Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Donato Jatužio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl 2016 m. kovo 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d. areštu 50 parų;

- BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;

- BK 220 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, D. M. įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu civilinis ieškinys patenkintas visiškai iš D. M. Panevėžio apskrities VMI naudai priteisiant 93 128 Lt (26 970 Eur) dydžio turtinę žalą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesais, vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, o pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2011-12-31 tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, suklastodamas tikrus dokumentus ir juos įtraukdamas į bendrovės buhalterinę apskaitą, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „Dainiaus metalai“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

- 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes į bendrovės apskaitą neįtraukė ūkinių finansinių operacijų, t.y.

- 2009 m. į bendrovės apskaitą nebuvo įtrauktos 34 272 Lt pajamos, gautos pagal 2009-08-17 PVM sąskaitą-faktūrą ADM Nr. 000300 (28 800 Lt pajamos ir 5472 Lt pardavimo PVM) ir 34 294,40 Lt užskaita (skolų sudengimas);

- 2011 m. gruodžio mėn. į kasos knygą neįtraukė 6 435,99 Lt įplaukų, gautų pagal 2011-12-01 kasos pajamų orderį serija AD Nr.000164 ir 6635,64 Lt išlaidų pagal 2011-12-07 pinigų priėmimo kvitą serija K Nr. 0609 ir 2011-12-08 pinigų priėmimo kvitą serija K Nr.0610;

- neįtraukė į apskaitą 11 361,32 Lt įplaukų ir 11 356,76 Lt išlaidų, vykdytų 2011-08-26 - 2011-12-28 laikotarpiu bendrovės AB SEB banko atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei kortelės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio ir gruodžio mėn. vykdytų pajamų ir išlaidų operacijų – 5 396,75 Lt išlaidų ir 20 Lt įplaukų ;

- neįtraukė į apskaitą -6 540,60 Lt pajamų ir 1 373,52 Lt pardavimo PVM, iš viso 7 914,12 Lt pagal dvi 2011 m. gruodžio mėn. PVM sąskaitas faktūras ADM Nr. 000422 ir Nr. 000423;

- neįtraukė į apskaitą 5484 Lt vertės prekių įsigijimo ir 1151,64 Lt pirkimo PVM, iš viso 6635,64 Lt pagal dvi 2011 m. gruodžio mėn. PVM sąskaitas faktūras ANT Nr.806530 ir Nr. 8065333;

- neįtraukė į apskaitą 4475 Lt pajamų, kurios deklaruotos bendrovės 2011 m. gruodžio mėn. PVM deklaracijoje.

- 2010-2011 m. bendrovės apskaitoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas - prekių pirkimą už 291 610 Lt sumą: iš J. S. įmonės „Zena“ - už 81 070 Lt, pagal 2010-09-27 PVM sąskaitą faktūrą ZEN Nr.0000704 ir 2010-11-24 PVM sąskaitą faktūrą ZEN Nr. 0000741 iš UAB „Veksama“ – už 169 400 Lt ir iš UAB „Intermetal“ - už 41 140 Lt (dokumentai tyrimui nepateikti) ;

1) 2011 m. lapkričio – gruodžio mėn. kasos knygoje fiksuotos 14 048,63 Lt įplaukos bei 6888,99 Lt išlaidos;

2) pardavimų operacijų apskaitos registre 2011 m. lapkričio mėn. užfiksuota prekių pardavimo operacija už 11 888,78 Lt;

3) pirkimų operacijų apskaitos registre 2011 m. lapkričio mėn. užfiksuotos prekių pirkimo operacijos už 5 794,06 Lt;

4) atskaitingo asmens D. M. avanso apyskaitose 2011 m. lapkričio ir gruodžio mėn. užfiksuotos 6 946,74 Lt išlaidos;

dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-2011 metų veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Be to, D. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, apgaule, siekdamas išvengti didelės vertės turtinės prievolės valstybei, į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė suklastotus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras dėl vielos pirkimo iš J. S. įmonės „Zena“ (nors J. S. įmonė „Zena“ minėtų prekių nepardavė ir pinigų, tame tarpe pirkimo PVM negavo) , PVM sąskaitas faktūras dėl prekių pirkimo iš UAB „Veksama“, UAB „Intermetal“ (nors UAB „Veksama“, UAB „Intermetal“ prekių nepardavė, ir pinigų, tame tarpe pirkimo PVM negavo) bei į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų dėl plieno vamzdžių pirkimo iš UAB „Vainesa“, metalo pardavimo UAB „STKA technika“ ir UAB „TS Steel“, metalo pirkimo iš UAB „IMS Antera“, tuo įrašydamas žinomai neteisingus duomenis į deklaracijas, jas pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3, tokiu būdu apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės valstybei- 56 304 Lt ir pateikė neteisingus duomenis VMI, o būtent:

1. Į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė 2010-09-27 PVM sąskaitą faktūrą serija ZEN Nr. 0000704 apie tai, kad 2010-09-07 J. S. įmonė „Zena“, pagal šią sąskaitą faktūrą pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes - vielą už 33 275 Lt, tame tarpe 5 775 Lt PVM, nors J. S. įmonė „Zena“ šių prekių nepardavė ir pinigų negavo, po ko į 2010 m. rugsėjo mėn. PVM deklaraciją įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, tai yra padidindamas pirkimo PVM 5 775 Lt ir 2010-10-14 pateikdamas šią deklaraciją Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai, apgaule išvengė turtinės prievolės valstybei – 5 775 Lt mokesčių sumokėjimo.

2. Į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė 2010-11-24 PVM sąskaitą-faktūrą serija ZEN Nr.0000741 apie tai, kad 2010-11-24 J. S. įmonė „Zena“ pagal šią sąskaitą faktūrą pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes - vielą už 47 795 Lt, tame tarpe 8 295 Lt PVM, nors J. S. įmonė „Zena“ šių prekių nepardavė ir pinigų negavo, po ko į 2010 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, tai yra padidindamas pirkimo PVM 8 295 Lt ir 2011-12-16 pateikdamas šią deklaraciją Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai, apgaule išvengė turtinės prievolės valstybei – 8 295 Lt mokesčių sumokėjimo.

3. Į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė 2010-02-17 PVM sąskaitą faktūrą VEK0001420 dėl prekių pirkimo iš UAB „Veksama“ už 114 950Lt, tame tarpe 19 950Lt PVM, nors realiai, UAB „Veksama“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių nepardavė, po ko į 2010 m. vasario mėn. PVM deklaraciją įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, tai yra padidindamas pirkimo PVM 19 950Lt ir 2010-04-12 pateikdamas šią deklaraciją Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai, apgaule išvengė turtinės prievolės valstybei 19 950 Lt mokesčių sumokėjimo.

4. Į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė 2010-04-02 PVM sąskaitą faktūrą VEK 0001477, dėl prekių pirkimo iš UAB „Veksama“ už 45 000Lt, tame tarpe 9450 Lt PVM, nors realiai UAB „Veksama“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių nepardavė, po ko į 2010 m. balandžio mėn. PVM deklaraciją, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, t.y. padidindamas pirkimo PVM 9450 Lt ir 2010-07-02 pateikdamas šią deklaraciją Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai, apgaule išvengė turtinės prievolės valstybei 9 450 Lt mokesčių sumokėjimo.

5. Į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukė 2011-06-30 PVM sąskaitą faktūrą INT0574 dėl prekių pirkimo iš UAB „Intermetal“ už 41 140 Lt, tame tarpe 7140 Lt PVM, nors realiai UAB „Intermetal“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių nepardavė, po ko į 2011 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, t.y. padidindamas pirkimo PVM 7140 Lt ir 2011-12-16 pateikdamas šią deklaraciją Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai, apgaule išvengė turtinės prievolės valstybei 7140 Lt mokesčių sumokėjimo.

6. Į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė 2009-08-17 PVM sąskaitos faktūros ADM Nr. 000300, apie tai, kad 2009-08-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal šią sąskaitą faktūrą pardavė UAB „Vainesa“ prekes – nerūdijančio plieno vamzdžius už 34 727 Lt, tame tarpe 5472 Lt PVM, po ko į 2009 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaraciją, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, sumažino pardavimo PVM 5472 Lt ir 2009-09-15 pateikdamas šią deklaraciją Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai, apgaule išvengė turtinės prievolės valstybei 5472 Lt mokesčių sumokėjimo.

7.1. 2011-12-01 PVM sąskaitos faktūros ADM Nr.000422, apie tai, kad 2011-12-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal šią sąskaitą faktūrą pardavė UAB „STKA technika“ prekes – už 6 435.99 Lt, tame tarpe 1 116.99 Lt PVM ,

7.2 2011-12-07 PVM sąskaitos faktūros ADM Nr. 000423, apie tai, kad 2011-12-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal šią sąskaitą faktūrą pardavė UAB „TS Steel“ prekes-bronzos strypus už 1478.13 Lt, tame tarpe 256.53 Lt PVM,

7.3 2011-12-07 PVM sąskaitos faktūros ANT Nr.806530, apie tai, kad 2011-12-07 UAB „IMS Antera“, pagal šią sąskaitą faktūrą pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes – nerūdijančio plieno strypą už 2453.88 Lt, tame tarpe 425.88 Lt PVM,

7.4 2011-12-08 PVM sąskaitą faktūros ANT Nr. 806533, apie tai, kad 2011-12-07 UAB „IMS Antera“, pagal šią sąskaitą faktūrą pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes – nerūdijančio plieno strypus už 4181.76 Lt, tame tarpe 725.76 Lt PVM, po ko į 2011 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją, įrašydamas žinomai neteisingus duomenis, sumažino pirkimo PVM 1374 Lt ir pardavimo PVM 1152 Lt ir 2011-12-30 pateikdamas šią deklaraciją Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai, apgaule išvengė turtinės prievolės valstybei 222 Lt mokesčių sumokėjimo.

Tokiu būdu jis išvengė 56 304 Lt didelės vertės turtinės prievolės valstybei pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą valstybinei mokesčių inspekcijai.

Be to, D. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. reikalavimus „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“11 straipsnio reikalavimus „apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atsikaitymai“, siekdamas išvengti 3 267 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, į 2009 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pelną, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 3 267 Lt pelno mokesčio ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, adresu Durpyno g. 3, Panevėžys, tai yra:

2010 m. birželio 18 d. į 2009 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąjį pelną, t.y. nurodė, kad jo bendrovė 2009 metais turėjo 7 023 Lt nuostolį, nors jo bendrovė turėjo 21 777 Lt apmokestinamojo pelno ir šią suklastotą deklaraciją pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame yra teiginių, kuriais pirmos instancijos teismo sprendimo išvados, susijusios su įrodymų vertinimo klausimais, ginčijamos ne teisiniais, o faktiniais aspektais. Didžiąją dalį nuteistojo D. M. apeliacinio skundo sudaro argumentai, kuriais iš esmės neigiamos pirmos instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir šio teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, skunde apeliantas laikosi pozicijos, kad jis neatliko kaltinime nurodytų tyčinių nusikalstamų veiksmų, kad visus buhalterinės apskaitos dokumentus pateikdavo UAB „Verslo kodas“, kuri tvarkė jo įmonės apskaitą. Būtent dėl UAB „Verslo kodas“ neteisėtos veiklos, apelianto nuomone, atsirado jam nepalankūs padariniai. Tuo pačiu jis nesutinka ir su pareikštu civiliniu ieškiniu, nes mano, kad įmonė neturėjo pelno bei kelia klausimą apie dokumentų, patvirtinančių įmonės veiklos sąnaudas, dingimą. Tačiau kolegijos vertinimu apelianto teiginiai yra daugiau deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais ir neatitinka bylos medžiagos bei teismo sprendimo turinio.

Nuosprendį pirmos instancijos teismas išsamiai motyvavo. Nuosprendyje pateikti motyvai tiek fakto, tiek teisės taikymo klausimais, su kuo, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tuomet, kai UAB „Verslo kodas“ pateikė paklausimą J. S. įmonei „Zena“ dėl šios įmonės išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų (t. 1, b.l. 4). Pagal minėtas sąskaitas (t. 1, b.l. 5 – 6) J. S. įmonė pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vielą X20H80. Paneigdama šį sandorį J. S. įmonė nurodė, kad įmonės veikla yra buhalterinės ir skaičiavimo įrangos techninė priežiūra, remontas, kad komercinių ar prekybinių ryšių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė neturėjusi. Aplinkybę, kad PVM sąskaitos – faktūros buvo suklastotos, įtariamojo apklausos metu (t. 4, b.l. 95 – 96, 102 - 103) bei vėliau bylą nagrinėjant teisme patvirtino ir apeliantas D. M.. Jis aiškino, kad siekiant įvykdyti bankinius įsipareigojimus ir atsiskaityti su tiekėjais bei išvengti mažesnio mokėtino PVM, į įmonės apskaitą įtraukė paties suklastotas PVM sąskaitas – faktūras jas pateikdamas UAB „Verslo kodas“, kuri internetu deklaruodavo visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimus ir pardavimus. Nors vėliau D. M. neigė kaltę, šiuos jo parodymus, kaip siekimą išvengti atsakomybės, pirmos instancijos teismas įvertino tinkamai, atkreipdamas dėmesį į tai, kad D. M. byloje davė nenuoseklius parodymus – ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, ką patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau vėliau teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltės nepripažįsta visiškai. Apeliantas taip pat teigia, kad jis apklausos protokolus pasirašė neskaitęs, tačiau sutikti su tokiais argumentais negalima. Iš apklausos protokolų matyti, kad jo apklausos metu dalyvavo jo advokatė, kuri taip pat pasirašė protokolus, todėl teigti, kad protokoluose užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. M. pateikti parodymai, kuomet jis iš dalies pripažino kaltę, visiškai sutapo su kitais byloje esančiais duomenimis. Liudytoja – UAB „Verslo kodas“ direktorė B. Ž. teismui patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė pagal dokumentus, kuriuos pateikdavo įmonės direktorius D. M.. Taip pat ši liudytoja patvirtino, kad bederinant skolas, D. M. įmonės apskaitą tvarkanti buhalterė pati paskambino įmonei „Zena“ Marijampolėje. Tuomet ir paaiškėjo, kad šios įmonės sąskaitos – faktūros yra suklastotos. Vėliau išaiškėjo ir daugiau analogiškų atvejų su UAB „Veksema“, UAB „Intermetal“. UAB „Veksama“ taip pat patvirtino, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 – 2011 m. sandorių neturėjo (t. 2, b.l. 150), UAB „Intermetal“, kad 2011-06-30 nėra išrašiusi sąskaitos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 41 140 Lt (t. 2, b.l. 158). Būtent dėl šių priežasčių UAB „Verslo kodas“ nutraukė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei grąžino visus buhalterinės apskaitos dokumentus pagal dokumentų perdavimo aktą (t. 1, b.l. 65 - 69). Liudytoja J. I. taip pat patvirtino, kad į apskaitą įtraukdavo tik tuos dokumentus, kuriuos pateikdavo įmonės direktorius D. M.. Vėliau, paaiškėjusios informacijos dėl UAB „Zena“ vardu išrašytų sąskaitų – faktūrų pagrindu, buvo inicijuotas mokestinis tyrimas, tačiau reikalaujamų pateikti buhalterinės apskaitos dokumentų D. M. Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė (t. 1, b.l. 32). Šie dokumentai buvo rasti ir paimti atliekant kratą pas D. M. bute (t. 3, b.l. 98 – 99) bei UAB „Verslo kodas“ daiktų – dokumentų pateikimo protokolu pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus (t. 1, b.l. 72). Visų šių dokumentų pagrindų buvo pateikta specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (t. 3, b.l. 107 – 129), kuria, įvertinus byloje esančius duomenis bei apelianto skundo argumentas, kolegija neturi pagrindo abejoti.

Taigi apelianto D. M. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad dėl jo įmonėje nustatytų pažeidimų turėtų atsakyti UAB „Verslo kodas“, laikytini nepagrįsti jokiais duomenimis. Apskritai iš jų turinio matyti, kad argumentai neigiant kaltę yra abstraktaus pobūdžio, neparemti jokiais duomenimis ir nepagrįsti tam tikrais faktais, todėl atmestini.

Įvertinusi tai kas išdėstyta, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis D. M., kaip įmonės vadovas, pateikdamas UAB „Verslo kodas“ jam žinomai suklastotas PVM sąskaitas – faktūras, taip pat ir nepateikdamas visų buhalterinės apskaitos dokumentų apie įvykusias ūkines operacijas (į bendrovės apskaitą buvo neįtrauktos ūkinės operacijos, kurios 2009, 2010, 2011 metais buvo realiai įvykusios su bendrovėmis „Vainesa“, „STKA technika“ ir kt., į apskaitą neįtraukiant 48 821 Lt pardavimo pajamų), veikė tiesiogine tyčia, siekdamas, kad įmonės apskaitos registruose, deklaracijose būtų fiksuojami neteisingi įmonės veiklos rodikliai, būtų neteisingai apskaičiuojami ir deklaruojami mokesčiai, siekiant vieningo rezultato - išvengti turtinės prievolės valstybei. Teisėjų kolegija neabejoja dėl išvados, kad dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 - 2010 metus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo neteisingai apskaičiuotas pirkimo ir pardavimo PVM bei į 2009-2011 m. PVM deklaracijas įrašyti neteisingi duomenys apie bendrovės pardavimo ir pirkimo pajamas, tame tarpe ir PVM, dėl to bendrovė išvengė minėtu laikotarpiu iš viso 56304 Lt PVM ir tokios sumos nesumokėjo į biudžetą. Taip pat dėl apgaulingai vestos apskaitos į 2009 metų Metinę pajamų deklaraciją buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įmonės pelną bei ji pateikta VMI ir tokiu būdu buvo siekiama išvengti 3267 Lt pelno mokesčio sumokėjimo. Taigi nagrinėjamu atveju esminė apgaulė reiškėsi fiktyvių dokumentų įtraukimu į įmonės buhalterinę apskaitą siekiant vieningo tikslo – išvengti turtinės prievolės ir įgyti didelės vertės svetimą turtą, o tai suponuoja išvadą, kad buvo apgaulingai tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015) apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (BK 222, 223 straipsnių taikymas) yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimą. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015). Be to, padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra ne turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina ir tai, kad šių nusikaltimų dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Būtent paminėtos aplinkybės šioje byloje ir yra nustatytos. Nusikalstamos veikos padariniai buvo nustatyti atliekant priešpriešinius įmonių patikrinimus, atlikus kratą, gavus specialisto išvadą. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad ši apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., 182 str. 2 d.

Taip pat teisėjų kolegija nepritaria apelianto argumentui, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino jo psichinę būklę. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nagrinėdamas bylą buvo suabejojęs apelianto psichine būkle, todėl paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 4, b.l. 167). Kartu su byla ekspertizei buvo pateikta ir apelianto gydymo stacionare – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ligos istorija (t. 4, b.l. 171). Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad ekspertizės atlikimo metu ekspertai įvertino duomenis, gautus iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės ir UAB „Kardiolita“ bei pateikė diagnozę - somatoforminė autonominė disfunkcija. Be to, ekspertizės akte teigiama, kad D. M. nusikalstamos veikos padarymo metu psichikos veiklos sutrikimų nebuvo, kad jam nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (t. 5, b.l. 5 – 7).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas D. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, į tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, tokių aplinkybių nenustatyta. Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė ir nuosprendyje nurodė, kad D. M. ankščiau teistas, tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad teistumas išnykęs 2008 metais (t. 4, b.l. 80), vis tik bausmė buvo paskirta teisingai. Kaltinamas padarė 3 nesukalstamas veikas, viena jų priskiriama sunkiems nusikaltimams, administracine tvarka nebaustas, taip pat teismas atsižvelgė ir jo psichinę būklę. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas ir teisingas išvadas parinkdamas bausmės rūšis bei nustatydamas bausmių dydžius – paskirdamas straipsnio sankcijoje už padarytą sunkų nusikaltimą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei numatytas bausmės vidurkis bei už kitas nusikalstamas veikas paskirdamas švelnesnes bausmės rūšis nei laisvės atėmimas, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 str. reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nenurodė jokių tokio savo sprendimo motyvų. Ir nors šis sprendimas nemotyvuotas, sprendimas iš esmės teisingas. D. M. anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas, šiuo metu gydomas dėl psichinio susirgimo, todėl kolegija mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir atidedant bausmės vykdymą. Skirtas įpareigojimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo yra pakankamas.

Tačiau pirmos instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajam procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 93128 Lt (26971, 73 Eur) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 45 - 46). Visiškai tenkindamas civilinį ieškinį apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad turtinė žala atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo D. M. veiksmų, kad žala padaryta valstybės biudžetui išvengiant turtinės prievolės – PVM ir pelno mokesčių.

Įvertinusi bylos duomenis, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nusikalstamos veikos padarinius, ir dėl to neteisingai išsprendė civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą. Iš pareikšto civilinio ieškinio turinio matyti, kad civilinį ieškinį, atsižvelgiant į specialisto išvadą Nr. 5-5/95 ir į D. M. pareikštus įtarimus sudaro 2009, 2011 metais nesumokėtas 36824 Lt pelno mokestis bei 2009 – 2011 metais nesumokėtas 56304 Lt PVM - viso 93128 Lt. Tačiau D. M. pripažintas kaltu dėl to, kad pateikdamas neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir turtą valstybinei mokesčių inspekcijai, apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės valstybei – 56304 Lt PVM ir į 2009 metų metinę pelno mokesčių deklaraciją įrašydamas neteisingus duomenis apie įmonės apmokestinamąjį pelną 2009 metais į biudžetą nesumokėjo 3267 Lt pelno mokesčio. Dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. turėjo 223712 Lt pelno ir valstybei nesumokėjo 33557 Lt pelno mokesčio D. M. nebuvo kaltinamas. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra pateikusi metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2011 metus. Už tai yra numatyta atsakomybė pagal BK 221 str. 1 d., tačiau D. M. pagal minėtą BK straipsnį nebuvo kaltinamas. Taigi atsižvelgiant į D. M. pateiktą kaltinimą matyti, kad nusikalstamais D. M. veiksmais buvo padaryta 59571 Lt (17252, 95 Eur), o ne 93128 Lt (26971, 73 Eur) turtinė žala valstybei. Spręsdamas civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą pirmos instancijos teismas privalėjo į paminėtas aplinkybes atsižvelgti, iš dalies tenkinti civilinį ieškinį, tačiau to nepadarė.

Esant tokioms aplinkybėms kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismo nustatytas turtinės žalos dydis nustatytas netinkamai, neatsižvelgiant į duomenis, patvirtinančius pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį, todėl mažintinas iki 59571 Lt (17252, 95 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d. 4 p., teismas,

nutarė:

pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendį: iš D. M. priteistą 93128 Lt (26971, 73 Eur) Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarytai turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 59571 Lt (17252, 95 Eur). Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.