Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas – D. Š., jos atstovei advokatei R.Andriulevičiūtei, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus įgaliotam atstovui G. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41(3) straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. būdama UAB „Ajurvedinė virtuvė“ direktore pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido G. D., gim.1996-11-16, dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. 2016 m. balandžio 19 d. apie 14.22 val. Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) Vilniaus skyriaus vyr.darbo inspektoriai G. K. ir K. B. atliko patikrinimą UAB „Ajurvedinė virtuvė“ restorane, adresu Latvių gt. 7A, Vilnius, kuriame rasta dirbanti padavėja G. D., kuri paaiškino, kad kavinėje dirba apie tris savaites, dėl darbo sąlygų tarėsi su direktore Daiva, darbo sutarties dar nėra pasirašiusi. Patikrinus VSDFV duomenų bazę nustatyta, kad duomenų apie G. D. socialinį draudimą nėra. Apie G. D. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui pranešta tik 2016-04-19 d. 15:20 val., t.y. jau po VDI atlikto patikrinimo. UAB „Ajurvedinė virtuvė“ direktorė D. Š. neužtikrindama, kad G. D. dirbtų tik sudarius rašytinę darbo sutartį, bei nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų socialinio draudimo pradžią, pažeidė LR DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas. Tokiais veiksmais ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41(3) straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama D. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad nelegalaus darbo nebuvo. Dėl savo užimtumo ji tik laiku nepranešė Sodrai apie G. D. įdarbinimą. G. D. 2016 m. balandžio 19 d. dirbo pirmą savo darbo dieną, tą pačią dieną apie jos įdarbinimą buvo pranešta Sodrai. Dėl jos trijų savaičių darbo kavinėje netiesa. Ji buvo atėjusi tartis dėl darbo sąlygų, kadangi ji mokosi, negalėjo iš sykio pradėti dirbti. Ji labai norėjo šito darbo, todėl ateidavo pas savo draugę K. į jos darbo vietą pažiūrėti, kaip šioji dirba, kaip vyksta darbas, tačiau pati realiai nedirbo. Tą gali patvirtinti T. S., A. R.. Išsigandusi tikrintojų gal ji susipainiojo. Patikrinimo dieną darbo sutartis su ja buvo pasirašyta, tik nebuvo pranešta Sodrai. Sutartis buvo pasirašyta darbo dienos eigoje. Iš pat ryto ji dar nebuvo spėjusi jos atnešti. Žino, kad už nelegalų darbą baudos yra didelės, tokių atvejų pas juos nebūdavo. Labai gailisi, kad pavėlavo apie darbuotoją pranešti Sodrai, kad tinkamai jos neįformino darbo išvakarėse. Prašo išdėstyti baudos mokėjimą, kadangi jos vidutinis atlyginimas 237 Eur, tai vienintelės jos pajamos, individualios veiklos nevykdo, neturi akcijų, pajų, nėra dalininkė jokiuose juridiniuose asmenyse, neturi jokio nekilnojamo turto nei transporto priemonių, kuriuos pardavusi galėtų sumokėti iš karto baudą.

Liudytoja K. T. parodė, kad UAB „Ajurvedinė virtuvė“ padavėja kasininke dirba nuo kovo. G. D. pažįsta. Kai atėjo tikrinti darbo inspekcija, ši dirbo tik pirmą dieną, prieš tai apie tris savaites ateidavo pasižiūrėti, kaip vyksta darbas. Žodiniu direktorės nurodymu rodė jai, kaip vyksta darbas, pasakojo jai apie meniu, kaip aptarnauti klientus, dirbti su kasa, tačiau pati G. realiai nedirbo, klientų neaptarnavo. Nebent keletą kartų buvo nunešusi lėkštes nuo stalo, tačiau tai buvo mokymasis, o ne darbas. Iki G. atėjimo jos nepažinojo. Savo paaiškinimą rašė pagal inspektoriaus klausimus, todėl jis toks ir gavosi. Jai sakė, kaip rašyti, taip ir rašė.

Liudytoja G. D. parodė, kad 2016 m. balandžio 19 d. buvo pirma jos darbo diena. Prieš tai ją K. tik mokė aptarnavimo, pasakojo, kaip elgtis su klientais. Tris savaites ateidavo pasižiūrėti, kaip dirbama, susipažinti su kasa, aptarnavimu. Ateidavo kokį kartą į savaitę, po porą valandų. Žiūrėdavo kaip dirba K.. Jei K. pasakydavo, nunešdavo, ko ji nespėdavo aptarnauti. Po to ją įdarbino trims dienoms per savaitę. VDI patikrinimo metu sutartis su ja dar nebuvo pasirašyta, bet žino, kad ji buvo jau paruošta, buvo kalbėta apie tai. Kada ji pateikė prašymą įdarbinti, jau neatsimena. Darbą rado per skelbimus. Pasirašė sutartį patikrinimo dieną, po patikrinimo. Apie VDI gautą skundą nieko nežino. Per patikrinimą nesuprato, kas vyksta, buvo pasimetusi. Padavėjos darbą ketino dirbti pirmą kartą gyvenime. Šiuo metu UAB „Ajurvedos virtuvė“ nebedirba, prasidėjo praktika, nebesugebėtų derinti darbo ir mokslo.

Teismas, išklausęs D. Š., liudytojas K. T. ir G. D., įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad D. Š. kaltė dėl nurodyto pažeidimo padarymo yra įrodyta.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnį yra numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. LR DK 98 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš keturių požymių – tarp jų: darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties arba teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Siekiant konstatuoti nelegalaus darbo faktą, būtina įrodyti, kad buvo dirbamas darbas, dirbančiojo ir darbdavio santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). DK 99 str. 3 d. suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Kaip minėta Lietuvos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – leidimas darbuotojui dirbti nepasirašius darbo sutarties. Kita - nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Bent vieno iš jų pakanka konstatuoti nelegalaus darbo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-28 nutarimas byloje Nr.N 442-1178/2012). Vadovaujantis LR DK 99 str. 6 d., darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

2016 m. gegužės 4 d. nelegalaus darbo tyrimo akte konstatuota, kad 2016 m. balandžio 19 d. vykusio UAB „Ajurvedinė virtuvė“ restorano, adresu Latvių gt. 7A, Vilnius, patikrinimo metu rasti dirbantys K. T., T. S., B. P., N. J. ir padavėja dirbanti G. D. (b.l. 3). Iš rašytinio G. D. paaiškinimo patikrinimo dieną matyti, kad ji dirba padavėja, jau 3 savaites, darbo pradžia nuo 10:00 val., dėl darbo susitarta su direktore Daiva, sutartas atlyginimas – pusė minimalaus darbo užmokesčio, darbo nei mokymo sutartis nepasirašyta (b.l. 6). Tokiu būdu konstatuotina, kad su G. D. buvo susitarta dėl darbo pobūdžio (padavėjos darbas), trukmės (darbo diena prasidedanti nuo 10 val.). atlygio už jį, G. D. veikla kavinėje 2016-04-19 d. turėjo visus darbo požymius. Iš K. T. rašytinio paaiškinimo matyti, kad kavinėje tris savaites dirba padavėja G., kurią ji pati direktorės nurodymu apmoko dirbti su kasa, aptarnauti klientus, tvarkyti salę (b.l. 7). Byloje pateikta darbo sutartis, datuota 2016 m. balandžio 18 d., pasirašyta D. Š. ir G. D. (b.l. 11), iš VSDFV informacinės sistemos duomenų išrašo matyti, kad 2016-04-19 d. G. D. tarp UAB „Ajurvedinė virtuvė“ darbuotojų nėra (b.l. 8). Tiek D. Š., tiek G. D. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad 2016 m. balandžio 19 d. G. D. pradėjo dirbti tiek nebūdama pasirašiusi darbo sutarties, tiek apie jos įdarbinimą iš anksto teisės aktų numatytu terminu nepranešus Sodrai. Darbo sutartis buvo pasirašyta patikrinimo dieną, tačiau jau po VDI patikrinimo. Atitinkamai tik po VDI patikrinimo apie G. D. įdarbinimą pranešta Sodrai. Tokiu būdu patikrinimo dieną G. D. dirbo realiai, su direktorės žinia, darbas buvo atliekamas bendrovės naudai, tačiau nepasirašius su ja darbo sutarties ir nepranešus apie jos įdarbinimą ir socialinį draudimą VSDFV – t.y. G. D. darbas atitiko nelegalaus darbo požymius.

Pagal aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimus apie G. D. įdarbinimą turėjo būti pranešta 2016-04-18 d., tačiau to padaryta nebuvo. D. Š., pati G. D. ir K. T. skirtingai vertino G. D. 3 savaičių veiklą restorane iki patikrinimo dienos. Rašytiniame paaiškinime G. D. ją įvertino kaip darbą, tuo tarpu K. T. iš karto patikrinimo dieną nurodė, kad G. D. tris savaites yra tik apmokoma dirbti padavėjos darbą. Pati D. Š. apskritai neigė buvus tiek darbo, tiek apmokymo procesą, nurodydama, kad mergina savo iniciatyva laisvu nuo mokslo laiku ateidavusi tik pasižiūrėti, kaip yra atliekamas padavėjos darbas, kadangi anksčiau tokio dirbusi apskritai nebuvo. Teisminio nagrinėjimo metu abi merginos palaikė D. Š. poziciją, nurodydamos, kad G. ateidavusi nereguliariai, tik kelioms valandoms, kokį sykį į savaitę ir tik stebėdavusi K. darbą. Tačiau tuo pačiu neneigė, kad K. detaliai jai rodydavusi ir aiškindavusi darbo su klientais, meniu, kasa specifiką, abi neneigė, kad G. esant užimtai K. atlikdavusi kai kuriuos veiksmus – nunešdavo klientų indus nuo stalo, vykdydavusi K. nurodymus, jei ši nespėdavo aptarnauti klientų. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad tris savaites iki patikrinimo G. D. buvo apmokoma padavėjos darbo, kad jos atėjimas į kavinę būdavęs nereguliarus, tačiau iš pačių merginų parodymų matyti, kad jos buvimas restorane neapsiribodavo tik stebėjimu iš šalies. Šių apsilankymų metu jai tekdavo atilikti realias padavėjos funkcijas, jos buvo atliekamos bendrovės naudai, nors veiksmai buvo atliekami mokymo tikslu, tačiau apmokymas buvo atliekamas tinkamai jo neįforminus. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką asmens mokymąsi reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas, tad siekiant konstatuoti, kad asmuo mokėsi, turi būti konstatuotas asmens teisinio statuso atitikimas paminėtiems įstatymams. Jei to nėra ir asmuo bendrovėje vykdo faktines darbo funkcijas, vadinasi jo darbui yra būdingi Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiais, todėl nors šio proceso metu ir vyksta mokymasis, turi būti sudaroma darbo sutartis pagal bendrąsias taisykles, jeigu specialūs mokymąsi reglamentuojantys įstatymai nenumato išimčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N3-2066-07, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-315-290/2015). Tai, kad pati G. D. rašytiniame paaiškinime patikrinimo dieną save įvardijo ne kaip stebintį darbą pašalinį asmenį, o kaip „dirbančia padavėja“ „tris savaites“, taip pat patvirtina mokymo procese buvus realaus padavėjo funkcijų atlikimo.

Tokiu būdu, byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad D. Š. pažeidė LR DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 43(1) str. 1 d.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį (buvo leista dirbti vienam asmeniui nepranešus Sodrai), į pažeidėjos asmenybę, tai, kad ji anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka už šios rūšies pažeidimus. D. Š. atsakomybę lengvina tai, kad iš esmės prisipažino pažeidimo faktines aplinkybes ir gailisi, operatyviai buvo pašalintos padaryto pažeidimo pasekmės. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Gaunamas atlyginimas nedidelis. Skirtina minimali bauda, jos mokėjimas išdėstytinas 20 mėnesių terminui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 41(3) str.1d., 286 str., 287 str., 302² str., 302⁴ str., 313 str., teisėjas

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

D. Š. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41(3) str.1d., ir skirti jai 868 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų ) baudą.

Baudos mokėjimą išdėstyti 20 mėnesių terminui, įpareigojant D. Š. kas mėnesį nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos mokėti po 43,40 Eur baudą iki visiško baudos sumokėjimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama arba į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6401 arba į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo pavedimo skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16057614949.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.