Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo teismo be atsakovės sutikimo leisti nugriauti atsakovei priklausančius statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje. Nurodo, kad 2004-04-15 sutartimi Nr. 2004/04/15 ieškovė verslo tikslais iš G. R. ir I. R. (G.) įsigijo pastatą – poilsio pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, žymimą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ieškovė jau pirkimo–pardavimo metu buvo numačiusi vystyti nekilnojamojo turto projektą – menkavertį ir prastai išsilaikiusį pastatą iš esmės rekonstruoti, įrengti viešbutį, o iš valstybės nuomojamoje žemės sklypo dalyje, sutvarkius teritoriją, įrengti viešbučio teritoriją, poilsio ir lauko pramogų zonas viešbučio svečiams. Įsigytas pastatas nebuvo vertingas nekilnojamojo turto objektas ir jau pirkimo–pardavimo metu buvo aišku, jog jį reikės griauti arba iš esmės rekonstruoti. Iš minėto žemės sklypo galima tiesiogiai patekti į pušyną ir paplūdimį, o iš planuojamo statyti viešbučio atsivertų puikūs vaizdai į pušyną ir Baltijos jūrą. Nurodo, kad iš esmės pirkimo–pardavimo objekto vertę sudarė ne pats pastatas, o galimybė iš valstybės išsinuomoti strategiškai tinkamoje poilsio verslui vietoje esančią minėto žemės sklypo dalį (0,2824 ha). Pažymėjo, jog pirkimo–pardavimo sutarties 2 p. buvo sutarta, jog ieškovei bus perleistos visos teisės į valstybinės žemės sklypo dalies nuomą. Taip pat prieš sudarydami pirkimo– pardavimo sutartį pardavėjai ir ieškovė susitarė, jog toje pačioje sklypo dalyje esantys menkaverčiai mediniai nesudėtingi statiniai, kurie taip pat priklausė pardavėjams (t. y. mediniai poilsio nameliai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bus nugriauti, atlaisvinant jais užstatytą sklypo dalį. Ieškovė, iš pardavėjų įsigijusi minėtą pastatą, perėmė ir teises į sklypo dalies nuomą.Pardavėjai nutraukė santuoką, po to I. R. (G.), be kita ko, atiteko du minėto sklypo dalyje esantys nesudėtingi statiniai (mediniai poilsio nameliai), kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o G. R. – nesudėtingi statiniai (mediniai poilsio nameliai), kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini). 2013-04-03 tarp pardavėjo G. R. bei ieškovės UAB „Kauno bioenergija“ buvo pasirašytas susitarimas, pagal kurį G. R. įsipareigojo neatlygintinai perduoti po santuokos nutraukimo jam atitekusius poilsio namelius (unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini)) nugriauti. Nurodė, jog G. R. niekada neprieštaravo dėl jam priklausiusių poilsio namelių nugriovimo, tačiau I. R. (G.) jai po santuokos nutraukimo atitekusius ginčo poilsio namelius 2005-04-14 dovanojimo sutarties pagrindu perleido savo motinai L. G. (atsakovei). Ieškovei suintensyvinus verslo projekto vystymą, 2016 m. kovo mėn. ieškovė raštu pareikalavo atsakovės sutikimo nugriauti ginčo poilsio namelius, tačiau atsakovė nesutiko. Ieškovės nuomone, atsakovei neabejotinai faktiškai turėjo būti žinoma apie pastato pirkimo–pardavimo sutarties šalių sudarytą susitarimą dėl ginčo poilsio namelių nugriovimo. Teigia, jog atsakovei galioja ir yra privalomas buvusių ginčo poilsio namelių savininkų įsipareigojimas dėl sutikimo nugriauti ginčo poilsio namelius. Pabrėžia, jog pardavėjai, perleisdami visas teises į valstybinės žemės sklypo dalies nuomą, patvirtino, jog neketina naudotis ginčo poilsio nameliais. Ieškovė pažymėjo ir tai, jog faktas, kad netrukus po pastato pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo sudaryta ginčo poilsio namelių dovanojimo sutartis (2005-04-14), pagal kurią I. R. ginčo poilsio namelius neatlygintinai perleido L. G., sudaro pagrindą manyti, jog buvo nesąžiningai ir sąmoningai siekiama išvengti vykdyti susitarimą / įsipareigojimą dėl ginčo poilsio namelių nugriovimo.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad 2004-04-15 pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė UAB „Kauno bioenergija“ iš G. R. įsigijo tik vieną iš penkių sklype esančių pastatų (pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). G. R. nuosavybės teise priklausė dar keturi nekilnojamojo turto objektai, esantys 0,2824 ha žemės sklypo dalyje, iš kurių du poilsio pastatus 2005-04-28 nuosavybės teise įgijo atsakovė, o likusieji du iki šiol asmeninės nuosavybės teise priklauso ir yra naudojami G. R.. Teigia, jog 2004-04-15 pirkimo–pardavimo sandoriu ieškovei G. R. perleido ir nuomos teises į 0,0284 ha valstybinio žemės sklypo, ant kurio stovi visi penki pastatai, dalį, tačiau nuomos teisės buvo perleistos ieškovei dar iki minėtos sutarties sudarymo – 2004-02-14 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimu. Pažymi, kad 2004-04-15 pirkimo–pardavimo sutarties objektas buvo poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ne nuomos teisių perleidimas į 0,2824 ha žemės sklypo dalį. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentu, jog iš esmės pirkimo–pardavimo objekto vertę sudarė ne pats pastatas, o galimybė iš valstybės išsinuomoti strategiškai tinkamoje poilsio verslui vietoje esančią sklypo dalį (0,2824 ha). Anot atsakovės, nors 2013-04-03 susitarimu buvo susitarta dėl laikinojo pastatų pobūdžio ir neatlygintinio perdavimo nugriauti, perleisti poilsio pastatai vėliau buvo grąžinti pačiam G. R. ir iki šiol nėra nugriauti, jais iki šiol yra naudojamasi. Teigia, kad jokie įsipareigojimai iš buvusios poilsio namelių savininkės I. G. nebuvo prisiimti ir jokių – nei rašytinių, nei žodinių susitarimų su ieškove UAB „Kauno bioenergija“ nebuvo, todėl jokie įsipareigojimai ir nėra perleisti atsakovei. Atsakovės manymu, ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis – ieškovė kreipėsi į teismą patraukdama atsakove L. G., nors prieš tai šalys jau bylinėjosi. Ieškovė sąmoningai nutyli reikšmingas aplinkybes, t. y. jog 2016-07-05 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-349-313/2016, sprendimo pagrindu 2016-10-25 atsakovė L. G. su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos sudarė žemės sklypo nuomos sutartį ir ją įregistravo VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Ieškovė stengiasi visais įmanomais būdais įvykdyti savo projektus visiškai nepaisydama kitų savininkų teisių. Atsakovė taip pat pabrėžė, kad 2016-10-21 Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus atstovo buvo atliekamas pastatų – poilsio pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, techninės priežiūros patikrinimas, kurio metu atsakovės atstovė pateikė patikrinimą atlikusiam specialistui K. E. statinių techninės ekspertizės aktą, kurio išvadose nurodyta, kad statinių gyvavimo trukmę galima pratęsti 30 metų nuo ekspertizės atlikimo datos. Taip pat pateiktas 2015-11-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 729, kuriame yra užfiksuota poilsio patalpų būklė, ir pateikti poilsio namelių raktai, kad patikrinimo metu specialistas galėtų apžiūrėti statiniuose esančias patalpas. 2016-10-21 Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyrius pateikė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. SS 11-25, kuriame nenustatyta, jog poilsio nameliai yra pavojingos būklės.

Apeliaciniu skundu atsakovė L. G. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017-09-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Kauno bioenergija“ ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės UAB „Kauno bioenergija“ atsakovei L. G. visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad 2004-04-15 pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė UAB „Kauno bioenergija“ iš G. R. ir I. R. (G.) įsigijo tik vieną iš penkių pastatų (pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių 0,2824 ha žemės sklypo dalyje (duomenys neskelbtini)Palangoje. Jokių papildomų žodinių susitarimų dėl likusių namelių nugriovimo nebuvo, be to, jei ir būtų buvę kokių susitarimų tarp šalių, tai jie būtų buvę įforminti raštiškai. 2005-04-07 I. R. su G. R. dar būdami santuokoje sudarė turto pasidalijimo sutartį, kuria, be kito sutartyje nurodyto turto, pasidalijo ir likusius keturis poilsio namelius, esančius 0,2824 ha žemės sklypo dalyje (duomenys neskelbtini), Palangoje, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). 2006-04-08 I. R. (po santuokos nutraukimo G.) ir G. R. nutraukė santuoką.Nurodo, kad nuomos teisės į valstybinio žemės sklypo dalį ieškovei buvo perleistos dar iki pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo – 2004-02-14 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimu. 2004-04-15 notarine forma sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties objektas buvo tik poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ne nuomos teisių perleidimas į 0,2824 ha žemės sklypo dalį.Techninėje statinių ekspertizėje nurodyta, kad statinių gyvavimo trukmę galima pratęsti 30 metų nuo ekspertizės atlikimo datos. 2016-10-21 Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyrius pateikė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. SS 11-25, kuriame nėra nustatyta jokių duomenų apie tai, jog poilsio nameliai yra pavojingi. Nurodo, kad jokių susitarimų dėl poilsio namelių nugriovimo tarp I. R. (G.) ir ieškovės nebuvo, tokio fakto nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, jog pareiga nugriauti poilsio pastatus perėjo ir naujajai ginčo namelių savininkei – atsakovei.Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais ir šališkų liudytojų parodymais ir tai nėra pakankami įrodymai tokio pobūdžio reikalavimams pagrįsti.Teismas neatsižvelgė į įsiteisėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-313/2016 ir neįtraukė trečiuoju suinteresuotu asmeniu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Nurodo, kad ieškovė, neturėdama reikalavimo teisės, reikalauja nuo valstybei priklausančio žemės sklypo nugriauti įregistruotus statinius, teigdama, kad jai buvo perleista žemės sklypo dalies nuomos teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad privatūs asmenys negali savo nuožiūra spręsti dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo, nuomos teisė į valstybinę žemę gali būti suteikiama (perleidžiama) tik imperatyviųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir būdais.Mano, kad teismo teiginiai, jog už 2004-04-15 parduotą poilsio pastatą kaina yra neprotinga ir neadekvati, yra nepagrįsti, nes nėra aišku, kokiu pagrindu remdamasis teismas įvertino objekto kainą. Be to, mano, kad teismas dėl kainos adekvatumo nepagrįstai sprendė savo iniciatyva, todėl peržengė ieškinio ribas. Ieškovės ir G. R. bei I. G. (R.) poilsio pastato kaina buvo šalių sutarta laisva valia, atsižvelgiant į to meto rinkos vertę.Visi ieškovės iniciatyva apklausti liudytojai buvo suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas netinkamai jų parodymus įvertino, be to, parodymai leistų daryti tik prielaidą, jog toks susitarimas buvo. 2013-04-03 susitarimas patvirtina, kad jei ir buvo koks žodinis susitarimas (o tai labai abejotina), tai jis buvo tarp G. R. ir ieškovės, jų tarpusavio susitarimai neturi ir negali turėti jokios įtakos atsakovei. UAB „Kauno bioenergija“ direktorius D. B. ir atsakovas G. R. jau daugiau nei 10 metų yra artimi draugai, juos taip pat sieja paskoliniai santykiai.Nepaisant G. R. teikiamų raštiškų patvirtinimų apie namelių nugriovimą, pats G. R. 2015-03-18 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su D. B., kuria D. B. pardavė poilsio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pastato – tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2000/29652 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Palanga, už 101 367 Eur. G. R. pardavė ir tuos poilsio namelius, kuriuos tvirtino buvo sutaręs su ieškove nugriauti ir išregistruoti.Priešingai, nei nurodo teismas, ginčo poilsio namelius I. G. atsakovei padovanojo dar būdama susituokusi su G. R. Dovanojimo sutartis tarp atsakovės ir I. G. buvo sudaryta laisva valia, tinkamai įforminta, atitiko įstatymo reikalavimus. Nurodo, kad dovanojimo sutartimi atsakovei buvo padovanoti ne tik ieškovės ginčijami poilsio nameliai, bet ir kitas turtas (kiti poilsio nameliai bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), Palangoje).Teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino fakto, kad pats G. R. 2005-04-14 sudarė dovanojimo sutartį, kuria savo tėvui L. A. R., be kito dovanojimo sutartyje nurodyto turto, padovanojo ir poilsio pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos, kaip teigė tiek ieškovė, tiek pats G. R., buvo sutarta nugriauti. 2005-12-14 L. A. R. atgal perdovanoja G. R. 2005-04-14 dovanojimo sutartimi padovanotą turtą. G. R. 2015-03-18 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė jam priklausiusius namelius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) D. B.Nurodo, kad jokių susitarimų dėl poilsio namelių nugriovimo tarp ieškovės ir I. G. (R.) nebuvo, todėl dovanojimo sutartimi I. G. (R.) padovanojus ginčo poilsio namelius savo mamai (atsakovei), jokios pareigos dėl namelių nugriovimo naujai ginčo namelių savininkei (atsakovei) neperėjo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Kauno bioenergija“ prašo apeliantės L. G. apeliacinį skundą atmesti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2017-09-13 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės L. G. ieškovei UAB „Kauno bioenergija“ visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad ieškovės įsigytas pastatas buvo nebaigtas statyti, 12 metų prastovėjęs, o jo būklė įsigijimo metu buvo prasta, pastatas buvo netinkamas eksploatuoti ir kapitališkai remontuoti. Nurodo, kad esminę nekilnojamojo turto objekto vertę kurortinėse / saugomose teritorijose, ypač pajūrio zonoje, sudaro ne patys statiniai per se, o būtent teisė nuomotis valstybinę žemę.Ieškovei buvo perleistas poilsio pastatas kartu su nuomos teisėmis (ir pareigomis) į visą 0,2824 ha sklypo dalį, kurią ieškovė įgijo teisę išsinuomoti iš valstybės pagal 2004-04-15 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2004/04/15 ir 2004-02-14 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimą. Paaiškino, kad po sutarties sudarymo ieškovė šią savo teisę realizavo ir iš valstybės išsinuomojo 0,2824 ha ploto sklypo dalį. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog ieškovė žemės sklypo dalį išsinuomojo iš valstybės anksčiau, nei buvo sudaryta 2004-04-15 pirkimo–pardavimo sutartis. Mediniai poilsio nameliai 0,2824 ha sklypo dalyje yra išsidėstę taip, kad atriboja ieškovės įsigytą poilsio pastatą nuo pušyno, už kurio prasideda Baltijos jūros paplūdimys. Pardavėjai ir ieškovė, sudarydami pirkimo–pardavimo sutartį, susitarė, kad 4 mediniai statiniai, ieškovei vystant nekilnojamojo turto projektą ir atliekant sklypo dalies tvarkymo darbus, bus griaunami, atlaisvinant jais užstatytą sklypo plotą.Nurodo, kad susitarimo egzistavimo faktą patvirtina 2013-04-03 pardavėjo G. R. bei ieškovės pasirašytas susitarimas, pagal kurį G. R. įsipareigojo neatlygintinai perduoti po turto pasidalijimo su buvusia sutuoktine I. R. jam atitekusius du medinius poilsio namelius nugriauti, R. R., rengusio detalųjį planą, ieškovės akcininko M. D. parodymai. Nurodo, kad teismas byloje nagrinėja ne nuosavybės paėmimo, o susitarimo vykdymo klausimą.Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-05 nutartis Nr. 3-349-313/2016 dėl Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimo sudaryti žemės nuomos sutartį su atsakove nėra reikšminga šios bylos nagrinėjimui, nes reikalavimas šioje byloje (dėl teisės pripažinimo nugriauti statinius be atsakovės sutikimo) yra kildinamas iš galiojančio ir laisva valia sudaryto teisinių santykių dalyvių susitarimo. Šioje byloje spręstas ginčas yra išimtinai susijęs su ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisėmis ir pareigomis, o byloje priimtas sprendimas neturi jokios įtakos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos teisėms ir pareigoms.Mano, kad teismas nenustatinėjo poilsio pastato kainos, o analizavo 2004-04-15 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2004/04/15 turinį ir vertino tikruosius šalių ketinimus bei tikslus.