Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus energija” (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Vilniaus energija“, Bendrovė) teismui pateiktame skunde (b. l. 1-5) prašė panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Agentūra) 2010 m. lapkričio 10 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-111 (toliau – ir Nurodymas); 2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. VR-1.7-2008 „Dėl 2010-11-10 Privalomojo nurodymo VR-14.2-111“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas paaiškino, jog atsakovo surašytu Nurodymu buvo nutarta nurodyti pareiškėjui užtikrinti, kad UAB ,,Vilniaus energija“ eksploatuojamoje Naujosios Vilnios rajoninėje katilinėje, (duomenys neskelbtini), nebūtų saugomas (laikomas) koksocheminis katilų kuras, nustatytas aukščiau paminėto reikalavimo įvykdymo terminas iki 2010 m. gruodžio 31 d. Nurodymo įpareigojimai kildinami iš pareiškėjui 2007-12-29 išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. VR-4.7-V-01-39 (toliau – ir TIPK leidimas) reikalavimų, kuriuose nėra numatytas koksocheminio katilų kuro naudojimas ir saugojimas įmonės teritorijoje. Toks argumentas yra nepagrįstas, nes jis neatitinka galiojančių teisės aktų. TIPK leidimų privalomumą, jų išdavimą, koregavimą, panaikinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (toliau – ir TIPK taisyklės). Pagal TIPK taisyklių III skyriaus 7 punktą TIPK leidimus privalo gauti veiklos vykdytojai, kurie eksploatuoja TIPK taisyklių 1 ir 2 prieduose nurodytus įrenginius (7.1 ir 7.2 p.), taip pat veiklos vykdytojai, vykdantys ūkinę veiklą arba eksploatuojantys įrenginius, kurie neįrašyti į TIPK taisyklių 1 priedo sąrašą, neatitinka 2 priede nurodytų kriterijų ir nėra eksploatuojami pagal LR aplinkos ministro atskiroms veiklos rūšims patvirtintas bendrąsias aplinkosaugines taisykles, tačiau Departamento motyvuotu sprendimu ūkinė veikla arba įrenginiai konkrečioje vietovėje turi arba gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ir/arba žmogui (7.3 p.). TIPK taisyklių 7.1 ir 7.2 punktuose apibrėžti subjektai, kurie privalo savo veiklai vykdyti gauti TIPK leidimą, tačiau TIPK taisyklės nenumato, kad pareiškėjas privalo turėti TIPK leidimą ne konkrečios kuro rūšies naudojimui/deginimui, o jo saugojimui. Jokio TIPK taisyklių 7.3 punkte numatyto motyvuoto sprendimo pareiškėjo atžvilgiu Departamentas nepriėmė, t. y. nenurodė ir nemotyvavo, kuo nenaudojamo kuro (kadangi atliekamos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) procedūros ir kuro naudojimui nėra gautas leidimas) saugojimas tam skirtose ir visus skystojo kuro saugojimui keliamus reikalavimus atitinkančiose talpose/sąlygose turi arba gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ir/arba žmogui. Tai atitinka ir TIPK taisyklių 4 priedo turinį, kuriame pateikiama paraiškos TIPK leidimui gauti forma ir nustatomi būtini jos rekvizitai: nereikalaujama teikti informacijos apie katilinėje saugomą nepanaudotą/nenaudojamą kurą (nustatoma būtinybė informuoti tik apie numatomą sunaudoti kurą - 11 lentelė). Atsakovas atliko neplaninį specifinį katilinės patikrinimą ir 2010-11-15 patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-579 nustatė, kad koksocheminis katilų kuras nenaudojamas. Todėl Nurodyme išdėstyta atsakovo pozicija nepagrįsta tiek teisės aktais, tiek paties surašytais dokumentais. Nurodymo reikalavimai suformuluoti neatsižvelgiant į svarbias faktines aplinkybes. Koksocheminis katilų kuras ne tik nenaudojamas, tačiau pareiškėjas ir neplanuoja jo naudoti iki nebus gautas Departamento leidimas koksocheminio katilų kuro naudojimui. Bendrovė 2009 m. sausio ir vasario mėnesiais Departamentui buvo pateikusi RK-2 paraiškas TIPK leidimui sudeginti iki 500 t koksocheminio katilų kuro. 2009-03-13 raštu Nr. 1754 Departamentas nurodė atlikti PAV atranką. Pateiktai PAV atrankai, 2009-03-31 raštu Nr. VR-1.7-558 Departamentas pateikė išvadą, kad bandomajam koksocheminio katilų kuro deginimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas ir pritarė kuro bandomajam deginimui. Tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir VVSC) iniciatyva Departamentas peržiūrėjo atrankos išvadą ir 2009-05-19 raštu Nr. VR-1.7-854 nurodė atlikti PAV procedūras, kurios šiuo metu ir yra vykdomos. Pareiškėjo užsakymu PAV vykdo Lietuvos energetikos institutas, kuris atliko koksocheminio katilų kuro tyrimą. Pagal atliktus eksperimentinius koksocheminio katilų kuro deginimo bandymus nustatyta, kad: visų eksperimentų metu tinkamai suderinus degimo režimą dujinių teršalų CO ir SO₂ koncentracijos neviršija leistinų normų LAND 43-2001; deginant šį kurą pramoninio lygio katiluose ir tam pritaikytais degikliais, azoto oksidų koncentracijos neviršys leidžiamų normų; žinant, kad koksocheminio katilų kuro eksperimentiniai bandymai buvo atlikti nedidelės galios vandens šildymo katile su trumpa ir pilnai aušinama kūrykla, galima teigti, kad deginant koksocheminį katilų kurą didesnės galios pramoniniame katile, nagrinėtų LOJ junginių koncentracijos bus artimos mazuto kuro deginimo atvejui; įvertintas Naujojoje Vilnioje eksploatuojamų kuro deginimo įrenginių pritaikomumas rodo, kad įmonėje naudojami katilai yra tinkami deginti naująją kuro rūšį, t. y. tinkamai suderinus degimo režimą katiluose DKVR-6,5-13 ir TVGM-30 naudojant koksocheminį katilų kurą, jo deginių sudėtis neturėtų skirtis arba bus labai artima mazuto kuro deginių sudėčiai; eksperimentiniai koksocheminio katilų kuro bandymai įrodo, kad atlikti tokius tyrimus galima (kadangi nustatinėtų pagrindinių teršalų CO, NOx, SO₂, kietųjų dalelių, naftalino, 1-, 2- metilnaftalino, acenafteno, antraceno, fenantraceno koncentracijos artimos mazuto deginiuose randamoms koncentracijoms). Šių metų birželio mėnesį buvo parengta galutinė PAV ataskaita (atsižvelgiant VVSC pastabas) ir išsiųsta PAV subjektams, t. y. PAV procedūros koksocheminio katilų kuro atžvilgiu nebaigtos. Pareiškėjas, siekdamas stabilizuoti šilumos kainų augimą, planavo išbandyti koksocheminį katilų kurą, galintį iš dalies sumažinti šiuo metu naudojamo brangaus, mažai sieringo mazuto poreikį. Koksocheminis katilų kuras atitinka Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų reikalavimų rodiklius, patvirtintus LR aplinkos ministro, LR ūkio ministro ir LR susisiekimo ministro 2006-08-31 įsakymu Nr. D1-399/4-336/3-340 (toliau – ir Rodikliai). Koksocheminio katilų kuro sieros ir pelenų kiekis atitinka Rodiklių priedo 5 dalyje nurodytus, skystam kurui, skirtam energijos gamybai, keliamus privalomuosius kokybės rodiklius. Alternatyvaus kuro panaudojimas prisidėtų prie priklausomybės nuo vienintelio kuro (gamtinių dujų) mažinimo. Nurodymas sukėlė ir sukels pareiškėjui neigiamas turtines ir neturtines pasekmes. Praktinis Nurodymo vykdymas yra susijęs su nenaudojamo (ir nenumatomo naudoti iki bus atliktos PAV procedūros) koksocheminio katilų kuro išvežimu į kitą vietą Lietuvoje ar už valstybės ribų, kas reikštų dideles papildomas išlaidas transportavimui ir kitiems veiksmams, nes būtina išspręsti technines (sumontuoti vamzdyną, armatūrą, įrenginius, kurie būtų pritaikyti minimo kuro perpylimui, parengti tinkamas talpas, samdyti rangovus bei pervežėjus) ir teisines problemas (pareiškėjas privalo laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir sudaryti papildomas sutartis su konkurso būdu išrinktais rangovais ar kuro pirkėjais, o tai reiškia mažiausiai kelis mėnesius trunkančią procedūrą). Įvertinus tai, kad PAV nebaigtas, kuro pervežimas iš vienos vietos į kitą būtų nemotyvuotas ir perteklinis, kainuotų didelius pinigus, kas šiomis reikšmingomis sąnaudomis didintų šilumos kainas. Dabartinis koksocheminio katilų kuro saugojimo būdas ir vieta yra saugūs, atitinka visus skystojo kuro saugojimui keliamus reikalavimus ir nesuprantama, dėl kokių priežasčių šis būdas/vieta turėtų būti keičiami. Nurodymu nustatyti nepagrįsti įpareigojimai ne tik sukeltų žalą pareiškėjui (o taip pat ir šilumos vartotojams, kadangi pagal Energetikos įstatymo 15 str. 2 d., Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 2 d. šilumos ruošimo (tame tarpe kuro įsigijimo, saugojimo, transportavimo ir pan.) sąnaudos yra įtraukiamos į nustatomas šilumos kainas), tačiau net ir tuo atveju, jei Nurodymo įpareigojimai būtų pagrįsti, jų vykdymo terminas iki 2010-12-31 yra akivaizdžiai nerealus ir neįmanomas įgyvendinti (šis terminas pareiškėjui faktiškai reiškia terminą, per kurį reikėtų kurą išvežti į kitą vietą Lietuvoje ar už valstybės ribų).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu (b. l. 120) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. TIPK leidimas yra kompleksinis dokumentas, kuriame yra reglamentuojamas tiek atitinkamo kuro deginimas, tiek jo saugojimas. Atsižvelgiant į tai, jog koksocheminio kuro naudojimas įmonei išduotame TIPK leidime nėra numatytas, todėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas ir negalėjo skundžiamame privalomajame nurodyme nurodyti konkrečios TIPK leidimo sąlygos pažeidimo, o buvo padaryta nuoroda į visą įmonės turimą TIPK leidimą. Įmonės vykdoma veikla - šilumos tiekimas, o ne žaliavų saugojimas. Todėl TIPK leidime yra numatoma tik tų žaliavų, kurios reikalingos šilumos tiekimo veiklai vykdyti, saugojimas.

2. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iki galo neišsiaiškinęs, ar bandomasis koksocheminio katilų kuro deginimas bus apskritai leidžiamas ir ką derėtų atlikti, siekiant gauti tokį leidimą pasirašė šio kuro pirkimo-pardavimo sutartį. Tad pats pareiškėjas elgėsi nepakankamai atsakingai ir rūpestingai bei veikė savo rizika, todėl galimas pasekmes turėtų prisiimti sau. Atsižvelgiant į tai, jog koksocheminio kuro saugojimas katilinės teritorijoje yra susijęs su taršos rizika avarijos atveju, o sprendimas dėl bandomojo koksocheminio kuro deginimo veiklos leistinumo nėra priimtas, 2010 m. lapkričio 10 d. privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-111 pateiktas pagrįstai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad apelianto argumentai tik patvirtina, jog Nurodymo surašymo pagrindas tėra TIPK leidimas, kuriame iš viso neaptartas koksocheminio kuro saugojimo klausimas. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta nuomone, kad Nurodymas galėjo būti surašytas pareiškėjo atžvilgiu kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų (neveikimo) gali būti padaryta žala aplinkai (Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo 18 str. 1 d.). Apeliantas nepateikė konkrečių argumentų, kurių pagrindu galima būtų padaryti pagrįstą išvadą, kad koksocheminio kuro saugojimo grėsmė būtų susijusi su paties kuro saugojimo pavojingumu, netinkamu šio kuro saugojimu, kad būtent tai sąlygoja padidintą avarijos riziką, o tuo pačiu žalos aplinkai padarymo grėsmę. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas neturėjo pareiškėjui jokių pretenzijų dėl kuro saugojimo sąlygų, kad persvarstyti atrankos išvadą būtina visai ne dėl avarijų grėsmės, o dėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro kreipimosi dėl papildomų tyrimų (apelianto 2009-05-19 Galutinės atrankos išvados Nr. VR-1.7-854 punktai 1, 5, 6 ir 9). Nagrinėjant bylą, buvo išsiaiškinta svarbi aplinkybė, kad avarijos grėsmė reikšmingai didėja būtent kuro perpylimo bei transportavimo, o ne jo saugojimo metu. Pareiškėjas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad yra tęsiamas poveikio aplinkai vertinimas, kad iki jo pabaigos pareiškėjas neketina naudoti koksocheminio kuro.