- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- eI3-3190-1063/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01296-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Pareiškėjas
- UAB „JCDecaux LIETUVA“
- Advokatai
- Marius Juonys
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux LIETUVA“ įgaliotai atstovei Rūtai Švėgždaitei ir atstovui advokatui Mariui Juoniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux LIETUVA“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. A51-37428/20(3.3.16.5-AD24) dėl transporto laukimo paviljonų modernizavimo projektų (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta nepatvirtinti pateiktų projektų ir įpareigoti Savivaldybės administraciją pritarti UAB „JCDecaux LIETUVA“ Transporto laukimo paviljono su pilnai automatizuotu integruotu viešuoju tualetu modernizavimo projektams, pateiktiems su Prašymais Nr. A612-18/20 ir Nr. A613-19/20 pritarti mažosios architektūros ar miesto puošybos objekto įrengimo projektams.
2. Nurodo, kad pareiškėja laimėjo 2012 m. Savivaldybės administracija organizuotą konkursą, skirtą parinkti reklaminių inžinerinių statinių ir automatinės dviračių nuomos sistemos Vilniaus mieste įrengimo ir eksploatavimo operatorių (toliau – ir Konkursas). Vadovaujantis Reklaminių inžinerinių statinių (transporto laukimo paviljonų, kolonų, miesto informacinių vitrinų, viešųjų automatinių tualetų, reklaminių skydų) ir automatinės dviračių nuomos sistemos Vilniaus mieste įrengimo ir eksploatavimo operatoriaus parinkimo konkurso nuostatų (toliau – ir Konkurso nuostatai) 10 punktu, pakeistu 2012 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu, pareiškėja įsipareigojo savo lėšomis įrengti ir eksploatuoti reklamos inžinerinius statinius, įskaitant transporto laukimo paviljonus, nurodytose vietose. Pareiškėja, kaip Konkurso laimėtoja, gavo leidimą įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius Vilniaus mieste (toliau – ir Leidimas) bei su Savivaldybės administracija sudarė susitarimą dėl reklaminių inžinerinių statinių (transporto laukimo paviljonų, kolonų, miesto informacinių vitrinų, viešųjų automatinių tualetų, reklaminių skydų) ir automatinės dviračių nuomos sistemos Vilniaus mieste įrengimo ir eksploatavimo operatoriaus parinkimo konkurso objekto techninių realizavimo sąlygų (toliau – ir Susitarimas).
3. Pareiškėja 2019 m. nusprendė atnaujinti transporto laukimo paviljonų reklamos vitrinas bei pritaikyti reklamines vitrinas skaitmeninių reklamų vaizdavimui. Apie tokius pokyčius buvo informuota ir Savivaldybės administracija. Tačiau pareiškėja gavo Savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 25 d. raštą, kuriame buvo nurodyta, kad prieš atlikdamas transporto laukimo paviljono vitrinų modernizavimą, pareiškėja turėjo suderinti modernizuojamų vitrinų projektus su Savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriumi. Nesutikdama su raštu pareiškėja 2019 m. spalio 29 d. pateikė savo poziciją dėl vitrinų modernizavimo derinimo, pažymėdama, kad Savivaldybės administracija netinkamai interpretuoja Konkursą reglamentuojančias nuostatas bei nevertina Konkurso nuostatų 1 priedo 9 punkto, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „Konkurso laimėtojas, atsižvelgdamas į rinkos poreikį, privalo keisti ir adaptuoti TLP reklamos vitrinas ar jų dalį taip, kad jose būtų galima naudoti pažangias realiame laike veikiančias technologijas ir apie pakeitimus informuoti Savivaldybę“. Pareiškėjos nuomone, būtent Konkurso nuostatų 1 priedo 9 punktas leidžia pareiškėjai vienai nuspręsti, prieš tai įvertinus rinkos poreikius, dėl transporto laukimo paviljonų reklamos vitrinų modernizavimo. Todėl, pareiškėjos teigimu, nėra atskiro poreikio derinti tokius projektus su Savivaldybe. Atkreipė dėmesį, kad tokį Susitarimo 1 priedo 9 punkto interpretavimą yra patvirtinusi ir pati Savivaldybė 2018 m. gegužės 8 d. rašte Nr. A51-44725/18(2.3.2.1E-TR3) nurodydama kad „9 punkte numatyta nuostata <...> taikoma tik transporto paviljonų vitrinoms, o ne visoms vitrinoms“.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjos teigimu, Savivaldybės administracija nesilaikė individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, t. y. priimtas Sprendimas yra nemotyvuotas, jame nėra įvardinti teisės aktai, kuriais remiantis yra priimtas sprendimas, bei nepateikti teisės aktais grįsti motyvai. Sprendime nurodyti motyvai nėra susiję su projektui keliamais reikalavimai. Vienas iš Sprendime paminėtų reikalavimų gali būti siejamas tik su Susitarimo 3 punktu, numatančiu pareiškėjos teisę naudoti naujoviškus sprendimus prieš tai projektą suderinus su Savivaldybe, tačiau tai negali būti aiškinama, kaip pareigą pareiškėjai sukelianti nuostata. Susitarimo 3 punktas yra skirtas užtikrinti, kad pareiškėja gautų visus pagal galiojančius teisės aktus reikalaujamus leidimus bei negalėtų piktnaudžiauti Konkurso nuostatomis, apeidamas galiojančias taisykles.
6. Pažymėjo, kad Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad Prašymas Nr. 1 negali būti patvirtintas dėl to, jog transporto laukimo paviljono vieta nėra numatyta Leidimo priede. Pareiškėjos teigimu, Sprendime nėra nurodyta, kokių teisės aktų neatitinka Prašymas Nr. 1., be to, pareiškėja, remdamasi Susitarimo nuostatomis, buvo suderinusi transporto laukimo paviljono vietą su Savivaldybės administracija. Pareiškėja dar 2014 m. rugpjūčio 13 d. buvo išsiuntusi transporto laukimo paviljonų vietų sąrašą derinimui. Sąrašas buvo papildytas 2014 m. rugsėjo 2 d. Savivaldybės administracija pritarė pateiktam sąrašui. 2015 m. vasarą pareiškėja pateikė patvirtinimui projektą dėl transporto laukimo paviljono nurodytoje vietoje bei gavo Savivaldybės administracijos pritarimą. Taigi dalis transporto laukimo vietų buvo suderintos dar 2014-2015 m. (įskaitant ir Prašyme Nr. 1 nurodytą vietą). Todėl teigti, kad priede nėra eksplicitiškai nurodyta, jog būtent toje vietoje gali būti įrengtas papildomas transporto laukimo paviljonas, negali būti laikomas pakankamu pagrindu nepritarti Prašymui Nr. 1.
9. Savivaldybės administracija taip pat nepagrįstai sprendime įpareigojo pareiškėją pateikti jos lūkesčius atitinkantį transporto laukimo paviljonų projektą. Pareiškėjos teigimu, Konkurso nuostatai aiškiai nurodo kokio pobūdžio transporto laukimo paviljonai turi būti įrengti bei pareiškėja pati turi teisę nuspręsti, kokio pobūdžio bei apimtiems pakeitimus atlikti. Konkurso nuostatų 8 punkte yra pažymėta, jog reikalavimai reklaminiams inžineriniams statiniams, įskaitant ir transporto laukimo paviljonus, yra numatyti Konkurso nuostatų prieduose Nr. 1–6. Vadovaujantis Konkurso nuostatų nuostatomis pareiškėja turi pareigą keisti ir adaptuoti transporto laukimo paviljonų reklamos vitrinas, tačiau pareiškėja neturi pareigos modernizuoti pačių transporto laukimo paviljonų. Pažymėjo, kad Savivaldybės administracijos priimtas sprendimas neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi Konkurso nuostatų 1 priede bei Susitarime nėra įtvirtintų susitarimų/nuostatų, kurie įpareigotų pareiškėją tenkinti Savivaldybės administracijos pageidavimus.
10. Apibendrindama nurodo, kad Savivaldybės administracija neturėjo pagrindo nepatvirtinti pateiktų Projektų, kadangi Projektai iš esmės nekeitė transporto laukimo paviljonams Konkurso nuostatuose keliamų reikalavimų; Projektai atitiko Projektų tvarkos apraše numatytus reikalavimus; nebuvo kitų priežasčių, kurių pagrindu Projektai galėtų būti nepatvirtinti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
12. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
13. Dėl argumentų, kad Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nurodo, kad jei teismas ir įžvelgtų kokius nors Sprendimo trūkumus Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio prasme, jie negali būti laikomi esminiais, kadangi nesukliudė pareiškėjai suprasti, kokiu pagrindu Projektui nebuvo pritarta. Sprendime yra aiškiai nurodyta, ko tikimasi iš pareiškėjos pateikto Projekto. Sprendime konkrečiai nurodyti sprendiniai, kurių pareiškėjos projekte nebuvo numatyta (integruoti interaktyvūs ekranai, keleivių informavimo švieslentės, saulės energijos panaudojimo galimybės, interneto prieiga, USB įkrovimo lizdai, CCTV (stebėjimo) kameros ir kt.). Pareiškėja yra ilgą laiką transporto laukimo paviljonus valdanti įmonė, todėl ji galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto Sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Atsižvelgdama į tai mano, kad nėra jokio pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti šiuo aspektu.
14. Atsisakymas pritarti pareiškėjos projektui grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini) stotelės transporto laukimo paviljono modernizavimo projekte nenumatytas paviljono atnaujinimas, šiuolaikiškų inovatyvių sprendimų taikymas ir rinkos poreikių patenkinimas. Todėl, atsižvelgiant į rinkos poreikį, padidėjusį keleivių srautą, sistemiškai taikytinas Susitarimo 3 punktas, numatantis, kad naujoviški sprendimai įgyvendinami suderinus su Savivaldybe. Taigi Sprendime nurodytos atsisakymo pritarti Projektui priežastys yra objektyviai pagrįstos faktiniais duomenimis apie viešojo transporto keleivių skaičiaus augimą ir (duomenys neskelbtini) stotelėje esančius keleivių srautus, lemiančius poreikį stotelės transporto laukimo paviljoną atnaujinti inovatyvių sprendimų pagalba pritaikant rinkos poreikiams, o nurodyta atsakovės pozicija yra pagrįsta tarp pareiškėjos ir Savivaldybės administracijos sudaryto Susitarimo nuostatomis. Todėl jokio pagrindo laikyti Sprendimą šiuo atveju esant nepagrįstą ar neteisėtą nėra.
15. Nesutiko su tuo, kad pareiškėjai nebuvo suteiktas terminas pašalinti Projektų trūkumus bei su tuo, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant Pritarimo mažosios architektūros ir miesto puošybos objektų įrengimo projektams tvarkos aprašo nuostatas. Šiuo aspektu nurodo, kad Projekto derinimo eigoje Savivaldybė kreipėsi į Projekto rengėją, prašydama patikslinti parengtą Projektą ir papildyti jį trūkstamais dokumentais. Pirmi pareiškėjos prašymai dėl šioje byloje nagrinėjamu transporto laukimo paviljonų modernizavimo buvo užregistruoti Savivaldybės administracijoje dar 2019 m. gruodžio 18 d., vėliau 2020 m. sausio 7 d. pareiškėja el. paštu buvo paprašyta pateikti abiejų Projektų trūkstamus dokumentus. Papildyti projektai Savivaldybės administracijoje buvo gauti 2020 m. vasario 11 d. Įvertinus patikslintus Projektus, buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.
16. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miestui besiplečiant ir gyventojų skaičiui jame nuosekliai augant, didėja transporto eismo intensyvumas Vilniaus miesto gatvėse, o Vilniaus miesto savivaldybė siekia paskatinti miesto gyventojus kuo daugiau ir dažniau naudotis viešuoju transportu. Šiuo atveju pareiškėja pateikė atsakovei derinti viešojo transporto stotelės (duomenys neskelbtini) transporto laukimo paviljono modernizavimo projektą, tačiau pareiškėja neprojektavo šioje transporto laukimo stotelėje esančio transporto laukimo paviljono esminių pakeitimų, o siekė tik pritaikyti reklamines vitrinas skaitmeninių reklamų vaizdavimui, kas akivaizdžiai atsilieka nuo šiuolaikinių technologinių galimybių bei rinkos poreikių didžiausius srautus turinčioje transporto laukimo stotelėje Vilniaus mieste. Sprendime, šiuo atveju, būtent ir buvo nurodyta, jog iš pareiškėjos tikimasi talpių, estetiškų ir integruotų į istorinę miesto aplinką paviljonų, juose integruojant interaktyvius ekranus miesto ir viešojo transporto informacijai, išnaudojant saulės energijos panaudojimo galimybes, pritaikant naudotis žmonėms su negalia ir t. t. Iš pareiškėjos nėra reikalaujama daugiau nei Susitarime numatyta pareiškėjos pareiga adaptuoti paviljonus atsižvelgiant į rinkos poreikius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Savivaldybės administracijos Sprendimas negali būti laikomas neteisėtu ar priimtu piktnaudžiaujant valdžia.
17. Pažymėjo, kad reikalavimo įpareigoti Savivaldybės administraciją pritarti UAB „JCDecaux LIETUVA“ Transporto laukimo paviljonų modernizavimo projektams, pateiktiems su 2020 m. vasario 11 d. Prašymais pritarti mažosios architektūros ar miesto puošybos objekto įrengimo projektui, išsprendimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
19. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 13 d. sprendimo Nr. A51-37428/20(3.3.16.5-AD24) „Dėl transporto laukimo paviljonų modernizavimo projektų“, kuriuo buvo nuspręsta nepatvirtinti pateiktų Projektų teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Savivaldybės administracijai pritarti UAB „JCDecaux LIETUVA“ Transporto laukimo paviljono su pilnai automatizuotu integruotu viešuoju tualetu modernizavimo projektams, pateiktiems su Prašymais Nr. A612-18/20 ir Nr. A613-19/20 pritarti mažosios architektūros ar miesto puošybos objekto įrengimo projektams.
20. Bylos medžiaga nustatyta, kad Savivaldybės administracija 2012 m. organizavo konkursą, skirtą parinkti reklaminių inžinerinių statinių ir automatinės dviračių nuomos sistemos Vilniaus mieste įrengimo ir eksploatavimo operatorių. Vadovaujantis Konkurso nuostatų 10 punktu, Konkurso laimėtojas įsipareigojo savo lėšomis įrengti ir eksploatuoti reklamos inžinerinius statinius, įskaitant transporto laukimo paviljonus, nurodytose vietose. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 30-1793 Reklaminių inžinerinių statinių (transporto laukimo paviljonų, kolonų, miesto informacinių vitrinų, viešųjų automatinių tualetų, reklaminių skydų) ir automatinės dviračių nuomos sistemos Vilniaus mieste įrengimo ir eksploatavimo operatoriaus parinkimo konkurso laimėtoju buvo patvirtinta pareiškėja.
22. Pareiškėja 2019 m. pabaigoje nusprendė atnaujinti transporto laukimo paviljonų reklamos vitrinas bei pritaikyti reklamines vitrinas skaitmeninių reklamų vaizdavimui. Transporto laukimo paviljonų modernizavimas buvo pradėtas nuo populiariausių transporto laukimo vietų bei dalis transporto laukimo paviljonų reklamos vitrinų buvo modernizuotos ir apie tokius pokyčius buvo informuota Savivaldybės administracija.
23. Pareiškėja 2019 m. spalio 25 d. gavo Savivaldybės administracijos raštą, kuriame buvo nurodyta, kad prieš atlikdama transporto laukimo paviljono vitrinų modernizavimą pareiškėja turėjo suderinti modernizuojamų vitrinų projektus su Savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriumi.
24. Pareiškėja Savivaldybės administracijai pateikė prašymus dėl viešojo transporto stotelėje (duomenys neskelbtini) į centro pusę esančių transporto laukimo paviljonų modernizavimo (reg. Nr. A613-223/19 ir Nr. A613-226/19), kuriuos vėliau patikslino (reg. Nr. A613-18/20 ir Nr. A613-19/20) pritarti transporto laukimo paviljonų modernizavimo projektams stotelėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi į miesto centrą.
25. Savivaldybės administracija 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. A51-37428/20(3.3.16.5-AD24) „Dėl transporto laukimo paviljonų modernizavimo projektų“ (skundžiamas sprendimas) informavo pareiškėją, jog pritarti pateiktam projektui Savivaldybės administracija negali.
26. Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.
27. Nustatyta, kad atsakovė nepritarimą pareiškėjos pateiktam Projektui argumentavo keliais pagrindiniais aspektais, t. y. tuo, kad Leidimo priede nėra numatyta transporto laukimo paviljono vieta, kurią pareiškėja pateikė prašyme Nr. A613-18/20 bei tuo, kad Susitarimo 3 punkte numatyta galimybė taikyti naujoviškus sprendimus paviljonuose, todėl, siekiant gerinti viešąją keleivių vežimo paslaugą ir įgyvendinti Vilniaus miesto darnaus judumo plane keliamus tikslus, didieji keleivių persėdimo terminalai turėtų būti modernizuoti, t. y. jie turėtų būti talpūs, estetiški, integruoti į istorinę miesto aplinką, į paviljono konstrukciją turėtų būti integruoti interaktyvūs ekranai (vieta miesto ir viešojo transporto informacijai), keleivių informavimo švieslentės, išnaudotos saulės energijos panaudojimo galimybės, interneto prieiga, USB įkrovimo lizdai, CCTV (stebėjimo) kameros. Paviljonai turi būti suprojektuoti vadovaujantis universalaus dizaino principais bei pritaikyti naudotis žmonėms su negalia, taip pat, pagal galimybes, turėtų būti numatyta vieta prekybai.
28. Pagrindiniai pareiškėjos nesutikimo su Sprendimu argumentai: Sprendimas neatitinka VAĮ nustatytiems individualiam administraciniam aktui keliamiems reikalavimams (nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktų nuostatomis ir kt.); Sprendime nustatyti papildomi reikalavimai, kurie nėra suderinami su teisės aktuose nustatytais ir galiojančiais Projektui; vertinant prašymus nebuvo paisyta Projektų tvarkos aprašo nuostatų (buvo pažeista derinimo tvarka); atsakovė iš esmės bando pakeisti Konkurso nuostatų 1 priede nustatytus techninius transporto laukimo paviljonų reikalavimus; atsakovė nepagrįstai mano, kad Konkurso nuostatai ir Susitarimas numato pareiškėjos pareigą, o ne teisę modernizuoti transporto laukimo paviljonus; Savivaldybės administracija pati patvirtino prašyme (reg. Nr. A613-18/20) transporto laukimo paviljono vietą, priimdama ginčijamą sprendimą.
29. Iš esmės tarp šalių kilęs ginčas dėl pareiškėjai kaip transporto laukimo paviljonus aptarnaujančiam subjektui nustatytų, pareiškėjos nuomone, Konkurso nuostatuose neįtvirtintų (didesnių) reikalavimų, siekiant modernizuoti transporto laukimo paviljonų techninius sprendimus, su tikslu gerinti miesto įvaizdį, keliavimo kokybę ir pan. Pareiškėja atsakovei pateikė 2020 m. vasario 11 d. prašymus Nr. A613-18/20 ir Nr. A613-19/20 prašydama pritarti transporto laukimo paviljonų modernizavimo projektams stotelėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi į miesto centrą, tačiau atsakovė, vadovaudamasi Susitarimo 3 punktu, atsisakė pritarti Projektams, nurodydama, kad iš pareiškėjos tikisi atnaujintų ir labiau modernizuotų transporto laukimo paviljonų nei pareiškėja nurodė Prašymuose.
30. Tarp ginčo šalių kilusius teisinius santykius reglamentuoja Konkurso nuostatai, Susitarimo nuostatos, Projekto tvarkos aprašo nuostatos.
31. Konkurso nuostatai reglamentuoja reklaminių inžinerinių statinių (transporto laukimo paviljonų, kolonų, miesto informacinių vitrinų, viešųjų automatinių tualetų, reklaminių skydų) ir automatinės dviračių nuomos sistemos Vilniaus mieste įrengimo ir eksploatavimo operatoriaus parinkimo konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką bei sąlygas (1 punktas). Konkurso tikslai numatyti Konkurso nuostatų 5 punkte. Tai terminuotos teisės įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (transporto laukimo paviljonus, kolonas, miesto informacines vitrinas, viešuosius automatinius tualetus, reklaminius skydus) ( RIS) ir automatinę dviračių nuomos sistemą (ADNS) suteikimas, sukuriant galimybes miestiečiams ir miesto svečiams naudotis patogia Vilniaus miesto infrastruktūra. Reikalavimai RIS ir ADNS, jų įrengimo (veikimo) vietų sąrašai ir schemos pateikiamos Konkurso nuostatų prieduose Nr.: 1-6 (8 punktas). Konkurso nuostatų 10 punkte nustatyta, kad konkurso laimėtojas bus atsakingas už RIS ir ADNS įrengimą ir eksploatavimą (veikimą ir administravimą) pagal reikalavimuose (priedai Nr.: 1-6) nustatytus kriterijus, penkiolika metų nuo atitinkamo leidimo išdavimo dienos, išskyrus reklaminius skydus. RIS ir ADNS turi būti įrengti vadovaujantis konkurso nuostatuose ir leidime įrengti ir eksploatuoti RIS ir ADNS nustatytomis sąlygomis, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir statybos santykius, reklamos perdavimo priemonių įrengimą bei reklamos skleidimą reglamentuojančiais teisės aktais (15 punktas). Konkurso nuostatų priedai pateikti Konkurso nuostatų VIII skyriuje.
32. Pareiškėja laimėjusi konkursą (teisinis pagrindas – Savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. 30-1793) 2012 m. gruodžio 14 d. su Savivaldybės administracija sudarė susitarimą dėl reklaminių inžinerinių statinių (transporto laukimo paviljonų, kolonų, miesto informacinių vitrinų, viešųjų automatinių tualetų, reklaminių skydų) ir automatinės dviračių nuomos sistemos Vilniaus mieste įrengimo ir eksploatavimo operatoriaus parinkimo konkurso objekto techninių realizavimo sąlygų. Iš Susitarimo turinio matyti, kad tokio Susitarimo tikslas – detalizuoti tam tikrus Konkurso objekto įgyvendinimo klausimus, siekiant tinkamai įvykdyti pareiškėjos įsipareigojimus pagal Konkurso sąlygas. Susitarimo 3 punkte nustatyta, kad pareiškėja, suderinusi projektą su Savivaldybe, turi teisę Konkurso objekto įrangoje naudoti bet kokius naujoviškus sprendimus, su sąlyga, kad jie netrukdo aplinkinių namų gyventojams, yra saugūs žmonėms, kurie naudojasi Konkurso objekto įranga ir yra šalia jos.
33. Pareiškėja, vadovaudamasi Projekto tvarkos aprašo, reglamentuojančio prašymų pritarti mažosios architektūros (skulptūriniai meniniai akcentai, miesto infrastruktūros elementai, įranga ir kt.) ir miesto puošybos (dekoratyvinis apšvietimas, miesto puošimas, apipavidalinimas renginių metu ir kt.) objektų, pagal konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nepriskiriamų nesudėtingiems statiniams, įrengimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje projektams ir prie prašymo pridedamų dokumentų pateikimo bei pritarimo mažosios architektūros ir miesto puošybos objektų įrengimo tvarką, nuostatomis, su prašymais Nr. A612-18/20 ir Nr. A613-19/20 pritarti mažosios architektūros ar miesto puošybos objekto įrengimo projektams kreipėsi į Savivaldybės administraciją (Projekto tvarkos aprašo 7 punktas). Pareiškėja į Savivaldybės administraciją su Prašymais kreipėsi siūlydama atnaujinti transporto laukimo paviljonuose montuojamas reklamos vitrinas, nekeičiant transporto laukimo paviljono duomenų. Pareiškėja prašė suteikti teisę pakeisti reklamos vitrinas, kurios šiuo metu yra pritaikytos popierinei reklamai, į skaitmenines reklamos vitrinas. Atsakovė, skundžiamu sprendimu, atsisakė pritarti prašymams motyvuojant tuo, kad Leidimo priede nėra numatyta transporto laukimo paviljono vieta, kurią pareiškėja pateikė prašyme Nr. A613-18/20 bei, vadovaudamasi Susitarimo 3 punktu nurodė, jog didieji keleivių persėdimo terminalai turėtų būti labiau modernizuoti, pritaikyti naudotis žmonėms su negalia, juose turi būti pritaikytos vietos prekybai ir kt., kitaip nei Prašymuose nurodo pareiškėja.
34. Atsakovė Sprendime pareiškėjos pareigą modernizuoti didžiųjų keleivių persėdimo paviljonus grindžia Susitarimo 3 punkto nuostata, kuri reglamentuoja pareiškėjos teisę (galimybę) taikyti naujoviškus sprendimus Konkurso objekto įrangoje. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, kad pareiga modernizuoti Konkurso objektus pareiškėjai kyla ir iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 30-1296 Priedo Nr. 1 „Transporto laukimo paviljonų reikalavimai, vietų sąrašas ir schema“ 9 punkto, kuriame numatyta, jog „Konkurso laimėtojas, atsižvelgdamas į rinkos poreikį, privalo keisti ar adaptuoti TLP reklamos vitrinas ar jų dalį“ ir iš to paties įsakymo Priedo Nr. 1 dalies „I. Reikalavimai“ 8.4.2. punkto. Vertinant paminėtas (keliamam ginčui aktualias) nuostatas, matyti, kad pagal Konkurso nuostatų 1 priedo 9 punktą, konkurso laimėtojas (šiuo atveju pareiškėja) turi pareigą keisti ar adaptuoti būtent transporto laukimo paviljonų reklamos vitrinas ar jų dalį. Tuo tarpu iš Susitarimo 3 punkto nuostatos matyti, kad pareiškėja Įrangoje (Konkurso objekto įrangoje) naujoviškus sprendimus diegti turi teisę. Pagal Konkurso nuostatus, Konkurso objekto įranga laikomi reklaminiai inžineriniai statiniai (transporto laukimo paviljonai, kolonos, miesto informacinės vitrinos, viešieji automatiniai tualetai, reklaminiai skydai) ir automatinė dviračių nuomos sistema. Iš Sprendimo matyti, kad atsakovė, vadovaudamasis Susitarimo 3 punktu, atsisakė pritarti Prašymams, nurodydama, kad siekiant modernizuoti viešojo transporto sistemą, kartu turėtų būti atnaujinti ir miestiečių lūkesčius atitinkantys naujo tipo viešojo transporto paviljonai, kurie būtų inovatyvūs (į paviljono konstrukciją integruoti interaktyvūs ekranai, keleivių informavimo švieslentės, išnaudotos saulės energijos galimybės, interneto prieiga, USB įkrovimo lizdai ir kt.). Atsakovė Sprendime taip pat nurodė, kad lauks iš pareiškėjos atnaujintų paviljonų stotelėse (duomenys neskelbtini) projektų. Taigi, kaip matyti, atsakovė atsisakė pritarti Prašymams dėl to, kad pareiškėjos Prašymuose pateikti pasiūlymai (pakeisti reklamos vitrinas, kurios šiuo metu yra pritaikytos popierinei reklamai, į skaitmenines reklamos vitrinas) nebuvo pakankamai inovatyvūs ir atsakovė pateikė savo viziją dėl viešojo transporto paviljonų modernizavimo. Tačiau, kaip matyti iš jau aptartų teisės nuostatų, nors pareiga pareiškėjai taikyti pažangias šių laikų technologijas yra įtvirtinta Konkurso nuostatų 1 priedo 9 punkte, tačiau, pagal šią teisės nuostatą, ši pareiškėjos pareiga siejama su viešojo transporto paviljonuose įrengtų reklaminių vitrinų ir jų dalių modernizavimu, dėl ko su Prašymais į atsakovę ir kreipėsi pareiškėja. Tuo tarpu atsakovė pareiškėjai siūlo ieškoti sprendimų modernizuoti būtent pačius paviljonus. Iš Sprendimo matyti, kad atsakovės pateikta vizija nėra susijusi su paviljonų reklaminėmis vitrinomis ir jų dalimis, o susijusi su kita norima įdiegti įranga (paviljonais). Kitos Konkurso objekto įrangos (nesusijusios su reklaminėmis vitrinomis ir jų dalimis) diegimas, aptartų teisės nuostatų kontekste, vertintinas kaip pareiškėjos teisė (Susitarimo 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, atsakovė nepagrįstai, kaip vieną iš nepritarimo Prašymams pagrindų, laikė aukštesnius reikalavimus pareiškėjai.
35. Nors atsakovė atsiliepime ir nurodo, kad Sprendime nurodytos atsisakymo nepritarti Prašymams priežastys yra objektyviai pagrįstos faktiniais duomenimis bei nurodytas teisės aktas, kurio pagrindu priimtas sprendimas (Susitarimo 3 punktas), tačiau jau aptartais argumentais (teismo sprendimo 34 punktas), atsakovės Sprendime nurodyta Prašymų netenkinimo priežastis pripažintina neteisėta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, teismo vertinimu, Prašymų nagrinėjimo metu pareiškėjos pareigą modernizuoti paviljonus netinkamai susiejo su Susitarimo 3 punkte pareiškėjai įtvirtinta teise Įrangoje (tame tarpe ir paviljonuose, tačiau tik modernizuojant reklamines vitrinas ir jų dalis) taikyti naujoviškus sprendimus, todėl Sprendimas šioje dalyje naikinamas, o atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti klausimą dėl pritarimo pareiškėjos Projektams, pateiktiems su Prašymais Nr. A612-18/20 ir Nr. A613-19/20 pritarti mažosios architektūros ar miesto puošybos objekto įrengimo projektams.
36. Atsakovė Sprendime nenurodė, kokias teisės nuostatas pareiškėja pažeidė Leidimo priede nenumatydama transporto laukimo paviljono vietos, kurią pareiškėja pateikė projekte Nr. A613-18/20 bei, ar ši aplinkybė laikytina esmine, dėl ko Prašymams nebūtų galima pritarti.
Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį Nr. eI-1067-162/2015 ir kt.). Minėta, kad konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu individualaus akto trūkumu. Todėl vien tik faktinių aplinkybių nurodymas (Leidimo priede nenumatyta transporto laukimo paviljono vieta, kurią pareiškėja pateikė projekte Nr. A613-18/20), t. y. objektyvių faktinių aplinkybių nesusiejant su konkrečiomis materialinėmis ar procesinėmis teisės aktų nuostatomis, turinčiomis pagrindą pakeisti asmens subjektines teises, nelaikytinas sukūręs prielaidas pareiškėjai aiškiai suvokti ir pakankami suprasti Sprendimo motyvus, būtent dėl kokių priežasčių pateiktiems Prašymams nebuvo pritarta. Šioje dalyje Sprendimas naikinamas kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
37. Pareiškėja antruoju reikalavimu prašo įpareigoti Savivaldybės administraciją pritarti UAB „JCDecaux LIETUVA“ Transporto laukimo paviljono su pilnai automatizuotu integruotu viešuoju tualetu modernizavimo projektams, pateiktiems su Prašymais Nr. A612-18/20 ir Nr. A613-19/20 pritarti mažosios architektūros ar miesto puošybos objekto įrengimo projektams.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota, kad „teismo funkcija yra vykdyti teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 6 straipsnis). Administracinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis), neperima administravimo subjekto funkcijų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-169-624/2020). Nagrinėjamu atveju pareiškėja antruoju skundo reikalavimu prašo teismo atlikti veiksmus, kurie įstatymu priskirti viešojo administravimo subjektui, šiuo atveju Savivaldybės administracijai. Pažymėtina, kad pripažinus, jog pareiškėjos Prašymai buvo išnagrinėti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, teismas gali tik įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymus, tačiau pats teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę pritarti pareiškėjos projektams, t. y. ginčo klausimą išnagrinėti iš esmės (atlikti viešojo administravimo subjekto veiksmus). Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus negali būti tenkinamas.
38. Pareiškėjos atstovas pateikė 2020 m. birželio 15 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, priteisimo. Prašyme nurodo, jog pareiškėja už teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. eI3-3190-1063/2020 patyrė 4027,40 Eur (su PVM) išlaidų, kurias sudaro: medžiagos, susijusios su Savivaldybės 2020 m. kovo 13 d. sprendimo analize ir skundo rengimas – 2207,90 Eur, skundo galutinės versijos papildymas ir pateikimas teismui – 91,40 Eur, antro prašymo dėl įrodymų išreikalavimo rengimas – 422,39 Eur, bylos medžiagos analizė, pasiruošimas teismo posėdžiui ir dalyvavimas teismo posėdyje – 1305,71 Eur. Patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia pateiktais dokumentais: 2020 m. balandžio 7 d. Sąskaita faktūra Nr. LPB 48207, 2020 m. gegužės 7 d. Sąskaita faktūra Nr. LPB 48487, 2020 m. birželio 10 d. Sąskaita faktūra Nr. LPB 48794, 2020 m. birželio 11 d. Sąskaita faktūra Nr. LPB 48805 bei Vietinio mokėjimo nurodymais.
39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiama Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
40. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
41. Iš į bylą pateiktos patirtų išlaidų detalizacijos matyti, kad pareiškėja patyrė 2207,90 Eur Eur išlaidų už skundo teismui parengimą ir skundžiamo sprendimo analizę. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas gali būti sudėtinė skundo parengimo teismui paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-858-946/2011; 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1245/2012). Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo detalizuotos teisinės paslaugos – skundžiamo sprendimo analizė, traktuotinos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo teismui parengimą ir gali būti atlygintos.
Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2019 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1358,6 Eur, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus rekomenduojamas užmokesčio už skundo teismui parengimą dydis galėtų būti 2,5 x 1358,6 Eur = 3 396,5 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti 1980,81 Eur (su PVM) suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto maksimalaus rekomenduojamo dydžio, todėl galėtų būti priteistina.
42. Rekomendacijos nenumato darbo užmokesčio už galutinio skundo varianto parengimą ir pateikimą teismui priteisimo, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos už šias paslaugas negali būti priteisiamos.
43. Pareiškėja prašo priteisti 422,39 Eur išlaidų už 2020 m. gegužės 18 d. antro prašymo dėl papildomų rašytinių įrodymų išreikalavimo parengimą.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punktu, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, maksimalus dydis galėtų būti 543,44 Eur (0,4 x 1358,6 Eur). Pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija galimos priteisti sumos, todėl prašoma priteisti 422,39 Eur suma priteistina.
44. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą yra taikomas koeficientas 0,1. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Nustatyta, kad 2020 m. birželio 17 d. vykusio teismo posėdžio pradžia fiksuota 9.02 val., pabaiga – 9.54 val., viso 52 min. Pasiruošimas bylos posėdžiui – 4 val. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.19 ir 9, 10 punktų nuostatas, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje galėtų būti priteistina 679,30 Eur (0,1 x 1358,6 Eur x 5). Pareiškėjos prašoma priteisti 1305,71 Eur suma viršija galimą priteisti sumą, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki galimos priteisti sumos.
45. Viso pareiškėjai galėtų būti priteistina 3082,5 Eur (1980,81 Eur + 422,39 Eur + 679,30 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
46. Pareiškėja į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi pareikšdama du reikalavimus: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. A51-37428/20(3.3.16.5-AD24) dėl transporto laukimo paviljonų modernizavimo projektų ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pritarti UAB „JCDecaux LIETUVA“ Transporto laukimo paviljono su pilnai automatizuotu integruotu viešuoju tualetu modernizavimo projektams, pateiktiems su Prašymais Nr. A612-18/20 ir Nr. A613-19/20 pritarti mažosios architektūros ar miesto puošybos objekto įrengimo projektams.
Atsižvelgiant į tai, kad tenkinamas tik vienas skundo reikalavimas, todėl priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis apskaičiuojamas proporcingai tenkintų reikalavimų daliai ir pareiškėjai iš atsakovės priteistina 1541,25 Eur (3082,5 / 2) Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 3 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux LIETUVA“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. A51-37428/20(3.3.16.5-AD24) „Dėl transporto laukimo paviljonų modernizavimo projektų“ ir įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pareiškėjos UAB „JCDecaux LIETUVA“ Transporto laukimo paviljono su pilnai automatizuotu integruotu viešuoju tualetu modernizavimo projektus, pateiktus su prašymais Nr. A612-18/20 ir Nr. A613-19/20 pritarti mažosios architektūros ar miesto puošybos objekto įrengimo projektams, išnagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux LIETUVA“ naudai 1541,25 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.