Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 2.7., 74.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams R. V. S., L. V. ir T. L., atsakovės atstovui Aurimui Uldukiui, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovei Indrei Bernotaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovei LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB “Vilniaus energija” (toliau - Bendrovė) teismui pateiktame skunde (b.l. 1-5) prašo panaikinti: 1) LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – Agentūra) 2010-11-10 Privalomąjį nurodymą Nr.VR-14.2-111 (toliau – ir Nurodymas); 2) LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) 2010-12-02 sprendimą Nr.VR-1.7-2008 „Dėl 2010-11-10 Privalomojo nurodymo VR-14.2-111“ (toliau – ir Sprendimas).

Pagrįsdama savo reikalavimus Bendrovė paaiškino, jog atsakovės surašytu Nurodymu buvo nutarta nurodyti pareiškėjai užtikrinti, kad katilinėje nebūtų saugomas (laikomas) koksocheminis katilų kuras, nustatytas aukščiau paminėto reikalavimo įvykdymo terminas iki 2010-12-31.

Nurodymo įpareigojimai kildinami iš pareiškėjai 2007-12-29 išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau - TIPK leidimas) reikalavimų, kuriuose nėra numatytas koksocheminio katilų kuro naudojimas ir saugojimas įmonės teritorijoje.

Toks argumentas yra nepagrįstas, nes jis neatitinka galiojančių teisės aktų. TIPK leidimų privalomumą, jų išdavimą, koregavimą, panaikinimą reglamentuoja LR aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr.80 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo taisyklės (toliau - TIPK taisyklės). Pagal TIPK taisyklių III skyriaus 7 p. TIPK leidimus privalo gauti veiklos vykdytojai, kurie eksploatuoja TIPK taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytus įrenginius (7.1 ir 7.2 p.), taip pat veiklos vykdytojai, vykdantys ūkinę veiklą arba eksploatuojantys įrenginius, kurie neįrašyti į TIPK taisyklių 1 priedo sąrašą, neatitinka 2 priede nurodytų kriterijų ir nėra eksploatuojami pagal aplinkos ministro atskiroms veiklos rūšims patvirtintas bendrąsias aplinkosaugines taisykles, tačiau Departamento motyvuotu sprendimu ūkinė veikla arba įrenginiai konkrečioje vietovėje turi arba gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ir/arba žmogui (7.3 p.).

TIPK taisyklių 7.1 ir 7.2 p. apibrėžti subjektai, kurie privalo savo veiklai vykdyti gauti TIPK leidimą, tačiau TIPK taisyklės nenumato, kad pareiškėjas privalo turėti TIPK leidimą ne konkrečios kuro rūšies naudojimui/deginimui, o jo saugojimui. Jokio TIPK taisyklių 7.3 p. numatyto motyvuoto sprendimo pareiškėjo atžvilgiu II Atsakovas nepriėmė, t.y. nenurodė ir nemotyvavo, kuo nenaudojamo kuro (kadangi atliekamos Poveikio aplinkai vertinimo (toliau - PAV) procedūros ir kuro naudojimui nėra gautas leidimas) saugojimas tam skirtose ir visus skystojo kuro saugojimui keliamus reikalavimus atitinkančiose talpose / sąlygose turi arba gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ir/arba žmogui.

Tai atitinka ir TIPK taisyklių 4 priedo turinį, kuriame pateikiama paraiškos TIPK leidimui gauti forma ir nustatomi būtini jos rekvizitai: nereikalaujama teikti informacijos apie katilinėje saugomą nepanaudotą/nenaudojamą kurą (nustatoma būtinybė informuoti tik apie numatomą sunaudoti kurą - 11 lentelė).

Atsakovė atliko neplaninį specifinį katilinės patikrinimą ir 2010-11-15 patikrinimo aktu Nr.VR-14.7-579 nustatė, kad koksocheminis katilų kuras nenaudojamas. Todėl Nurodyme išdėstyta atsakovės pozicija nepagrįsta tiek teisės aktais, tiek paties surašytais dokumentais.

Nurodymo reikalavimai suformuluoti neatsižvelgiant į svarbias faktines aplinkybes. Koksocheminis katilų kuras ne tik nenaudojamas, tačiau pareiškėja ir neplanuoja jo naudoti iki nebus gautas Departamento leidimas koksocheminio katilų kuro naudojimui.

Bendrovė 2009 m. sausio mėn. ir 2009 m. vasario mėn. Departamentui buvo pateikusi RK-2 paraiškas TIPK leidimui sudeginti iki 500t koksocheminio katilų kuro. 2009-03-13 raštu Nr.1754 Departamentas nurodė atlikti PAV atranką. Pateiktai PAV atrankai, 2009-03-31 raštu Nr.VR-1.7-558 Departamentas pateikė išvadą, kad bandomajam koksocheminio katilų kuro deginimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas ir pritarė kuro bandomajam deginimui. Tačiau, Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau - VVSC) iniciatyva Departamentas peržiūrėjo atrankos išvadą ir 2009-05-19 raštu Nr.VR-1.7-854 nurodė atlikti PAV procedūras, kurios šiuo metu ir yra vykdomos.

Pareiškėjos užsakymu PAV vykdo Lietuvos energetikos institutas, kuris atliko koksocheminio katilų kuro tyrimą. Pagal atliktus eksperimentinius koksocheminio katilų kuro deginimo bandymus nustatyta, kad: visų eksperimentų metu tinkamai suderinus degimo režimą dujinių teršalų CO ir SO2 koncentracijos neviršija leistinų normų LAND 43-2001; deginant šį kurą pramoninio lygio katiluose ir tam pritaikytais degikliais, azoto oksidų koncentracijos neviršys leidžiamų normų; žinant, kad koksocheminio katilų kuro eksperimentiniai bandymai buvo atlikti nedidelės galios vandens šildymo katile su trumpa ir pilnai aušinama kūrykla, galima teigti, kad deginant koksocheminį katilų kurą didesnės galios pramoniniame katile, nagrinėtų LOJ junginių koncentracijos bus artimos mazuto kuro deginimo atvejui; įvertintas Naujojoje Vilnioje eksploatuojamų kuro deginimo įrenginių pritaikomumas rodo, kad įmonėje naudojami katilai yra tinkami deginti naująją kuro rūšį, t. y. tinkamai suderinus degimo režimą katiluose DKVR-6,5-13 ir TVGM-30 naudojant koksocheminį katilų kurą, jo deginių sudėtis neturėtų skirtis arba bus labai artima mazuto kuro deginių sudėčiai; eksperimentiniai koksocheminio katilų kuro bandymai įrodo, kad atlikti tokius tyrimus galima (kadangi nustatinėtų pagrindinių teršalų CO, NOx, SO2, kietųjų dalelių, naftalino, 1-, 2- metilnaftalino, acenafteno, antraceno, fenantraceno koncentracijos artimos mazuto deginiuose randamoms koncentracijoms).

Šių metų birželio mėnesį buvo parengta galutinė PAV ataskaita (atsižvelgiant VVSC pastabas) ir išsiųsta PAV subjektams, t.y. PAV procedūros koksocheminio katilų kuro atžvilgiu nebaigtos.

Pareiškėja, siekdama stabilizuoti šilumos kainų augimą, planavo išbandyti koksocheminį katilų kurą, galintį iš dalies sumažinti šiuo metu naudojamo brangaus, mažai sieringo mazuto poreikį. Koksocheminis katilų kuras atitinka Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų reikalavimų rodiklius, patvirtintus LR aplinkos ministro, LR ūkio ministro ir LR susisiekimo ministro 2006-08-31 įsakymu Nr. Dl-399/4-336/3-340 (toliau - Rodikliai). Koksocheminio katilų kuro sieros ir pelenų kiekis atitinka Rodiklių priedo 5 d. nurodytus, skystam kurui, skirtam energijos gamybai, keliamus privalomuosius kokybės rodiklius. Alternatyvaus kuro panaudojimas prisidėtų prie priklausomybės nuo vienintelio kuro (gamtinių dujų) mažinimo.

Nurodymas sukėlė ir sukels pareiškėjai neigiamas turtines ir neturtines pasekmes. Praktinis Nurodymo vykdymas yra susijęs su nenaudojamo (ir nenumatomo naudoti iki bus atliktos PAV procedūros) koksocheminio katilų kuro išvežimu į kitą vietą Lietuvoje ar už valstybės ribų, kas reikštų dideles papildomas išlaidas transportavimui ir kitiems veiksmams, nes būtina išspręsti technines (sumontuoti vamzdyną, armatūrą, įrenginius, kurie būtų pritaikyti minimo kuro perpylimui, parengti tinkamas talpas, samdyti rangovus bei pervežėjus) ir teisines problemas (pareiškėja privalo laikytis LR viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir sudaryti papildomas sutartis su konkurso būdu išrinktais rangovais ar kuro pirkėjais, o tai reiškia mažiausiai kelis mėnesius trunkančią procedūrą).

Įvertinus tai, kad PAV nebaigtas, kuro pervežimas iš vienos vietos į kitą būtų nemotyvuotas ir perteklinis, kainuotų didelius pinigus, kas šiomis reikšmingomis sąnaudomis didintų šilumos kainas. Dabartinis koksocheminio katilų kuro saugojimo būdas ir vieta yra saugūs, atitinka visus skystojo kuro saugojimui keliamus reikalavimus ir nesuprantama, dėl kokių priežasčių šis būdas/vieta turėtų būti keičiami.

Dėl šioje skundo dalyje išdėstytų aplinkybių Nurodymu nustatytų nepagrįstų įpareigojimų ne tik sukeltų žalą pareiškėjai (o taip pat ir šilumos vartotojams, kadangi pagal LR energetikos įstatymo 15 str. 2d., LR šilumos ūkio įstatymo 32str. 2d. šilumos ruošimo (tame tarpe kuro įsigijimo, saugojimo, transportavimo ir pan.) sąnaudos yra įtraukiamos į nustatomas šilumos kainas), tačiau net ir tuo atveju, jei Nurodymo įpareigojimai būtų pagrįsti, jų vykdymo terminas iki 2010-12-31 yra akivaizdžiai nerealus ir neįmanomas įgyvendinti (šis terminas pareiškėjui faktiškai reiškia terminą, per kurį reikėtų kurą išvežti į kitą vietą Lietuvoje ar už valstybės ribų).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Agentūra atsiliepime teismui į pareiškėjos skundą (b.l. 60) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad jos pozicija sutampa su Departamento atsileipime į pareiškėjos skundą išdėstyta pozicija.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas prašė skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b.l. 53) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, jog Agentūros pareigūnai atlikę Bendrovės Naujosios Vilnios rajoninės katilinės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neplaninį patikrinimą, nustatė, kad pareiškėja iš IĮ „Stiksas“ įsigijo 304,87 t kokosocheminio katilų kuro. Žinoma, kad Bendrovė 2009-10-30 0,6 t koksocheminio katilų kuro išvežė į Lietuvos energetikos institutą (duomenys neskelbtini), Kaunas, bandymams atlikti. Pagal pareiškėjos anksčiau pateiktą informaciją bei faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rezervuare yra saugoma 304,27 t koksocheminio katilų kuro.

Nei pagal 2004-12-31 Bendrovei išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), nei pagal 2007-12-29 atnaujintą, 2008-06-09 ir 2008-07-23 koreguotą leidimą, koksocheminio katilų kuro naudojimas ir saugojimas įmonės teritorijoje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra numatytas bei nėra leista deginti šį kurą katilinėje.

2009-03-13 Departamentui buvo pateikta informacija atrankai dėl bandomojo koksocheminio katilų kuro deginimo ((duomenys neskelbtini), Naujoji Vilnia) poveikio aplinkai vertinimo. Departamentas 2009-05-19 priėmė galutinę atrankos išvadą, jog planuojamai bandomajai koksocheminių katilų kuro deginimo veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos Departamentas dar nėra gavęs ir nėra priimtas sprendimas dėl bandomojo koksocheminio kuro deginimo veiklos leistinumo.

Pareiškėjos Bendrovės skunde nurodytas argumentas, jog 2010-11-10 privalomasis nurodymas Nr.VR-14.2-111 sukels neigiamas turtines ir neturtines pasekmes vertintinas kaip teisiškai nereikšmingas. Pareiškėja pirmiausia įsigijo koksocheminio katilų kuro, siekdama jį sudeginti, o tik po to pradėjo domėtis, ar ši veikla apskritai yra galima. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, manytina, jog pati pareiškėja elgėsi nepakankamai atsakingai ir rūpestingai bei veikė savo rizika, todėl galimas pasekmes turėtų prisiimti sau.

Atsižvelgiant į tai, jog koksocheminio kuro saugojimas kailinės teritorijoje yra susijęs su taršos rizika avarijos atveju, o sprendimas dėl bandomojo koksocheminio kuro deginimo veiklos leistinumo nėra priimtas, 2010-11-10 privalomasis nurodymas Nr.VR-14.2-111, kuriuo Bendrovė įpareigota užtikrinti, jog eksploatuojamoje Naujosios Vilnios rajoninėje katilinėje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebūtų saugomas (laikomas) koksocheminis krosnių kuras, pateiktas pagrįstai.

Teismo posėdžio metu Departamento atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad Bendrovei 2007-12-29 buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – TIPK leidimas; leidimas koreguotas 2008-07-23) Naujosios Vilnios rajoninei katilinei Nr.2 (RK-2) (toliau – ir katilinė), esančiai (duomenys neskelbtini), Naujojoje Vilnioje, eksploatuoti (b.l. 13-17).

Agentūra, atlikusi neplaninį Bendrovei priklausančios katilinės patikrinimą, 2010-11-15 patikrinimo akte Nr.VR-14.7-579 konstatavo, kad pareiškėja 2009 m. kovo-balandžio mėnesiais iš IĮ „Stiksas“ įsigijo 304,87 tonas koksocheminio katilų kuro, kurio 304 tonos (paklaida 1,5 tonos) yra saugomos katilinės talpyklose (b.l. 54).

Agentūra, įvertinusi minėto patikrinimo metu nustatytus faktus, 2010-11-10 surašė Bendrovei privalomąjį nurodymą Nr.VR-14.2-111, kuriuo nurodė užtikrinti, kad pareiškėjos eksploatuojamoje katilinėje nebūtų saugomas (laikomas) koksocheminis krosnių kuras (b.l. 6). Taip pat nurodoma, kad šiuos reikalavimus privaloma įvykdyti iki 2010-12-31 ir juos įvykužius nedelsiant informuoti instituciją.

Departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą, 2010-12-02 sprendimu Nr.VR-1.7-2008 Agentūros 2010-11-10 privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą (b.l. 7).

Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimų panaikinti Agentūros 2010-11-10 privalomąjį nurodymą ir Departamento 2010-12-02 sprendimą pagrįstumo ir teisėtumo.

LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant Bendrovės reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Agentūros 2010-11-10 privalomojo nurodymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitikimą LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Tai pat būtina įvertinti ar nėra LR administracinių bylų teisenos įst. 89 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Iš skundžiamo Agentūros privalomojo nurodymo matyti, kad jis grindžiamas LR aplinkos apsaugos kontrolės įst. 18 str. 1 d. 1 p. nuostatomis ir Bendrovei 2007-12-29 išduotame TIPK leidime numatytų reikalavimų pažeidimu, nurodant, kad TIPK leidime nenumatytas koksocheminio kuro naudojimas bei saugojimas.

LR aplinkos apsaugos kontrolės įst. 2 str. 6 d. sakoma, kad privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

Vadovaujantis LR aplinkos apsaugos kontrolės įst. 18 str. 1 d. 1 p., privalomasis nurodymas gali būti duodamas kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti.

Iš minėto įstatymo straipsnio dalies nuostatų analizės darytina išvada, jog privalomasis nurodymas gali būti duodamas tais atvejais (savarankiškais minėtame punkte nustatytais pagrindais), kai: 1) yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai; 2) dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti.

Tokiu būdu, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnas, pateikęs asmeniui privalomąjį nurodymą, pačiame nurodyme turi aiškiai įvardinti, kokiu LR aplinkos apsaugos kontrolės įst. 18 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu yra teikiamas privalomasis nurodymas.

Skundžiamame Agentūros 2010-11-10 privalomajame nurodyme nedetalizuojama kokiu LR aplinkos apsaugos kontrolės įst. 18 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu – dėl grėsmės pažeisti teisės aktų pažeidimus ar grėsmės padaryti žalą aplinkai – formuluojami nurodymo įpareigojimai. Tačiau, pačiame nurodyme abstrakčiai pažymėta, kad pažeidžiami TIPK leidimo reikalavimai, vėlgi nekonkretizuojant kokių šiame leidime nurodytų reikalavimų (punktai) nesilaikoma. Nurodyti galimai padaryti TIPK leidimo pažeidimai negrindžiami jokių kitų teisės aktų nuostatomis.

Atsiliepime į Bendrovės skundą Departamentas nurodo, kad koksocheminio kuro saugojimas katilinės teritorijoje yra susijęs ir su aplinkos taršos rizika avarijos atveju, t.y. grėsme padaryti žalą aplinkai. Tačiau, nei atsiliepime teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog koksocheminio kuro saugojimo grėsmė būtų susijusi su paties kuro (kaip medžiagos) saugojimo pavojingumu, netinkamu šio kuro saugojimu ar kitomis priežastimis, sąlygojančias padidintą avarijos riziką, o tuo pačiu ir žalos aplinkai padarymo, grėsmę.

Taigi, jokių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, jog katilinės teritorijoje esantis kuras dėl grėsmės aplinkai negali būti saugomas katilinės teritorijoje ar, kad žalos padarymo aplinkai grėsmė būtų mažesnė, jeigu šis kuras būtų saugojamas kurioje nors kitoje vietoje, nei ikiteisminėje ginčo stadijoje, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikta.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog katilinės teritorijoje saugomas koksocheminis krosnių kuras Bendrovės nėra naudojamas ir pareiškėja jo naudoti neketina iki bus atliktos šio kuro naudojimo poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Kita vertus, dėl koksocheminio kuro saugojimo aplinkai keliama grėsmė niekaip nesusijusi su Bendrovės užsakymu atliekamomis poveikio aplinkai vertinimo procedūromis (b.l. 67-74) bei jų metu priimtais sprendimais. Akivaizdu, jog esant teigiamam poveikio aplinkai vertinimo sprendimui ir Bendrovei įgijus teisę koksocheminį krosnių kurą deginti katilinėje, šio kuro saugojimo pavojingumas katilinės teritorijoje esančiose talpose nesumažėtų. Todėl Departamento argumentai, susiję su koksocheminio krosnių kuro padidinta grėsme aplinkai dėl tos priežasties, jog nėra gautas leidimas šį kurą naudoti, nėra pagrįsti.

Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad Agentūros ir Departamento sprendimai dėl Bendrovės katilinės teritorijoje koksocheminio krosnių kuro saugojimo draudžiamumo yra nepagrįsta įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis aplinkos apsaugą, todėl Agentūros 2010-11-10 Bendrovei surašytas privalomasis nurodymas ir Departamento 2010-12-02 sprendimas nepagrįsti LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. prasme, todėl naikintini.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą tenkinti.

Panaikinti LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2010-11-10 privalomąjį nurodymą Nr.VR-14.2-111 ir LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-12-02 sprendimą Nr.VR-1.7-2008.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.