Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elgrandas“ atstovui pagal įgaliojimą V. F.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elgrandas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asimesta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės argumentai

6. Atsakovė prieštaravimuose dėl priimto preliminaraus sprendimo, teismo posėdžio metu jos atstovas advokatas nurodė, kad šalys 2015 m. birželio 15 d. buvo sudarę pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys, atsakovės nuomone, savo konkliudentiniais veiksmais pakeitė pirkimo–pardavimo sutartį į konsignacijos sutartį. Ieškovė teikė prekes atsakovei kaip tarpininkei, kuri jas pardavinėdavo. Atsakovė ieškovei pinigus pervesdavo tik tuomet, kai parduodavo prekes. Atsakovė nerealizuotas prekes ne kartą grąžino ieškovei. Ieškovė dėl to jokių pretenzijų atsakovei nereiškė. 2017 m. spalio 27 d. atsakovė, norėdama grąžinti nerealizuotas prekes, pateikė ieškovei debetinę PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė atsisakė priimti prekes, nepateikdama jokio paaiškinimo. Mano, kad toks elgesys nesuderinamas su tarp šalių susiklosčiusia įprasta dalykine praktika, todėl preliminarus sprendimas turi būti panaikintas ir ieškinys atmestas. Be to, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ieškovė nepagrįstai 2018 m. vasario 27 d. dalį atsakovės sumokėtos sumos skyrė delspinigiams padengti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 2 654,74 Eur skolą, 206,28 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1–3). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 26 d. priėmė preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-13476-748/2018, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai (1 t., b. l. 37–38). Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Prieštaravimuose nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovės nuomone, šalis siejo ne pirkimo–pardavimo santykiai, o konsignacijos, todėl ji neturi pareigos ieškovei sumokėti prašomo priteisti sumos ir paskaičiuotų delspinigių (1 t., b. l. 65–69). Ieškovė su šiais atsakovės argumentais nesutiko. Nurodė, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo santykiai. Ieškovė atsakovei tiekdavo prekes pagal tarp šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė iki šiol liko neatsiskaičiusi pagal dalį išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, todėl ir kreipėsi į teismą dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kaina). CK konsignacijos sutarties sąvoka neapibrėžta, tačiau teisės doktrinoje ir verslo praktikoje pripažįstama, kad konsignacijos sutartimi pardavėjas (konsignantas) tiekia prekes tarpininkui (konsignatoriui), kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sąskaita. Prekių, patiektų konsignatoriui, nuosavybės teisė išlieka konsignantui iki jų pardavimo pirkėjui momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

9. Teismo vertinimu, šalis siejo pirkimo–pardavimo santykiai. Atsakovė nepateikė į bylą nė vieno įrodymo, patvirtinančio jos argumentus, kad šalys savo konkliudentiniais veiksmais pakeitė susiklosčiusius pirkimo–pardavimo santykius į konsignacijos.

10. Šias išvadas teismas daro įvertindamas tai, kad: visų pirma, 2015 m. birželio 15 d. tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. PPS-150615/1. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo pateikti elektrotechnikos prekes atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas sutartyje numatyta tvarka ir terminais (sutarties 1.1. punktas) (1 t., b. l. 7–9); antra, elektroninių laiškų kopijos patvirtina, kad atsakovė prekes pas ieškovę užsakinėdavo, pateikdama išankstinius prekių užsakymus (2 t., b. l. 37–48); trečia, ieškovė, gavusi atsakovės prekių užsakymus, išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo aiškiai ir konkrečiai nurodytos mokėtinos sumos ir apmokėjimo terminai. Pavyzdžiui, ieškovė atsakovei 2017 m. birželio 27 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 56943. Šioje PVM sąskaitoje mokėtina suma nurodyta 846,19 Eur. Be to, nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta iki 2017 m. rugsėjo 25 d. (1 t., b. l. 14–15); 2017 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 58536. Nurodyta mokėtina suma – 515,16 Eur. Sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2017 m. lapkričio 27 d. (1 t., b. l. 16–18). 2017 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 58359. Nurodyta mokėtina suma – 218,72 Eur. Sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2017 m. lapkričio 20 d. (1 t., b. l. 19–20); 2017 liepos 11 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 57299. Nurodyta mokėtina suma – 137,64 Eur. Sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2017 m. spalio 9 d. (1 t., b. l. 23); 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaita faktūrą Nr. 57846. Nurodyta mokėtina suma – 575,52 Eur. Sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2017 m. spalio 30 d. (1 t., b. l. 24–25); 2017 m. rugsėjo 5 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaita faktūra Nr. 58751. Nurodyta mokėtina suma – 59,29 Eur. Sąskaita turėjo būti apmokėta per 90 d. (1 t., b. l. 26); 2017 m. rugsėjo 8 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 58858. Nurodyta mokėtina suma – 317,75 Eur. Sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2017 m. gruodžio 7 d. (1 t., b. l. 27–28); 2017 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 58048. Nurodyta mokėtina suma – 427,49 Eur. Sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2017 m. lapkričio 6 d. (1 t., b. l. 29); 2017 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 58104. Nurodyta mokėjimo suma – 316,73 Eur. Sąskaita turėjo būti apmokėti iki 2017 m. lapkričio 8 d. (2 t., b. l. 31); ketvirta, pateikti mokėjimo nurodymai (1 t., b. l. 77–103), priešingai, nei teigia atsakovė, nepatvirtina ir negali patvirtinti, kad atsakovė su ieškove atsiskaitydavo tik tuomet, kai parduodavo jai perduotas prekes. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad atliktų mokėjimų sumos sutampa su tą dieną parduotų prekių bendra kaina. Pavyzdžiui, kad atsakovė, 2017 m. kovo 6 d. atlikusi mokėjimą 1 000 Eur sumai, pardavė prekių būtent už tokią kainą, o 2017 m. balandžio 11 d. už 300 Eur, 2017 m. balandžio 11 d. už 300 Eur ir t. t. (1 t., b. l. 91–93). Be to, mokėjimo nurodymuose nurodytos paskirtys – .SASK; laisva forma, Sąskaita; sąskaitos; .sąskaita ir kt. taip pat nepatvirtina, kad atsakovė atsiskaitydavo su ieškove tik tuomet, kai parduodavo prekes ir kad atsakovė prekėmis prekiaudavo konsignacijos sutarties, o ne pirkimo–pardavimo santykių pagrindu; penkta, elektroniniuose laiškuose ieškovė nuolat raginę atsakovę sumokėti susidariusį įsiskolinimą už jai parduotas prekes. Ieškovė ne viename atsakovei siųstame elektroniniame laiške yra nurodžiusi, kokia atsakovės skola yra susidariusi, kokios PVM sąskaitos faktūros neapmokėtos, kiek dienų pradelsta apmokėti išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir t. t. (1 t., b. l. 171–172).

11. Teismo vertinimu, sprendimo 10 punkte nurodyti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo–pardavimo santykiai, o ne konsignacijos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

12. CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys).

13. Ieškovė ieškinyje ir patikslintame pareiškime nurodė, kad šiai dienai atsakovė yra nesumokėjusi 2 428,65 Eur skolos pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė įrodymų, kad su ieškove yra atsiskaičiusi pagal ieškovės nurodytas išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovė turi ieškovei sumokėti 2 428,65 Eur skolą (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl delspinigių

14. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 63,71 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. Nurodė, kad atsakovė 2018 m. vasario 27 d. atliko 1 500 Eur mokėjimą. Iš šios sumos ieškovė 243,38 Eur skyrė iki 2018 m. vasario 27 d. paskaičiuotiems delspinigiams padengti. Atsakovės atstovas advokatas ieškovės paskaičiuotos ir prašomos priteisti delspinigių sumos neginčijo. Nurodė, kad, jo nuomone, ieškovė neturėjo teisės iš 2018 m. vasario 27 d. sumokėtos sumos 243,38 Eur skirti delspinigiams padegti. Ši pinigų suma (1 500 Eur) buvo skirta pagrindinei skolai padengti.

15. Iš byloje esančios pirkimo–pardavimo sutarties (4.7 punktas) nustatyta, kad šalys buvo susitarę, jog pirkėjui laiku nesumokėjus už prekes, pardavėjas turi teisę skaičiuoti 0,05 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo pradelstos atsiskaityti sumos iki tol, kol bus visiškai atsiskaityta (1 t., b. l. 7–9). Iš pateiktos delspinigių skaičiuotės (2 t., b. l. 82–84) nustatyta, kad ieškovė delspinigius paskaičiavo, taikydama sutartyje numatytą 0,05 procentų dydį.

16. CK 6.54 straipsnis nustato piniginių prievolių vykdymo taisykles tais atvejais, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. Šio straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui ir skolininkui susitarti dėl įmokų paskirstymo; jeigu jie nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma minėto straipsnio 1-4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, kuri vienašališkai negali būti keičiama. Šiame straipsnyje įtvirtinta norma yra dispozityvi, ji reglamentuoja piniginių įmokų paskirstymą tuo atveju, kai šalys nėra susitarusios dėl įmokų paskirstymo ir kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos. Įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, trečiąja eile skiriamos netesyboms apmokėti, o tik ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. Kreditoriui suteikiama teisė atsisakyti priimti prievolės įvykdymą, jeigu skolininkas nurodo kitokią, nei nustatyta CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse, įmokos paskirstymo eilės tvarką (CK 6.54 straipsnio 5 dalis).

17. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog tarp šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje šalys kitokios įmokų paskirstymo tvarkos, nei numato CK 6.54 straipsnis, nenumatė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, susirašinėjimai patvirtina, kad tarp šalių vyko derybos dėl ginčo taikaus išsprendimo. Ieškovė sutiko priimti atsakovei parduotas prekes su nurodytomis sąlygomis, iš kurių viena buvo ta, jog atsakovė iki 2018 m. sausio 31 d. privalo sumokėti skirtumą sumos tarp bendros skolos ir norimos grąžinti prekių vertės (1 t., b. l. 54). Atsakovė 1 500 Eur sumokėjo 2018 m. vasario 27 d. Teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad ši suma buvo sumokėta pagrindinei skolai padengti pagal šalių susitarimą, nes ji buvo sumokėta akivaizdžiai praleidus ieškovės nustatytą terminą. Be to, mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodyta „Laisva forma, Sąskaita“. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turėjo teisę gautą įmoką paskirstyti CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta tvarka, o šiuo atveju – 243,38 Eur skirti nesumokėtiems ir paskaičiuotiems delspinigiams padengti.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovė ieškovei turi sumokėti prašomus priteisti 63,71 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. (CK 6.71–6.72 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl palūkanų

19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CPK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės prašė priteisti iš atsakovės Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu paskaičiuotas 8 procentų dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su ieškove neatsiskaitė, atsakovė turi mokėti ieškovei ir jos prašomas priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. balandžio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo

20. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 2 654,74 Eur skolą, 206,28 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Ieškovė 2018 m. lapkričio 23 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsisako dalies ieškinyje suformuotų reikalavimų, t. y. atsisako reikalavimų priteisti iš atsakovės 226,09 Eur skolą ir 142,57 Eur delspinigius. Nurodė, kad atsakovė, ieškovei pareiškus teisme ieškinį, sumokėjo dalį skolos, t. y. 211,36 Eur. Be to, grąžino prekių už 14,73 Eur. Taip pat paaiškino, kad ieškovė pastebėjo, jog ieškinyje buvo neteisingai paskaičiuoti prašomi priteisti iš atsakovės delspinigiai, todėl jų dalies priteisimo, t. y. 142,57 Eur, taip pat atsisako. Ieškovė prašė priimti ieškinio dalies reikalavimų atsisakymą (dėl 226,09 Eur skolos ir 142,57 Eur delspinigių priteisimo) ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

22. Ieškovei yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, nenustatyta, kad šis ieškovės veiksmas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų dalies priteisimo priimamas ir civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas ir 294 straipsnio 2 dalis). Išaiškinama, jog nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Ieškovei atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, jai grąžinamas 4 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2018 m. balandžio 17 d. (CPK 87 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 350 Eur išlaidų advokato pagalbai (1 t., b. l. 30–32) ir 32 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 12). Ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, t. y. 368,66 Eur skolos ir delspinigių, priteisimo.

24. Atsižvelgiant į tai, kad, teismo vertinimu, atsakovė privalo ieškovei sumokėti prašomą priteisti skolą, delspinigius, palūkanas, atsakovė taip pat turi ieškovei sumokėti ir jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 28 Eur (32 Eur – 4 Eur (grąžinta ieškovei žyminio mokesčio suma) žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, preliminarus sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-13476-748/2018, pakeičiamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 428,65 Eur skola, 63,71 Eur delspinigiai, 8 procentų dydžio metinės palūkanos ir 378 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kitoje dalyje priimamas ieškovės atsisakymas dėl dalies ieškinio reikalavimų (dėl 226,09 Eur skolos ir 142,57 Eur delspinigių priteisimo) ir šioje dalyje civilinė byla nutraukiama (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 430 straipsniais,

nusprendžia:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 26 d. preliminarų sprendimą ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elgrandas”, juridinio asmens kodas 302431326, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Asimesta”, juridinio asmens kodas 167262594, 2 428,65 Eur skolą (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 65 ct) skolą, 63,71 Eur (šešiasdešimt tris eurus ir 71 ct) delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. balandžio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 378 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elgrandas”, juridinio asmens kodas 302431326, atsisakymą dėl dalies ieškinio reikalavimų (dėl 226,09 Eur skolos ir 142,57 Eur delspinigių priteisimo) ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elgrandas”, juridinio asmens kodas 302431326, 4 Eur (keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. balandžio 17 d.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.