Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui E. V. dėl nekilnojamojo turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Atsakovas E. V. atsikirtimų į patikslintą ieškinį nepateikė, ieškinys ir pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš ieškovės nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei A. B. nuosavybės teise 2013-09-16 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/3 dalys ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/3 dalys kiemo statinių (lauko tualetas, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovui E. V. paveldėjimo pagrindu (priėmus mirusios S. V. palikimą, tačiau palikimo neįforminus) nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalis kiemo statinių (lauko tualetas, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškinio pateikimo dienai gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė – 3 910 Eur, ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 1 200 Eur, kiemo statinių (lauko tualetas, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 193 Eur.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir, kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnis). Tokia kompensacija reiškia, kad bendraturtis atidalijamas su sąlyga, jog piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę ir ji laikoma teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Sprendžiant ginčą dėl atidalijimo, turi būti vertinamos šios aplinkybės: bendraturčių poreikis dalijamam daiktui; galimybė išmokėti kompensaciją atidalijamam bendraturčiui, galimybė įsigyti kitą tokį, ar panašų daiktą, galimybę išsaugoti ir neprarasti daikto, kitos svarbios ir reikšmingos ginčo nagrinėjimui aplinkybės.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo atidalinti jai tenkančias 2/3 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/3 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/3 dalis kiemo statinių (lauko tualetas, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taikant atsakovo atžvilgiu kompensavimo pinigais mechanizmą. Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir ieškovės argumentus, teismas tokiam atidalijimo būdui pritaria. Pažymėtina, kad šiuo atveju atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai nėra įmanomas, nes atsakovui tenkanti atidalijamo nekilnojamojo turto dalis pagal bendrą plotą yra nedidelė. Ieškovė taip pat nurodė, kad nei atsakovas, nei buvusi turto savininkė S. V. ginčo turtu faktiškai nesinaudoja ir niekada nesinaudojo, prie jo išlaikymo ir priežiūros niekada neprisidėjo, ką byloje liudija ir liudytojos T. P. paaiškinimai. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad atsakovas neturi poreikio dalinamam daiktui. Todėl, teismo vertinimu, pritaikius kompensacinį atidalijimo būdą, kurį pareikštu patikslintu ieškiniu siūlo ieškovė, atsakovo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad išmokant bendraturčiui kompensaciją, būtina atidalijimo sąlyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008), ir pasirinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008).

Aptariamu atveju Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškinio pateikimo teismui dieną gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė yra 3 910 Eur, ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 1 200 Eur, kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 193 Eur, iš viso 5 303 Eur. Kitų duomenų apie atidalinamo turto vertę byloje nėra. Todėl teismas turi pagrindą vadovautis turto rinkos verte, nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai ir priteisus atsakovo turto dalį ieškovės nuosavybėn, iš ieškovės atsakovui priteisiama piniginė kompensacija, lygi 1/3 daliai turto masiniu būdu nustatytos vidutinės rinkos vertės – 1 767,67 Eur (5303/3).

Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis). Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo E. V. ieškovės A. B. naudai 1 767,67 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančios 1/3 dalies gyvenamojo namo, 1/3 dalies ūkio pastato ir 1/3 dalies kiemo statinių priežiūrą. Šioje byloje nustatyta, kad gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš esmės rūpinasi tik viena ieškovė. Ši teismo posėdžio metu nurodė, o liudytoja T. P. patvirtino ieškovės išdėstytas aplinkybes, kad tiek ieškovės tėvai, tiek pati ieškovė prisidėjo prie nekilnojamojo turto išlaikymo ir būklės gerinimo: savo lėšomis keitė gyvenamojo namo sienas, langus, duris, stogą, kėlė pamatą, remontavo ūkinį pastatą ir pakeitė sodybos tvorą, o S. V. ar dabartinis bendraturtis atsakovas E. V. šioje sodyboje niekada nesilankė ir negyveno (bylos duomenimis, atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini)) bei prie sodybos statinių išlaikymo, jų būklės atnaujinimo neprisidėjo, kas suteikia pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovo piniginės kompensacijos už turto išlaikymą ir jo būklės pagerinimą. Nors byloje nėra pateikta duomenų, kiek nuostolių ieškovė patyrė prisidėdama ir prie atsakovo turto dalies išlaikymo ir pagerinimo, nes tokių duomenų ieškovė nekaupė, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais teismas turi pagrindą sutikti su ieškovės nurodyta 1 767,67 Eur kompensacijos suma ir ją priteisti iš atsakovo.

Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, laikoma, kad šalių prievolės dėl piniginių kompensacijų viena kitai išmokėjimo yra įvykdytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareikšdama ieškinį teisme ieškovė sumokėjo 40 Eur žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį patenkinus visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma nuo jo įtraukimo į procesą neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

Nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti ieškovei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias 2/3 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/3 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2/3 dalis kiemo statinių (lauko tualetas, tvora), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

priteisti ieškovei A. B. iš atsakovo E. V. 1/3 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį kiemo statinių (lauko tualetas, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nekilnojamojo turto registre įregistruotų mirusios S. V. vardu, esančių (duomenys neskelbtini);

priteisti iš ieškovės A. B. atsakovo E. V. naudai 1 767,67 (vienas tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt septyni Eur 67 ct) Eur piniginę kompensaciją.

Priteisti iš atsakovo E. V. ieškovės A. B. naudai 1 767,67 (vienas tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt septyni Eur 67 ct) Eur piniginę kompensaciją už atsakovui E. V. tenkančios 1/3 dalies gyvenamojo namo, 1/3 dalies ūkio pastato ir 1/3 dalies kiemo statinių priežiūrą.

Taikant CK 6.130 straipsnio 1 dalį, įskaityti šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir laikyti, kad A. B. ir E. V. prievolės dėl 1 767,67 Eur piniginių kompensacijų vienas kitam išmokėjimo yra įvykdytos.

Priteisti iš atsakovo E. V. ieškovės A. B. naudai 40 (keturiasdešimt) Eur žyminį mokestį.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.