- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-591-755/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03636-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- S. K.-S., G. K., M. A. V., uždarosios akcinės bendrovės „Miškų medijos grupė“, S. K.
- Ieškovas
- A. U., E. U.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. K.-S., G. K., M. A. V., uždarosios akcinės bendrovės „Miškų medijos grupė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6791-1137/2021 pagal ieškovų A. U. ir E. U. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Miškų medijos grupė“, S. K.- S., G. K., M. A. V. dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo sudaryti sandorį, tretysis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami įpareigoti atsakoves S. K. – S., G. K. ir M. A. V. (Pardavėjas) sudaryti miško ūkio paskirties žemės sklypų notarinę pirkimo – pardavimo sutartį su ieškovais, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2021 m. gegužės 10 d. pranešime nurodytomis pardavimo sąlygomis. Savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovėms S. K. – S., G. K. ir M. A. V. nuosavybės teise priklausančiam turtui - 5,17 ha ir 3,12 ha sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), iki tol kol bus išspręstas ginčas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovėms S. K. – S., G. K. ir M. A. V. nuosavybės teise priklausančiam turtui - 5,17 ha ir 3,12 ha sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), iki tol kol ši byla bus išnagrinėta teisme.
3. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pareikšti savarankiški reikalavimai, išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nesuteikia pagrindo teigti, kad jie yra akivaizdžiai nepagrįsti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Pažymėjo, kad tai, ar ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai yra pagrįsti, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų aiškiai matyti, kad reikalavimai negalėtų būti tenkinami, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl pareikštų reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo yra negalimas.
4. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – pažymėjo, kad byloje prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – yra laikinai apribojanti vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu. Iš byloje pareikšto ieškinio reikalavimo matyti, kad ieškovai siekia pasinaudoti jų turima pirmumo teise bei jiems pasiūlytomis sąlygomis įsigyti nekilnojamąjį turtą, kurio atsakovės sutartu laiku nepardavė ieškovams. Ieškovai pateikė duomenis, jog atsakovės inicijavo naują procesą siekdamos parduoti jų turimą nekilnojamąjį turtą, kurį turi pirmumą įsigyti ieškovai, tačiau jau kitomis sąlygomis.
5. Teismas, įvertinęs ieškinyje išdėstytas aplinkybes, sprendė, jog tokiu būdu atsakovės tikėtina siekia realizuoti ginčo turtą nesudarydamos galimybės pirmumą turintiems ieškovams pasinaudoti pirmumo teise bei aptartomis sąlygomis įsigyti ginčo objektą. Netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovės turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti ieškovų galimybę įgyvendinti jų teisę įsigyti šį turtą. Ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas tiesiogiai priklausytų nuo kito asmens galimybės disponuoti turtu. Jeigu laisvai disponuojant turtu būtų perleista nuosavybės teisė į šį turtą, turto grąžinimas ieškovams taptų komplikuotas. Todėl, šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą (status quo) išsaugojimą, kurių pritaikymui teismas pritarė.
6. Pažymėjo, kad įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises atlikimas yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių išsaugojimą status quo, tačiau netrukdanti atsakovėms įgyvendinti jų turimas ginčo nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo teises.Tuo atveju, jei atsakovės iš tikrųjų nesiekia ir neketina ginčo turto šiuo metu perleisti, minėtos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti jų interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jų teisių. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju įrašas viešame registre dėl disponavimo teisės šiuo turtu apribojimo yra adekvati, proporcinga ir ekonomiška priemonė, užtikrinanti esamą padėtį iki ginčo išnagrinėjimo, todėl net ir nesant konkrečių įrodymų, kad atsakovės siekia turtą perleisti, toks teismo apribojimas atsakovių teisių bei interesų nepažeidžia ir yra proporcingas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovai S. K. – S., G. K., M. A. V., uždaroji akcinės bendrovės „Miškų medijos grupė“ prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 6 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės, jį atmetant kaip nepagrįstą; priteisti atsakovų ( skunde, tikėtina dėl klaidos, nurodoma iš ieškovų) naudai iš atsakovo ( tikėtina iš ieškovų) šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. pirmosios instancijos nepagrįstai tenkino ieškovų prašymą, nes šiuo atveju nėra nei vienos iš dviejų privalomų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, todėl skundžiama nutartis naikintina, pripažįstant ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstu: ieškinio teiginiai iš esmės nėra pagrįsti jokiais įrodymais, ieškinyje nėra nurodytos jokios teisės normos (o jų ir negali nurodyti, nes tokių nėra), kurios draustų atsakovams siūlyti naujas ginčo turto pardavimo sąlygas, gavus ieškovo sutikimą įsigyti turtą anksčiau pasiūlytomis sąlygomis, įpareigotų turtą privalomai parduoti, jei yra išduota NŽT dėl turto pardavimo ar draustų apskritai atsisakyti ketinimo parduoti turtą; ieškovai nepagrįstai atsakovų pasiūlytas turto pardavimo sąlygas ir ieškovų sutikimą pirkti turtą šiomis sąlygomis traktuoja kaip preliminariosios sutarties sudarymą; ieškinio reikalavimas negali būti teismo tenkinamas, nes ieškovai prašo teismo įpareigoti atsakovus sudaryti notarinę turto pirkimo – pardavimo sutartį už mažesnę kainą, nei šie nori parduoti ;
7.2. atsakovai neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, siekdami išvengti galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo – pasiūlymas įsigyti turtą naujomis sąlygomis buvo pateiktas dar iki ieškovams kreipusis į teismą, jokių kitokių veiksmų, ką, sužinoję apie ieškovų inicijuotą ginčą teisme, atsakovai būtų atlikę, ne tik kad neįrodo, tačiau ieškovai net ir nemini.
Atsiliepimas
7.3. Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.4. sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovai pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jų galbūt pažeistų teisių gynybos būdą, kad nepakankamai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą ir dėl to ieškinys negalės būti tenkinamas, kas būtų sudarę pagrindą teismui manyti, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas;
7.5. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, nustatyti ir įvertinti, ar atsakovai pasielgė teisėtai ir sąžiningai, Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriui(toliau NŽT) išdavus pažymą ieškovams pirmumo teise pirkti nekilnojamąjį turtą, pateikę NŽT pakartotinį prašymą (su kitomis sąlygomis), o taip pat įvertinti, ar atsakovai teisingai aiškina Aprašo 12 punktą, kuriuo remiasi atsakovai (skundo 12 punktas), teismas galės tik iš esmės nagrinėdamas bylą;
7.6. atsakovai, pateikdami pakartotinį pranešimą NŽT (su kitomis sąlygomis), ne tik kad siekia ieškovus apsunkinti sankcijomis, bet siekia realizuoti ginčo turtą nesudarydami galimybės pirmumą turintiems ieškovams pasinaudoti savo pirmumo teise bei aptartomis sąlygomis įsigyti ginčo objektą, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas tiesiogiai priklausytų nuo kito asmens galimybės disponuoti turtu, turtą perleidus kitiems asmenims, jo grąžinimas taptų komplikuotas. Taigi, teismas pagrįstai nustatė, kad netaikius disponavimo apribojimų ginčo turtui, atsakovai turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti ieškovų galimybę įgyvendinti jų teisę įsigyti šį turtą, o tai apsunkintų turto grąžinimą ieškovams, jiems palankaus teismo sprendimo atveju.
8. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą, prašo teismą , atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, priimti sprendimą savo nuožiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio (skundo) reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio (skundo) reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei (pareiškėjai) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-11-196/2018).
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog galutinės išvados apie ieškinyje nurodytų faktinių bei teisinių argumentų teisingumą bus padarytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o šioje bylos stadijoje dar nėra pagrindo ieškinį preliminariai laikyti visiškai nepagrįstu.
13. Vertinant ieškovų pasirinktą galimai pažeistų teisių gynybos būdą-įpareigojimą sudaryti sandorį, pastebima, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą turinys yra detalizuotas CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ši nuostata patvirtina, jog tik pats turto savininkas sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę, įskaitant ir disponavimo savo turto objektu teisę (tiek, kiek tokios diskrecijos neriboja įstatymai ir naudojimasis šia diskrecija nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų). Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: remiamasi įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; paisoma proporcingumo principo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015).
14. Sprendžiant dėl skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumo ir teisėtumo, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju pareikštu ieškiniu yra prašoma atsakovus įpareigoti sudaryti šiems priklausančio turto notarinę ginčo sklypų pirkimo – pardavimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks reikalavimas nėra suderinamas su nuosavybės teisės neliečiamumo principu, kuris užtikrina, kad tik pats savininkas sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę, įskaitant ir disponavimo savo turto objektu teisę. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai nusprendė savo turtą parduoti už didesnę kainą, apie tai informavo ieškovus įstatymo nustatyta tvarka pateikdami pranešimą. Ieškovų valia priimti ar nepriimti siūlymą, tai, jog vėlesnio siūlymo sąlygos kitokios nesudaro teisinių prielaidų taikyti atsakovams priklausančios nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą nors ir laikinus apribojimus.
15. Kaip minėta ankščiau, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
16. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovų nesąžiningumą, jų ketinimus paslėpti, nesilaikant teisės normų reikalavimų perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2‑769/2014; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑50-464/2017).
17. Ginčijama nutartimi byloje pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti teismas nurodė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje atlikti įrašą viešame registre dėl atsakovams priklausančios ginčo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovams uždrausta disponuoti joms priklausančiu turtu, t. y. turtą perleisti kitiems asmenims .
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, kad atsakovai yra nesąžiningi - ketina paslėpti, nesilaikant įstatymų reikalavimų turtą perleisti, kad jie veikia ne pagal įstatymų reikalavimus ar atliko kitokius neteisėtus veiksmus, kurie padarė (-ys) ieškovams žalą ir kurios atlyginimo užtikrinimui būtinas perleidimo ribojimas. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovai išreiškė savo nuomonę, kad atsakovai tikėtina realizuos ginčo turtą, taip nesudarydami galimybės pirmumą turintiems ieškovams pasinaudoti pirmumo teise bei aptartomis sąlygomis įgyti ketinamą perleisti turtą, bet jie nenurodė faktinio ar teisinio pagrindo, kuris leistų spręsti, jog atsakovų ketinimas turtą perleisti už kitokią kainą pažeidžia ar pažeis ieškovų teises, neargumentavo, jog galimas teisių pažeidimas turėtų būti šalinamas tik įpareigojant savininkus sudaryti turto perleidimo sutartį, kad negalimas kitoks teisių gynimo būdas.
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės –prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.