Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ranola“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“, ieškinį atsakovui I. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, ieškinys su priedais ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimą atsakovui įteikti tinkamai.

4. Į 2019 m. spalio 23 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ieškovės atstovas neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad atsakovas bankroto administratoriui neperdavė jokių įmonės dokumentų, todėl ieškovės atstovas negali teismui pateikti jokių papildomų duomenų dėl įmonės faktiško nemokumo įrodymo. Atsakovas 2019 m. spalio 23 d. parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimu iš esmės sutinka, prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kad būtų sudaryta galimybė su bankroto administratoriumi baigti šią bylą taikos sutartimi.

5. Į 2019 m. lapkričio 4 d. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį ieškovės atstovas ir atsakovas neatvyko. Ieškovės atstovas pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nurodė, kad atsakovas ieškovės atstovui iki šiol nėra pateikęs konkretaus pasiūlymo baigti šią bylą taikiai. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, apie posėdį informuotas tinkamai. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles nedalyvaujant šalims (CPK 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

7. Iš byloje esančių bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB ,,Ranola“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartimi pagal UAB ,,Ranola“ kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą (el. b. l. 8-9). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtino ieškovės finansinius reikalavimus, kurių bendra suma sudaro 1 811,99 Eur (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 480,92 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 1 331,07 Eur dydžio finansinis reikalavimas) (el. b. l. 13-15).

8. Kaip matyti iš šios bylos ir BUAB ,,Ranola“ bankroto bylos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), 2017 m. spalio 30 d. priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti iš ieškovės 733,22 Eur mokestinę nepriemoką, šis sprendimas perduotas vykdyti antstoliui, tačiau 2018 m. birželio 29 d. išieškojimo negalimumo aktu grąžintas kreditorei (Valstybei mokesčių inspekcijai), kadangi iki 2018 m. birželio 29 d. piniginių lėšų iš UAB ,,Ranola“ kredito įstaigose esančių sąskaitų išieškota nebuvo, UAB ,,Ranola“ vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra (el. b. l. 17-18). Iš BUAB ,,Ranola“ bankroto byloje esančio Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo matyti, kad UAB ,,Ranola“ 1 277,98 Eur pelno mokesčio nepriemoka susidarė 2017 m. birželio 16 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Bankroto byloje patvirtintas 1 331,07 Eur dydžio Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas, kurį sudaro minėta 1 277,98 Eur dydžio pelno mokesčio nepriemoka ir 53,09 Eur delspinigiai.

9. Iš VSDFV Vilniaus skyriaus pateikto prašymo patvirtinti 480,92 Eur dydžio finansinį reikalavimą matyti, kad UAB ,,Ranola“ turėjo 453,72 Eur VSD įmokų už apdraustuosius įsiskolinimą už 2018 m. trečią ketvirtį ir 27,20 Eur dydžio delspinigius už 2018 m. trečią ketvirtį. Minėtame VSDFV Vilniaus skyriaus prašyme taip pat nurodyta, kad į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokėjų gavėjų registrą neįrašyti įmonės vadovo I. J. duomenys už 2018 m. kovo mėnesį, todėl laikoma, kad draudėjas (UAB ,,Ranola“) veiklos nevykdo, finansinio reikalavimo pateikimo metu UAB ,,Ranola“ apdraustųjų neturėjo (el. b. l. 19-20).

10. Kaip matyti iš BUAB ,,Ranola“ bankroto bylos duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi taikytas BUAB ,,Ranola“ supaprastintas bankroto procesas, atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Ranola“ nuosavybės teise neturi jokio registruoto turto, o piniginių lėšų likutis įmonės turimoje banko sąskaitoje sudaro tik 29,49 Eur. BUAB ,,Ranola“ bankroto proceso metu nebuvo patenkinta net dalis kreditorių finansinių reikalavimų.

11. Pagal kasacinio teismo praktiką įmonės vadovo atsakomybei pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį kilti, t. y. vadovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti, teismas turi nustatyti vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. Nr. e3K-3-304-1075/2018). Šiuo atveju tikslus įmonės nemokumo momento nustatymas yra apsunkintas dėl to, kad atsakovas, kaip buvęs įmonės vadovas, neperdavė įmonės bankroto administratoriui įmonės dokumentų. Už šios pareigos nevykdymą atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartimi paskirta nuobauda (el. b. l. 15-16). Ieškovės bankroto administratorius 2019 m. rugsėjo 30 d. pranešime nurodė, kad papildomų įmonės (ieškovės) finansinių dokumentų pateikti negali, kadangi atsakovas jam jų neperdavė.

12. Pagal šios bylos ir BUAB ,,Ranola“ bankroto bylos duomenis matyti, kad UAB ,,Ranola“ jau 2017 m. neturėjo turto, kadangi 2017 m. spalio 30 d. priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas išieškoti iš ieškovės 733,22 Eur mokestinę nepriemoką, perduotas vykdyti antstoliui, 2018 m. birželio 29 d. antstolio išieškojimo negalimumo aktu buvo grąžintas kreditorei. Ieškovės kreditorių finansiniai reikalavimai susidarė 2017-2018 m. laikotarpiu.

13. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad BUAB ,,Ranola“ bankroto byloje patvirtinti įmonės finansiniai reikalavimai susidarė jau po to, kai įmonė buvo faktiškai nemoki. Atsakovas, kaip įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas, apie faktinį įmonės nemokumą žinojo, tačiau ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdė. Kadangi BUAB ,,Ranola“ kreditorių finansiniai reikalavimai susiformavo po to, kai atsakovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, šie finansiniai reikalavimai laikytini BUAB „Ranola“ žala, kurią turi atlyginti atsakovas (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).

14. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, atsakovas prievolės sumokėti ieškovei jos reikalaujamą sumą neįvykdė, todėl ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 811,99 Eur žalos atlyginimą yra tenkintinas (ĮBĮ 8 straipsnio 1, 4 dalys; CK 6.245-6.249, 6.251, 6.263 straipsniai).

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 811,99 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

16. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 83 straipsnį ieškovė BUAB „Ranola“ yra atleista nuo žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 3,61 Eur. Iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 44,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ranola“, įmonės kodas 303917480, 1 811,99 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus vienuolika eurų ir 99 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 811,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44,61 Eur (keturiasdešimt keturis eurus ir 61 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.