Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. K. teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, jog birželio 11 d. vakare atėjo pas J. P. į kiemą, atsisėdo ir paprašė kavos. Jam atsigėrus kavos, J. P. paprašė išeiti, jis nesutiko ir prasidėjo konfliktas. Jis pasakė J. P., kad ji vėl ruošiasi eiti pas savo meilužį, o ji pradėjo ginti savo meilužį. Jis nesusivaldęs, paėmė ją už peties ir prispaudė prie sienos ir po to jo ranka nuslinko nuo peties ir trenkė jai į skruostą. Išsiėmė peilį iš kišenės ir subraižė peiliu jai veidą, kad ji neišeitų pas meilužį, o pats išėjo. Pamatęs, kad visa tai mato anūkai, nusisuko ir išėjo. Tuo metu buvo išgėręs. Dėl šio kaltinimo prisipažįsta. Tačiau tada jai negrasino, nieko nesakė. Nesakė kaltinime nurodytų žodžių. Jis tik apibraižė peiliu veidą, apsisuko ir išėjo. Nukentėjusioji pati sugalvojo, kad jis jai grasino, ji nuolat taip sako, apkalba jį. Buvo neblaivus, tačiau visas aplinkybes pamena gerai. Taip jis padarė iš pavydo. Anksčiau Č. V. ateidavo į svečius, kadangi jie seni pažįstami, o po to pradėjo J. P. kviesti pas save į svečius, o jo - ne. Nežino ką anūkai matė, jiems 11 metų ir 2,5 metų. Kai buvo prispaudęs J. P. prie sienos galimai jie matė, nes pradėjo verkti. Paskutiniu metu jie su J. P. kaip ir normaliai gyveno. Birželio 11 d. jų santykiai buvo taip „ant pusės“, ir gyveno kartu, ir ne. Dėl birželio 12 d. epizodo pripažįsta, kad langus išdaužė, o dėl grasinimų sudeginti namą neprisipažįsta. Č. V. išėjo iš J. P. namų, jis, prašė sustoti jį, pakalbėti. Jis jam pasakė, kad jis žadėjo nebevaikščioti pas juos į namus, o būdamas išgėręs Č. V. vis tiek ateina. Č. V. užsidarė namuose, o jis prašė jo išeiti pasikalbėti. Tačiau Č. V. iš namų neišėjo pasikalbėti su juo, tai pakėlė akmenį nuo kelio ir metė jam į langą, o kadangi jis neišėjo, tai apsisuko ir išėjo ir kaip tik tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Č. V. nesakė, kad padegs namą ir jį nužudys, kadangi jo nematė. Tik prašė jo išeiti pasikalbėti. Tą dieną buvo išgėręs. Blaivus nebūtų taip elgęsis. Nuolat atvykdavo policijos pareigūnai apžiūrinėdavo ir nieko nerasdavo. Č. V. nematė, jis jam nesakė grasinančių žodžių. Civilinį ieškinį už išdaužtą langą pripažįsta. Atsiprašė Č. V.. Atlygins žalą - 150 eurų iš neįgalumo pensijos. Dėl birželio 22 d. epizodo nepripažįsta. Kadangi jis prisirišęs prie šuns, tai jis jį vedžioja. Tuo metu J. P. išvis nematė. Tik pavedžiojo šunį ir nuvedė šunį į voljerą. Kai paėmė pavedžioti šunį galimai J. P. matė pro langą. Į duris nebeldė. Tą dieną buvo išgėręs, bet buvo normalios būsenos. Viską gerai pamena. Kitų asmenų, kurie galėjo matyti, kad jis atėjo nebuvo, nes tai buvo naktis. Atėjo tyliai, paėmė šunį, pačiame name nebuvo, prie namo nebuvo priėjęs, tik prie voljero. Dėl liepos 9 d. epizodo nepripažįsta. Jis nereikalavo , kad ji pakeistų parodymus. Dėl to, kad birželio 11 d. epizodo jis pripažino savo kaltę, tai kam reikėjo prašyti pakeisti parodymus, jeigu pats davė parodymus. Kad pakeistų parodymus neprašė. Tiesiog jis sutiko su pirminiais parodymais. Tada buvo išgėręs. Kitų asmenų nebuvo, jis nematė. Iki birželio 11 d. gyveno jau kitame mieste. Su J. P. jie jau buvo išsiskyrę, bet santykiai dar būdavo palaikomi. Kai ateidavo pas ją, pasilikdavo nakvoti, viskas buvo kaip ir gerai, ir maistą J. P. gamino, ketino pas ją grįžti. bet sutrukdė Č. V..

Nukentėjusioji J. P. parodė, jog iki birželio 11 d. jau apie metus nebevedė bendro ūkio su K. K.. Jis ne vieną kartą pas ją buvo. Vakare jis atėjo prie jos lango, ji jau buvo užsirakinusi su anūke namuose. Pasibeldė į langą. Paklausus ko nori, jis paprašė vandens, iš vakaro irgi buvo prašęs vandens. Ji klausė kodėl kiekvieną dieną ateina, jis sakė, kad geruoju atneštų jai vandens. Ji atnešė vandens, matė, kad girtas, pastatė vandenį ir pasakė, kad išgertų ir eitų namo, kad būtų tylu, nes jai reikia vaiką raminti. Jis išgėrė pusė stiklinės, pastatė ant stalo, ji paklausė ar dar gers ir norėjo ji išeiti. Jis greitai ją suėmė, pasilenkė, kažką ištraukė, ten buvo peilis. Jis prispaudė ją prie sienos ir pradėjo jai prieš veidą mojuoti. Rankos buvo laisvos, ji gynėsi rankomis. Su peiliu jai veidą nubrozdino, kišo jai į burną peilį, buvo rankos sužalotos, po to 2 metų anūkė pradėjo verkti per langą žiūrėdama, jis pamatė ir pasakė, kad jos pagailės ir išėjo, pasakė, kad daugiau neateis. Jis jai ir anksčiau sakydavo, kad ją užmuš, todėl kad jį išvarė iš namų. Nuo 2013 metų, kai mirė jos mama jis nuolat gerdavo. Ji tuo metu labai išsigando, jai buvo stresas. Jis norėjo jai perpjauti veidą, bet išėjo į burną įkišti peilį. Peilis buvo senas, rudas ar juodas kažkoks, bet didelis. Jis buvo labai girtas. Ji išsigando, kaip jis taip galėjo pasielgti. Jis kai girtas, būdavo agresyvus, blaivas irgi pasakydavo. Policija buvo labai daug kartų kviesta. Apart, vaikų niekas nematė šio įvykio. Vienas vaikas buvo, 2 metų, pro langą matė ir ji verkė. Ji iki šiandien dar atsimena. Jis kai turėjo traumą iki to negyveno kartu, jis gyveno su kita moterimi, gavo traumą, ji jo pagailėjo, kad neturi kur gyventi ir paėmė pas save. Globojo, gulėjo 2 metus pas ją. Prieš tai buvo sudaužęs jai langą, gavęs lygtinai. Jis pasakė, kad kai atsikels iš lovos ir išeis. Atsistojo ant kojų ir vėl pradėjo gerti, ji iš karto pasakė, kad ieškotų kur gyventi, kad daugiau negyvens pas ją. Tada jis pradėjo sakyti, kad pas ją yra meilužis. Jis niekada iki to nebuvo pavydus, o kai išvarė, tada jau neva atsirado jos meilužis. Jai keista tokius žodžius girdėti. Jis buvo teistas 2014 m. už grasinamą ją nužudyti ir už lango išdaužimą. Jie apie Č. V. absoliučiai nieko nekalbėjo, nebuvo apie jį jokių žodžių. Birželio 22 d. jis irgi tada atėjo, beldėsi į langą. Jeigu šuo pradeda loti, žino kad ateina triukšmas, jis rėkia. Birželio 22 d. jis išvedė šunį, beldėsi, kad ji išeitų pakalbėti. Jis rėkdavo, kad užmuš, kad ji išeitų, kad padegs, kad ji negyvens. Jis sakė atsėdės du metus, išeis vis tiek ir ją užmuš. Ji neišeidavo tada į lauką, tik per langą šnekėjo arba per durų langelį. Jis beldėsi į langą su kumščiu arba į duris. Liepos 9 d. buvo tas pats sakydavo, kad du metus atsėdės ir išeis. Neatsimena kokią dieną buvo, kai grasino su rūgštimi. Jis irgi vaikščiojo, ne vieną kartą buvo atėjęs. Buvo jau nauja tvora pastatyta, jis stipriai atidarė vartelius, nes jie buvo užrakinti, bet patraukė stipriai ir įėjo. Priėjo prie šuns, paėmė šunį ir išėjo. Po to vėl atėjo su šunimi, ji šunį įleido, o jis liko už tvoros. Jis pradėjo vėl laužyti vartelius, ji nuėjo namo ir paėmė dujų balionėlį ir papurškė jam, nes jis buvo agresyvus, norėjo įeiti į kiemą. Purškė du kartus, vieną kartą nepataikė, antrą kartą pataikė. Pasakė, kad ji jam su balionėliu papurškė, o jis ją su rūgštimi apipils. Liepos 9 d. jis iškart nesakė, kad apipils rūgštimi, pasakė tik po to kai jam papurškė dujomis. Bet jai kiti žmonės sakė, kad atsargiai vaikščiotų, nes žada ją apipilti rūgštimi. Jis sakė, kad dėl ankstesnio tyrimo ji atsiimtų pareiškimą geruoju. Ji jo neleido į vidų, pas ją viskas uždaryta, užsirakinusi buvo, netgi tvorą pastatė užrakinamą, kad jis neateitų daugiau.

Nukentėjusysis Č. V. ( Č. V. ) parodė, kad birželio 12 d. buvo pirmadienis, o dar sekmadienį kai skambino policijai jam buvo pasakyta atvykti į policiją. Birželio 12 d. atvyko į policiją, buvo apklaustas. Pirmą langą išdaužė dar birželio 10 d., dėl to ir nuvažiavo į policiją. Iš policijos grįžo namo, papietavo, įjungė televizorių ir atsigulė pailsėti. Išgirdo garsius balsus, kadangi vienas langas jau buvo išdaužtas ir išgirdo K. K. balsą, suprato, kad vėl eina pas jį. Pažiūrėjo pro langą, žiūri, kad K. K. eina su šunimi girtas ir rankose laikydamas akmenis. Pradėjo šaukti, reikalauti išeiti, kadangi pas jį aukšta tvora, žinojo, kad K. K. neperlips per tvorą. Atsitraukė nuo lango ir išgirdo, kad meta akmenis, pradėjo mėtyti, pataikė į sieną. Po to atvykus policijos pareigūnams jie tai užfiksavo, kad metė keturis akmenis. Dar girdėjo per langą grasinimus, kad jis išeitų, kad jį užmuš, sudegins, matyt nesuvokė žmogus ką kalba. Kai būna blaivus bendrauja, kalbasi normaliai. K. K. išdaužė langą ir išėjo. Jis iškvietė iš karto policiją, maždaug po 20 min. atvyko. Per tą laiką K. K. su šunimi nuėjo link parduotuvės. Tada policija atvažiavo, pasiteiravo kur rasti K. K., jis pasakė, kad nuėjo link parduotuvės. Ant laiptelių prie parduotuvės pamatė sėdintį K. K. ir bėgiojantį šunį. Birželio 12 d kai per tvorą jis jam šaukė, jis jam išdaužė langą, metė keturis akmenis ir dar prieš tai buvo išdaužęs langą. Nežino ko jis norėjo, kai jis būdavo blaivus jie susitikdavo, pasikalbėdavo, niekada jokių pretenzijų jam K. K. dėl J. P. neturėjo, jis pats jokių pasižadėjimų dėl J. P. nedavė. Paskutiniu metu atsistojęs ant kojų K. K. pradėjo girtauti ir kažkas su juo pasidarė. Kai K. K. jam per tvorą šaukė jis jautė realų pavojų, nes jis buvo labai piktas, mosikavosi rankomis. Civilinį ieškinį 150 eurų sudaro už išdaužtus langus. Jis bijojo išeiti, kadangi būtų paleidęs akmenis ir pataikęs jam į galvą. Bijojo, kadangi girdėjo žodžius, kad reikalavo išeiti, sudeginti namą, užmušti jį. Jis išsigando, kad sudegins ir užmuš, išsigando jo išsakytų žodžių.

Liudytojas M. R. parodė, jog gavo iškvietimą, kad nuosavame name išdaužyti langai, kaimynas grasina susidoroti, tikslai nepamena asmens, bet dėl išdaužytų langų pamena. Atvykus į juos kreipėsi namo savininkas ir paaiškino, kad jo kaimynas jau ne pirmą kartą užpuolė, pora dienų prieš buvo užpuolęs ar grasino ir tuo metu išdaužė langus ir pasišalino. Kaip grasino neatsimina, prašo vadovautis pirminiais parodymais. Parodymai užfiksuoti ikiteisminiame tyrime yra teisingi. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus ( I t. b.l. 20-21 ), liudytojas M. R. paaiškino, jog plačiau neatsimins. K. K. sulaikė sėdintį kartu su šuniuku. Šunį paliko ir K. K. nuvežė prie pareiškėjo namo ir ten vyko kažkoks pokalbis. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Namo savininkas elgėsi ramiai ir adekvačiai, pergyveno tikrai, jis buvo išsigandęs, nežinojo kodėl prie jo lenda, prie jo namo.

Liudytojas G. K. parodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad pas nukentėjusiąją-pranešėją atėjo buvęs sugyventinis ir grasindamas peiliu sužalojo. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėja, jai ant veido matėsi žaizda, įdrėskimai. Jie išsiaiškino, kad sugyventinis būdamas girtas pradėjo grasinti, kad nužudys ir ištraukęs peilį ar peiliuką mosikuodamas jai prieš veidą sužalojo. Pareiškėja atsisakė greitosios medicinos pagalbos, buvo priimtas pareiškimas. Nurodė, kad iki atvykstant jiems sugyventinis pasišalino. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, susijaudinusi, buvo šoko būsenoje. Sužalojimus matė ant veido, neprisimena ant dešinio ar kairio žando. Dar buvo ranka sužalota. Jam pranešėja nesakė, kad buvo įkišęs peilį į burną. Sakė, kad dažnai ateina girtas, grasina kad nužudys, susidoros su ja. Buvo iki tol iškvietimų tuo adresu, bet kai jie atvykdavo sugyventinio nerasdavo, jis pasišalindavo. Jis tuo adresu buvo gal du ar tris kartus. Kviesdavo dėl smurto artimoje aplinkoje, bet nuo pareiškimo atsisakydavo.

Liudytojas A. P. (A. P. ) parodė, jog yra nukentėjusiosios sūnus. Vieną dieną buvo atvejis, kad K. K. lipo per tvorą, motinos nebuvo. Žmona pamatė, kad lipa per kaimynų tvorą iš kitos pusės. Žmona pastebėjo, atbėgo kaimynė savininkė ir nedavė lipti ir jis išėjo. Kitą kartą atėjo aplink pro namą ir perlipo per tvorą. Jis nepastebėjo, kol neišėjo į kiemą, jis jau buvo pas juos kieme, atėjo į jų pusę, ne į motinos. Kitą dieną jis atėjo pas šunį. Iš ryto pradėjo šunys loti, jis nusileido į apačią, pažiūrėjo pro langą, kaip K. K. įėjo nežino, bet varteliai buvo atidaryti. K. K. jį pamatė ir išėjo, šuo buvo paleistas, tada motina užrakino vartelius. K. K. stovėjo prie vartelių su šuniu. Motina atidarė vartelius, ėjo uždaryti šuns ir prieš uždarant vartelius kilo konfliktas. K. K. patraukė stipriai vartelius ir motina papurškė dujų balionėliu. Šuo lakstė, todėl jis pamatęs, kad šuo neuždarytas patraukė vartelius rėkdamas ir motina rėkė. Tada motina papurškė dujų balionėliu, jis paėmė šunį ir išėjo. Pasakė, kad motiną apipils rūgštimi ir viskas. Motina rėkė, K. K. rėkė, kad apils rūgštimi. Girdėjosi žodžiai apie rūgštį. Kai jis ateidavo mamai buvo pagrindas išsigąsti. Vieną kartą naktį girdėjo, kad jis buvo atėjęs, nes šunys lojo. Dažnai konfliktuodavo. Matė kaip dujas papurškė jo motina, nes jis pradėjo ginčytis, pradėjo rėkti, aiškintis santykius ir stipriai atidarė vartelius. K. K. motinai sakė, kad ji jam gyvenimą sugadino. Kai jie ginčijosi motina buvo kieme, K. K. buvo už tvoros, po to atidarė vartelius ir įbėgo į vidų. Jis stipriai traukė vartelius Iš pradžių jie ramiai stovėjo, kalbėjosi, bet jis paėmė ir stipriai atidarė vartelius ir gal kažką padaryti norėjo. Jis atrodė labai piktas, įėjo į vidų ir išėjo su šunimi. Motina papurškė su dujomis, K. K. paėmė šunį ir tada išėjo sakydamas, kad apipils rūgštimi

Liudytoja J. P. parodė, jog K. K. naktimis ateidavo, grasindavo. Ji girdėdavo, nes langas būdavo atidarytas. Jie buvo susitarę, kad kai jis ateis, uošvienė kels juos, nes jis grasindavo užmušti, namą padegti. Ji pati nusileido, uošviene verkė, o jis aplink langus daužėsi ir grasino, kad nužudys. Jis atsiguldavo kieme ir sakydavo, kad padegs namą, degtukus degindavo ir rėkdavo. Liepos 9 d. ji miegojo, išgirdo vyro pasakymą, kad išlaužė vartelius, ten buvo neįmanoma įeiti, bet išlaužė vartelius ir paleido šunį. Po kiek laiko jis grįžo, buvo iškviesta policija. Tada atėjęs jis paleido šunį. Jie buvo uošvienei nupirkę dujų balionėlį, jis buvo kieme, uošvienė purškė dujomis, pirmą kartą nepataikė, antrą kartą pataikė. Jis pradėjo rėkti, kad su rūgštimi apipils. Ji ir anksčiau yra girdėjusi. Jai viena sena moteriškė turguje pasakė, kad K. K. ruošiasi J. P. apipilti rūgštimi. Po to tai jis pakartojo kieme, visi kaimynai girdėjo. Jis rėkė, kad „tu mane dujomis, aš tave rūgštimi“. Mama tada buvo išsigandusi. Jam putos ėjo iš burnos, akys didelės buvo. Jis nebuvo blaivas, blaivas niekada neateidavo. Šunį paleisdavo, jis būdavo agresyvus. Jis girtas paleisdavo šunį, jie jo bijodavo, nes ne vieną žmogų sukandžiojęs. Jie su dujų balionėliu gindavosi. Aptvare laikydavo šunį. K. K. tik girtas specialiai išleisdavo. Blaivas, kai buvo, neprižiūrėdavo šuns. K. K. žinojo, kad šuo agresyvus, šuo yra rotveileris. Prie jo paties buvo sukandžiojęs žmogų. Prieš anytai papurškiant dujomis K. K. puolė kaip išprotėjęs, dėl to ji ir purškė, jis sakė visokius žodžius, sakė, kad užmuš. K. K. buvo agresyviai nusiteikęs prieš papurškiant dujomis, ji matė tai. Jis kažką sakė, apie nužudymą, apie kaimyną kalbėjo, kad kaimynas su uošviene meilužiai, buvo grasinimai - nužudyti, padegti, kaip visą laiką ir tada papurškė dujomis, kad neįeitų į vidų. K. K. stovėjo už tvoros, už vartelių. Rūgštimi apipilti grasino po papurškimo, pragulėjo kelias minutes apipurkštas dujomis, grįžo atgal ir pagrasino. Jis kiekvieną dieną grasindavo po kelius kartus. Grasinimai buvo realūs, jei įvykdė, atėjo su peiliu sužalojo. Po to įvykio kai su peiliu sužalojo mamą, ji labai bijojo. Iki to laiko tvora buvo nepakeista, dėl to jie pakeitė į didelę tvorą. K. K. skirdavosi blaivaus ir girtas. Blaivus būdavo ramus, o kai išgėręs būdavo, pasireikšdavo agresija. Ji pati nejaučia jokio pykčio K. K., jis jai nieko blogo nepadarė. Neturi jokio pagrindo apkalbėti, jai nieko blogo jis nepadarė, tik nežmoniškai pasielgė su jos anyta, taikytis turėjo kitaip, ne su peiliu, o blaivas.

Liudytoja I. B. parodė, jog buvo labai seniai jau. Nelabai ką prisimena, prašo vadovautis jos pagrindiniu pranešimu, kurį tada rašė, nes įvykių pas juos labai daug būna ir, kadangi praėjo daug laiko, tai nelabai ką prisimena. Pagarsinus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino duotus parodymus ir paaiškino, jog prisimena tą įvykį, bet nieko naujo negali papasakoti.

Liudytoja J. B. parodė, jog yra kaltinamojo sesuo. Žino apie nesutarimus tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios. Kai brolis gyveno pas ją, ne kartą prašė, kad pasiimtų jį pas save, nes sugyventinė ateina girta, kabinėjasi, pradeda netgi muštis. Ji atvažiuodavo su mašina ir ne kartą yra jį pasiėmusi pas save. Taip buvo maždaug tris, keturis kartus, kad jis gyveno pas ją. Tačiau jį vis tiek kažkaip traukė pas nukentėjusiąją. Vėl vieną, eilinį kartą, paprašė atvažiuoti ir pasiimti jį, ji nuvyko, jis tada jau buvo susidėjęs visus savo daiktus, tačiau ji pagalvojo, kad jis vėl pabus porą dienų pas ją ir sugrįš atgal pas ją. Užėjusi į namus, suprato, kad jie jau barasi ir pasakė jiems, kad jie jau pagyvenę žmonės, kad gana, gal jau pakaks. Tada brolis pasakė, kad kaip jis gali susitaikyti su tuo, kad ji ateina girta, ji tada atsisukusi į J. pasakė jai, kad gal jau pakaks. Paklausė jų, ko jiems dar trūksta, pasakė, kad jie jau pagyvenę žmonės, o tada ji atsakė tokią frazę, kurios negali dabar atkartoti. Tada brolis pasiėmė savo susidėtus daiktus ir ji jį pasiėmė pas save. Tam tikrą laikotarpį brolis pas ją gyveno. Kol pas ją gyvendavo, tai brolis būdavo normalus žmogus. Nežino, iš kur jis pas nukentėjusiąją ateidavo neblaivus. Iš jos jis išvažiuodavo ar išeidavo būdamas normalaus stovio. Pati savo akimis nematė smurto nukentėjusiosios atžvilgiu. Konfliktus inicijuodavo pati J. P., ji pati irgi vartodavo alkoholį. Jai nėra žinoma, kad brolis būtų grasinęs J. P., bent jau ji negirdėjo tokių dalykų jai esant, nebent ne prie jos. Brolis yra turėjęs traumų, jam buvo lūžusi koja. Tuo metu brolį prižiūrėjo J.. Tarp J.s ir jos brolio santykiai buvo įtempti, jie dažnai pykdavosi. Kai negerdavo, tai būdavo viskas gerai. Konfliktai vykdavo ir dėl J.s bendravimo su kitais vyrais, žino tik iš brolio žodžių. Žino iš brolio, kad su kaimynu J. pradėjo susitikinėti, nepareidavo namo ir prasidėjo konfliktai. Paskutiniu metu J. su broliu nuolat bardavosi. Jis būdavo pas ją kurį laiką, bet paskui vis tiek grįždavo pas J.. Nežino, negali paaiškinti, kodėl jis visą laiką pas ją grįždavo. Jai pačiai brolis buvo geras, padėdavo, palaikydavo ją, ir ji jam padėdavo gyvenime, palaikydavo. Jis neblogas žmogus. Kai broliui buvo lūžusi koja, tai jis gyveno pas J., jinai jį prižiūrėjo, o paskui, kai brolio sveikata pagerėjo, jis gyveno pas ją. Nematydavo, kad tarp J. ir kaimyno Č. V. būtų kažkokie santykiai, tik iš brolio pasakojimų žino. Ji pati sakė broliui ne vieną kartą, kad nereikia jam ten vaikščioti, kad gali blogai baigtis. Būdamas pas ją, brolis sakė, kad nebeis, viskas, bet po kurio ir vėl grįždavo ten.

Iš byloje esančio 2017-06-11 pareiškimo matyti, jog J. P. nurodė, kad 2017-06-11 apie 21.40 val. atėjo jos buvęs sugyventinis K. K., būdamas girtas pradėjo su ja konfliktuoti, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino, kad užmuš. Vėliau ištraukė peilį ir norėjo jai durti bei perpjauti gerklę. Ji pradėjo gintis ir jis peiliu jai pataikė į veidą po kaire akimi, taip pat sužalojo jai lūpą, dešinę ir kairę ranką (1 tomas, b. l.11).

Iš byloje, esančio 2017-06-12 asmens apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota, jog apžiūros objektas J. P., gim. (duomenys neskelbtini). Moters veide, kairiajame skruoste po akimi matoma paviršinė žaizda, įdrėskimas, matomas sukrešėjęs kraujas. Taip pat matomas įdrėskimas ant dešiniojo žando. Ant kairės rankos dilbio prie riešo, vidinėje pusėje matomas įdrėskimas. Ant dešinės rankos dilbio prie riešo, išorinėje pusėje matomas įdrėskimas, ant delno išorinės pusės ties bevardžiu pirštu matomas įdrėskimas (1 tomas, b. l. 36-39 ).

Iš byloje, esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. P. nustatyti kairės akies apatinio voko, dešinio žando, abiejų riešų, dešinės plaštakos odos nubrozdinimai, apatinės lūpos dešinės pusės, dešinio žando gleivinių nubrozdinimai, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu, daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-06-11). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastai tokio pobūdžio sužalojimai sugyja be pasekmių (1 tomas, b. l.43 ).

Iš byloje, esančio 2017-06-22 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašo suvestinės matyti, kad 2017-06-11 Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas pranešimas dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini) bei buvo pateiktas minėto skambučio garso įrašas. Išanalizavus pokalbio garso įrašą, buvo nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambino J. P., kuri pranešė, kad jos buvęs sugyventinis ją peiliu sužalojo bei sakė, kad ji (J. P.) geruoju išneštų vandens arba atvažiuos ir gaisrinė, ir greitoji, ir policija (1 tomas, b. l. 50-52).

Iš byloje, esančio 2017-08-24 akistatos protokolo matyti, jog akistatos tarp nukentėjusiojo Č. V. ir įtariamojo K. K. prieštaravimai nebuvo pašalinti, akistatos metu nukentėjusysis Č. V. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus dėl įvykio. (1 tomas, b. l. 102, )

Iš byloje, esančio 2017-06-16 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašo suvestinės matyti, kad 2017-06-12 Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas pranešimas dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini) bei buvo pateiktas minėto skambučio garso įrašas. Išanalizavus pokalbio garso įrašą, buvo nustatyta, kad Č. V. pranešė, jog kaimynas K. K. jam išdaužė langą ir prašo pagalbos, nes išdaužys visus langus (1 tomas, b. l. 124-126).

Iš byloje, esančio 2017-06-22 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, jog užfiksuoti pirminiai nukentėjusiosios J. P. parodymai, jos pareiškimas. J. P. pareiškė, kad 2017-06-22 apie 00:50 val. atėjęs į kiemą adresu (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis K. K., gim. (duomenys neskelbtini), priėjęs prie durų, pradėjo garsiai beldėsi, kumščiu daužė į kambario langą, rėkdamas, kad susidoros su ja, užmuš. Kadangi sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą, suprato, kad jo grasinimai yra realūs, kelią grėsmę jo sveikatai ir gyvybei. Minėtame protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 tomas, b. l. 146-150 ).

Iš byloje, esančio 2017-06-27 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašo suvestinės matyti, kad 2017-06-22 Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas pranešimas dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini) bei buvo pateiktas minėto skambučio garso įrašas. Išanalizavus pokalbio garso įrašą buvo nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambino J. P., kuri pranešė, kad pas ją nuolat ateina girtas jos buvęs sugyventinis K. K., nors jam uždrausta ateiti, kuris laksto po kiemą, rėkia (1 tomas, b. l. 165-166.).

Iš byloje, esančio 2017-09-13 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kaip nukentėjusioji J. P. parodė namą , kuriame ji gyvena ir parodė vietą prie gyvenamojo namo kur 2017-06-11 apie 21.40 val. atėjęs buvęs sugyventinis K. K. sėdėjo, po to parodė prie kurios sienos ją buvo 2017-06-11 prispaudęs, ko pasekoje sudužo vazonas, parodė, kaip ją prie sienos buvo prispaudęs K. K., po to ant manekeno rodo kaip K. K. peiliu ją sužalojo, po to parodė į kurį langą 2017-06-22 apie 00.50 val. K. K. stipriai stukseno ir grasino ją užmušti ir susidoroti, po to parodė duris į kurią 2017-06-22 apie 00.50 val. K. K. stipriai daužė ir grasino ją užmušti ir susidoroti, po to parodė ant voljero iš kurio 2017-07-09 apie 12 val. atėjęs girtas K. K. paėmė šunį ir išėjo, po to parodė kryptį, kuriuo su šunimi išėjo K. K., po to parodė ant vartelių, kuriuos 2017-07-09 K. K. sulaužė norėdamas pateikti į kiemo vidų, po to nukentėjusioji J. P. rodo vietą, kurioje ji stovėjo kai antrą kartą atėjo 2017-07-09 apie 15.50 val. atėjo K. K. ir grasindamas reikalavo jos atsiimti pareiškimą iš policijos ( 2 tomas, b.l. 41-51).

Iš byloje, esančio 2017-07-09 protokolo-pareiškimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 233 str. 1 d. Pareiškėja J. P. pareiškė, kad 2017-07-09 apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini) užėjęs į jos namo kiemą, neblaivus buvęs sugyventinis K. K., gim. (duomenys neskelbtini)., grasindamas apipilti ją rūgštimi siekė paveikti ją kaip nukentėjusiąją dėl to, kad ikiteisminiame tyrime, kur jis yra įtariamasis, pakeistų savo parodymus ir vietoje jų duotų melagingus. Prašo dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. ( II tomas b. l. 6 .).

Iš byloje, esančio 2017-07-09 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. L. tarnybinio pranešimo matyti, pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2017-07-19 apie 16.06 val., patruliuojant kartu su vyriaus. Patruliu G. T. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis braunasi į kiemą. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko J. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad pas ją į kiemą jau kelintą kartą braunasi buvęs sugyventinis K. K., gim. (duomenys neskelbtini) (kuriam teismo sprendimu yra uždrausta artintis). Paskutinį kartą įsibrovęs pranešėjai grasino, kad apipils rūgštimi, dėl to ji prieš jį panaudojo ašarines dujas. Minėtą pilietį rado Rudaminos k. prie parduotuvės. Jis reiškė pranešėjai pretenzijas, kad prieš jį buvo panaudotos ašarinės dujos. Paaiškinti, kodėl ėjo minėtu adresu, negalėjo. Patikrinus piliečių blaivumą J. P. buvo nustatytas 0.95 prom., K. K. nustatė 1.84 prom. Girtumas. Minėti piliečiai pristatyti į 2 PK (2 tomas, b. l. 11).

Iš byloje, esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamojo namo kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kiemas iš visų pusių yra aptvertas, nuo kelio pusės teritorija yra aptverta metaline tvora, kurioje yra įvažiavimo į kiemą automatiniai vartai ir įėjimo į kiemą varteliai, kurie rakinami raktu. Įėjimo varteliai yra nesugadinti. Įėjus pro juos patenkame į kiemą, kuriame priešais vartelius yra įėjimas į namą. Tarp vartelių ir namo kairėje pusėje yra sumontuotas voljeras. Kiemo gale, už namo yra ūkinės paskirties pastatai. Kiemas nėra stebimas vaizdo kameromis, tyrimui reikšmingų objektų nėra. Atlikus įvykio vietos apžiūrą nieko nepaimta (2 tomas, b. l.15-18).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis K. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra daužydamas kambario langą žodžiais grasino J. P. užmušti , susidoroti. Nors kaltinamasis K. K. savo kaltę neigia, neigią grasines. Tačiau tokius jo parodymus patvirtina tiek pačios nukentėjusios parodymai, tiek liudytojų J. P. parodymai duoti posėdžio metu. Taip ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojus I. B. parodymai: jog „pareiškėja buvo susijaudinusi, išsigandusi, vežant sulaikytąjį K. K. į policijos nuovadą, pasatrasis pasakė, vis vien neduso jiems ramybės, susidoros, ji su juo nebus“. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patvirtino teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja. Taip iš bendrojo pagalbos centro garso įrašo suvestinė.

2017-07-09 epizodo.