- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-1879-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Suinteresuotas asmuo
- K. Z., I. Z.
- Pareiškėjas
- Z. Z.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų K. Z. ir I. Z. atskiruosius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-142-860/2011 pagal pareiškėjo Z. Z. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys I. Z., K. Z., antstolis Robertas Vasiliauskas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėjas Z. Z. 2010-11-24 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad į skolininko I. Z. turto dalį bendrojoje nuosavybėje įeina: visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kurio plotas 0,29 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,71 ha, kas sudaro 41,52 proc., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-12-30 nuosprendžiu skolininkas I. Z. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 2 d. ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimo, taip pat iš jo priteista 7901 Lt turtinei ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Minėtas teismas 2010-06-28 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-211/2009 dėl 57901 Lt skolos išieškojimo iš I. Z.. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį R. Vasiliauską dėl minėto vykdomojo rašto vykdymo. Iš antstolio 2010-08-09 gavo siūlymą dėl skolininko I. Z. turto dalies nustatymo, nes skolininkas turi turto, kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine K. Z.. Skolininkui su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: 1,7100 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,2900 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro duomenis vidutinė rinkos vertė minėtų žemės sklypų atitinkamai yra 48100 Lt ir 6000 Lt (LR CPK 667 str.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. Z. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydama išieškotojo Z. Z. pareiškimo netenkinti ir I. Z. ir K. Z. turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje dalių nenustatinėti, be turto nedalinti, nustačius, kad yra teisinis pagrindas jų turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, dalių nustatymui bei turto padalinimui, prašo: nustatyti lygias jai ir jos vyrui I. Z. priklausančio bendro turto dalis; jai skirti visą 0,29 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 20000 Lt) ir 417/1000 dalį arba 0,71 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,71 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 50000 Lt); jos vyrui I. Z. skirti 583/1000 dalį arba 1 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,71 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 70000 Lt). Nurodė, kad pareiškėjo Z. Z. prašymas negali būti tenkinamas, nes paduotas praleidus nustatytą procesinį terminą bei pažeidus įstatymo nustatytą tvarką. Prie Z. Z. prašymo pridėtas antstolio R. Vasiliausko 2010-08-09 siūlymas išieškotojui Z. Z. vykdomojoje byloje Nr. 0179/10/00876, kuriame antstolis nurodė nustatęs turto, priklausančio I. Z. ir K. Z. bendra jungtine nuosavybe bei siūlė per 20 dienų nuo šio siūlymo gavimo dienos išieškotojui Z. Z. kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl skolininko dalies nustatymo. Kartu su šiuo siūlymu nepateikti duomenis, kada siūlymas įteiktas Z. Z., tačiau atsižvelgiant į vidutinius registruotų pašto siuntų, siunčiamų iš Vilniaus į Vilniaus rajoną pristatymo terminus ir procesinių dokumentų įteikimą vykdymo procese reglamentuojančias LR CK 604 str. normas, suinteresuoto asmens manymu, šis siūlymas įteiktas Z. Z. 2008-08-15. Tarp minėto antstolio 2010-08-09 įteikimo Z. Z. ir 2010-11-08 prašymo pateikimo buvo praėję daugiau nei 20 dienų, kadangi siūlymo ir prašymo datas skiria 3 mėnesiai. Antstolis, vykdydamas LR CPK 667 str. 1 d. imperatyvią nuostatą, turėjo nutraukti išieškojimą iš K. Z. ir I. Z. bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto. Be to, ji nesutinka su pareiškėjo siūlomu bendros jungtinės nuosavybės teisės turto padalijimu, nes toks turto padalijimas pažeistų jos teises. Teigia, kad šiuo metu 0,29 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 20000 Lt, o 1,71 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 120000 Lt. Laikantis sutuoktinių turtinių dalių bendrojoje nuosavybėje lygybės principo (CK 3.117 str.), nuo kurio nukrypti nėra jokio pagrindo, kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po 70000 Lt turimo bendro turto. Teigia, kad 0,29 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turėtų būti skiriamas būtent K. Z., o ne jos vyrui I. Z.. Minėtas žemės sklypas yra šalia namo, kuriame ji šiuo metu gyvena, o iki laisvės atėmimo bausmės gyveno, bei ją atlikęs toliau gyvens ir jos vyras. Šis namas priklauso jų dukroms. Teigia, kad šis sklypas yra apdirbamas, jis būtinas ūkinėms šeimos reikmėms – žemės ūkio produktų auginimui ir pan. Tuo tarpu kitas sklypas (1,71 ha) yra kitame kaime, apie 8 km. atstumu nuo namo, kuriame gyvena, todėl jį naudoti toms pačioms reikmėms būtų sudėtinga. Nurodo, kad 0,29 ha žemės sklypą priskyrus jos vyrui, būtų pažeisti jos interesai. K. Z. teigia, kad prie Z. Z. prašymo pridėta schema yra niekinė ir jokios teisinės galios neturi, nes bendro daikto naudojimosi tvarką gali nustatyti tik daikto savininkai, kitų asmenų ji negali būti primetama (CK 3.117 str., 4.75 str. 1 d., LR CPK 75 str., 604 str., 694 str., 667 str.).
Suinteresuotas asmuo antstolis R. Vasiliauskas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame sutinka su naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tvarka. Nurodė, kad jis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/10/00876, kurios pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2010-06-28 išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-211/2009 dėl 57901 Lt skolos išieškojimo iš I. Z. išieškotojo Z. Z. naudai. Atliekant vykdomuosius veiksmus, skolininkui I. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nerasta, tačiau nustatyta, kad skolininkas turi turto, kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su K. Z., t.y. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., kurio plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (LR CK 3.117 str.).
Suinteresuotas asmuo I. Z. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-06-15 nutartimi nutarė tenkinti Z. Z. pareiškimą, nustatyti, kad skolininko I. Z. turto - 0,29 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 20000 Lt, ir 1,7100 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 120000 Lt, dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. Z. yra: 0,29 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 0,7100 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kita šio turto dalis, t.y. 1,000 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra K. Z.; nustatyti, kad: skolininkas I. Z. naudojasi 0,7100 ha dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pažymėta žemės sklypo plane M 1:1000 (naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkių plane), 2011-01-18 parengtame UAB „Geodeziniai projektai“, raide „A“; suinteresuotas asmuo – K. Z., naudojasi 1,000 ha dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pažymėta žemės sklypo plane M 1:1000 (naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkių plane), 2011-01-18 parengtame UAB „Geodeziniai projektai“, raide „B“; iš skolininko I. Z. ir jo sutuoktinės K. Z. solidariai priteisti 24,94 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad skolininko I. Z. prievolė, atsiradusi padaryto nusikaltimo pagrindu, yra asmeninė skolininko prievolė, todėl antstolis, nustatęs, jog skolininkas turi bendro su kitais asmenimis turto, kai nuosavybės dalys nėra nustatytos, t.y. turto, priklausančio bendrąją jungtine nuosavybe, pagrįstai, aprašęs ir areštavęs turtą, iš karto nenukreipė išieškojimo į šį turtą, o pasiūlė išieškotojui CPK 667 str. 1 d. nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolinimo turto dalies nustatymo. Teismas nenustatė, kad skolininkas turėtų asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Antstolis R.Vasiliauskas siūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo surašė 2010-08-09, šiame siūlyme išieškotojui Z. Z. nustatė 20 dienų nuo šio siūlymo gavimo dienos terminą su prašymu kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Išieškotojas pirmą kartą į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo kreipėsi 2010-08-17 (b.l. 110), t.y. nepraleidęs antstolio nustatyto 20 dienų termino savo teisių įgyvendinimui. Kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjo (išieškotojo) minėtas pareiškimas neatitiko įstatymo nustatytų reikalavimų, todėl buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, o trūkumų nepašalinus, pareiškimas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Vėliau dar kartą buvo kreiptasi į teismą, tačiau teismas vėl atsisakė pareiškimą priimti. Pareiškėjo Z. Z. teismui 2010-11-24 pateiktas pareiškimas, vėlgi po trūkumų šalinimo, 2011-01-25 buvo priimtas teisme (b.l. 1). Byloje šalys nesiekia, kad nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje būtų nukrypta nuo lygių dalių principo. Teismas tokių pagrindų taip pat nenustatė, t.y. sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, nėra kitų svarbių aplinkybių, kurios sąlygotų būtinumą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas ir K. Z. iš esmės sutaria, kad sutuoktinių turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turi būti nustatomos tokios: vienam sutuoktiniui turi atitekti 0,29 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 417/1000 dalis arba 0,71 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kurio bendras plotas 1,71 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitam sutuoktiniui - 583/1000 dalis arba 1 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,71 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau būtent šie proceso dalyviai nesutaria, kuri iš šių turto dalių turi atitekti skolininkui I. Z., o kuri jo sutuoktinei K. Z.. Vertindamas K. Z. argumentus, teismas pažymėjo, kad ji teigdama, jog 1,71 ha žemės sklypas yra apie 8 km nuo jos gyvenamosios vietos, iš esmės nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Minėti žemės sklypai, o tuo pačiu ir jos gyvenamoji vieta, yra toje pačioje seniūnijoje, t.y. Rukainių seniūnijoje. 2011 m. žemės sklypų rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte teigiama, kad aptariami žemės sklypai yra panašūs ir netoli vienas kito (b.l. 60). Teismas padarė išvadą, jog nepagrįstas ir K. Z. teiginys, kad 1,71 ha žemės sklypas negali būti apdirbamas ir naudojamas šeimos poreikių tenkinimui. Vien tai, kad 1,71 ha žemės sklypas yra šiek tiek toliau, nėra jokio pagrindo 0,29 ha žemės sklypą priskirti K. Z.. Teismas, spręsdamas konkrečios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priskyrimą skolininkui, atsižvelgė į antstolio išsakytą poziciją, kad turtas – 0,29 ha žemės sklypas, yra likvidesnis ir jį lengviau realizuoti. Teismas su šia pozicija sutiko. Išieškojimas į likvidesnį turtą yra žymiai paprastesnis ir greičiau įgyvendinamas. Teismas, nuspręsdamas dėl sutuoktinių turto dalių nustatymo, taip pat atsižvelgė į tai, kad skolininkas I. Z. ir jo sutuoktinė, galimai siekdami išvengti prievolės atlyginti žalą išieškotojui, dovanojimo sutartimi perleido jiems priklausantį namą tretiesiems asmenims (savo vaikams). Šis sandoris buvo sudarytas 2009-04-17, t.y. po I. Z. nusikaltimo padarymo. Teismas konstatavo, jog byloje yra duomenų, kad skolininkas nurodytu laiku perleido ir kitą turtą (žemės sklypus), kuris jam priklausė asmeninės nuosavybė teise, tretiesiems asmenims. Teismas pažymi, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo, kaip kreditoriaus, teises pažeidžia minėti sandoriai, jis turi teisę juos teisės aktų nustatyta tvarka ginčyti teisme (LR CK 3.117 str. 1 d., 3.123 str., LR CPK 667 str. 1 d.).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai
Suinteresuoti asmenys K. Z. ir I. Z. pateikė atskiruosius skundus, prašydami panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-06-15 nutartį, perduoti šią bylą Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad išieškotojui praleidus terminą prašymui dėl skolininko turto dalies nustatymo paduoti, antstolis privalėjo nutrauki išieškojimą iš skolininko I. Z. bendros jungtinės nuosavybės. Išieškotojo pareikštas prašymas turėjo būti atmestas vien konstatavus, jog antstolis, nenutraukdamas išieškojimo iš I. Z. bendros jungtinės nuosavybės, pažeidė įstatymą. Motyvus, jog išieškotojas Z. Z. savo teisę, dėl pareiškimo nustatyti skolininko turto padavimo teismui realizavo laiku, pirmosios instancijos teismas grindė ne konkrečiomis teisės normų nuostatomis, bet bendraisiais teisės principais. Vien remiantis bendraisiais teisės principais, negali būti apeinamos specialios konkrečius teisės santykius reglamentuojančios teisės normos. Aplinkybių, kad analogiški pareiškimai teismo buvo grąžinti išieškotojui Z. Z. dėl trūkumų, šią bylą nagrinėjęs teismas negalėjo vertinti, kaip darančių įtaką šioje byloje nagrinėto pareiškėjo pareiškimo pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, neužtikrino skolininko I. Z. dalyvavimo teismo posėdyje. Jis buvo šaukiamas į teismo posėdį, kuriam buvo pateiktas dokumentas, įrodantis, kad I. Z. gydomas kalėjimo ligoninėje, bei negali būti pristatytas į teismo posėdį. 2011-06-15 nutartis pagrįsta klaidingais duomenimis apie dabartinių skolininko įsiskolinimo išieškotoju Z. Z. dydį ir klaidingais motyvais. I. Z. pats moka teismo priteistą žalos atlyginimą Z. Z.: 2009-05-29 sumokėjo 5150 Lt, 2009-12-28 - 7200 Lt, 2009-06-26 - 9360,03 Lt. 2010-07-12 I. Z. pateikė antstoliui prašymą nukreipti išieškojimą pagal Z. Z. pateiktą vykdyti teismo nuosprendį. Į aplinkybę, jog išieškotojas gauna priteistos žalos atlyginimą ir iš kitų šaltinių, jog dalis žalos savanoriškai atlyginama, turėjo būti atsižvelgta, priimant 2011-06-15 nutartį. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne išimtinai išieškotojo interesais, bet ir skolininko. Apeliantė pabrėžė, jog 0,29 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra K. Z. apdirbamas, šis sklypas yra būtinas ūkinėms šeimos reikmėms-žemės produktų auginimui. Išieškojimas iš I. Z. ir atitinkamų išieškotojo Z. Z. interesų gynimas bei tenkinimas neturi daryti neigiamos įtakos K. Z. teisėms ir teisėtiems interesams, neturi bloginti turtinės padėties, gyvenimo kokybės. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliantai pažymėjo, kad jie žemės sklypų naudojimosi tvarkos nenustatinėjo, o pateiktas į bylą naudojimosi tvarkos nustatymas tarp savininkų yra parengtas išimtinai išieškotojo Z. Z. užsakymu ir iniciatyva (LR CK 4.75 str. 1 d., LR CPK 185 str., 291 str., 443 str., 582 str.).
Atsiliepimas
Pareiškėjas Z. Z. pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, prašydamas juos atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė LR CPK 667 str. 4 d. nuostatas. Teisminio nagrinėjimo metu buvo neginčijamai nustatyta, kad skolininkas I. Z. apie pareiškėjo pareiškimą teismui buvo žinoma, jam buvo išsiųstas pareiškimo nuorašas ir kiti procesiniai dokumentai. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavusi K. Z.. Pareiškėjas pabrėžė, jog nei K. Z., nei I. Z. nėra ūkininkai. K. Z. yra laidojimo namų savininkė, o I. Z. atlieka bausmę už padarytą nusikaltimą (LR CPK 667 str. 4 d.).
Suinteresuotas asmuo antstolis R. Vasiliauskas pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, prašydamas juos atmesti. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad visas 0,29 ha žemės sklypas yra likvidesnis nei dalis 1,7100 ha žemės sklypo, todėl tikimybė, jog vykdymo metu žemės sklypas bus realizuotas, yra ženkliai didesnė. Vilniaus apygardos teismo 2010-06-28 vykdomasis raštas Nr. 1-211/2009 pateiktas vykdymui 2010-07-09. Per šį laikotarpį iš skolininko buvo išieškota 1147,81 Lt piniginių lėšų, todėl ta aplinkybė, kad per vienerius metus skolininkas yra padengęs mažą skolos dalį, neturi jokios reikšmės nustatant skolininkui priklausančios turto dalies nustatymui. Neišieškotos skolos likutis yra didelis, todėl siekiant kuo greičiau įvykdyti teismo nuosprendį išieškojimas turės būtų nukreiptas į skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas aktyviai gynė savo teises, t.y. pirmą kartą jis kreipėsi į teismą nepraleidęs įstatymo nustatyto termino (LR CPK 667 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmestini. Teismas, nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, turi pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. Skolininkas privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis teisėmis ir aktyviai padėti greitai ir tinkamai įvykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, siekiant užtikrinti teisingumo įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
Atmestini apeliantų argumentai, jog išieškotojui praleidus antstolio nustatytą terminą pareiškimui dėl skolininko turto dalies nustatymo paduoti, antstolis privalėjo nutraukti išieškojimą iš skolininko I. Z. bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija nustatė, jog antstolis R. Vasiliauskas 2010-08-09 siūlymu Nr. 0179/10/000876 pasiūlė išieškotojui Z. Z. per 20 dienų nuo šio siūlymo gavimo dienos kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis pareiškėjas pirmą kartą į teismą kreipėsi 2010-08-17, t.y. nepraleidęs antstolio nustatyto 20 dienų termino (b.l. 110), tačiau pareiškimas neatitiko įstatymo nustatytų reikalavimų ir per teismo nustatytą terminą pareiškėjui nepašalinus trūkumų, pareiškimas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas atgal pareiškėjui.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi bendraisiais teisės principais bei sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas savo teises gynė aktyviai, t.y. pradėjo jas realizuoti per antstolio gauto siūlymo Nr. 0179/10/000876 nustatytą 20 dienų terminą, t.y. laikydamasis LR CPK 667 str. 1 d. nustatytos tvarkos. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino pareiškimo trūkumų, negali užkirsti kelio pareiškėjui, kaip kreditoriui, realizuoti savo teises, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas nėra suinteresuotas operatyviai sumokėti visą iš jo priteistą sumą.
Pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininko I. Z. turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. Z. yra: 0,29 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,7100 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono apylinkės teismas nustatęs, jog sklypų vertės pateikiamos skirtingos, tačiau pareiškėjas ir K. Z. iš esmės sutaria, kad sutuoktinių turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turi būti nustatomos tokios: vienam sutuoktiniui turi atitekti 0,29 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 417/1000 dalis arba 0,71 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,71 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitam sutuoktiniui - 583/1000 dalis arba 1 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kurio bendras plotas 1,71 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nutartimi nustatė, kad skolininko I. Z. turto - 0,29 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 20000 Lt, ir 1,7100 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 120000 Lt, dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. Z. yra: 0,29 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,7100 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kita šio turto dalis, t.y. 1,000 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra K. Z.; bei nustatė, kad: skolininkas I. Z. naudojasi 0,7100 ha dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pažymėta žemės sklypo plane M 1:1000 (naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkių plane), 2011-01-18 parengtame UAB „Geodeziniai projektai“, raide „A“; suinteresuotas asmuo – K. Z., naudojasi 1,000 ha dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pažymėta žemės sklypo plane M 1:1000 (naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkių plane), 2011-01-18 parengtame UAB „Geodeziniai projektai“, raide „B“.
Teisėjų kolegija pažymi, jog suinteresuotų asmenų turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalys pagal CK 3.117 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją yra lygios, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Tačiau ši prezumpcija nepaneigia išieškotojo teisės prašyti teismo nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tokiu būdu, kad būtų galimas realus išieškojimas, ko nagrinėjamoje byloje išieškotojas ir siekė.
Atmestini apeliantų argumentai, jog 0,29 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra apdirbamas ir būtinas ūkinėms šeimos poreikiams –žemės produktų auginimui. Teisėjų kolegija pažymi, jog abu sklypai yra žemės ūkio naudojimo paskirties, o tai, jog būtent minėtas sklypas naudingesnis nei 1,7100 ha žemės sklypas bei būtinas suinteresuotų asmenų poreikiams, nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais.
Aplinkybės, jog skolininkas I. Z. savarankiškai dalį skolos yra padengęs, nenaikina būtinybės nustatyti skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su K. Z., vykdant skolos išieškojimą iš skolininko I. Z. pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-06-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-211/2009 dėl 57901 Lt išieškojimo.
Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad suinteresuoti asmenys I. Z. bei K. Z. nenustatinėjo jiems priklausančių žemės sklypų naudojimosi tvarkos, nereiškia, kad išieškotojo pateiktas į bylą UAB „Geodeziniai projektai“ naudojimosi tvarkos nustatymas tarp savininkų yra niekinis ir neturi jokios teisinės galios. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog suinteresuotiems asmenims nebuvo apribota teisė pateikti savo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą. Tai, kad suinteresuoti asmenys K. Z. ir I. Z., kaip skolininkas, nepateikė jų užsakymu parengtų naudojimosi tvarkos nustatymo projektų, patvirtina, kad apeliantai nėra suinteresuoti operatyviu ir ekonomišku procesu.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė esminę procesinę skolininko ir bendraturčio I. Z. teisė būti išklausytam teismo posėdyje. Teisėjų kolegija nustatė, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-05-10 nutartimi, atsižvelgiant į skolininko tinkamų procesinių teisių įgyvendinimą nutarė pristatyti I. Z. į teismo posėdį, vyksiantį Vilniaus rajono apylinkės teisme 2011-06-01 14 val. Minėtos nutarties nuorašas skolininkui I. Z. buvo įteiktas 2011-05-13 (b.l. 104). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo protokoline nutartimi, jog skolininkas I. Z. turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir pateikti atsiliepimą į pareiškimą, nes pagal LR CPK 246 str. nuostatas liga nėra svarbi priežastis atidėti teismo posėdį (b.l. 113-118). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka, kuri numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (CPK 443 str. 5 d.).
Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kuriuos apeliantė pateikė kartu su atskirtuoju skundu (b.l. 131 – 136, ), kadangi dokumentų kopijos nėra patvirtintos nustatyta tvarka.
Tai, kad apeliantams nepatinka skundžiamos nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas iš esmės tinkamai įvertino įrodymus, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 6 str., 7 str., 8 str., 93 str., 98 str., 114 str. 1 d., 177 str. -179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 443 str. 6 d. - 8 d., 667 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad atskirieji skundai atmetami, suinteresuoti asmenys I. Z. ir K. Z. turi pareigą lygiomis dalimis atlyginti 12,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 152) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuotų asmenų I. Z. ir K. Z. po 6,37 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.