Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Arūno Kaminsko, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjos atstovams L. Č., R. K., R. V. S., T. L., atsakovo atstovams Živilei Trinkūnaitei, Aurimui Uldukiui, Ingai Žilaitytei, trečiojo suinteresuoto asmens AB„Lietuvos dujos“ atstovams M. K., I. V., M. K., V. A., nedalyvaujant LR aplinkos ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija” skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ ir LR aplinkos ministerija).

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus energija” (toliau – Pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-6), kuriame prašė panaikinti LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-03-01 sprendimą Nr. VR 1.7-323.

Skunde nurodant, kad skundžiamas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-03-01 sprendimas Nr. VR 1.7-323 „Dėl išmetamų teršalų ribinių verčių” (toliau - Sprendimas), kuriuo atsisakyta patenkinti Pareiškėjos prašymą leisti nesilaikyti LR Aplinkos ministro 2001-09-28 įsakymu Nr. 486 (LR Aplinkos ministro įsakymo Nr.D1-157 redakcija) patvirtintų Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normų ir Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrengimų normų LAND 43-2001 (toliau - Normos) bei nuspręsta informuoti Pareiškėją apie jai taikytiną administracinę ir finansinę atsakomybę už Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime (toliau - TIPK leidime) nustatytų teršalų ribinių verčių viršijimą, yra neteisėtas ir nepagrįstas todėl naikintinas.

Pareiškėja, įvertinusi neigiamas 2010 m. sausio (iki -27 C) artimiausių laikotarpių oro prognozes ir siekdama užtikrinti nepertraukiamą veiklos vykdymą ir šilumos tiekimą vartotojams, 2010-01-21 pateikė dujų tiekėjui - AB „Lietuvos dujos” gamtinių dujų užsakymą 4-ajai sausio mėnesio savaitei (23-29 d.), pastaroji 2010-01-22 užsakymo koregavimu sumažino Pareiškėjai reikalingą gamtinių dujų tiekimą iki lygio, nepakankamo energetiniams vartotojų poreikiams patenkinti, t.y. dujų tiekimas buvo sumažintas daugiau kaip pusantro karto. Pareiškėja neturėdama kitos išeities, atsižvelgdama į tai, kad lauko oro temperatūra nuolat krito iki -25 C / -27 C bei siekdama užtikrinti Vilniaus miesto energetinį saugumą, patikimą ir nepertraukiamą centralizuotos šilumos energijos tiekimą į gyventojų būstus, visuomeninius bei kitus objektus, priėmė sprendimą padidinti mazuto deginimo apimtis. Apie susidariusią padėtį informavus LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – Atsakovas, Departamentas) ir pakartotinai - 2010-02-02 raštu Nr. 004-03-1620 pateikus prašymą leisti Pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-01-23 iki 2010-01-29 nesilaikyti Normų, vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2001-09-28 įsakymo Nr. 486 (LR Aplinkos ministro įsakymo Nr.D1-157 redakcija) 10² punktu, Atsakovas raštu Nr. VR 1.7-153 nurodė, kad Pareiškėjos termofikacinės elektrinės Nr. 3 TIPK leidimo „Oro tarša” 24 lentelėje „...yra numatytos sąlygos bei išmetamų teršalų leidžiamos koncentracijos, esant kritiniam dujų tiekimo sumažinimui.” Taip pat „...siekiant užtikrinti nepertraukiamą energijos tiekimą Vilniaus miestui...”, todėl prašoma laikytis Pareiškėjos termofikacinės elektrinės Nr. 3 TIPK leidimo „Oro tarša” 24 lentelės reikalavimų, kurioje leistina neatitiktinių teršalų išmetimų trukmė yra iki 120 val. (5 dienos). Pagal Normų 10² punktą galimas motyvuotas leidimas nesilaikyti Normose ir TIPK leidime nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių iki 10 dienų ar ilgesniam laikotarpiui.

Ginčijamą Sprendimą Atsakovas priėmė remdamasis AB „Lietuvos dujos” informacija ir Ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr. 43 patvirtintomis Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėmis bei (toliau - Taisyklės) ir nurodė, kad Pareiškėjos raštuose išdėstytos aplinkybės nėra gamtinių dujų apribojimas. Pareiškėjos teigimu, Sprendimas naikintinas kaip nemotyvuotas, kadangi jame nepateikiama motyvų, pagrindžiančių Atsakovo teiginį, kad Pareiškėjos raštuose išdėstytos aplinkybės nėra gamtinių dujų apribojimas. Sprendime nurodoma tik Pareiškėjai nežinomo turinio AB „Lietuvos dujos” informaciją ir Taisyklių nuostatos. Skunde pažymima, kad Atsakovas nepagrįstai traktavo gamtinių dujų apribojimo sąvoką, kaip ji yra pateikta Taisyklių 192-204 punktuose (kai dujų tiekimo apribojimas siejamas su avarijomis, remontais ir pan. įvykiais arba su įstatymais nustatytais atvejais).

Pagal tarp Pareiškėjos ir AB „Lietuvos dujos” pasirašytos 2007-12-28 gamtinių dujų perdavimo-skirstymo sutarties (galiojanti redakcija 2010 metams, toliau - Sutartis) 37 punktą dujų įmonė turi teisę apriboti Sistemos naudotojui perduodamus dujų kiekius ne daugiau, nei iki Sutarties 23 punkte Sistemos naudotojui nustatytų vartotojo pajėgumų, t. y. 2.400 tūkst. m³ /per parą. Tačiau 2010-01-22 atsiųstame objektyviai Pareiškėjai reikalingo perduoti gamtinių dujų kiekio sumažinimu, AB „Lietuvos dujos” gamtinių dujų tiekimą apribojo - iki 2.000 tūkst. m / per parą. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjos raštuose nurodytų faktų negalima vertinti kitaip, kaip tik dujų tiekimo apribojimo / kritinio dujų tiekimo sumažinimo, kas atitinka Pareiškėjos termofikacinės elektrinės Nr. 3 TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Oro tarša” 24 lentelėje aprašytą atvejį ir sudaro teisėtą pagrindą taikyti Normų 10² punktą.

Pareiškėja pažymi, kad buvo priversta nedelsdama padidinti mazuto deginimo apimtis, kadangi 2010 m. sausio 23-28 dienomis sumažinus energijos gamybą tiek, kiek leido Pareiškėjai apribotas gamtinių dujų kiekis, didelės žalos sveikatai ir turtui būtų padaryta Vilniaus miesto energijos vartotojams bei kiltų kritinės pasekmės.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – VRAAD, Atsakovas, Departamentas) atsiliepime į Pareiškėjos skundą (b.l. 58-61) nurodė, kad su skundu nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad UAB „Vilniaus energija” 2010-01-22 informavo Departamentą, kad degins mazutą bei panaudos sukauptas rezervinio kuro (mazuto) atsargas, kadangi 2010-01-23 AB „Lietuvos dujos” Bendrovei apribojo gamtinių dujų tiekimą. Taip pat UAB „Vilniaus energija” prašė nesilaikyti Normose bei Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau - TIPK) leidime nustatytų ribinių verčių. UAB „Vilniaus energija” 2010-01-26, 2010-02-02 bei 2010-03-18 papildomai kreipėsi į Departamentą, 2010 m. sausio 23-28 dienomis, bet ne ilgiau kaip 10 dienų, taikyti Normų 10² punktą ir leisti nesilaikyti Normose bei TIPK leidime nustatytų ribinių verčių, argumentuodama ypatingai žema sausio mėnesio oro temperatūra ir AB „Lietuvos dujos” apribotu dujų tiekimu.

Atsakovo teigimu, UAB „Vilniaus energija” nurodytų ypatingai žemų lauko oro temperatūrų sausio mėnesį negalima priskirti prie išimtinių atvejų Normų 10² punkto taikymo prasme. Sausio mėnuo laikomas šaltuoju periodu, todėl teiginys, jog -25°C ar -27°C temperatūra sausio mėnesį Lietuvoje, esančioje vidutinėje klimato juostoje, yra ypatingai žema temperatūra yra nemotyvuotas.

Nepagrįstas yra ir Pareiškėjos nurodytas teiginys dėl tariamo apriboto dujų tiekimo iš AB „Lietuvos dujos”, UAB „Vilniaus energija”, pagal sudarytose pirkimo-pardavimo sutartyse numatytas sąlygas, perka iš AB „Lietuvos dujos” gamtines dujas. Šių sutarčių sąlygos yra šalių susitarimo dalykas. Nagrinėdamas UAB „Vilniaus energija” prašymą, Departamentas 2010-01-25 ir 2010-02-09 kreipėsi į AB „Lietuvos dujos”, kuri informavo, jog dujos UAB „Vilniaus energija” tiekiamos kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutartyse. Todėl Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad AB „Lietuvos dujos” negalėjo Bendrovei patiekti papildomo žymiai didesnio gamtinių dujų kiekio nei numatyta gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartyse, negali būti vadinama dujų kiekio ribojimu.

Atsakovė pažymi, kad išimtiniais atvejais Normų 10² punkto taikymo prasme laikytinos tokios situacijos kaip avarinė situacija, ekstremali padėtis, būtini remonto ir kitų sistemų prijungimo darbai ir pan., tačiau jokiu būdu ne dėl dviejų ūkio subjektų sutartinių santykių susiklosčiusios aplinkybės.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pagal LR aplinkos ministro, LR ūkio ministro ir LR susisiekimo ministro 2006-12-31 įsakymu Nr. D1-399/4-336/3-340 patvirtintus Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomuosiuose kokybės rodiklius, Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama naudoti tik kūrenamąjį mazutą, kurio sieros kiekis sudaro 1 %. Šis reikalavimas netaikomas sieros kiekiui naudojamame mazute, naudojamame esamuose kurą deginančiuose įrenginiuose, kuriuose išmetamo sieros dioksido ribinė vertė lygi 1700 mg/Nm³ arba mažesnė (7.3 p.). Sieros dioksido išmetimai UAB „Vilniaus energija” termofikacinėje elektrinėje Nr. 3 (VE-3) viršijo leistiną normą (1700 mg/Nm³), todėl įmonė privalėjo naudoti minėtu įsakymu patvirtintus kūrenamo mazuto kokybės rodiklius. Nepaisant to 2010 m. sausio 23-28 dienomis buvo naudojamas mazutas, kurio sieros kiekis sudaro 2,15 - 2,29 %, taip kas sąlygojant sieros dioksido išmetimų viršijimus įmonėje.

Atsiliepime taip pat pažymima, kad UAB „Vilniaus energija” 2010 m sausio 23 - 28 dienomis iš AB „Lietuvos dujos” gavo 18,75 % mažesnį dujų kiekį nei 2010 m. sausio 1 - 22 dienomis, o sudeginamų dujų kiekis termofikacinėje elektrinėje Nr. 3 (VE-3) 2010 m. sausio 23 - 28 dienomis sumažėjo 51,63 %.

Pareiškėja, siekdama išplėsti Normų 10² punkto taikymo sritį, nori išvengti administracinės atsakomybės ir mokesčio už aplinkos teršimą padidintu tarifu mokėjimo už nustatytų ribinių verčių viršijimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė ,,Lietuvos dujos” (toliau – UAB ,,Lietuvos dujos”) atsiliepime į Pareiškėjo skundą (b.l. 104-107) prašė UAB ,,Vilniaus energija” skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės teigimu, Pareiškėjos nurodyti argumentai, jog AB ,,Lietuvos dujos” Pareiškėjos atžvilgiu taikė dujų tiekimo apribojimą, todėl UAB ,,Vilniaus energija” buvo priversta padidinti mazuto deginimo apimtis ir tokiu būdu viršijo leistiną išmetamų teršalų koncentraciją, yra nepagrįsti.

Atsiliepime pažymima, kad 2009-12-29 sudarytame Papildomame susitarime Nr. 5 prie Dujų transportavimo sutarties nustatyta, kad UAB ,,Vilniaus energija” 2010 m. sausio mėnesį perduodamas gamtinių dujų kiekis yra 55,6 mln. m³, t.y. 1,794 mln. m³ per parą. 2010 m. sausio ir vasario mėnesiais Pareiškėja gamtines dujas vartotojo viršijant gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartyse bei Dujų transportavimo sutartyje numatytus dujų kiekius. Sudarydama kuro balansą 2010 m. I-am ketvirčiui Bendrovė planavo vartoti žymiai mažesnius dujų kiekius nei faktiškai buvo tiekiama tuo laikotarpiu. UAB ,,Vilniaus energija” pastaraisiais metais didino mazuto ir biokuro naudojimą, tokie šios bendrovės planai buvo ir sudarant 2010 m. kuro balansą. bei nustatant šilumos kainas vartotojams.

Pareiškėja 2010 m. sausio mėnesiui pagal gamtinių dujų pirkimo -pardavimo sutartis iš AB ,,Lietuvos dujos” ir UAB ,,Dujotekana” buvo įsigijusi 55,6 mln. m³ gamtinių dujų kiekį, kurį pilnai išnaudojo ir viršijo jau 2010-01-22 (suvartota 56,025 mln. m3 dujų). Iki sausio 27 d. suvartojo apie 64 mln. m³ dujų, t.y. 2010-01-27 dienai buvo susidaręs daugiau nei 8 mln. m³ numatytos dujų kvotos viršijimas. Dėl papildomų dujų kiekio pirkimo Pareiškėja į AB ,,Lietuvos dujas” kreipėsi tik 2010-01-25. 2010-01-27 papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2009-12-30 Gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2010-01-28 papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) prie Dujų transportavimo sutarties Pareiškėja 2010 m. sausio mėnesiui iš AB ,,Lietuvos dujos” papildomai įsigijo 19 mln. m³ gamtinių dujų. AB ,,Lietuvos dujos” įvertinusios iki 2010-01-27 Pareiškėjos faktiškai suvartotą dujų kiekį, per likusias 5 sausio mėnesio dienas įsipareigojo papildomai patiekti apie 10,5 mln. m³ gamtinių dujų, t.y. po 2,1 mln. m³ per parą,bei įpareigojo Pareiškėją šio dujų kiekio suvartojimą kasdien operatyvine tvarka derinti su AB ,,Lietuvos dujos” Dispečeriniu centru. Pareiškėja 2010 m. sausio mėnesį viršijo net ir papildomai įsigyto gamtinių dujų kiekio suvartojimą, t.y. iš viso buvo įsigijusi 74,6 mln. m³ gamtinių dujų (55,6 mln. m³ + 19 mln. m³ = 74,6 mln. m³) ir realiai iki 2010-01-31 suvartojo 75,695 mln. m³ gamtinių dujų.

AB ,,Lietuvos dujos”, įvertinusi gamtines oro sąlygas 2010 m. sausio mėnesį ir dujų perdavimo sistemos techninius pajėgumus, pagal galimybes stengėsi užtikrinti visų Lietuvos dujų vartotojų padidėjusį dujų poreikį, ir, nedidinant dujų perdavimo kaštų, tiekti dujas iš Inčukalnio požeminės dujų saugyklos (Latvijos Respublika). Pareiškėja per 2010 m. sausio mėnesį suvartojo apie 36 proc. daugiau negu buvo numatyta Dujų transportavimo sutartyje gamtinių dujų, todėl UAB ,,Vilniaus energija” teiginys, kad iš AB ,,Lietuvos dujos” pusės jiems neva buvo taikomas gamtinių dujų tiekimo ribojimas yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau - Ministerija) atsiliepimu (b.l. 159-161) prašė Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, kadangi jos nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo prašoma laikotarpiu nuo 2010-01-23 iki 2010-01-28 taikyti Normų 10² punktą ir leisti nesilaikyti Normose bei TIPK leidime nustatytų ribinių verčių, t.y. ypatingai žema sausio mėnesio oro temperatūra ir AB „Lietuvos dujos” apribotas dujų tiekimas, nelaikytinos išimtinėmis Normų 10² punkto taikymo prasme. Taip pat nurodoma, kad Pareiškėjos argumentai dėl AB „Lietuvos dujos” apriboto dujų tiekimo buvo paneigti, AB „Lietuvos dujos” raštuose pateikta informacija, kad dujos UAB „Vilniaus energija” tiekiamos kaip numatyta pirkimo - pardavimo sutartyse, o gamtinių dujų tiekimas 2010 m. sausio mėnesį buvo vykdomas viršijant gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartyse su UAB „Vilniaus energija” numatytus įsipareigojimus.

Teismo posėdyje Pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais.

Atsakovo ir AB ,,Lietuvos dujos” atstovai palaikė atsiliepimuose išdėstytas pozicijas ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens, LR aplinkos ministerijos, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Skundas atmestinas.

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Vilniaus energija” 2010-01-22 informavo VRAAD, kad AB „Lietuvos dujos” apribojo gamtinių dujų tiekimą UAB „Vilniaus energija”, todėl Pareiškėja degins mazutą bei panaudos sukauptas rezervinio kuro (mazuto) atsargas (b.l. 15). 2010-01-26 raštu Nr. 004-1170R buvo kreiptasi į VRAAD siekiant, kad būtų pritaikytas Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normų ir Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2001 (toliau -Normos) 10² ir leista Pareiškėjai nesilaikyti Normose bei TIPK leidime nustatytų ribinių verčių (b.l. 16-17). Departamento 2010-01-27 raštu Nr. VR-1.7-153 UAB ,,Vilniaus energija” nurodyta laikytis UAB ,,Vilniaus energija” termofikacinės elektrinės Nr. 3 TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) skyriaus ,,Oro tarša” 24 lentelėje nustatytų reikalavimų (b.l. 18). Pareiškėja 2010-02-02 ir 2010-03-17 raštais papildomai kreipėsi į VRAAD dėl leidimo, laikotarpiu nuo 2010-01-23 iki 2010-01-28 nesilaikyti TIPK leidime įprastinėmis sąlygomis nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių, patvirtinimo (b.l. 20, 26-28). Išnagrinėjęs šiuos Pareiškėjos prašymus LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2010-03-01 sprendimu Nr. VR 1.7-323 nurodė, kad Pareiškėjos prašymas netenkinamas, kadangi jos nurodytos aplinkybės nėra gamtinių dujų apribojimas, todėl Vilniaus RAAD neturi teisinio pagrindo taikyti Normų 10² punkte numatytų išimčių (b.l. 7,103). Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra surašė 2010-03-15 Patikrinimo aktą Nr.VR-14.7-84, kuriuo konstatuota, kad UAB „Vilniaus energija“ ūkinę veiklą vykdo pažeisdama TIPK leidimo Nr.(duomenys neskelbtini) sąlygas; sieros dioksido išmetimai į aplinkos orą viršijo leistiną normą ilgiau nei 120 valandų. TIPK leidime numatyta, kad neatitiktiniai išmetimai į aplinkos orą gali trukti neilgiau kaip 120 valandų, tuo įmonė pažeidė LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2d. reikalavimus (b.l. 22-25).

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, nurodydama, kad Vilniaus RAAD 2010-03-01 sprendimas Nr. VR 1.7-323 yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Aplinkos ministro 2001-09-28 įsakymu Nr. 486 patvirtintos Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normos ir išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2001 (toliau -Normos), kurios taikomos naujiems ir esamiems dideliems kurą deginantiems įrenginiams, 10² punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai veiklos vykdytojas negali laikytis šiose Normose nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių, kai įrenginyje, kuriame paprastai naudojamas tik dujinis kuras ir kuriame kitokiu atveju reikėtų įmontuoti išmetamųjų dujų valymo įrenginį, naudojamos kitos kuro rūšys dėl nutraukto (apriboto) dujų tiekimo, RAAD, atsižvelgdamas į veiklos vykdytojo motyvuotą prašymą, išimtiniais atvejais, bet ne daugiau kaip 10 dienų, išskyrus tuos atvejus, kai labai svarbu išlaikyti energijos tiekimą, gali leisti nesilaikyti šiose Normose ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime (toliau - TIPK) nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių, nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių. Toks nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad Normų 10² punkto taikymas yra išimtinis atvejis, kuris siejamas su nutrauktu (apriboto) dujų tiekimu. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad AB „Lietuvos dujos“ būtų nevykdžiusios sutartinių įsipareigojimų perduodant sutartimi nustatytą gamtinių dujų kiekį, nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Vilniaus energija“ 2007-12-28 sudarė gamtinių dujų perdavimo skirstymo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), kuria nustatė gamtinių dujų perdavimo bei paskirstymo sąlygas, gamtinių dujų kiekius, jų perdavimo, skirstymo terminus (b.l. 33-42,121-142). 2009-12-29 sudarytame Papildomame susitarime Nr. 5 prie Dujų transportavimo sutarties nustatyta, kad UAB ,,Vilniaus energija” 2010 m. sausio mėnesį perduodamas gamtinių dujų kiekis yra 55,6 mln. m³, t.y. 1,794 mln. m³ per parą (b.l. 30-32). 2010-01-27 papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2009-12-30 Gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2010-01-28 papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) prie Dujų transportavimo sutarties Pareiškėja 2010 m. sausio mėnesiui iš AB ,,Lietuvos dujos” papildomai įsigijo 19 mln. m³ gamtinių dujų (b.l. 143,144). Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Vilniaus energija“ iš viso buvo susitarusi dėl 74,6 mln. m³ gamtinių dujų perdavimo, o iki 2010-01-31 suvartojo 75,695 mln. m³ gamtinių dujų (b.l. 145). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dujų tiekimas nebuvo ribojamas. Atsižvelgiant į šias nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes, pripažintina, kad Atsakovas pagrįstai pripažino nesant pagrindo taikyti Aplinkos ministro 2001-09-28 įsakymu Nr. 486 patvirtintų Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normos ir išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2001 10² punkto nuostatų. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo, kurio pagrindu 2008-03-26 priimtas LR Aplinkos ministro įsakymas Nr.D1-157 , papildantis Normas naujais 10¹ 10² 10³ punktais, 7 straipsnis nustato, jog Valstybės narės turi užtikrinti, kad 4 straipsnyje nurodytose licencijose arba leidimuose būtų įtrauktos nuostatos dėl tvarkos, sutrikus arba sugedus teršalų mažinimo įrangos veiklai; gedimo atveju kompetentinga institucija visų pirma reikalauja, kad operatorius sumažintų veiklą arba ją nutrauktų, jeigu per 24 valandas nesugebama atstatyti normalios veiklos arba įrenginį eksploatuoti vartojant mažai taršias kuro rūšis; bet kuriuo atveju kompetentingai institucijai apie tai pranešama per 48 valandas; bendra nemažėjanti eksploatacijos trukmė per dvylika mėnesių jokiu būdu negali viršyti 120 valandų; kompetentinga institucija gali leisti padaryti išimtis, nustatydama didesnę nei 24 valandų ar 120 valandų ribą tais atvejais, kai jų sprendimu: a) yra labai svarbu palaikyti energijos tiekimą arba b) sugedęs įrenginys turėtų būti pakeistas ribotą laiką kitu įrenginiu, kuris sukels bendrą išmetamų teršalų kiekio padidėjimą. Direktyvos 7 straipsnio 2 dalis numato, kad Kompetentinga institucija gali leisti nesilaikyti 4 straipsnyje nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių tais atvejais, kai įrenginys, kuriame paprastai naudojamas tik dujinis kuras ir kuriame kitokiu atveju reikėtų įmontuoti išmetamųjų dujų valymo įrenginį, turėtų išimtiniais atvejais, bet ne daugiau kaip 10 dienų, išskyrus tuos atvejus, kai labai svarbu išlaikyti energijos tiekimą, pradėti vartoti kitas kuro rūšis dėl staigiai nutraukto dujų tiekimo; kompetentingai institucijai nedelsiant pranešama apie kiekvieną tokį ypatingą atvejį. Toks nustatytas reglamentavimas taip pat patvirtina, kad sugriežtintų išmetamų į atmosferą teršalų normatyvų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais atvejais, nes Direktyva priimta siekiant užtikrinti Penktojoje aplinkosaugos veiksmų programoje([5]) nustatytiems tikslams, kad niekada nebūtų viršijamos tam tikrų rūgštinančių teršalų, tokių kaip sieros dioksidas (SO₂) ir azoto oksidai (NOx), kritinės apkrovos ir lygiai oro kokybės atžvilgiu, kad visi žmonės būtų efektyviai apsaugoti nuo dėl oro taršos kylančio pavojaus jų sveikatai. Vienas iš pagrindinių aplinkos apsaugos politikos tikslų yra išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę. Dėl to turi būti nukreipiami visuomeniniai ir privatūs interesai aplinkos kokybei gerinti, skatinant gamtos išteklių naudotojus ieškoti būdų ir priemonių, kaip išvengti arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 2 punktas, 4 straipsnio 2 dalis). Todėl formuojamos aplinkos apsaugos valstybės politikos bei nustatyto gamtos išteklių naudojimo bei išmetamų teršalų reguliavimo kontekste Pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl, jos nuomone, apriboto dujų tiekimo, Atsakovas pagrįstai pripažino, kad negali būti vertinamos kaip išimtinės Normų 10² prasme. Pažymėtina, kad išimtiniu atveju susiklosčiusios situacijos negalima vertinti ir dėl kito UAB „Vilniaus energija” nurodomo argumento - ypatingai žemų lauko oro temperatūrų sausio mėnesį, kadangi -25°C ar -27°C sausio mėnesio temperatūros negalima vertinti kaip susidariusios neįprastos ar juolab išimtinės ar ekstremalios situacijos, kurios nebuvo galima numatyti. Siekiant užtikrinti teršalų patekimo į orą kontrolę, Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnyje (1, 2 dalys) įtvirtinta pareiga, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais gauti leidimą ir tokie asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas, neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Atsakovas pažymėjo, kad Normų 22.3 punkte UAB „Vilniaus energija“ termofikacinėje elektrinėje Nr.3 (VE-3) leidžiamos didesnės sieros dioksido ir azoto oksidų ribinės vertės, nei kitiems esamiems dideliams kurą deginantiems įrenginiams, ir kad TIPK leidime termofikacinei elektrinei Nr.3 (VE-3) yra numatytos išmetamų teršalų ribinių verčių išimtys.Todėl ir šiuo aspektu Pareiškėjos reikalavimas taikyti Normų 10² punkte numatytas išimtis yra nepagrįstas.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame nepateikiama motyvų, pagrindžiančių Atsakovo teiginį, jog Pareiškėjos raštuose išdėstytos aplinkybės nėra gamtinių dujų apribojimas.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t.y. jis turi būti motyvuotas. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėja 2010-01-22 ir 2010-02-02 raštais kreipėsi į VRAAD dėl leidimo, laikotarpiu nuo 2010-01-23 iki 2010-01-28 nesilaikyti TIPK leidime įprastinėmis sąlygomis nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių dėl gamtinių dujų tiekimo ribojimo (b.l. 20, 26-28). Išnagrinėjusi šiuos Pareiškėjos prašymus, LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius R. M. 2010-03-01 rašte Nr. VR 1.7-323 nurodė, kad Pareiškėjos prašymas netenkinamas, kadangi jos nurodytos aplinkybės nėra gamtinių dujų apribojimas, todėl Vilniaus RAAD neturi teisinio pagrindo taikyti Normų 10² punkte numatytų išimčių (b.l. 7,103). Kolegijos vertinimu ginčijamas sprendimas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes iš jo galima suprasti visuomeninių santykių esmę bei jų teisinį įvertinimą, todėl naikinti iš esmės teisėtą individualaus pobūdžio teisės aktą Pareiškėjos nurodytu motyvu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Byloje nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, paliekant Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-03-01 sprendimą Nr. VR 1.7-323 „Dėl išmetamų teršalų ribinių verčių” nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 punktu, 127 str., 129 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija” skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-03-01 sprendimą Nr. VR 1.7-323 palikti nepakeistą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.