- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-15
- Bylos Nr.
- 2-142-860/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03493-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- Z. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- K. Z., I. Z.
- Skolininkas
- I. Z.
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant V. K., dalyvaujant pareiškėjui Z. Z., jo atstovui adv. M. M., suinteresuotiems asmenims K. Z. ir antstoliui R. V., vertėjai L. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) Z. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. Z. (skolininkui), K. Z. ir antstoliui R. V. dėl skolininko I. Z. turto dalies nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas (išieškotojas) Z. Z. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašo nustatyti, kad į skolininko I. Z. turto dalį bendrojoje nuosavybėje įeina: visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,29 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,71 ha, kas sudaro 41,52 proc., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 1 - 2).
Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-12-30 nuosprendžiu skolininkas I. Z. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 2 d. ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimo, taip pat iš jo priteista 7 901 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Minėtas teismas 2010-06-28 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-211/2009 dėl 57 901 Lt skolos išieškojimo iš I. Z.. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį R. V. dėl minėto vykdomojo rašto vykdymo. Iš antstolio 2010-08-09 gavo siūlymą dėl skolininko I. Z. turto dalies nustatymo, nes skolininkas turi turto, kuri jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine K. Z.. Skolininkui su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: 1.7100 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0.2900 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro duomenis vidutinė rinkos vertė minėtų žemės sklypų atitinkamai yra 48 100 Lt ir 6 000 Lt. Savo reikalavimus grindžia CPK 667 straipsniu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo – K. Z., pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo Z. Z. 2010-11-08 prašymo netenkinti ir jos bei sutuoktinio (skolininko) turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, dalių nenustatinėti bei turto nedalinti. Nustačius, kad yra teisinis pagrindas jų turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, dalių nustatymui bei turto padalinimui, prašo: nustatyti lygias jai ir jos vyrui I. Z. priklausančio bendro turto dalis; jai skirti visą 0.29 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 20 000 Lt) ir 417/1000 dalį arba 0.71 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,71 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 50 000 Lt); jos vyrui I. Z. skirti 583/1000 dalį arba 1 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1.71 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 70 000 Lt) (b.l. 44 - 46).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, nes paduotas praleidus nustatytą procesinį terminą bei pažeidus įstatymo nustatytą tvarką. Teigia, kad antstolis siūlymą per 20 dienų nuo šio siūlymo gavimo dienos išieškotojui Z. Z. kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka dėl skolininko turto dalies nustatymo priėmė 2010-08-09. Šiame siūlyme antstolis išaiškino išieškotojui termino pateikti tokį prašymą teismui praleidimo teisines pasekmes. Atsižvelgdama į tai, kad išieškotojas Z. Z. teismui prašymą pateikė 2010-11-08, teigia, jog jis (išieškotojas) yra praleidęs minėtą antstolio nustatytą 20 dienų terminą tokiam prašymui paduoti. Nurodo, kad antstolis, vykdydamas CPK 667 str. 1 d. normos imperatyvią nuostatą, jau turėjo nutraukti išieškojimą iš jai ir jos vyrui I. Z. bendrąją jungtine nuosavybe priklausančio turto. Tačiau net ir tokio išieškojimo neteisėtas nenutraukimas negali sudaryti (atkurti) Z. Z. teisės paduoti aptariamą pareiškimą, nes iš neteisės teisė nekyla. Be to, ji nesutinka su pareiškėjo siūlomu bendros jungtinės nuosavybės teisės turto padalijimu, nes toks turto padalijimas, suinteresuoto asmens nuomone, pažeistų jos teises. Teigia, kad šiuo metu 0.29 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 20 000 Lt, o 1,71 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertės – 120 000 Lt. Laikantis sutuoktinių turtinių dalių bendrojoje nuosavybėje lygybės principo (CK 3.117 str.), nuo kurio nukrypti nėra jokio pagrindo, kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po 70 000 Lt turimo bendro turto. Teigia, kad 0.29 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turėtų būti skiriamas būtent jai, K. Z., o ne jos vyrui I. Z.. Minėtas žemės sklypas yra šalia namo, kuriame ji šiuo metu gyvena, o iki laisvės atėmimo bausmės gyveno, bei ją atlikęs toliau gyvens ir jos vyras. Šis namas priklauso jų dukroms. Teigia, kad šis sklypas yra apdirbamas, jis būtinas ūkinėms šeimos reikmėms – žemės ūkio produktų auginimui ir pan. Tuo tarpu kitas sklypas (1.71 ha) yra kitame kaime, apie 8 km. atstumu nuo namo, kuriame gyvena, todėl jį naudoti toms pačioms reikmėms būtų sudėtinga. Nurodo, kad 0.29 ha žemės sklypą priskyrus jos vyrui, būtų pažeisti jos interesai. Teigia, kad prie Z. Z. prašymo pridėta schema yra niekinė ir jokios teisinės galios neturi, nes, suinteresuoto asmens nuomone, bendro daikto naudojimosi tvarką gali nustatyti tik daikto savininkai (CK 4.75 str. 1 d.), kitų asmenų ji negali būti primetama.
Suinteresuotas asmuo – antstolis R. V., pateiktame atsiliepime sutinka su pareiškėjo Z. Z. prašymu dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka (b.l. 85 - 86).
Atsiliepime nurodė, kad jis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0179/10/00876, kurios pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2010-06-28 išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-211/2009 dėl 57 901 Lt skolos išieškojimo iš I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo Z. Z. naudai. Atliekant vykdomuosius veiksmus skolininkui I. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nerasta, tačiau nustatyta, kad skolininkas turi turto, kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su K. Z., t.y. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1.7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0.2900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo (skolininkas) – I. Z., nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas savo pareiškimą pilnai palaikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo – K. Z., su pareiškimu nesutiko, iš esmės nurodė analogiškus motyvus kaip ir atsiliepime.
Suinteresuotas asmuo – antstolis R. V., su pareiškimu sutiko, nurodė, kad būtent skolos išieškojimas iš 0.29 ha žemės sklypo turėtų būti paprastesnis, nes šis turtas yra likvidesnis. Antstolis taip pat paaiškino, kad jis po 2010-08-09 siūlymo surašymo nė karto nebuvo nutraukęs išieškojimo iš skolininkui priklausančio bendro su kitais asmenimis turto.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Kaip minėta, pareiškėjas Z. Z. prašo nustatyti, kad į skolininko I. Z. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įeina: visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,29 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,71 ha, kas sudaro 41,52 proc., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (4 d.).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-12-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-211/2009 be kita ko: I. Z. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 3 p., ir paskyrė jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; civilinį ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš I. Z. Z. Z. naudai 7 901 Lt dydžio sumą turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 35 – 40). Minėto nuosprendžio pagrindu 2010-06-28 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-211/2009 dėl 57 901 Lt skolos išieškojimo iš skolininko I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo Z. Z. naudai, kurį vykdo antstolis R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0179/10/00876 (b.l. 32). Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad antstolis R. V., nustatęs, jog skolininkas I. Z. turi turto, kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su K. Z., t.y. 1.7100 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0.2900 ha ploto žemės sklypą, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šį turtą 2010-07-09 turto arešto aktu areštavo ir nenustatęs skolininkui priklausančio kito turto, 2010-08-09 surašė siūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo Nr. 0179/10/00876, kuriuo pasiūlė išieškotojui, vadovaujantis CPK 667 str. 1 d., per 20 dienų nuo šio siūlymo gavimo dienos su prašymu kreiptis į teismas dėl skolininko turto dalies nustatymo (b.l. 7, 112). Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko I. Z. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su K. Z..
Teismas pažymi, kad skolininko I. Z. prievolė, atsiradusi padaryto nusikaltimo pagrindu, yra asmeninė skolininko prievolė, todėl antstolis, nustatęs, jog skolininkas turi bendro su kitais asmenimis turto, kai nuosavybės dalys nėra nustatytos, t.y. turto priklausančio bendrąją jungtine nuosavybe, pagrįstai, aprašęs ir areštavęs turtą, iš karto nenukreipė išieškojimo į šį turtą, o pasiūlė išieškotojui CPK 667 str. 1 d. nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolinimo turto dalies nustatymo. Byloje nenustatyta, kad skolininkas turėtų asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.
Suinteresuotas asmuo – K. Z., teigia, kad pareiškėjo prašymas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo negali būti tenkinamas, nes jis paduotas praleidus nustatytą terminą, tačiau teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Kaip minėta, antstolis R. V. siūlymą dėl skolininko turto dalies nustatymo surašė 2010-08-09, šiame siūlyme išieškotojui Z. Z. nustatė 20 dienų nuo šio siūlymo gavimo dienos terminą su prašymu kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Išieškotojas pirmą kartą į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo kreipėsi 2010-08-17 (b.l. 110), t.y. nepraleidęs antstolio nustatyto 20 dienų termino savo teisių įgyvendinimui. Kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, pareiškėjo (išieškotojo) minėtas pareiškimas neatitiko įstatymo nustatytų reikalavimų, todėl buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, o trūkumų nepašalinus, pareiškimas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Vėliau dar kartą buvo kreiptasi į teismą, tačiau teismas vėl atsisakė priimti. Galiausiai pareiškėjo Z. Z. teismui 2010-11-24 pateiktas pareiškimas, vėlgi po trūkumų šalinimo, 2011-01-25 buvo priimtas teisme (b.l. 1). Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad pareiškėjas savo teises gynė aktyviai, jas pradėjo realizuoti nedelsiant (laiku), kai gavo antstolio siūlymą dėl kreipimosi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, tačiau dėl nekokybiškai parengtų pareiškimų, jie iš karto nebuvo priimti teisme. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįsta, kad pareiškėjas Z. Z. savo teisę dėl pareiškimo nustatyti skolininko turto dalį padavimo teismui realizavo laiku. Juo labiau, kad antstolis teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis išieškojimo į skolininko aptariamą bendrą turtą, po siūlymo išieškotojui pateikimo, niekada nebuvo nutraukęs. Priešinga išvada prieštarautų ne tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, bet ir civilinio proceso tikslams kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.), proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams (CPK 7 str.) bei bendram teisinio stabilumo principui. Nes tokiu atveju, iš esmės dėl formalaus dalyko, nebūtų išsprendžiama byla, šio klausimo nagrinėjimas būtų atidedamas metams, bet tai jokiu būdu nereikštų skolininkui prievolės išvengimo.
Taigi, spręstinas klausimas dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su K. Z., nustatymo.
CK 3.117 str. 1 d. nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (2 d.), pvz., CK 3.123 straipsnyje numatytais atvejais.
Byloje šalys nesiekia, kad nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje būtų nukrypta nuo lygių dalių principo. Teismas tokių pagrindų taip pat nenustatė, t.y. sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, nėra kitų svarbių aplinkybių, kurios sąlygotų būtinumą nukrypti nuo lygių dalių principo. Taigi, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje vadovaujamasi CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininko I. Z. turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. Z. yra: 0,29 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,7100 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)r., kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė teismui skirtingas šio turto vertes. Kartu su ieškiniu pareiškėjas pateikė teismui VĮ Registro centro duomenis, kurie yra viešai prieinami, apie minėtų sklypų vidutines rinkos vertes, t.y. 0.29 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 6 000 Lt, vertinimo data 2010-01-01 (b.l. 3 - 4), 1,7100 ha žemės sklypo – 48 100 Lt, vertinimo data 2010-01-01 (b.l. 5 - 6). Vėliau prie patikslinto pareiškimo pareiškėjas vėlgi pateikė VĮ Registro duomenis, tačiau vėlesnio vertinimo (2011-01-01), pagal kuriuos minėtų sklypų vidutinė rinkos vertė nurodoma atitinkamai 4 800 Lt ir 37 500 Lt (b.l. 26 - 29).
Suinteresuotas asmuo - K. Z., su tokiu turto dalių nustatymu nesutinka, prašo, kad turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje būtų nustatytos tokia tvarka: jai skirti visą 0.29 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 20 000 Lt) ir 417/1000 dalį arba 0.71 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,71 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 50 000 Lt); jos vyrui I. Z. skirti 583/1000 dalį arba 1 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1.71 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 70 000 Lt). Minėtų sklypų vertes K. Z. pagrindžia UAB „DYO“ 2011 m. žemės sklypų rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu (b.l. 50 - 82).
Kaip matyti iš byloje dalyvaujančių asmenų prašymų ir prie jų pateiktų turto vertinimo ataskaitų, ginčo žemės sklypų vidutinės rinkos vertės nurodomos skirtingai, iš viso 3 ataskaitos pateiktos. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nors aptariamų žemės sklypų vertės pateikiamos skirtingos, tačiau iš faktinių duomenų aiški viena aplinkybė, jog pareiškėjas ir K. Z. iš esmės sutaria, kad sutuoktinių turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turi būti nustatomos tokios: vienam sutuoktiniui turi atitekti 0.29 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 417/1000 dalis arba 0.71 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)kurio bendras plotas 1,71 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitam sutuoktiniui - 583/1000 dalis arba 1 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1.71 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau būtent šie proceso dalyviai nesutaria, kuri iš šių turto dalių turi atitekti skolininkui I. Z., o kuri jo sutuoktinei K. Z..
K. Z. nurodo, kad 0.29 ha žemės sklypas turėtų būti skirtas jai. Šį savo teiginį pagrindžia tuo, kad minėtas žemės sklypas yra šalia namo (duomenys neskelbtini)., apie 200 metrų atstumu, kuriame ji šiuo metu gyvena, o iki laisvės atėmimo bausmės gyveno, bei ją atlikęs toliau gyvens ir jos vyras I. Z.. Šis žemės sklypas yra apdirbamas, būtinas ūkinėms jos šeimos reikmėms – žemės ūkio produktų auginimui ir pan. Kitas žemės sklypas (1.71 ha) yra kitame kaime, apie 8 km atstumu nuo jos namų ir jį toms pačioms reikmėms naudoti būtų sudėtinga.
Teismas vertindamas šiuos K. Z. argumentus visų pirma pažymi, kad ji teigdama, jog 1.71 ha žemės sklypas yra apie 8 km nuo jos gyvenamosios vietos, iš esmės nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Juo labiau, kad minėti žemės sklypai, o tuo pačiu ir jos gyvenamoji vieta, yra toje pačioje seniūnijoje, t.y. (duomenys neskelbtini). Dar daugiau, 2011 m. žemės sklypų rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte teigiama, kad aptariami žemės sklypai yra panašūs ir netoli vienas kito (b.l. 60). Antra, nieko nepagrįstas ir K. Z. teiginys, kad 1.71 ha žemės sklypas negali būti apdirbamas ir naudojamas šeimos poreikių tenkinimui. Vien tai, kad 1.71 ha žemės sklypas yra šiek tiek toliau, nėra jokio pagrindo 0.29 ha žemės sklypą priskirti K. Z..
Teismas, spręsdamas kurią konkrečią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priskirti skolininkui, atsižvelgia į antstolio išsakytą poziciją, kad turtas - 0.29 ha žemės sklypas, yra likvidesnis ir jį lengviau realizuoti. Teismas su šia pozicija sutinka. Būtent tokio turto dalies nustatymo reikalauja ir pareiškėjas. CPK 667 str. 4 d. nustato, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Taigi, be jokios abejonės, išieškojimas į likvidesnį turtą yra žymiai paprastesnis ir greičiau įgyvendinamas. Teismas, nuspręsdamas dėl sutuoktinių turto dalių nustatymo, taip pat atsižvelgia į tai, kad skolininkas I. Z. ir jo sutuoktinė, galimai siekdami išvengti prievolės atlyginti žalą išieškotojui, dovanojimo sutartimi perleido jiems priklausantį namą tretiesiems asmenims (savo vaikams). Šis sandoris buvo sudarytas 2009-04-17, t.y. po I. Z. nusikaltimo padarymo. Beje byloje yra duomenų, kad skolininkas aptariamu laiku perleido ir kitą turtą (žemės sklypus), kuris jam priklausė asmeninės nuosavybė teise, tretiesiems asmenims. Teismas pažymi, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo, kaip kreditoriaus, teises pažeidžia minėti sandoriai, jis turi teisę juos teisės aktų nustatyta tvarka ginčyti teisme.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjo pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tenkinti. Taigi, nustatytina, kad skolininko I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) turto - 0,29 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,7100 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) yra: 0,29 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,7100 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kita šio turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra K. Z.. Taip pat, vadovaujantis CPK 667 str. 2 d., nustatytina, kad: skolininkas I. Z. naudojasi 0,7100 ha dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pažymėta žemės sklypo plane M 1:1000 (naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkių plane), 2011-01-18 parengtame UAB „Geodeziniai projektai“, raide „A“; suinteresuotas asmuo – K. Z., naudojasi 1,000 ha dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pažymėta žemės sklypo plane M 1:1000 (naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkių plane), 2011-01-18 parengtame UAB „Geodeziniai projektai“, raide „B“.
Teismas atmeta K. Z. teiginius, kad teismas be jos ir jos sutuoktinio valios negali nustatinėti turto naudojimosi tvarkos. Esant susiklosčiusiai situacijai, teismą įpareigoja nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką būtent CPK 667 str. 2 d. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010-09-27 nutartį Nr. 2S-931-56/2010.
Iš skolininko I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinės K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai priteistina 24,94 Lt (dvidešimt keturi litai 94 ct) bylinėjimosi išlaidų, t.y. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 96 str., 290 – 291 str., 667 str., teisėjas
nutarė:
Z. Z. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininko I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) turto - 0,29 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 20 000 Lt, ir 1,7100 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 120 000 Lt, dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) yra:
0,29 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,7100 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Kita šio turto dalis, t.y. 1,000 ha dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra K. Z..
Nustatyti, kad: skolininkas I. Z. naudojasi 0,7100 ha dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pažymėta žemės sklypo plane M 1:1000 (naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkių plane), 2011-01-18 parengtame UAB „Geodeziniai projektai“, raide „A“; suinteresuotas asmuo – K. Z., naudojasi 1,000 ha dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,7100 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pažymėta žemės sklypo plane M 1:1000 (naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendrasavininkių plane), 2011-01-18 parengtame UAB „Geodeziniai projektai“, raide „B“.
Iš skolininko I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinės K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 24,94 Lt (dvidešimt keturis litus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Vykdomąją bylą Nr. 0179/10/00876 (2011 m.) grąžinti anstoliui R. V..
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.