 valandų dieną ir/ arba naktį (Statuto 31 straipsnis).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog nuo 2006-11-01 kuomet pareiškėjas viršydavo 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, už budėjimą įstaigoje jam turėjo būti kompensuojama šiais būdais – per artimiausią mėnesį suteiktas tokios pat trukmės poilsis kaip viršytas darbo laikas arba pareigūno pageidavimu šis poilsio laikas galėjo būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokamas kaip už viršvalandinį darbą.

Atsakovas teismui nurodė, kad už budėjimą pareiškėjui suteikė poilsio laiką. Teismui pateikė pažymą (IV tomas, b. l. 75-82), iš kurios matyti, jog iš viso per 2006 m. spalio mėn. pareiškėjas budėjo poilsio dienomis 28 val., iš kurių 14,30 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 1,45 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 33 val. poilsio laikas. 2006 m. lapkričio mėn. – nuo spalio 30 d. iki lapkričio 5 d. dirbta 26 val., tame skaičiuje lapkričio 1 d. (šventinė d.) dirbta 12 val. (apmokėta kaip už darbą, švenčių dieną); nuo lapkričio 6 d. iki lapkričio 12 d. dirbta 52 val., tame skaičiuje lapkričio 11 d. (poilsio d.) dirbta 4 val. ir lapkričio 12 d. (poilsio d.) dirbta 8 val.; nuo lapkričio 20 d. iki lapkričio 26 d., dirbta 35.45 val., iš jų lapkričio 26 d. (poilsio d.) dirbta 4 val., lapkričio 2,13 ir 21 d. suteiktas po 8.15 val. poilsio laikas. Kiti lapkričio mėn. 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpiai) neišskirti, kadangi nebuvo budėjimų darbo dienomis, kai buvo viršijama darbo laiko trukmė (40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpiai) arba nebuvo budėjimų poilsio dienomis. Iš viso per lapkričio mėn. budėjo poilsio dienomis 16 val., iš kurių 12 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, budėjo švenčių dienomis 12 val. – suteiktas 24.45 val. poilsio laikas. 2006 m. gruodžio mėn. – iš viso per gruodžio mėn. budėjo poilsio dienomis 19 val., iš kurių 14.45 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 5.15 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 8.15 val. poilsio laikas. 2007 m. sausio mėn. – iš viso per sausio mėn. budėjo poilsio dienomis 32 val., iš kurių 11.15 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas – suteiktas 41.15 val. poilsio laikas. 2007 m. vasario mėn. – per vasario mėn. budėjo poilsio dienomis 20 val., iš kurių 8.15 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas – suteiktas 24.45 val. poilsio laikas. 2007 m. kovo mėn. budėjo poilsio dienomis 28 val., iš kurių 5.45 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, budėjo švenčių dienomis 4 val., iš kurių 4 val. budėjo švenčių dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 3.45 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 24.45 val. poilsio laikas. 2007 m. balandžio mėn. budėjo poilsio dienomis 4 val., budėjo švenčių dienomis 12 val., iš kurių 12 val. budėjo švenčių dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 3.45 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas. 2007 m. gegužės mėn. budėjo poilsio dienomis 16 val. ir 4.45 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 8.15 val. poilsio laikas. 2007 m. birželio mėn. budėjo poilsio dienomis 16 val., iš kurių 7.30 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas. 2007 m. liepos mėn. budėjo poilsio dienomis 4 val., budėjo švenčių dienomis 12 val. ir 4.45 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 24.45 val. poilsio laikas. 2007 m. rugpjūčio mėn. budėjo poilsio dienomis 16 val. – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas. 2007 m. rugsėjo mėn. budėjo poilsio dienomis 16 val., iš kurių 7.30 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 5.45 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas. 2007 m. spalio mėn. budėjo poilsio dienomis 12 val., iš kurių 12 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 9.15 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas. 2007 m. lapkričio mėn. budėjo poilsio dienomis 16 val., iš kurių 3.30 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 45 min. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 22.15 val. poilsio laikas. 2007 m. gruodžio mėn. budėjo poilsio dienomis 16 val. ir 3.30 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas.

2008 m. sausio mėn. – nuo sausio 7 d. iki sausio 25 d. atostogavo. Kiti sausio mėn. 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpiai) neišskirti, kadangi nebuvo budėjimų darbo dienomis, kai buvo viršijama darbo laiko trukmė (40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpiai) arba nebuvo budėjimų poilsio dienomis, sausio 30 d. suteiktas 8.15 val. poilsio laikas. 2008 m. vasario mėn. budėjo poilsio dienomis 12 val., iš kurių 3.30 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, ir 3.15 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas. 2008 m. kovo mėn. budėjo poilsio dienomis 20 val., iš kurių 12 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas – suteiktas 16.30 va. poilsio laikas. 2008 m. balandžio mėn. budėjo poilsio dienomis 12 val., iš kurių 3.30 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, ir 5 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas. 2008 m. gegužės mėn. budėjo poilsio dienomis 31 val., iš kurių 7.30 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 3.45 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 33 val. poilsio laikas. 2008 m. birželio mėn. budėjo poilsio dienomis 25 val., iš kurių 8.30 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas ir 4.30 val. viršyta 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas, kai budėjo darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) – suteiktas 23.30 val. poilsio laikas. 2008 m. liepos mėn. budėjo poilsio dienomis 28 val., iš kurių 8.45 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas – suteiktas 31.45 val. poilsio laikas. 2008 m. rugpjūčio mėn. budėjo poilsio dienomis 12 val., iš kurių 3.45 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas – suteiktas 8.15 val. poilsio laikas. 2008 m. rugsėjo mėn. budėjo poilsio dienomis 12 val., iš kurių 12 val. budėjo poilsio dienomis, kai buvo viršijamas 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laikas – suteiktas 16.30 val. poilsio laikas.

Pažymoje atsakovas nurodė, kad informacija surinkta iš 2006-01-01–2008-09-30 darbo laiko apskaitos žiniaraščių. Pažymėta, kad atsakovas negali pateikti tikslių duomenų, už kokį budėjimą kokią dieną suteiktas papildomas poilsis, nes tokios informacijos ir duomenų nėra. Papildomos poilsio dienos buvo suteikiamos abipusiu susitarimu (tarp pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo) ir derinamos su pareiškėju. Pareiškėjui už budėjimus, kurie sutapo su poilsio dienomis, apmokėta kaip už darbą naktį (tais atvejais kai sutapo su poilsio dienomis) ir kompensuota suteiktu papildomu apmokamu poilsio laiku, nes už suteiktą papildomą poilsio laiką pareiškėjui paskaičiuotas vidutinis atlyginimas, t.y. pareiškėjui suteikus papildomą poilsio laiką, jis nėjo į darbą, tačiau vidutinis atlyginimas už tas dienas yra skaičiuojamas.

Taip pat atsakovas pažymoje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-09-30 pareiškėjui apmokėta už viršvalandžius. 2006 m. gruodžio mėn. už 5 val. (2006 m. lapkričio mėn.) viršvalandžių pareiškėjui sumokėta 107,50 Lt, 2006 m. gruodžio mėn. už 22 val. (2006 m. gruodžio mėn.) viršvalandžių pareiškėjui sumokėta 326,74 Lt, 2007 m. spalio mėn. už 10 val. (2007 m. spalio mėn.) viršvalandžių pareiškėjui sumokėta 163,20 Lt, 2007 m. lapkričio mėn. už 4 val. (2007 m. lapkričio mėn.) viršvalandžių pareiškėjui sumokėta 71,11 Lt, 2008 m. kovo mėn. už 4 val. (2008 m. kovo mėn.) viršvalandžių pareiškėjui sumokėta 105,50 Lt, 2008 m. balandžio mėn. už 23 val. (2007 m. I ketv.) viršvalandžių pareiškėjui sumokėta 414,15 Lt, 2008 m. gegužės mėn. už 17 val. (2007 m. II ketv.) viršvalandžių pareiškėjui sumokėta 208,74 Lt, 2008 m. gegužės mėn. už 15 val. (2007 m. III ketv.) viršvalandžių pareiškėjui sumokėta 244,59 Lt, 2008 m. gegužės mėn. už 8 val. (2008 m. gegužės mėn.) viršvalandžių pareiškėjui sumokėta 189,15 Lt, 2008 m. birželio mėn. už 6 val. (2008 m. birželio mėn.) viršvalandžių pareiškėjui sumokėta 141,64 Lt. Iš viso už 114 val. viršvalandžių pareiškėjui sumokėta 1972,32 Lt.

Pareiškėjas teismui nurodė, kad atsakovui nebuvo pateikęs prašymo, jog už budėjimą įstaigoje jam būtų kompensuojama kitu būdu, tai yra tokios pat trukmės poilsio laiką pridedant prie kasmetinių atostogų arba apmokant kaip už viršvalandinį darbą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog atsakovas teisėtai vadovavosi Vidaus tarnybos statuto 31 str. ir pareiškėjo atžvilgiu teisingai taikė kompensavimo už budėjimą įstaigoje būdą.

Nustatant, koks darbo užmokestis turėjo būti mokamas pareiškėjui už darbą poilsio dienomis, tai yra kuomet pareiškėjas poilsio dienomis budėjo operatyvinėje grupėje, svarbu teisingai taikyti teisės aktus ir atsižvelgti į ginčo laikotarpiu aktualias šių teisės aktų redakcijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto nuostatas, praktikoje ne kartą pažymėjo, jog įstatymų leidėjas, visų pirma, siekė pareigūnų teisinį statusą nustatyti specialiu įstatymu – Vidaus tarnybos statutu (Žr., 2008 m. birželio 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2063/2008). Tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Valstybės žinios, 1999, Nr. 66-2130; Valstybės žinios, 1999, Nr. 105; Valstybės žinios, 2002, Nr. 45-1708) (Toliau ir Įstatymas) ginčui aktualiu laikotarpiu ir iki šiol numato, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo VI skyrius taikomas be išlygų ( 4 str. 2 d.). Įstatymo IV skyrius reglamentuoja su Darbo užmokesčiu susijusius klausimus. Be to, Įstatymo 5 straipsnis numato, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Tai reiškia, jog Įstatymui nenumatant nuostatų, susijusių su darbo užmokesčio dydžio paskaičiavimu ar kt., turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (Toliau ir DK).

Pagal Vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2009-01-01), pareigūnams buvo mokamos priemokos už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą.

Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 1 d. (redakcija galiojusi iki 2009-01-01) numatė tokias pat priemokos rūšis.

Vidaus tarnybos statuto 38 str. 4 d. (redakcija galiojusi 2009-01-01) numatė, jog šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų priemokų mokėjimo tvarką nustato atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas, tačiau nei Vidaus tarnybos statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentavo darbo užmokesčio tarifų už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį ar nakties darbą. Todėl, teismo nuomone, sprendžiant pareigūno darbo užmokesčio už darbą poilsio dienomis klausimą, ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo būti vadovaujamasi DK 194 straipsniu „Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis“.

DK 194 str. 1 d. redakcija, galiojusi nuo 2003-01-01 iki 2008-07-01, numatė, jog už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Nuo 2008-07-01 iki 2008-08-01 ši nuostata keitėsi ir numatė, jog už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo vidutinio darbo valandos užmokesčio (darbo dienos užmokesčio), arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Nuo 2008-08-01 įsigaliojusi ir šiuo metu galiojanti straipsnio redakcija numato, jog už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Taigi, kaip matyti, straipsnio dalis keitėsi tiek, kiek tai buvo susiję su dvigubo tarifo paskaičiavimu, tačiau nagrinėjamo ginčo išsprendimui aktualios nuostatos, tai yra jog už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, nekito.

Pažymėtina, jog poilsio dienos yra šeštadienis ir sekmadienis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990 „Dėl darbo laiko nustatymo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose“ 2.1 punktas). Pagal pareiškėjo pareigybės aprašymo 19 punktą matyti, jog jam buvo nustatyta funkcija dirbti operatyvinėse grupėse pagal atskirus darbo grafikus (III tomas, b. l. 71). Pagal 2004 m. spalio 6 d. Mažeikių rajono PK viršininko įsakymu Nr. 1V-147 patvirtintą Mažeikių rajono policijos komisariato darbo reglamento 68 punktą, bendrą operatyvinės grupės budėjimo grafiką, pagal tarnybų vadovų patvirtintus darbo grafikus, sudaro operatyvaus valdymo poskyrio viršininkas ir juos tvirtina komisariato viršininkas (III tomas, b. l. 95). Byloje pateikti operatyvinės grupės darbo grafikai (1 tomas, b. l. 47, 50, 52, 55, 58, 61, 64, 66, 68, 72, 74, 76, 78, 80, 83, 85, 87, 89, 91, 93, 95, 97, 99, 101, 104, 107, 110, 113, 116, 119, 122, 125, 128, 131, 134, 137), kurie tinkamai patvirtinti ir juose aiškiai nurodytas darbo laikas. Pareiškėjas neginčija aplinkybių, jog darbo operatyvinėje grupėje laikas jam buvo žinomas iš anksto susipažinus su minėtais grafikais. Konstatuotina, jog pareiškėjo darbas įstaigoje (operatyvinėje grupėje) poilsio ir darbo dienomis buvo organizuojamas pagal iš anksto sudarytus grafikus.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjo skundas dėl reikalavimų priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį už viršvalandinio budėjimo valandas, budėjimą poilsio dienomis atmestinas kaip nepagrįstas, nes nei Vidaus tarnybos statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas nenustatė specialių teisės normų dėl apmokėjimo už darbą pagal grafiką poilsio dienomis dvigubai ir kaip viršvalandžius. DK 194 str. 1 d. numatė, jog už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai.

Minėtoje pažymoje atsakovas nurodė, kad pareiškėjui už budėjimus, kurie sutapo su poilsio dienomis, buvo apmokėta kaip už darbą naktį (tais atvejais, kai sutapo su poilsio dienomis) ir kompensuota suteiktu papildomu apmokamu poilsio laiku, nes už suteiktą papildomą poilsio laiką pareiškėjui buvo skaičiuotas vidutinis atlyginimas, t.y. pareiškėjui suteikus papildomą poilsio laiką, jis nėjo į darbą, tačiau vidutinis atlyginimas už tas dienas buvo skaičiuotas. Teismo nuomone, atsakovas teisėtai už tarnybą pagal iš anksto sudarytus grafikus pareiškėjui mokėjo pareiginę algą.

Teismas pažymi, jog nuo 2009-01-01 įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo redakcija, kuria buvo pakeista valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sandara. Numatytos naujos nuostatos – apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Pagal Įstatymo 26¹ straipsnio 1 dalį, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Už budėjimą valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka (to paties straipsnio 4 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręsdamas ginčus dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo administracinėse bylose Nr. A575-81/2012, Nr. A575-83/2012, Nr. A575-86/2012 išaiškino šias Įstatymo nuostatas. Spręsdamas šį ginčą teismas iš dalies rėmėsi šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.

Pareiškėjas teismo prašo priteisti 340,73 Lt už 22,64 valandas nesuteikto nepertraukiamo poilsio laiko. Reikalavimą grindžia prie skundo pridėtais savo paskaičiavimais. Atsakovas su pareiškėjo reikalavimu, pareiškėjo teismui pateiktais paskaičiavimais nesutinka. Minėtoje pažymoje nurodė, kad negali pateikti tikslių duomenų, už kokį budėjimą kokią dieną suteiktas papildomas poilsis, nes tokios informacijos ir duomenų nėra. Pažymėjo, kad papildomos poilsio dienos buvo suteikiamos abipusiu susitarimu (tarp pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo) ir derinamos su pareiškėju.

Kaip matyti, atsakovo pažyma paruošta remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Pareiškėjas darbo laiko apskaitos žiniaraščių neginčija, juose esančios informacijos neteisingumu skundo neargumentuoja. Todėl teismas byloje vertindamas, ar pareiškėjui suteiktas visas poilsio laikas bei apmokėta už viršvalandžius, remsis institucijos paruošta pažyma.

Pareiškėjo pateiktus paskaičiavimus teismas vertina kritiškai. Pažymėtina, jog suteikiamas poilsio laikas buvo derinamas su pareiškėju, todėl dėl neaiškumų ar, pareiškėjo nuomone, ne viso suteikto poilsio laiko pareiškėjas galėjo kreiptis į atsakovą aktualiu laikotarpiu. Tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų, jog pareiškėjas būtų tokiu prašymu kreipęsis į atsakovą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo reikalavimas dėl 340,73 Lt darbo užmokesčio už 22,64 valandas nesuteikto nepertraukiamo poilsio laiko priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, jog pareiškėjo ginčijamas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. 86-03/S-13933 „Dėl atsiskaitymo už darbą“ priimtas ne teismo sprendime nurodytais motyvais, tačiau, teismo nuomone, iš esmės teisėtas, nes pareiškėjo prašymas išmokėti darbo užmokesčio dalį atmestas konstatuojant, jog pareiškėjui už darbą operatyvinėje grupėje šeštadieniais ir sekmadieniais neturėjo būti mokami priedai. Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas nenaikintinas ir paliekamas galioti.

Pažymėtina, jog ABTĮ 86 str. 3 d. nurodoma, jog teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje sprendimo dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atsižvelgdamas į tai, teismas detaliai neaptarinės visų pareiškėjo argumentų, kadangi mano, jog šiame sprendime nurodė pakankamai motyvų, pagrindžiančių išvadą, išdėstytą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Aukščiau nurodytų teisės aktų bei konstatuotų faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas ir patikslinti skundai netenkintini ir atmestini kaip nepagrįsti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Ž. skundą ir patikslintus skundus atsakovui Telšių apskrities VPK dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. rugsėjo 7 d. administracinio sprendimo Nr. 86-03/S-13933 „Dėl atsiskaitymo už darbą“ panaikinimo; priteisimo iš atsakovo už 2006 m. sausio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu jo budėtą laiką – iš viso 4282,72 Lt: 1138,81 Lt už 83,87 viršvalandinio budėjimo valandas; 2803,18 Lt už 298,30 valandas budėjimo poilsio dienomis; 340,73 Lt už 22,64 valandas už budėjimą darbo dienomis nesuteikto poilsio laiko; priteisimo iš atsakovo pareiškėjui priklausančias delspinigių sumas – 2526,84 Lt iki kreipimosi į teismą dienos (2009-10-07) ir po 3,00 Lt už kiekvieną dieną nuo kreipimosi į teismą dienos (2009-10-07) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.