Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5583-1042/2019 pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui V. Ž., trečiajam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl kapavietę prižiūrinčio asmens pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo esmė

10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

12. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), priežiūrą atsakingas atsakovas V. Ž. (2018 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Ecoservice projektai“ raštas; laidojimo leidimai). Kapavietėje, be kitų (duomenys neskelbtini), palaidotų asmenų, (duomenys neskelbtini) buvo palaidotas ieškovės J. L. tėvas A. A. Ž..

13. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad kapavietė Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į neprižiūrimų kapaviečių sąrašą; dėl kapavietės priežiūros nėra gauta jokių nusiskundimų iš aplinkinių kapaviečių artimųjų; kapines prižiūrinti įmonė pretenzijų kapą prižiūrintiems asmenims neturi (2018 m. rugsėjo 10 d. UAB „Ecoservice projektai“ raštas).

14. Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 13 d. konstatuota kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) būklė: juodos spalvos blokeliai neuždengia viso kapavietės pamato, pajudinus juodus blokelius – jie juda, du vienetai juodų blokelių yra padėti šalia kapavietės; kapavietė apželdinta šešiais krūmais, užpilta baltos spalvos akmenukų sluoksniu, po akmenukų sluoksniu yra pateista juodos spalvos plėvelė (medžiaga); šalia paminklo padėtos dvi puokštės dirbtinių gėlių ir dvi žvakidės; ant paminklo iškalti užrašai (duomenys neskelbtini); pavaizduoti trijų asmenų portretai.

15. Nustatyta, kad po ieškinio teismui pateikimo, siekdamas ginčą išspęsti taikiai, atsakovas V. Ž. savo lėšomis ant paminklo akmens nurodė ieškovės tėvo vardą, gimimo ir mirties metus.

Dėl ginčo esmės

16. Pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – ŽPLĮ) 31 straipsnį savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 5 punktą kapinių prižiūrėtojas – fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas, savivaldybės arba juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ar bendrijos paskirti prižiūrėti kapines. ŽPLĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kapinių prižiūrėtojas privalo prižiūrėti kapines laikantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų (1 punktas); tvarkyti su kapinių prižiūrėjimu susijusius dokumentus (4 punktas).

17. Pagal Šiaulių miesto viešosiose kapinėse, kapinių tvarkymo ir lankymo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-381 (toliau – Aprašas), 45 punktą, jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima, netvarkoma (apaugusi žolėmis, kapavietės statiniai – paminklas, antkapis – suirę ar jų visiškai nėra) ne trumpiau kaip dvejus metus, ji gali būti pripažinta neprižiūrima. Vadovaudamasis šia nuostata, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už tokios kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį apie tai, kad būtina ją sutvarkyti ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes. Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas įstatymuose nustatytais terminais raštu informuoja Savivaldybės administraciją ir religinę bendruomenę ar bendriją, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, apie galbūt neprižiūrimą kapavietę ir pateikia jos duomenis (jeigu žinomi): kapinių pavadinimą, kvartalo numerį, kapavietės numerį, kapavietėje palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo datas, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje datą, nustatytą kapo ramybės laikotarpį, kapavietės matmenis, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičių, kapavietės statinius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas. Savivaldybės administracija gautus duomenis apie galbūt neprižiūrimą kapavietę įstatymuose nustatytais terminais paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje. Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje dienos priima Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, apžiūrėjusi kapavietę įstatymuose nustatyta tvarka.

18. Aprašo 46 punkte nustatyta – jei asmuo, įrašytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą, yra miręs ar nežinoma jo gyvenamoji vieta (buveinė), nenurodyti kiti artimi ar tolimi giminaičiai ar asmenys (fiziniai ar juridiniai) ir negalima nustatyti, kas atsakingas už kapavietės priežiūrą (nėra tokio įrašo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale), už kapinių administravimą atsakingas asmuo paskelbia informaciją kapinių informacinėje lentoje, pažymi kapavietę lentele su užrašu „Neprižiūrima kapavietė“ ir nurodo jos numerį. Kapinių prižiūrėtojas informaciją apie neprižiūrimą kapavietę turi paskelbti šalies ir regiono spaudoje. Savivaldybės interneto svetainėje informaciją apie neprižiūrimas kapavietes paskelbia Savivaldybės administracija. Informacija nurodytose visuomenės informavimo priemonėse turi būti paskelbta ne mažiau kaip 3 kartus per metus, terminas tarp skelbimų – ne trumpesnis kaip 3 mėn. Skelbiamoje informacijoje turi būti nurodoma: kapinių pavadinimas, adresas, kapavietėje palaidotų asmenų vardai, pavardės, laidojimo datos, laidojusio asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jei tokie duomenys yra Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale), kapinių prižiūrėtojo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis, vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas, ei. pašto adresas). Jeigu per metus nuo įspėjimo ar informacijos apie neprižiūrimą kapavietę paskelbimo kapavietė nesutvarkoma ir per šį laikotarpį negaunama jokių duomenų (informacijos) apie kapavietėje palaidotų asmenų artimus ar tolimus giminaičius, jei per du metus nuo skelbimo išspausdinimo niekas nesikreipė, kapinių prižiūrėtojas raštu praneša Savivaldybės administracijos direktoriui apie neprižiūrimas kapavietes, pateikia tokių kapaviečių sąrašą, prašo pripažinti kapavietes neprižiūrimomis ir spręsti tokių kapaviečių priežiūros bei tolesnio laidojimo jose klausimą.

19. Sisteminė aptarto teisinio reguliavimo analizė leidžia daryti išvadą, jog atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti pakeistas kitu asmeniu, jei atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo miršta arba nustatyta tvarka pripažįstama, kad jis neprižiūri kapavietės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dar vienas atvejis, kai asmuo gali būti pakeistas kitu asmeniu, gali būti, kai kapavietę prižiūrintis asmuo pats pateiktų kapinių prižiūrėtojui raštą dėl atsisakymo prižiūrėti šeimos kapavietę.

20. Kaip patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės, už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), priežiūrą atsakingas atsakovas V. Ž., kuris yra gyvas ir neteikė kapinių prižiūrėtojui prašymo dėl atsisakymo prižiūrėti šeimos kapavietę. Nustatyta, kad kapavietė Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į neprižiūrimų kapaviečių sąrašą; dėl kapavietės priežiūros nėra gauta jokių nusiskundimų iš aplinkinių kapaviečių artimųjų; kapines prižiūrinti įmonė pretenzijų kapą prižiūrintiems asmenims neturi. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad nėra visų trijų atvejų, kai atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti pakeistas kitu asmeniu.

21. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad sutinka su minėtomis teismo išvadomis, kokiais atvejais kapą prižiūrintį asmenį galima pakeisti kitu. Tačiau, ieškovės vertinimu, netinkamą kapo priežiūrą turi teisę konstatuoti ir teismas, todėl ir buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu dėl kapavietę prižiūrinčio asmens pakeitimo.

22. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kapavietėje (duomenys neskelbtini), palaidotų asmenų, (duomenys neskelbtini) buvo palaidotas ieškovės tėvas. 2019 m. gegužės 13 d. konstatuota kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) būklė: juodos spalvos blokeliai neuždengia viso kapavietės pamato, pajudinus juodus blokelius – jie juda, du vienetai juodų blokelių yra padėti šalia kapavietės; kapavietė apželdinta šešiais krūmais, užpilta baltos spalvos akmenukų sluoksniu, po akmenukų sluoksniu yra pateista juodos spalvos plėvelė (medžiaga); šalia paminklo padėtos dvi puokštės dirbtinių gėlių ir dvi žvakidės; ant paminklo iškalti užrašai (duomenys neskelbtini); pavaizduoti trijų asmenų portretai. Po ieškinio teismui pateikimo atsakovas V. Ž. savo lėšomis ant paminklo akmens nurodė ieškovės tėvo vardą, gimimo ir mirties metus. Kapavietė Nr. (duomenys neskelbtini) nėra įtraukta į neprižiūrimų kapaviečių sąrašą; dėl kapavietės priežiūros nėra gauta jokių nusiskundimų iš aplinkinių kapaviečių artimųjų; kapines prižiūrinti įmonė pretenzijų kapą prižiūrintiems asmenims neturi.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad į nagrinėjamą bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kapavietė Nr. (duomenys neskelbtini) yra neprižiūrima, netvarkoma ir apleista. Kapavietę juosia blokeliai, ji yra apželdinta krūmais, užpilta baltos spalvos akmenukų sluoksniu, po akmenukų sluoksniu yra pateista juodos spalvos plėvelė, ant paminklo iškalti užrašai – išvardinti asmenys su gimimo bei mirties metais, pavaizduoti asmenų portretai. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad artimųjų kapavietes žmonės tvarko pagal savo finansines, fizines galimybes bei grožio suvokimą, o ar kapavietė yra gražiai sutvarkyta – kiekvieno asmens subjektyvus vertinimas.

24. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų, kad kapavietė yra netvarkinga ir atsakovas ją netinkamai prižiūri, tvarko. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti netinkamą kapo priežiūrą ir spręsti dėl kapavietę prižiūrinčio asmens pakeitimo.

25. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad ji netinkamai suformulavo ieškinio dalyką bei nenurodė, kokios jos teisės ir kaip yra pažeidžiamos atsakovo veiksmais (neveikimu). Ieškovės vertinimu, ji pateikė pakankamai duomenų apie tai, kad kapas yra netinkamai prižiūrimas, kad su kapą prižiūrinčiu asmeniu konfliktuojama, todėl bendras sutarimas dėl kapo priežiūros yra neįmanomas.

26. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ginčas dėl kapavietės priežiūros, tad šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, pateikdama teismui ieškinį ir siekdama apginti savo pažeistas teises, pirmiausia turėjo įrodyti, kad jos teisės yra pažeidžiamos bei turėtų būti ginamos ieškinyje nurodytu būdu (pakeičiant už kapavietę atsakingą asmenį), ir pagrįsti savo ieškinio dalyką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė ne tik nenurodė ir neįrodinėjo, kokios jos teisės ir kaip yra pažeidžiamos atsakovo veiksmais ar neveikimu, nes ji turi galimybę taip pat tvarkyti kapavietę ir prisidėti prie jo priežiūros, bet ir neįrodė kapavietės nepriežiūros fakto.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų bei teisės aktų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Ieškovė apeliaciniame skunde prašė priteisti valstybei turėtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Teisėjų kolegijai nutarus, kad ieškovės J. L. apeliacinis skundas netenkintinas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.