- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-09
- Bylos Nr.
- ATP-315-290/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. už tai, kad 2014 m. gruodžio 4 d. apie 10.50 val., (duomenys neskelbtini), vykdant Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pavedimą Nr. FR 1043-10753, atliktas operatyvus patikrinimas UAB „S.“ kavinėje (duomenys neskelbtini) ir jo metu nustatyta, kad Bendrovės virtuvėje dirbo V. P., t. y. lupo putpelių kiaušinius, su kuria darbo sutartis nebuvo sudaryta ir apie jos įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiais veiksmais UAB „S.“ direktorius A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 99 str. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarimu A. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 41³ str. 1 d. ir nubaustas – 870 eurų bauda. Tuo pačiu nutarimu A. A. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 187² straipsnį.
A. L. skundžia šį Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, bei panaikinti nutarimą iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą A. A. pagal ATPK 187² straipsnį. Apeliaciniame skunde nurodo, kad institucija nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei netinkamai ir neišsamiai ištyrė pateiktus įrodymus. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19-2013), išskyrus atvejus, kai buvo sudaryta Mokymo paslaugų teikimo sutartis.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad su V. P. 2014-12-01 dieną buvo pasirašyta Mokymo paslaugų teikimo sutartis. Mokiniui nutraukus mokymo paslaugų teikimo sutartį ir nepradėjus dirbti pagal darbo sutartį, mokinys įsipareigoja atlyginti mokymo kvalifikacijos kėlimo sąnaudas, kurios negali būti didesnės nei 40 Lt per vieną mokymo dieną. Mokinys atlikęs mokymus privalo išlaikyti žodinį mokymų kvalifikacijos testą. Testą atlieka padalinio vadovas. Mokinio mokymus prižiūri padalinio vadovė A. A.. Mokinio atvykimas į mokymus įforminamas kiekvieną dieną pasirašant atskirus susitarimus tarp mokinio ir mokymo darbdavio atstovo. Mokinys mokymo metu privalo segėti ženklelį, „MOKINYS“ bei dėvėti balto ir mėlyno dryžuoto neperšlampamo audinio prijuostę.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde nurodoma, kad apeliantas nepripažįsta jam inkriminuoto pažeidimo ir tvirtina, kad UAB „S.“ teikia mokymo paslaugas - vykdo neformalius mokymus žmonėms, kurie ateina ieškoti darbo. Jis taip pat paaiškino, kad mokymo paslaugos buvo teikiamos neatlygintinai. Mokinė V. P. taip pat parodė, kad atėjo pasimokyti ir pasižiūrėti ar šitas darbas jai tiks, nes anksčiau ji panašaus darbo nebuvo dirbusi. Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotoja serga odos liga ir jai buvo svarbu nustatyti ar dirbant su cheminėmis priemonėmis nepaūmės liga, ar ji galės dirbti šį darbą. Teismui buvo pateikti medicininiai dokumentai, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir pateiktų įrodymų netyrė. Byloje nustatyta, kad atlikdama mokymus, mokinė dėvėjo ženklelį „MOKINYS“, taip pat ji dėvėjo balto, mėlyno dryžuoto neperšlampamo audinio prijuostę. Ši prijuostė išsiskiria iš kitų virtuvėje dirbančių asmenų, nes virtuvės darbuotojai dirbantys pagal darbo sutartis dėvi raudono, balto neperšlampamo audinio prijuostes. Kadangi darbuotoja po žodinio testo buvo priimta į darbą pagal darbo sutartį, ji šiuo metu dėvi raudono, balto audinio neperšlampamą prijuostę. Svarbu pažymėti, kad bendrovė kavinės paslaugas pradėjo vykdyti tik lapkričio mėnesį, todėl visa virtuvės įranga yra nupirkta nauja. Minėtai darbuotojai yra pavestas atsakingas darbas dirbti su pramoninėmis indaplovėmis, jų technologijos brangiai kainuoja, todėl ir valdymas ganėtinai sudėtingas. Bendrovė laikosi taktikos apmokyti naujus būsimus darbuotojus, kad jie susipažintų su darbo pobūdžiu, jo sudėtingumu, kad bendrovei nereikėtų dengti nuostolių kurie galimai galėtų kilti dėl žmonių nesugebėjimo valdyti sudėtingus technologinius procesus. Už mokymus bendrovėje yra atsakinga padalinio vadovė A. A.. Būtent ji privalo stebėti kaip mokinys įsisavina sudėtingas technologijas ir atlikus mokymus spręsti ar mokinys sugebės vykdyti jam pavestas pareigas. O būtent Mokymo paslaugų teikimo sutarties pagrindu, padalinio vadovė ir mokinė V. P. kiekvieną kartą atvykstant į mokymus privalo pasirašyti Susitarimą, dėl darbo išbandymo ir parodyti savo sugebėjimus. Teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, dėl to padarė neteisingą išvadą, o būtent teismas laikė, kad nebuvo sudaryta Mokymo paslaugų teikimo sutartis. Teismo posėdžio metu apeliantas parodė, kad Mokymo paslaugų teikimo sutartis buvo pasirašyta UAB „S.“ būstinėje (duomenys neskelbtini). Liudytoja V. P. parodė, kad vyko į (duomenys neskelbtini) ir, kad ten pasirašė Mokymo paslaugų teikimo sutartį. Atvykus VMI atstovei sutartis nebuvo pateikta, nes visi dokumentai yra saugomi bendrovės būstinėje, todėl likę dokumentai kartu su atsiliepimu buvo pateikti teismui likus kelioms dienoms iki bylos nagrinėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad VMI atstovui iš karto buvo pateikti Susitarimai, kurie yra pildomi Mokymo paslaugų teikimo sutarties pagrindu, mokiniui atvykus į mokymus, t. y. fiksuojamas mokinio atvykimas į mokymus laikas kiekvieną dieną. Šis dokumentas yra pagrindas, jeigu mokinys vėliau neišlaikys testo ir nepradės dirbti pagal Darbo sutartį, skaičiuoti kvalifikacijos kėlimo sąnaudas, pagal Mokymo paslaugų teikimo sutarties 6 p. Tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir pateiktų dokumentų neanalizavo.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti - administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apeliacinio skundo autorius taip pat nurodo, jog nesutinka, kad nutarta A. A., nutarimui įsiteisėjus iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 187² str. Liudytoja teismui davė teisingus parodymus. Ji konstatavo faktą, kad su V. P. buvo pasirašyta Mokymo paslaugų teikimo sutartis. Šią sutartį pasirašė A. L., kaip bendrovės direktorius, A. A. sutarties sudaryme nedalyvavo. Mokymo paslaugų teikimo sutarties aiškinimas ir vertinimas yra fakto reikalas. Ir tai, kad teismas vertino, kad Mokymo paslaugų teikimo sutartis nebuvo sudaryta, nereiškia, kad ji nebuvo sudaryta, ji buvo sudaryta, jos pagrindu V. P. buvo apmokoma, todėl iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, nėra pagrindo. Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją jų valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą, taigi teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartota terminija, o tų santykių turinys, kaip tuos santykius šalys be įvardytų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-177/2005; Nr. 3K-3- 421/2006). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o ne dispozityvios normos. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nevertino ir neanalizavo įrodymų, nekonstatavo, kokie konkretūs parodymai laikytini melagingais ir kodėl jie laikytini melagingais. Taigi, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas neišnagrinėjo bylos aplinkybių išsamiai ir visapusiškai.
Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Inspekcija) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašė jį palikti nepakeistą, o A. L. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Apeliaciniame skunde A. L. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad apeliantas padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pažymima, jog visi apeliacinio skundo argumentai buvo motyvuotai atmesti skundžiamame nutarime, jokių naujų apylinkės teismo neįvertintų aplinkybių apeliantas nenurodo.
DK 98 straipsnyje nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. DK 99 str. 3 d. suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, kad darbdaviui yra draudžiama leisti dirbti darbuotojui, jei su juo darbo sutartis nėra sudaryta raštu arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbdavio, arba jo įgalioto asmens, arba darbo sutartis nėra pasirašyta darbuotojo; darbo sutartis nėra registruota darbo sutarčių registravimo žurnale.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1191/2012). Šios aplinkybės teisingai nustatytos skundžiamame nutarime.
Apeliaciniame skunde neigiant kaltę dėl pažeidimo padarymo, nurodoma, kad UAB „S.“ su V. P. buvo sudaręs Mokymo paslaugų teikimo sutartį, Inspekcijos vizitavimo metu V. P. mokėsi dirbti virtuvėje. Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad mokymai, kurių tikslas parengti asmenį būsimam darbui, už kurį gaunamas atlyginimas, arba siekti atnaujinti ir (ar) pagilinti žinias, kurios pagerintų esamo darbo kokybę priskiriami profesiniam mokymui. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad profesinio mokymo tiekėjas tai – profesinio mokymo įstaiga, laisvasis mokytojas ir kitas profesinio mokymo teikėjas (bendrojo lavinimo mokykla, įstaiga, organizacija, įmonė, kuriai profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla), įstatymų nustatyta tvarka turintis teisę rengti ir (ar) vykdyti profesinio mokymo programas. Profesinis mokymas vykdomas pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad UAB „S.“ teikia mokymo paslaugas ar vykdo asmenų mokymo programas, yra sudarę bendradarbiavimo projektus su mokymo ar kitomis įstaigomis bei organizacijomis dėl bendradarbiavimo teikiant mokymo paslaugas.
Be to, kaip matyti iš V. P. 2014 m. gruodžio 4 d. paaiškinimo, jame pastaroji nurodė, kad nuo gruodžio mėnesio 2 dienos ateina į įmonę padirbėti ir pasižiūrėti ar šitas darbas jai tinka. Dirba tris dienas, jos darbo laikas nuo 10 iki 21 valandos. Netikėti V. P.. paaiškinimu nėra pagrindo, nes jame nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1043-10753 nurodyta, kad vykdant Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pavedimą 2014-12-04 10.50 val. atliktas vizitavimas kavinėje (duomenys neskelbtini) vizitavimo metu kavinės virtuvėje dirbo V. P. t. y. lupo putpelių kiaušinius, nurodė, kad dirbti bendrovėje pradėjo 2014-12-02, darbo laikas nuo 10 valandos iki 21 valandos. Vizitavimo metu darbo sutartis su V. P. sudaryta nebuvo, apie jos įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. A. A. (kuri, kaip nurodyta apeliaciniame skunde atsakinga už mokymus) 2014-12-04 paaiškinime nurodė jog V. P. yra įdarbinta, „Sodrai“ apie tai pranešta 2014-12-03. Administracinio teisės pažeidimo 2014-12-17 protokole A. L. nurodė, kad V. P. dirbo virtuvėje neatlygintinai, dėl nežinojimo ir nesusišnekėjimo nebuvo pranešta VSDF valdybos teritoriniam skyriui. Daroma išvada, kad Inspekcijos atstovui vizituojant įmonėje ir nustačius pažeidimą, nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, jog V. P. mokosi, jokių susitarimų patvirtinančių mokymų paslaugų teikimą Inspekcijos atstovui nepateikė, priešingai paaiškinimuose nurodoma tik apie susiklosčiusius darbo santykius, o atsakingas už mokymus asmuo nurodė, jog V. P. yra įdarbinta ir apie tai pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, ši gynybinė versija apie V. P. mokymus iškelta tik vėliau, pateikti ją patvirtinantys susitarimai, taip pat atitinkamai teismo posėdyje apklausti asmenys pateikė iš esmės kitokius paaiškinimus nei pirminiuose paaiškinimuose.
Nors iš V. P. parodymų matyti, kad teisme, priešingai nei savo paaiškinime, ji nurodė, jog nedirbo, atėjo tik pabandyti, mokinosi, tokio darbo laiko nuo 10 iki 21 valandos nebuvo, o ji kažkokį dokumentą pasirašė jau gruodžio 1 dieną, tačiau įvertinus jos paaiškinimus teisme matyti, jog jie nėra nuoseklūs, nurodomos kitokios aplinkybės nei paaiškinime, todėl teisme duoti paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti A. L. išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat liudytoja A. A. teismo posėdyje nurodė visiškai kitokias aplinkybės, nei pirminiame paaiškinime pateiktame Inspekcijos atstovui. Teismas laiko, kad teisingi liudytojų paaiškinimai yra tie, kurie pateikti Inspekcijai patikrinimo dieną. Teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad paaiškinimai buvo rašomi Inspekcijos atstovui diktuojant ar jaudinantis dėl atliekamo patikrinimo nurodytos neteisingos aplinkybės yra nepagrįstos. Pažymima, jog V. P. paaiškinimą surašė pati, nurodė tikslias su jos darbu susijusias aplinkybes, kada pradėjo dirbti, darbo laiką, o paaiškinime nurodytos aplinkybės atitinka kitą rašytinę bylos medžiagą.
Kartu atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimuose yra ne kartą pažymėjęs, jog darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius (pvz. siekiant išsaugoti darbo vietą), todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-721/2012).
Įvertinus apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kuriais siekiama pagrįsti, tarp UAB „S.“ ir V. P. susiklosčius mokymosi, o ne darbo santykiams matyti, jog šie argumentai gali būti vertinami, kaip darbuotojo išbandymo sąlygas ir požymius nurodytus DK 105 str. atitinkantys veiksmai. Bandomajam laikotarpiui priimtas darbuotojas taip pat privalo būti įformintas įstatymų nustatyta tvarka, kadangi pagal DK 105 straipsnio 1 dalį numatyta, jog sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį ir gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį. Bandomojo laikotarpio apibrėžimo nuostatoms neprieštarauja ir galimybė išbandyti ar asmuo dėl sergamų ligų gali dirbti su atitinkamomis darbe naudojamomis medžiagomis, šiuo atveju cheminėmis medžiagomis, kurios naudojamos indų plovimo procese, bei patikrinti asmens gebėjimus dirbti su virtuvės technika.
Iš VSDFV informacinėje sistemoje užfiksuotų duomenų matyti, kad V. P. UAB „S.“ pradėjo dirbti 2014 m. gruodžio 4 d. (19 b. l.), pranešimas apie įdarbintą asmenį pateiktas 2014-12-04, t. y. šie veiksmai atlikti tą pačią dieną, kai įmonėje apsilankė inspekcijos atstovai. Apsilankius Inspekcijos atstovams įmonėje V. P. nenurodė, tokių aplinkybių, kad darbo sutartis jau yra sudaryta, ji paaiškino, kad įmonės direktorė yra paėmus jos dokumentus reikalingus sutarties sudarymui. A. A. 2014-12-04 pateiktame paaiškinime nurodė, kad 2014-12-04 virtuvėje dirbo V. P., kuri 2014-12-02 buvo atvykusi pasirašyti darbo sutartį, įdarbinta įmonėje, „Sodrai“ pranešta 2014-12-03. Įvertinus pirminius Inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažymoje ir Faktų fiksavimo pažymoje nurodytus duomenis, V. P. ir A. A. pirminius paaiškinimus galima daryti pagrįstą išvadą, kad nelegalaus darbo faktas įrodytas. Darbo sutartis vizitavimo dieną Inspekcijai pateikta nebuvo, įstatymo reikalavimas apie įdarbinamą asmenį pranešti dieną prieš pradedant dirbti buvo pažeistas.
Pažymėtina, jog darbdavio pareiga yra užtikrinti, jog darbuotojai darbo vietoje darbines funkcijas pradėtų atlikti tik tada, kai visi formalumai jau yra sutvarkyti, priešingu atveju, darbdaviui kyla atsakomybė. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina faktą, jog V. P. 2014-12-04 dirbo UAB „S.“ virtuvėje, virtuvės darbuotojos darbą, tačiau faktiniai darbo santykiai įstatymo nustatytu būdu nebuvo įforminti. Tokie A. L.. veiksmai atitinka ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Kaip jau minėta, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai turi būti įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama skunde, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai laikėsi minėtų įstatymo reikalavimų ir išvadą dėl apelianto kaltės padarė įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad objektyviam bylos išnagrinėjimui ir A. L. kaltės dėl inkriminuoto ATPK pažeidimo klausimui išspręsti pakako byloje surinktų įrodymų visumos.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, skundą nagrinėjantis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad 2014 m. gruodžio 4 d. V. P. UAB „S.“ dirbo virtuvėje – lupo putpelių kiaušinius – nelegaliai, A. L.. jai leido dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie tai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, V. P. buvo nustatytas darbo laikas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, kad V. P. buvo priimta mokytis, o ne dirbti patvirtino liudytoja A. A.. Tačiau ištyrus byloje esančius duomenis ši pažeidimo tyrimo metu iškelta versija buvo motyvuotai paneigta, todėl, apylinkės teismas pagrįstai A. A. parodymus vertino kaip melagingus, duotus, siekiant padėti A. L. išvengti atsakomybės. Todėl pagrįstai jos atžvilgiu iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl melagingų parodymų davimo (ATPK 187² str.).
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad byloje yra įrodyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, jokių abejonių nei apylinkės teismui, nei apygardos nekilo. Dėl to tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais ir naikinti skundžiamą nutarimą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarimą nepakeistą ir A. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.