Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą (prašymą) atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl rašto panaikinimo; trečiasis suinteresuotas asmuo I. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2023 m. kovo 7 d. rašto Nr. 1P-6451 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo atsakovė nesutiko, kad I. R. būtų skiriama tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad Muitinės departamento generalinis direktorius 2021 m. gruodžio 21 d. pavedė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus TM vyriausiojo inspektoriaus I. R. veiksmų.

Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta Išvada. Šioje išvadoje konstatuota, kad Vilniaus TM vyriausiasis inspektorius kad Vilniaus TM vyriausiasis inspektorius I. R. nuo 2022-05-21 07.45 val. iki 2022-05-22 08.00 val. Vilniaus (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas dirbti į darbo vietą Nr. 5 ir privalėdamas organizuoti bei vadovauti muitiniam tikrinimui pamainoje, stebėti situaciją poste, peržiūrėti išankstines įvežimo / išvežimo deklaracijas, priimti sprendimus dėl muitinio tikrinimo eigos, sužinojęs iš pamainos viršininko R. M., kad į (duomenys neskelbtini) postą yra atvykę rizikos požymių turintys vagonai su konteineriais, kuriems reikia atlikti tikrinimą pagal tikrinimo kodą „744“ neskyrė RIKS pavedimo atlikti dokumentų tikrinimo užduoties konkrečiam tikrinimą atliekančiam pareigūnui pagal RIKS. Taip pat vyr. inspektorius I. R., nuo 2022-05-21 7.45 val. iki 2022-05-22 8.00 val. dirbdamas Vilniaus TM (duomenys neskelbtini) posto darbo vietoje Nr. 9 ir gavęs pavedimą atlikti vagonų su konteineriais Nr. (duomenys neskelbtini) muitinį tikrinimą, pagal RIKS patikrinimų Nr. (duomenys neskelbtini) užduotyse nurodytą tikrinimo būdą „744 - Patikrinti transporto priemones pasitelkus technines priemones“ ir tikrinimo instrukciją, ir šių tikrinimų negalėdamas tinkamai atlikti, nenukreipė įvežimo bendrosiose deklaracijose (duomenys neskelbtini) deklaruotų prekių į kitą muitinės įstaigą tokiam tikrinimui atlikti, t. y. neužpildė PARK (pranešimas apie rizikingą krovinį), dėl to iš Vilniaus TM (duomenys neskelbtini) posto vagonai su konteineriais (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nedeklaruotų 760000 vnt. cigarečių (vertė apie 139 080 Eur), pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, buvo įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją neatlikus muitinio tikrinimo pagal tikrinimo būdą „744“ ir instrukcijas.

Išvadoje, atsižvelgus į I. R. tarnybinę veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, kaltės formą (aplaidumas), pasekmes, bei į kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, siūloma Vilniaus TM vyriausiajam inspektoriui I. R. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

6. Muitinės departamento generalinis direktorius D. Ž. 2023 m. vasario 10 d. rezoliucija siūlymui pritarė.

7. Muitinės departamentas 2023 m. vasario 22 d. raštu Nr. (6.31Mr) 3BE-1420 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ ir, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalimi, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas), 28 punktu, paprašė duoti sutikimą Vilniaus TM vyriausiajam inspektoriui I. R. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

8. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą I. R.. Nurodė, kad nesutinka su tarnybinės nuobaudos skyrimu ir sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę pareigūnams profesinės sąjungos nariams.

9. Pareiškėjas su tokiu Raštu nesutinka, todėl prašo jį panaikinti kaip nepagrįstą.

10. Profesinių sąjungų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis. Darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, nustatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 straipsnio 2 dalis). Darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 straipsnio 1 ir 2 dalis).

Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Aprašo 28 punkte nustatyta, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.

11. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

LVAT praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginti su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3849-968/2020).

12. Atsakovė skundžiamame Rašte nurodo, kad Muitinės departamentas siūlydamas skirti tarnybinę nuobaudą taiko ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleruoja muitinės pareigūnų profesinės sąjungos narių persekiojimą.

Tačiau pažymėtina, kad šie atsakovės Rašte nurodyti teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, tai tik niekuo nepagrįstos prielaidos. Skundžiamame Rašte nenurodyta nė viena aplinkybė, iš kurios galima būtų daryti išvadą, kad pareigūnas yra persekiojamas dėl buvimo profesinės sąjungos nariu. Nurodo, kad, nustatant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veiklos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai. Tačiau iš Išvados matyti, kad tarnybinio tyrimo metu, buvo detaliai analizuota pareigūno darbo veikla, nurodyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis nebuvo tikrinami rizikos požymių turintys vagonai su konteineriais, kuriems privalėjo būti atliktos atitinkamos patikrinimo procedūros ir kurių I. R. neatliko. Taip pat pareigūno padaryti pažeidimai buvo analizuojami atitikties teisės aktų reikalavimams aspektu. Išvadoje nurodyta, kad vyriausiojo inspektoriaus I. R. teiginiai, kad vizualiai apžiūrėjus konteineriuose esančius krovinius nekilo įtarimų vertintinas kritiškai, kaip neatitinkantis teisės aktų reikalavimų ir siekis išvengti tarnybinės atsakomybės. Išvadoje taip pat nurodoma, kad objektyvių priežasčių, dėl kurių vyriausiasis inspektorius I. R. nebūtų galėjęs tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, nenustatyta.

13. Skundžiamame profesinės sąjungos atsisakyme duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (Rašte) atsakovė analizuoja atliktą tarnybinį patikrinimą, nurodo, kad ignoruojamos pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Taip pat nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo.

Teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Iš byloje pateiktos Išvados matyti, kad buvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas (išanalizuota, kokiu laiku, kokių privalomų veiksmų pareigūnas naatliko), pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas. Be to, kaip nurodyta Išvadoje, I. R. paaiškinime nurodyti teiginiai dėl transporto priemonių tikrinimo, neatitinka teisės aktų nuostatų reglamentavimo, nes teisės aktai nustato, kad yra privaloma paskirti rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje pavedimo atlikti dokumentų tikrinimo užduoties konkrečiam tikrinimą atliekančiam pareigūnui pagal rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemoje esantį pavedimą, I. R., privalėdamas organizuoti bei vadovauti muitiniam tikrinimui pamainoje, stebėti situaciją poste, peržiūrėti išankstines įvežimo / išvežimo deklaracijas, priimti sprendimus dėl muitinio tikrinimo eigos, minėtų veiksmų neatliko. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į asmens charakteristiką, į tai, kad asmuo yra ilgametis muitinės darbuotojas, bei į tai, jog tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pabrėžtina, kad I. R. ketinama skirti pačią švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tad atsakovės teiginiai, kad I. R. bus skiriama neproporcinga nuobauda už padarytą teisės pažeidimą, atmestini kaip nepagrįsti.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pareiškėjo argumentais, kad tarnybinė nuobauda I. R. taikoma dėl netinkamo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje.

15. Atsakovė skundžiamame Rašte nurodo, kad nagrinėjamu atveju priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – nepagrįstas įrodymais, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų bei kt. Tačiau atsakovė realiai nepateikė argumentų, kaip asmeniui numatyta skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jo naryste profesinėje sąjungoje. Pabrėžtina, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo vertinti tik tuo aspektu, ar skirta tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl narystės profesinėje sąjungoje. Tačiau atsakovė vertindama pačią tarnybinio tyrimo procedūrą ir nuobaudos skyrimo pagrįstumą tais aspektais, kurie nesusiję su I. R. naryste profesinėje sąjungoje, iš esmės peržengė savo kompetencijos ribas.

16. Be to, kaip nurodoma ir teismų praktikoje, trečiojo suinteresuoto asmens priklausymas profesinei sąjungai ir asmeniui taikomos garantijos negali būti supriešintos su institucijos, kurioje tarnauja pareigūnas, teise taikyti tarnautojui drausminio pobūdžio priemones. Šiuo atveju atsakovė nepagrįstai trukdo pareiškėjui imtis veiksmų prieš galimai prasižengusį pareigūną, tad atsisakymas duoti sutikimą yra neteisėtas ir nepagrįstas.

17. Atsižvelgiantį į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės Raštas, kuriuo ji nesutiko, kad I. R. būtų skiriama tarnybinė nuobauda, yra neteisėtas ir nepagrįstas, tad jis panaikinamas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taigi, pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, tad jis patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą (prašymą) dėl rašto panaikinimo patenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2023 m. kovo 7 d. raštą Nr. 1P-6451 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės vyriausiajam inspektoriui I. R..

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.