- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-07
- Bylos Nr.
- II-595-1122/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00750-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. J.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Arnas Paliukėnas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8692-2022 (ROIK: 21151419930).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8692-2022 (toliau – ir Nutarimas) P. J. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad 2021 m. gruodžio 4 d. 17.59 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“ pagrindiniu keliu antroje eismo juostoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101, 106 punktų reikalavimus, keitė važiavimo kryptį, rikiavosi į pirmąją eismo juostą su tikslu sukti į dešinę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pirmąja eismo juosta važiuojančiam automobiliui „Mercedes Benz“, su juo susidūrė ir sugadino abi transporto priemones ir už tai jam paskirta 75 Eur dydžio bauda (b. l. 11–12).
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. J. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti jo atžvilgiu priimtą Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Skunde nurodoma, kad jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir mano, jog skundžiamas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas skubotai bei nėra paremtas objektyvia, išsamia duomenų analize, neištyrus ir nesurinkus visų galimų ir būtinų teisingam sprendimui priimti duomenų. Be to, pažymima, kad priimant Nutarimą nebuvo imtasi visų įmanomų veiksmų nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, o Nutarimas buvo priimtas remiantis vien subjektyvia aplinkybių interpretacija ir prielaidomis. Administracinė byla buvo išnagrinėta paviršutiniškai, neturint ir nenagrinėjant visų byloje esančių įrodymų. Pažymėta, kad ekspertizės atlikimo metu nebuvo imtasi jokių papildomų veiksmų, siekiant išsiaiškinti visas faktines bylos aplinkybes, pašalinti byloje esančius prieštaravimus ir padaryti teisingas įvykusio įvykio išvadas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas visiškai nesutinka su Nutarime padaryta išvada, kad jis vairuodamas automobilį „BMW“, keisdamas važiavimo kryptį, rikiuodamasis į pirmąją eismo juostą, su tikslu sukti į dešinę, neva neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir neva nedavė kelio pirmąja eismo juosta važiuojančiam automobiliui „Mercedes Benz“, su juo susidūrė ir sugadino abi transporto priemones. Anot pareiškėjo, byloje esantys duomenys ir duoti paaiškinimai įrodo, kad minėtą manevrą jis atliko nepažeisdamas KET reikalavimų.
Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 4 d. ekspertizės akte Nr. 11-338(22) (toliau – ir Ekspertizės aktas) taip ir nebuvo nei nustatyta, nei nustatinėjama, koks buvo automobilio „Mercedes Benz“ greitis (o tai padaryti, anot pareiškėjo, šiuolaikinių technologijų pagalba įmanoma) prieš atsirandant kliūčiai kelyje. Atsižvelgiant į tikėtiną (pažymėta, kad buvo nustatytas tik tikėtinas, t. y. tik minimalus stabdymo kelias, tačiau jis (ir įvykio vietoje tai labai aiškiai matosi iki šiol) realybėje buvo kur kas ilgesnis) pėdsakų ilgį iki susidūrimo, pareiškėjas daro išvadą, kad greitis buvo tikrai didesnis, nei toje vietoje yra leistinas, jau nekalbant apie tai, kad „Mercedes Benz“ greitis buvo didesnis, nei saugus greitis. O saugus greitis nėra tapatus leistinam greičiui. Tačiau priimant Nutarimą, minėtos aplinkybės nebuvo analizuotos, nebuvo gautos jokios ekspertinės išvados apie tai. Atkreipia dėmesį į tai, kad buvo nustatinėjamas greitis tik prieš pat stabdymą, tačiau nebuvo nustatinėjamas greitis iki atsirandant kliūčiai. Be to, prieš atliekant ekspertizę, pareiškėjas pateikė daugybę nuotraukų iš eismo įvykio vietos ir vaizdo įrašą, kurį ištyrus būtų galima nustatyti tikslius abiejų automobilių važiavimo greičius, kaip tai daroma tokio pobūdžio bylose (pvz., „prisirišant“ prie nejudančių objektų, nustatant atstumus tarp jų, taip pat ir to atstumo įveikimo laiką automobiliu „Mercedes Benz“). Tačiau, kaip matyti iš Ekspertizės akto, jame net nebuvo analizuotas minėtas vaizdo įrašas, kas tik papildomai įrodo, jog ekspertizė buvo atlikta neišsamiai, nesiremiant ir neanalizuojant visų byloje esančių įrodymų.
Taip pat nurodoma, kad skundžiamo Nutarimo nepagrįstumą įrodo ir tai, kad priimant jį, nebuvo tiriama/nagrinėjama įvykio metu buvusi kelio būklė, meteorologinės bei eismo sąlygos, t. y. kad įvykio metu kelio danga buvo padengta sniegu, buvo slidu. Atsižvelgdamas į tokią kelio dangą bei oro sąlygas, „Mercedes Benz“ vairuotojas turėjo pasirinkti saugų greitį, ko tikėtina nebuvo padaryta. Be to, kaip teisingai yra nurodoma ir Nutarime, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą, nesiėmė veiksmų tinkamai apžiūrėti eismo įvykio vietą, esančius KET ženklus ir kelio ženklinimą, klaidingai nubraižė eismo įvykio schemą, pavaizduodami, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas važiavo eismo juosta, skirta važiuoti „A“, „4+“ ir elektromobiliams“, nors eismo juosta esanti eismo įvykio vietoje skirta važiuoti tik „A“, „TAKSI“ ir „elektromobiliams“ (t. y., ženklo, leidžiančio važiuoti transporto priemonėms, kuriose yra 4 ir daugiau asmenys eismo įvykio vietoje nėra). Minėtos aplinkybės įrodo, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas nepagrįstai teigė, jog jam neva buvo galima važiuoti maršrutiniam transportui skirta juosta, kadangi jo automobilyje važiavo daugiau nei 4 asmenys. Daro išvadą, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas, pažeisdamas KET taisykles ir važiuodamas minėta juosta (t. y. elgdamasis neteisėtai), būtinai turėjo atsižvelgti ir į tuo metu buvusią kelio dangą bei oro sąlygas, turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių ir atitinkamai bent jau pasirinkti saugų greitį tam, kad bet kuriuo momentu galėtų sustabdyti automobilį. Į minėtas aplinkybes nei priimant Nutarimą, nei Ekspertizės akte nebuvo atsižvelgta.
Pabrėžia, kad priimant Nutarimą taip pat nebuvo išspręsti prieštaravimai tarp automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo duotų parodymų ir Ekspertizės akte nustatyto tikėtino stabdymo kelio. „Mercedes Benz“ vairuotojas A. S. aiškino „kad jam važiuojant tiesiai A juosta, prieš pat nosį staigiai iššoko į A juostą BMW automobilis, ko pasėkoje nespėjęs sustabdyti įvažiavo į BMW automobilio dešinę pusę“. Pareiškėjo vertinimu, ilgas „Mercedes Benz“ stabdymo kelias tai paneigia. Ekspertizės akte buvo nustatyta, kad „Jie susiformavo ratams praslystant kelio paviršiumi“, „aprašyti požymiai rodo, kad pėdsakai susiformavo automobilio Mercedes-Benz Sprinter intensyvaus stabdymo metu“. Daro išvadą, kad visos aplinkybės rodo, kad realiai automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas iki susidūrimo stabdė ilgą laiką, kas paneigia, jog pareiškėjas neva „prieš pat nosį staigiai iššoko į A juostą“. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ilgas stabdymo kelias parodo, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas jau iš tolo matė persirikiavusį pareiškėjo automobilį, kas reiškia, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas, duodamas paaiškinimus, galimai nurodė netiesą. Pažymi, kad jeigu jis (pareiškėjas) būtų persirikiavęs prieš pat „Mercedes Benz“ automobilį, tuomet nebūtų buvęs nustatytas „Mercedes Benz“ automobilio kelių dešimčių metrų čiuožimo kelias iki susidūrimo. Taigi „Mercedes Benz“ vairuotojas pareiškėjo persirikiavimo manevrą galimai pamatė tarp dviejų automobilių esant netgi didesniam nei 100 metrų atstumui.
Papildomai pažymi, kad Nutarime konstatuotas minėtas aplinkybes paneigia pačiame Ekspertizės akte padarytos išvados, kad „toks pėdsako pobūdis rodo, kad jo formavimosi metu ratas riedėjo kelio paviršiumi be praslydimo, t. y. nėra pagrindo teigti, jog automobilis BMW 528 buvo intensyviai stabdomas“. Minėta padaryta išvada įrodo, kad pareiškėjas rikiavosi į pirmąją eismo juostą su tikslu sukti į dešinę, būtent įsitikinęs, kad tai daryti saugu ir kad tai daro nepažeisdamas KET reikalavimų. Versiją, kad jis, neva, staigiai prieš pat nosį rikiavosi į pirmąją juostą, paneigia ir tai, jog Ekspertizės akte nebuvo užfiksuota, kad „BMW“ automobilis būtų staigiai stabdomas, ratams slystant kelio paviršiumi – atsižvelgiant į eismo įvykio metu buvusią kelio dangą ir meteorologines sąlygas, (tai būtų užfiksuota) staigiai persirikiavus ir norint pasukti į dešinę pusę (į kiemą), o buvo užfiksuota priešingai, t. y. kad pareiškėjo vairuojamas „BMW“ automobilis buvo stabdomas be praslydimo. Pažymi ir tai, kad minėtos aplinkybės tik papildomai įrodo, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas jo vykdomus veiksmus jau matė iš tolo, o eismo įvykio kilimą lėmė būtent „Mercedes Benz“ vairuotojo važiavimas maršrutiniam transportui skirta juosta ir nepasirinktas saugus važiavimo greitis. Be to, laikantis, pareiškėjo vertinimu, klaidinančios „Mercedes Benz“ automobilio vairuotojo versijos, kad jis neva staigiai prieš pat nosį rikiavosi į pirmąją juostą, tokiu atveju tiek pati avarija, tiek automobilių trajektorijos (tiek paties įvykio metu, tiek ir po įvykio) būtų buvę visiškai kitokios, nei buvo nustatytos Ekspertizės akte, taip pat, tokiu atveju „Mercedes Benz“ automobilis jo automobilį „BMW“ būtų kliudęs tikrai ne į dešinės pusės galinio bamperio kampą. Minėtos aplinkybės tik papildomai įrodo, kad prieš įvykstant eismo įvykiui, pareiškėjas jau kurį laiką buvo saugiai persirikiavęs į pirmąją eismo juostą tam, kad galėtų saugiai įvažiuoti į kiemą ir tą padarė įsitikinęs, kad niekam netrukdo.
Atkreipia dėmesį, kad priimant skundžiamą Nutarimą taip pat visiškai nebuvo analizuoti eismo įvykį mačiusių liudytojų parodymai, kurie papildomai įrodo aplinkybę, jog pareiškėjas, keisdamas važiavimo kryptį ir rikiuodamasis į pirmąją eismo juostą, tai darė įsitikinęs, kad tą daryti yra saugu, kadangi tarp „BMW“ automobilio ir „A“ eismo juosta važiavusio „Mercedes Benz“ automobilio buvo didelis atstumas. Anot P. J., tiek Nutarimo nepagrįstumą, tiek tai, kad ekspertizė buvo atlikta netinkamai ir neišsamiai, įrodo ir tai, kad Ekspertizės akte buvo prieita prie išvados, kad „...neleidžia atlikti eismo įvykio matematinės analizės ir nustatyti, kokiu atstumu nuo susidūrimo vietos buvo automobilis Mercedes-Benz Sprinter, kai buvo sudaryta kliūtis jo judėjimui“. Daro išvadą, kad ekspertizės metu nesugebėjus nustatyti, kokie buvo tarp automobilių atstumai tuo metu, kai atsirado kliūtis, visiškai nėra aišku, kuo remiantis priimant Nutarimą buvo pripažinta, kad pareiškėjo veiksmuose, neva, buvo ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta pažeidimo sudėtis, kai byloje yra tai paneigiančios aplinkybės.
P. J. daro išvadą, kad šiuo atveju priimant Nutarimą, taip pat nebuvo vadovautasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, taip pat bendruoju teisės principu in dubio pro reo, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, yra aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Taip pat nebuvo vertinti visi byloje esantys įrodymai, nebuvo įvertintas jų visetas pilna apimtimi, nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai tarp byloje esančių duomenų, dėl ko buvo padaryta neteisinga išvada, kad P. J. veiksmuose buvo nustatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis ir jis, rikiuodamasis į pirmąją eismo juostą, tai atliko, nesilaikydamas KET reikalavimų (b. l. 2–8).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime į pareiškėjo skundą prašoma Nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti.
Savo poziciją Institucija argumentuoja tuo, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu atliktas ekspertinis tyrimas, kurio išvadų 4 punkte nurodyta, kad techniniu požiūriu pagrindine nagrinėjamo eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „BMW 528“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo P. J. veiksmai – persirikiuodamas į maršrutinio transporto eismo juostą, prieš sukdamas į dešinėje esantį įvažiavimą, nedavė kelio ta eismo juosta didesniu greičiu prie jo iš paskos artėjusiam automobiliui „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. S., dėl to su juo susidūrė. Pažymi, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir Kelių eismo taisykles, todėl P. J., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą prieš atlikdamas manevrą iš antrosios eismo juostos į dešinę (keisdamas kryptį) ir įvažiuodamas į pirmą eismo juostą, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taip pat svarbu tai, kad jis, prieš atlikdamas manevrą, galėjo bei privalėjo būti labai atidus bei įvertinti, ar jo judėjimui į dešinę nėra kliūčių pirmojoje eismo juostoje. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė, nepagrįstai pasitikėdamas, pervertino konkrečias aplinkybes, keitė važiavimo kryptį, neįsitikinęs, kad tai yra saugu. Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, Institucijos vertinimu, Nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR N-8692-2022 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, Nutarimu administracinio nusižengimo byloje, eismo įvykio schema, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio dalyvių paaiškinimais, eismo įvykio liudininkų parodymais, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvadomis, policijos registro informacija ir kitais bylos nagrinėjimo metu pateiktais rašytiniais ir vaizdo duomenimis. Institucijos vertinimu, skundo teiginiai ir abejonės, kritikuojantys kaltinančius įrodymus bei jų trūkumą, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi. Skundas grindžiamas subjektyviais samprotavimais, nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto Nutarimo priėmimą, todėl skunde visos išdėstytos aplinkybės vertinamos kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Teigiama, kad pažeidėjui paskirtoji administracinė nuobauda siekia vidurkį, kas įvertinus administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, atkreipiant dėmesį į tai, kad jis yra baustas už įvairius KET pažeidimus, nelaikytina per griežta ir neteisinga (b. l. 67–70).
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad minėtą dieną, vežė baldus į tą kiemą, kraustė žmogų, jis vedė koloną automobilių, rodė jiems kelią. Kadangi snigo ir buvo šlapdriba, labai slidu, pasirinko apie 40km/h greitį ir nuolat žiūrėjo, ar už jo esantys automobiliai važiuoja paskui jį, mato, kur jis važiuoja. Žinojo, kad tas posūkis į kiemą neapšviestas, aiškiai nepažymėtas. Jam buvo svarbu, kad kiti nenuvažiuotų, nepasimestų. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, išvažiavo į minėtą atkarpą, vis tikrino per veidrodėlį, ar visi mato, kad jis rodo posūkį, pradėjo jį rodyti labai anksti. Kai pamatė, kad jie visi mato, persirikiavo į A juostą, nes pagal taisykles privalėjo ja važiuoti, norėdamas pasukti į dešine, kadangi pats važiavo antra eismo juosta. Visa tai darė labai lėtai, nes jo automobilis žemas, įvažiavimas statokas ir gana aštriu kampu, turėjo pasirinkti tinkamą kampą, kad ten įvažiuotų. Persirikiuodamas į A juostą matė, kad ji laisva, kitaip nebūtų rikiavęsis. Užvažiavo jau ant bortelio, įvažiavimo į kiemą ir nušvito jo automobilyje iš išorės šviesos vieną kartą, kitą kartą. Jis atsisuko pasižiūrėti ir tuo metu į jį trenkėsi Mercedes Benz mikroautobusiukas, nuo smūgio nubloškė jį į pievą, po akimirkos pamatė medį, spaudė stabdį, stabdė automobilį ir kitu judesiu norėjo užgesinti, bet jis užsivedė, tai reiškia, kad nuo smūgio automobilis buvo užgesęs. Tai yra jis jau buvo užvažiavęs priekiniu ratu, didelė dalis automobilio (apie 70 proc.) buvo dar A juostoje ir pajuto smūgį. Tada jis išlipo iš automobilio, iš Mercedes automobilio išlipo du jaunuoliai, kurie jį puolė pakankamai agresyviai, tuo metu suvažiavo dar du automobiliai, važiavę su juo, po to dar du, važiavo iš viso penkiese, ir tie, kurie padėjo kraustyti baldus, pradėjo tuos vaikinus raminti, pats pareiškėjas ėjo fotografuoti eismo įvykio, kol neužsnigo vėžių ir surinkti kitus faktinius įrodymus. Mercedes Benz vairuotojas S. vis dar buvo automobilyje, jis neišlipo, nėjo pasižiūrėti, kas atsitiko, ar yra nukentėjusiųjų ar ne. Jis (pareiškėjas) pabandė prieiti ir išspręsti situaciją, išsiaiškinti kaltininką, bet suprato, kad kalbos neras, patys neišspręs, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir paprašė, kad sujungtų su Kelių policija, paaiškino visą situaciją ir paprašė, kad policija atvyktų ir išaiškintų eismo įvykį. Praėjus 5-10 min. sulaukė skambučio iš policijos, kurie nurodė, kad jiems nėra čia ko važiuoti, viskas čia yra aišku – jie pasakė, kad jis (pareiškėjas) nebaigė savo kelionės, posūkio ir Mercedes automobilio vairuotojas kaltas dėl įvykio. Paklausė pareigūno, ar gali įjungti garsiakalbį, kad pasakytų tai Mercedes vairuotojui, ir telefonu pareigūnas jam paaiškino, kad jis (Mercedes vairuotojas) kaltas dėl eismo įvykio. Tačiau jis (Mercedes vairuotojas) nesutiko ir pakankamai pakeltu tonu kalbėjo su policija, tada policija pasakė laukti, nes atvažiuos. Atvažiavus pirmam ekipažui (ne Kelių policijai, o patruliams) jis (pareiškėjas) rodė nuotraukas pareigūnams, bet jie pasakė, kad tai A juosta, patikėjo Mercedes vairuotojo aiškinimu, kad jis (pareiškėjas) jam užkišo, prieš nosį atsirado ir jis neturėjo kur dėtis, kad jis į jį (pareiškėją) trinktelėjo, o jis (pareiškėjas) nuvažiavo ir pasistatė automobilį ant žolės. Iš jo (Mercedes vairuotojo) paaiškinimų policijos pareigūnai ir surašė protokolą. Netgi eismo įvykio schemoje yra 4+ juosta parašyta, kas yra netiesa. Tada atvažiavo antras ekipažas, nes pirmajam sulūžo kompiuteris, jis irgi netikėjo jo (pareiškėjo) aiškinimu. Tačiau nuotraukose jo automobilio ratų žymėse nuo įvykio vietos, kur įvyko smūgis, iki ten, kur automobilis sustojo, nėra ratų protektoriaus, t. y. automobilis nuslydo, nes jį nubloškė. Jis pats kitą dieną apėjo apylinkes, susirado vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad Mercedes vairuotojas atvažiuoja dideliu greičiu, kaip jis (pareiškėjas) važiuoja ir kaip atvažiuoja paskui jį ir kaip viskas atsitinka. Gavęs tą įrašą teikė byloje, bet kažkodėl ekspertas jo nežiūrėjo, o savo išvadoje parašė kažkokį momentinį dalyką. Nesutinka su pačiu įvykio mechanizmu, nustatytu eksperto, nes jo pasakojama situacija buvo kitokia, nei nustatė ekspertas. Ekspertas nenagrinėjo vaizdo įrašo, nors jis ir buvo perduotas. Iš vaizdo įrašo matomi trys šviesos stulpai, Mercedes Benz žibintai prie ratų, kiek laiko trunka minėto automobilio judėjimas, taigi paskaičiavus jo greitis yra 73-76 km/h toje atkarpoje. Tačiau ekspertas nustatė kitaip.
Ekspertas V. M. teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadą, kad pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo „BMW“ automobilio vairuotojo P. J. veiksmai – persirikiuodamas į maršrutinio transporto eismo juostą prieš sukdamas į dešinėje esantį įvažiavimą, nedavė kelio ta eismo juosta didesniu greičiu prie jo iš paskos artėjusiam automobiliui „Mercedes-Benz Sprinter“, dėl to su juo susidūrė. Tyrimui buvo pateiktas transporto priemonių važiavimo vaizdo įrašas, bet jis buvo perfilmuotas iš kompiuterio monitoriaus. Kolega vaizdų ekspertas paaiškino, kad toks įrašas netinkamas vaizdo ekspertizės atlikimui, kadangi perfilmuojant vaizdo įrašą prarandama laiko atskaita. Šiuo atveju originalus vaizdo įrašas, kuris leistų išskaičiuoti kadruotę, nebuvo pateiktas. Vis dėlto ekspertinėms išvadoms neturėtų esminės įtakos tai, jeigu vaizdo įrašas būtų neperfilmuotas, originalus. Jame buvo matyti judančių transporto priemonių stogai, tačiau stulpų ženklinimo linijų nesimatė. Jei šiuo atveju originalus vaizdo įrašas galbūt leistų nustatyti transporto priemonės judėjimo greitį, tačiau neaišku, kokiu momentu. Nagrinėjamoje situacijoje Mercedes Benz greitis buvo apskaičiuotas pagal fotografijose matomas stabdymo žymes, atlikus susidūrimo modeliavimą. Greičio nustatymas iš vaizdo įrašo nepaveiktų BMW automobilio vairuotojo veiksmų vertinimo, priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu. Akivaizdu, kad BMW automobilio vairuotojas prieš pasukdamas į dešinę, įvažiavo į maršrutinio transporto juostą, sudarė kliūtį šioje eismo juostoje didesniu greičiu judėjusiam Mercedes Benz automobiliui. Šiuo atveju atlikus tyrimą pagal turimą medžiagą, buvo nustatyta, kad prieš eismo įvykį, prieš stabdymą Mercedes Benz automobilis judėjo apie 50 km/h. Kad būtų galima atlikti pilną matematinį įvykio tyrimą, reikia žinoti, kokį laiko tarpą, ar kokiu greičiu, kokia trajektorija judėjo ir kliūtį sudariusi transporto priemonė – BMW, tačiau pagal turimą medžiagą, to nustatyti negalima. Laiko taip pat negalima nustatyti ir iš vaizdo įrašo, kadangi, kaip minėta, vaizdo įraše nesimato nei ženklinimo linijų, nei tikslios judėjimo trajektorijos. Jeigu ir būtų nustatytas koks nors greitesnis greitis Mercedes Benz, negalima būtų kategoriškai pasakyti, kad, jei buvo greičio viršijimas, jis turėjo priežastinį ryšį su nagrinėjamu eismo įvykiu. Šiuo atveju iš fotografijų matoma, kad BMW vairuotojas į dešinėje esantį įvažiavimą rikiavosi iš eismo juostos, kuri iš dešinės yra antra, vadinasi, jis buvo kairiau, įvažiuodamas į maršrutiniam transportui skirtą juostą, BMW turėjo duoti kelią šia eismo juostą judėjusiam transportui. Nedavęs kelio, BMW sudarė pagrindinę sąlygą įvykti eismo įvykiui. Šiuo atveju judėjimo pirmumo teisę turėjo Mercedes Benz vairuotojas, jis privalėjo važiuoti leistinu greičiu ir stabdyti savo transporto priemonę, kuomet buvo sudaryta kliūtis jo judėjimui, kuomet BMW vairuotojas pradėjo rikiuotis į gretimą eismo juostą. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad leistinas greitis 50 km/h būtų viršytas Mercedes Benz transporto priemonės. Nėra tokių duomenų, kad Mercedes Benz būtų nesuvaldytas dėl eismo sąlygų. Negalima teigti, kad buvo pasirinktas netinkamas greitis esamoje situacijoje Mercedes Benz vairuotojo. Nėra pakankamai duomenų, kad Mercedes Benz vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini, turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
Teismo posėdžio metu peržiūrėjęs neperfilmuotą vaizdo įrašą iš pareiškėjo P. J. kompiuterio, ekspertas taip pat patvirtino, kad teoriškai galima būtų nustatyti, jog vidutinis greitis balto mikroautobuso važiuojant tarp stulpų buvo toks ir toks, tačiau filmuotoje medžiagoje susidūrimo momento nesimato, taigi nežinoma, ar vaizdo įraše matomas autobusiukas yra tas pats, kuris dalyvavo eismo įvykyje. Jeigu laikyti, kad tas, kuris greičiau važiavo, dalyvavo eismo įvykyje, tačiau neturint susidūrimo momento, negalima nustatyti greičio viršijimo. Galima pasakyti, kad važiuojant tokia ir tokia kelio atkarpa greitis buvo toks ir toks, bet ar tai turėjo priežastinį ryšį, pasakyti negalima, nes negalima atkurti BMW automobilio judėjimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas advokatas A. Paliukėnas teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo atveju net ir išklausius ekspertą, abejonės liko. Pačiam ekspertui kilo abejonių ir jis negali daryti kategoriškų išvadų Mercedes Benz atžvilgiu. O Nutarime neabejotina išvada pareiškėjo atžvilgiu. Įrodymų trūksta, mechanizmo pilnai nustatyti negalima. Saugaus greičio nustatymas yra aktualus visais atvejais, ne tik kelio vingyje. Pagal teismų praktiką, atsiradus kliūčiai ir klausimui ar ją galima apvažiuoti, visada bylose yra nustatinėjama, kas yra saugus greitis. Šiuo atveju abejonės nebuvo pašalintos. Jeigu nėra objektyvių duomenų, byla turi būti nutraukta P. J. atžvilgiu. Prašo teismo nesiremti eksperto išvada, nes jo paaiškinimai kelia nuostabą. Mercedes Benz vairuotojas važiavo juostoje, kurioje jis negalėjo atsirasti. Be to, jis viršijo greitį, nors eksperto tai nėra nustatyta, jis išsigynė, bet nebuvo argumentų, kodėl greitis neviršytas. Oro (eismo) sąlygos tuo metu buvo labai prastos. Pats ekspertas pasakė, kad kelio danga buvo pilna šlapio sniego, tamsus paros metas, žiema. Įvertinus ir greičio viršijimą tam vairuotojui neleistinoje eismo juostoje atsirasti, ekspertui kilo abejonių dėl to vairuotojo veiksmų. Jeigu nepakanka įrodymų kategoriškai išvadai padaryti, neaišku, iš kur kategoriškai teigiama dėl P. J. atliktų veiksmų. Neapdariai sudaryta eismo įvykio schema turi būti taip pat traktuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, bylą nutraukti. Jeigu skundas būtų tenkinamas, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš valstybės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu pareiškėjas nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2021 m. gruodžio 4 d. 17.59 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“ pagrindiniu keliu antroje eismo juostoje, pažeisdamas KET 9, 101, 106 punktų reikalavimus, keitė važiavimo kryptį, rikiavosi į pirmąją eismo juostą siekdamas sukti į dešinę, tačiau neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pirmąja eismo juosta važiuojančiam automobiliui „Mercedes Benz“, su juo susidūrė ir sugadino abi transporto priemones. Už tai jam paskirta 75 Eur dydžio bauda.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Tai užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Pagal KET 101 punktą prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
KET 106 punkte nustatyta, jog prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti.
Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas išdėstė poziciją, kad nesutinka su Nutarimu, kadangi, jo manymu, eismo įvykio kaltininkas buvo ne jis, o automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas, važiavęs pirma eismo juosta ir atsitrenkęs į jo (pareiškėjo) automobilio galinę dalį. Pareiškėjo teigimu, būtent automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo padaryti pažeidimai – važiavimas eismo juosta, skirta važiuoti tik maršrutiniam transportui, nustatyto leistino (saugaus) greičio viršijimas, lėmė eismo įvykio kilimą.
Įvertinus byloje esančius duomenis, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio K. K. 2021 m. gruodžio 4 d. tarnybinį pranešimą (b. l. 15), pareiškėjo (P. J.) ir automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo A. S. 2021 m. gruodžio 4 d. rašytinius paaiškinimus (b. l. 16, 17), liudytojų paaiškinimus (b. l. 54, 55), 2021 m. gruodžio 4 d. patrulių sudarytą eismo įvykio schemą su papildomais duomenimis (b. l. 18, 19), įvykio vietos fotonuotraukas ir vaizdo medžiagą (b. l. 33–40, 41, 42, 43, 56), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 14 d. ekspertizės akto Nr. 11-338 (22) išvadas (b. l. 23–30), konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai nėra pagrįsti, jie nesudaro pagrindo skundžiamą Nutarimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikinti.
Kaip nurodyta skundžiamame Nutarime, šiuo atveju nustačius abiejų vairuotojų padarytus KET pažeidimus, P. J. iškėlus versiją, kad automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo nesaugus greitis turėjo įtakos eismo įvykiui kilti, buvo atlikta techninė eismo įvykio ekspertizė. Kaip matyti iš Ekspertizės akto, techniniu požiūriu pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „BMW 528“ vairuotojo P. J. veiksmai – persirikiuodamas į maršrutinio transporto eismo juostą prieš sukdamas į dešinėje esantį įvažiavimą, nedavė kelio ta eismo juosta didesniu greičiu prie jo iš paskos artėjusiam automobiliui „Mercedes Benz“, vairuojamam A. S., dėl to su juo susidūrė.
Teismo vertinimu, tiek pareiškėjo, tiek jo atstovo išdėstytos abejonės dėl Ekspertizės akto išvadų pagrįstumo buvo išsklaidytos eksperto teismo posėdžio metu pateiktais atsakymais į teismo bei proceso dalyvių klausimus. Ekspertas aiškiai nurodė, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta, jog „Mercedes Benz“ transporto priemonės vairuotojas būtų viršijęs leistiną 50 km/h greitį, ar kad būtų pasirinktas netinkamas greitis esamoje situacijoje, automobilis būtų nesuvaldytas dėl eismo sąlygų. Šios transporto priemonės greitis tyrimo metu buvo apskaičiuotas pagal fotografijose matomas stabdymo žymes, atlikus susidūrimo modeliavimą. Net jei, eksperto teigimu, ir būtų atliktas tyrimas iš P. J. pateikto originalaus vaizdo įrašo, ir nustatytas kažkoks „Mercedes Benz“ transporto priemonės greitis (kad ir didesnis), tai nekeistų pagrindinės Ekspertizės akto išvados dėl automobilio „BMW“ vairuotojo P. J. veiksmų, kurie buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Iš vaizdo įrašo vis tiek nebūtų galima nustatyti, koks konkrečiai buvo greitis automobilių susidūrimo momentu, vaizdo įraše matyti tik judančių transporto priemonių stogai, tačiau stulpų ženklinimo linijų nesimato, nesimato tikslios transporto priemonių judėjimo trajektorijos, pats susidūrimas jame neužfiksuotas. Akivaizdu, kad „BMW“ automobilio vairuotojas prieš pasukdamas į dešinę, įvažiavo į maršrutinio transporto eismo juostą, sudarė kliūtį šioje eismo juostoje didesniu greičiu judėjusiam „Mercedes Benz“ automobiliui, t. y. nedavė jam kelio. Atstovo baigiamojoje kalboje, taip pat skunde išsakytos abejonės dėl Ekspertizės akto išvadų (ne)patikimumo, nėra esminės ir leidžiančios abejoti akte padarytomis išvadomis. Pareiškėjas ir jo atstovas tik vaizdo įrašu remdamiesi (savo skaičiavimais) teigia, kad „Mercedes Benz“ automobilio greitis dar iki atsirandant kliūčiai buvo ženkliai viršytas, nesaugus, savo vertinimu teigia, kad šio automobilio stabdymo kelias realybėje buvo kur kas ilgesnis, kas reiškia, kad kliūtį jis matė jau gerokai iš anksčiau, o pareiškėjas jau kurį laiką buvo saugiai persirikiavęs į pirmąją eismo juostą tam, kad galėtų saugiai įvažiuoti į kiemą ir tą padarė įsitikinęs, kad niekam netrukdo, kadangi nustatytas „BMW“ automobilio stabdymas be praslydimo (t. y. nebuvo stabdomas intensyviai ar staigiai), be to, tyrimo metu nebuvo įvertinta įvykio metu buvusi kelio būklė, meteorologinės bei eismo sąlygos, nebuvo atsižvelgta į pateiktas nuotraukas ir vaizdo įrašą. Teismo vertinimu, tokie teiginiai niekuo nepagrįsti, yra tik subjektyvūs samprotavimai, neesminiai ir neįrodantys, jog ekspertizė buvo atlikta neišsamiai, o joje pateiktos išvados nepatikimos. Kaip pabrėžė ekspertas teismo posėdžio metu, net ir įvertinus bei atsižvelgus į pareiškėjo bei jo atstovo nurodomas aplinkybes, pagrindinė Ekspertizės akte pateikta išvada nepasikeistų. Teismas taip pat nenustatė jokių prieštaravimų tarp Ekspertizės akto bei kitų byloje esančių duomenų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek skunde, tiek paaiškinimuose pareiškėjas ir jo atstovas akcentuoja tik „Mercedes Benz“ vairuotojo padarytus pažeidimus, tačiau tai nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo veiksmai jau buvo įvertinti ir už padarytus pažeidimus šio eismo įvykio metu jis buvo patrauktas atsakomybėn. Šioje byloje nėra duomenų, kad būtent minėti automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo veiksmai (padaryti pažeidimai) buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Priešingai, būtent pareiškėjo padaryti KET pažeidimai šiuo atveju lėmė eismo įvykį, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Klaidingai nubraižyta eismo įvykio schema, pavaizduojant, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas važiavo eismo juosta, skirta važiuoti „A“, „4+“ ir elektromobiliams“, nors eismo juosta, esanti eismo įvykio vietoje, skirta važiuoti tik „A“, „TAKSI“ ir „elektromobiliams“, taip pat nesudaro pagrindo Nutarimą pripažinti nepagrįstu ir jį panaikinti, kadangi už tai, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas važiavo eismo juosta, neskirta važiuoti transporto priemonėms, kuriose yra 4 ir daugiau asmenys, jis jau buvo nubaustas ir tai nebuvo pripažinta pagrindine nagrinėjamo eismo įvykio priežastimi. Vien tai, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas, pažeisdamas KET taisykles važiavo minėta juosta (t. y. elgdamasis neteisėtai), nereiškia, jog jis nesilaikė ir pareigų atsižvelgti į tuo metu buvusią kelio dangą bei oro sąlygas, imtis papildomų atsargumo priemonių, pasirinkti saugų greitį. Byloje nenustatyta, kad „Mercedes Benz“ vairuotojas šių pareigūnų nebūtų atlikęs.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog aptartų duomenų kontekste nėra pagrindo nesutikti su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje yra surinkta pakankamai P. J. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, pagrindžiančių duomenų. Nutarimas priimtas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išanalizavus ir ištyrus surinktus duomenis, įrodymus įvertinus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taip pat administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Teismo vertinimu, ir P. J. paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur dydžio bauda, atitinkanti sankcijoje numatytos baudos vidurkį, yra tinkamai individualizuota bei proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiui ir pareiškėjo asmenybei (per penkerius metus administracine tvarka baustas apie 5 kartus, taip pat ir už ANK 417 straipsnio pažeidimus (b. l. 57), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta) (ANK 34 str. 2 d.). Todėl darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi P. J. skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas. Atitinkamai prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo iš valstybės netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo P. J. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-8692-2022 (ROIK: 21151419930) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.