Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovei J. B. dėl įpareigojimo atlikti gyvenamojo pastato kadastrinių matavimų tikslinimą ir atsakovės J. B. patikslintą priešieškinį ieškovui J. N. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Trakuva“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kviečiami į teismo posėdį tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Trakuva“ neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 247 str. 2 d.).

Byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovę J. B. per vieną savaitę nuo šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos netrukdyti ieškovui atlikti pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nutrauktina, likusioje dalyje ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Dėl teismo nustatytų aplinkybių

Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 99,49 kv. m. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei: ieškovui J. N. nuosavybės teise priklauso 37/100 dalys gyvenamojo namo, pagrindas 2000-06-29 pirkimo-pardavimo sutartis, o atsakovei J. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 63/100 dalys gyvenamojo namo, pagrindas 2005-01-05 sutartis Nr. ERN-33 (1 t., b.l. 12). 2005-01-05 sutartimi Nr. ERN-33 yra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Iš 2000-06-29 sutarties, reg. Nr. 2770 (1 t., b.l. 71, originalas 1 t., b.l. 28 (26 psl.)) matyti, kad L. O. V. pardavė ieškovui J. N. 37/100 dalis gyvenamojo namo 1A1p, turinčio viso 99,49 kv. m. bendro ploto su 0,0412 ha nuo 0,1149 ha žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties7 punktą nuolatiniam pirkėjo J. N. naudojimui ir nuosavybėn pereina patalpos pažymėtos plane: 1-6 (7,20 kv.m.), 1-5 (19,50 kv.m.), 1-7 (10,1 kv.m.).

A. J. B. įgijo 63/100 dalis gyvenamojo namo 2005-01-05 dovanojimo sutarties, reg. Nr. ERN-33, pagrindu, o dovanojimo sutartyje nurodyta, kad J. B. dovanojama 63/100 dalis gyvenamojo namo (kurią sudaro patalpa plane pažymėta 1-4, 1-5, 1-3, 1-9, 1-2, 1-1, 1-10, 1-11, 1-9 ir mansarda) (1 t., b.l. 188-189).

2007-10-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė ieškovui J. N. statybos leidimą Nr. GN/1111/07-0981 dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 7996-5007-6018, statybai (1 t., b.l. 6-7).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktoje patvirtintoje statybos leidimo Nr. GN/1111/07-0981 dokumentų byloje (1 t., b.l. 33-129) yra 2006-05-20 J. B. sutikimas, patvirtintas Vilniaus m. 36-ojo notaro biuro notarės J. D., kuriuo „J. B., būdama pastato- gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. 7996-5007-6018, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė sutinka, kad J. N. atliktų minėto pastato-gyvenamojo namo verandos rekonstrukciją, padidinant jos plotą iki 4,4 m pločio ir 8,4 m ilgio ir pastatant palėpę virš minėtos verandos bei savo nuožiūra naudotųsi rekonstruota minėto namo dalimi. Taip pat pareiškia, kad neprieštarauja, kad J. N. savo nuožiūra naudotųsi 4 kv. m. minėto vakarinės pusės gyvenamojo namo skliautu ir 7,5 kv. m. pastogės, kuri yra 1,6 m žemiau stogo, plotu (1 t., b.l. 72, originalas 1 t., b.l. 28).

2015-09-28 Judita B. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikė skundą dėl J. N. neteisėtai atliktos/atliekamos statybos (1 t., b.l. 170-171), prašydama įvertinti, ar J. N. veiksmais, t.y. atliekant namo (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukciją ir namo kieme nesant J. B. sutikimo pastatyti trys statiniai, nepažeidžia J. B. teisių.

Dėl ieškinio reikalavimų

2016-04-04 teismo posėdžio metu ieškovas pateikė ieškinio atsisakymą dalyje įpareigoti atsakovę J. B. per vieną savaitę nuo šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos netrukdyti ieškovui atlikti pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nes bylos nagrinėjimo metu UAB „KM Centras“ 2016-03-25 atliko viso gyvenamojo namo kadastrinius matavimus, už kuriuos šalys sumokėjo lygiomis dalimis (3 t., b.l. 128).

Pagal LR CPK 140 straipsnio 1 dalį bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškinio dalies atsisakymas dėl įpareigojimo atsakovės J. B. per vieną savaitę nuo šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos netrukdyti ieškovui atlikti pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atitinka LR CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl priimtinas, o civilinė byla dalyje įpareigoti atsakovę J. B. per vieną savaitę nuo šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos netrukdyti ieškovui atlikti pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nutrauktina (LR CPK 293 str. 4 p.).

Abi šalys teismo posėdžio metu pripažino, kad bylos nagrinėjimo metu UAB „KM Centras“ 2016-03-25 atliko viso gyvenamojo namo, Projektavimo g. 30, Vilnius, kadastrinius matavimus. Abi šalys su šiais UAB „KM Centras“ atliktais kadastriniais namo matavimais sutinka, jų neginčija. Taigi ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo kitos šalies netrukdyti ieškovui atlikti pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus yra įvykdytas. Kadangi bylos nagrinėjimo iš esmės dieną gyvenamojo namo kadastriniai matavimai yra atlikti, tačiau bendraturčių santykiai liko konfliktiški, ieškovo reikalavimas leisti ieškovui be atsakovės sutikimo įregistruoti atlikus kadastrinius VĮ Registrų centras Vilniaus filiale tenkintinas, leidžiant ieškovui J. N. be atsakovės J. B. sutikimo įregistruoti UAB „KM Centras“ 2016-03-25 atliktus gyvenamojo namo, Projektavimo g. 30, Vilnius, kadastrinius matavimus VĮ Registrų centras Vilniaus filiale.

Dėl priešieškinio reikalavimų

Dėl patikslinto priešieškinio 1, 2, 3 reikalavimų

2015-12-14 atsakovė J. B. pateiktu prašymu dėl priešieškinio dalyko patikslinimo (2 t., b.l. 147-150) pirmuoju priešieškinio reikalavimu prašo pripažinti ieškovo J. N. statybos darbus, rekonstruojant jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato-dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, neteisėtais, savavališkomis statybomis.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas pateikia savavališkos statybos sąvoką: „Savavališka statinio statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Taigi tam, kad ieškovo statybą pripažinti savavališka atsakovei būtina įrodyti, kad ieškovas vykdė statybą be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Vadovaujantis aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 (Žin., 2010, 116-5946) patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2010 ,,Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.09.06:2010), jei patikrinus statybą pasitvirtina, kad ji yra savavališka, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įgaliotas pareigūnas privalo surašyti Savavališkos statybos aktą. Taigi turi būti surašomi dokumentai, konstatuojantys savavališką statybą.

Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informacijos, kad adresu (duomenys neskelbtini), būtų nustatytas savavališkos statybos faktas, neturi ir teismo posėdžio metu su šiuo priešieškinio reikalavimu nesutiko. Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė A. J. paaiškino, kad Inspekcija atlikusi patikrinimą, nenustatė savavališkos statybos, patikrinimas buvo atliktas pagal teisės aktų reikalavimus. 2007-10-10 statybą leidžiantis dokumentas Nr. GN/1111/07-0981 išduotas J. N. ir J. B.. Susipažinus su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)projektiniais sprendiniais, nustatyti neesminiai nukrypimai nuo projekto. Statytojas iki statybos užbaigimo procedūrų turi teisę atlikti projekto keitimus, papildymus ir taisymus dėl statybos metu iškilusių problemų. Šias aplinkybes patvirtina ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015-12-08 raštas (2 t., b.l. 9-10).

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovas rekonstruodamas stogą prisijungė ne 7,5 kv. m., o 11 kv. m. pastogės; kad ieškovo palėpė iškelta iki pat stogo viršaus, o ne 1,60 m, kaip nurodyta atsakovės sutikime dėl namo rekonstrukcijos. 2006-05-20 notarine tvarka patvirtintu sutikimu atsakovė J. B. sutiko, kad J. N. atliktų minėto pastato-gyvenamojo namo verandos rekonstrukciją, padidinant jos plotą iki 4,4 m pločio ir 8,4 m ilgio ir pastatant palėpę virš minėtos verandos bei savo nuožiūra naudotųsi rekonstruota minėto namo dalimi; sutiko, kad J. N. savo nuožiūra naudotųsi 4 kv. m. minėto vakarinės pusės gyvenamojo namo skliautu ir 7,5 kv. m. pastogės, kuri yra 1,6 m žemiau stogo, plotu (1 t., b.l. 72, originalas 1 t., b.l. 28). Tokio turinio sutikimas nėra pripažintas negaliojančiu ar atsakovės nuginčytas. Priešingai, nei teigia atsakovė, 2016-05-20 sutikime nėra nurodyta, kad palėpė virš rekonstruotos verandos gali būti ne aukščiau 1,60 m. 2006-05-20 sutikime nėra aptartas palėpės virš rekonstruotos verandos aukštis. Todėl tokius atsakovės teiginius teismas atmeta kaip nepagrįstus. Pastogės ir jos patalpų samprata pateikiama aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtintame organizaciniame tvarkomajame Statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (redakcija galiojusi 2006-05-20 sutikimo išdavimo metu), kurio 7 punkte nurodyta, kad pastogė (palėpė) - erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo, o pastogės patalpos aukštis žemiausioje dalyje turi būti ne mažesnis kaip 1,6 m, o 3,5 m² ar didesniame patalpos plote – ne mažesnis kaip 2,3 m.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti ieškovo J. N. statybos darbus, rekonstruojant jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato-dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, neteisėtais, savavališkomis statybomis, atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, kuriomis atsakovė grindžia statybos neteisėtumą. A. J. B. neįrodė, kad ieškovo J. N. statybos darbai, rekonstruojant jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato-dvibučio gyvenamojo namo, esančio Projektavimo g. 30, Vilnius, unikalus Nr. 7996-5007-6018, dalį, yra savavališki, atlikti pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Netenkinus pirmojo priešieškinio reikalavimo ir nenustačius savavališkos statybos fakto, negali būti patenkinti ir išvestiniai priešieškinio antrasis bei trečiasis reikalavimai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir įpareigojimo (2. įpareigoti ieškovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: atlikti pastato-dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, padidinant jo verandos plotą iki 4,4 m pločio ir 8,4 m ilgio bei pastatant palėpę virš minėtos verandos; pagal išvardintas sąlygas pakeisti 2007-04-04 Projekto sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini); sutvarkyti statybvietę; 3. jei ieškovas per prašomą terminą neįvykdys antrame punkte nustatyto reikalavimo, įpareigoti ieškovą mokėti po 30,00 EUR baudą atsakovei už kiekvieną uždelstą sprendimo neįvykdymo dieną).

Dėl patikslinto priešieškinio 4 reikalavimo

Atsakovė pateiktu prašymu dėl priešieškinio dalyko patikslinimo 4 reikalavimu prašo įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovei savavališkai užimtą pastato-dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės dalį, esančią vakarinėje namo dalyje, pažymėtą plane Nr. 1 (2 t., b.l. 151). Bylos nagrinėjimo metu atlikus kadastrinius matavimus atsakovė 2016-04-04 teismo posėdžio metu konkretizavo patalpas, kad ieškovas neteisėtai naudojasi antro aukšto vakarinio skliauto pastogės patalpomis, ginčytinų plotų schemoje pažymėtomis A dalis (0,54 kv.m.); B dalis (1,52 kv. m.) ir C dalis (5,74 kv. m.) (3 t., b.l. 123). Kaip minėta, 2006-05-20 sutikimu atsakovė ieškovui leido naudotis 4 kv. m. minėto vakarinės pusės gyvenamojo namo skliautu ir 7,5 kv. m. pastogės, kuri yra 1,6 m žemiau stogo, plotu (1 t., b.l. 72, originalas 1 t., b.l. 28), t.y. patalpomis vakariniame namo 2 aukšto šlaite 11,5 kv. m. (4 + 7,5 kv.m.). Po rekonstrukcijos pagal 2016-03-25 kadastrinės bylos duomenis ieškovo naudojamos patalpos gyvenamojo namo 2 aukšto pastogės sąskaita sudaro 7,80 kv. m (patalpos 2016-03-25 kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtos indeksais 1-11, 1-17 (3 t., b.l. 96, 114)), taigi net mažiau negu buvo leista atsakovės 2006-05-20 sutikimu (11, 5 kv. m). Todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovas yra neteisėtai užėmęs bei valdo ir naudojasi antro aukšto vakarinio skliauto pastogės patalpomis atmestini kaip nepagrįsti.

Sutiktina su atsakovės teiginiais, kad ieškovas pagal 2000-06-29 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2770 įsigijo 37/100 gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), dalis, o minėtoje sutartyje nurodyta, jog J. N. naudojimui ir nuosavybėn pereina patalpos pažymėtos plane 1-6 (7,20 kv. m.,), 1-5 (19,50 kv. m), 1-7 (10,10 kv. m), t.y. tik patalpos pirmame aukšte. Tačiau atsakovė pati 2006-05-20 sutikimu sutiko, kad J. N. savo nuožiūra naudotųsi 4 kv. m. minėto vakarinės pusės gyvenamojo namo skliautu ir 7,5 kv. m. pastogės, kuri yra 1,6 m žemiau stogo, plotu (1 t., b.l. 72, originalas 1 t., b.l. 28), taigi pati atsakovė leido naudotis atsakovui savo nuožiūra patalpomis atsakovės su priešieškinio dalyko patikslinimu pateiktame plane pažymėtomis Nr. 1 (2 t., b.l. 151), kurių plotai neapskaičiuoti ir neįskaičiuoti nei į mansardos bruto plotą, nei į vidaus patalpų plotą (3 t., b.l. 20). O toks sutikimas ne tik gautas iš bendraturtės, bet ir patvirtintas notarine tvarka, nes savo esme toks sutikimas yra sandoris dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo metu šis jos sutikimas nėra pripažintas negaliojančiu ar nuginčytas, todėl galiojantis ir įpareigojantis.

Pažymėtina, kad atsakovė J. B. įgijo 63/100 dalis gyvenamojo namo 2005-01-05 dovanojimo sutarties, reg. Nr. ERN-33, pagrindu, o dovanojimo sutartyje nurodyta, kad dovanojama 63/100 dalis gyvenamojo namo (kurią sudaro patalpa plane pažymėta 1-4, 1-5, 1-3, 1-9, 1-2, 1-1, 1-10, 1-11, 1-9 ir mansarda) (1 t., b.l. 188-189). Atsakovė nurodė, kad visa mansarda priklauso tik atsakovei. Gyvenamojo namo, esančio Projektavimo g. 30, kadastro duomenų byloje, sudarytoje pagal 1996-02-19 kadastrinių matavimų duomenis (3 t., b.l. 13, 14-19) esančiame mansardos plane pažymėtos patalpos 1-10 (14,73 kv. m), 1-11 (10,99 kv. m), 1-9 (6,17 kv. m), taigi iš viso 31,89 kv. m mansardos patalpos (3 t., b.l. 16). 2016-01-26 VĮ Registrų centro rašte pažymima, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos 1996-02-19 formoje Nr. 2 „Pastato inventorinės žinios“ pastato ir jo dalių įkainojimo lentelėje yra nurodytas mansardos bruto plotas 44,64 kv. m., t.y. mansardos aukšto horizontalaus pjūvio, skaičiuojamo pagal sienų išorinių paviršių matmenis plotas, o ne vidaus patalpų plotas. Taip pat pažymėta, kad mansardos brėžinyje indeksais nepažymėtų patalpų plotai neapskaičiuoti ir neįskaičiuoti nei į mansardos bruto plotą, nei į vidaus patalpų plotą (3 t., b.l. 20).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovės su priešieškinio dalyko patikslinimu pateiktame plane (2 t., b.l. 151) Nr. 1 nurodytos patalpos nepateko nei į mansardos plotą, nei į namo bendro ploto apskaitą, nes į mansardos plotą neįskaičiuojami patalpų plotai, kuriuose aukštis nuo grindų paviršiaus iki lubų mažesnis kaip 1,6 m. Atsakovė leido ieškovui sutikime naudotis esančiu 4 kv. m. minėto vakarinės pusės gyvenamojo namo skliautu ir 7,5 kv. m. pastogės, kuri yra 1,6 m žemiau stogo, plotu (1 t., b.l. 72, originalas 1 t., b.l. 28), t.y. naudotis 11,5 kv. m patalpomis plane pažymėtomis Nr. 1 (2 t., b.l. 151), o atitinkamai atsakovė savo nuožiūra gali naudotis patalpomis Nr. 2. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, atsakovės 4 priešieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas, nes teismas nenustatė, kad pastato-dvibučio gyvenamojo namo, esančio Projektavimo g. 30, Vilnius, unikalus Nr. 7996-5007-6018, pastogės dalis, esanti vakarinėje namo dalyje, pažymėta plane Nr. 1 (2 t., b.l. 151) ieškovo užimta savavališkai, ji ieškovui suteikta naudotis 2006-05-20 notarinio sutikimo pagrindu (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl patikslinto priešieškinio 5 reikalavimo

Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo atsakovei 3 000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškovo atlikta savavališka statyba atsakovei sukėlė didelius nepatogumus, rūpesčius, išgyvenimus. Atsakovė negali tinkamai naudotis savo pastato dalimi, savavališkos statybos pasekmės ne tik neigiamai atsiliepė atsakovės sveikatai, bet ir yra neigiamos jai kitais aspektais – nemaloniais išgyvenimais, sutikusia emocine būsena, gyvenimą sutrikdžiusiais nepatogumais, užsitęsusiu pažeistų teisių gynimu ir pan., todėl atsakovei priteistina 3 000 Eur neturtinė žala. Atsakovė 2016-04-04 teismo posėdžio metu pateikė neįgaliojo pažymėjimą ( 3 t., b.l. 124). Aplinkybė, kad atsakovei nuo 2015-04-27 išduotas neįgaliojo pažymėjimas niekaip nepatvirtina, kad tarp atsakovės netekto darbingumo ir ieškovo veiksmų rekonstruojant gyvenamojo namo dalį yra priežastinis ryšys. Atsakovė neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, neįrodė, kad jo statyba savavališka ar atlikta pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Todėl neįrodžius ieškovo J. N. civilinės atsakomybės sąlygų, netenkintinas atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo (CK 6.250, CPK 178 str.).

Teismas nevertina kitų šalių argumentų ir įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 1.138 str., CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 1011 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 41 EUR žyminis mokestis (1 t., b.l. 11a), 100 EUR išlaidų už bylos nagrinėjimo metu UAB „KM Centras“ atliktus kadastrinius matavimus (3 t., b.l. 87-89) ir 870 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 t., b.l. 125-127). Ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (LR CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ieškinio reikalavimo dėl kadastrinių matavimų atsisakė dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu buvo patenkintas jo reikalavimas, šalys atliko viso gyvenamojo namo, Projektavimo g. 30, kadastrinius matavimus, o likusioje dalyje ieškovo ieškinys patenkintas, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 1011 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 41 EUR žyminis mokestis (1 t., b.l. 11a), 100 EUR išlaidų už bylos nagrinėjimo metu UAB „KM Centras“ atliktus kadastrinius matavimus (3 t., b.l. 87-89) ir 870 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 t., b.l. 125-127) (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 903,25 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi atsakovės priešieškinis atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteisiamos.

Atsakovė 2016-03-01 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei (3 t., b.l. 76-77), todėl byloje patirtos pašto išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Dėl taikos sutarties

Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovo J. N. ieškinio dalies dėl įpareigojimo atsakovės J. B. per vieną savaitę nuo šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos netrukdyti ieškovui atlikti pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atsisakymą ir civilinę bylą Nr. 2-640-871/2016 šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškovo J. N. ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovui J. N. be atsakovės J. B. sutikimo įregistruoti UAB „KM Centras“ 2016-03-25 atliktus gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus VĮ Registrų centre.

Atsakovės J. B. priešieškinį ieškovui J. N. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš atsakovės J. B. ieškovo J. N. naudai 1011 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, įsiteisėjusią teismo sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras Vilniaus filialui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.