Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. K. ir A. K. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. K. ir A. K. patikslintą ieškinį atsakovui E. N. dėl informacijos pripažinimo tikrovės neatitinkančia ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovų ieškinį atsakovui dėl informacijos pripažinimo tikrovės neatitinkančia ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

14. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nustatyta, kad pateikta nuasmeninta 2020 m. sausio 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauto fizinio asmens pranešimo el. laišku kopija, kuriuo prašoma išsiaiškinti situaciją, susijusią su E. ir A. K. šeimos pasirengimu įvaikinti tėvų globos netekusį vaiką, yra parašyta atsakovo E. N.. 2020 m. birželio 17 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotoja elektroniniu laišku informavo E. K., kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2020 m. vasario 12 d. sustabdė tarptautinio įvaikinimo procedūrą dėl papildomai gautos informacijos apie šeimą. Pagal pareiškėjo A. K. atstovės advokato padėjėjos prašymą, 2020 m. spalio 8 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė informaciją apie E. ir A. K. šeimą dėl 2020 m. sausio 20 d. gauto asmens prašymo išsiaiškinti situaciją, susijusią su šeimos pasirengimu įvaikinti tėvų globos netekusį vaiką. 2021 m. rugsėjo 14 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė nuasmenintą 2020 m. sausio 20 d. pranešimo kopiją.

16. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį nesant veikoje nusikalstamos veikos dėl (duomenys neskelbtini) užregistruoto E. N. pareiškimo. Byloje pateiktas A. K. gydančio gydytojo 2020 m. spalio 26 d. raštas apie tai, jog pacientas neturi jokių problemų su svaigalų ar narkotikų vartojimu ar psichologinių ligų. Ieškovai pateikė rašytinius duomenis su vertimu į lietuvių kalbą, kuriais grindžia reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo. 2021 m. birželio 22 d. raštu (duomenys neskelbtini) centrinė institucija informavo A. ir E. K., kad ištyrus rizikas dėl jiems pateiktų kaltinimų, jie buvo patvirtinti tinkami įsivaikinti vaiką. Pateikta (duomenys neskelbtini) centrinė institucijos rizikos vertinimo ataskaita.

Dėl ieškinyje nurodytų teiginių vertinimo žinia/nuomone

17. Asmens saviraiškos laisvė – saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė – įtvirtinta tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnis; Konstitucijos 25 straipsnis; Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Tačiau asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, idėjas nėra absoliuti (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis).

20. Kasacinio teismo konstatuota, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus, kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti.

22. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

24. Kasacinio teismo konstatuota, kad neturtinės teisės ir interesai, kaip ir turtinės teisės bei interesai, gali būti ginami įvairiais asmens teisių gynimo būdais. Atitinkami civilinių teisių gynimo būdai taikomi pagal įstatymuose nustatytas šių teisių gynimo būdų taikymo sąlygas. Asmens garbė ir orumas CK 2.24 straipsnio pagrindu ginami tik nustačius tam tikrų aplinkybių visumą (jos nurodytos šios nutarties 22 punkte). Tik esant šioms aplinkybėms yra galimas CK 2.24 straipsnio taikymas. Asmens neturtinės teisės ir interesai, įskaitant asmens garbę ir orumą, gali būti ginami ir kitais teisiniais pagrindais, pvz., pagal CK 2.23 straipsnį, arba taikant civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, kitais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019, 32, 39 punktai).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad duomenimis pagal CK 2.24 straipsnį nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai. Jeigu asmens garbė ar orumas yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas, pvz., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006).

26. Taigi, iš aptartos kasacinio teismo praktikos darytina išvada, kad nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina.

27. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą, 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020).

28. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šio pobūdžio bylose, atsakovo paskleisti duomenys apie ieškovus yra tikrovės neatitinkantys, kol atsakovas neįrodė priešingai, nes remiantis kasacinio teismo praktika, būtent jam tenka įrodyti, kad jo paskleisti duomenys ar nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.8 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

29. Teisėjų kolegija, įretinusi visus bylos duomenis, išanalizavusi atsakovo 2020 m. sausio 20 d. VTAS rašyto el. laiško turinį, sprendžia, kad atsakovas ieškinio reikalavimų b, c, e ir f teiginiuose išreiškė savo nuomonę dėl E. ir A. K. šeimos pasirengimo auginti vaiką ir paprašė VTAS įvertinti situaciją. Tačiau dalis atsakovų išsakytų teiginių (ieškinio reikalavimuose nurodyti a, d, g) laikytini faktų nurodymu, kurių teisingumą galima patikrinti.

30. Vertinant atsakovo frazę a. „jis yra gydėsi psichiatrinėje ligoninėje dėl nestabilios psichikos, nes apimtas įniršio atliko suicidinius veiksmus prieš save“ pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad aplinkybę dėl psichinės ligos teismui patvirtino liudytojai A. R., A. N., A. B., V. B. ir E. N.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymų teisingumu. Pažymėtina, kad ieškovai dublike nurodė, kad „A. K. gydymas buvo susijęs ne su jo psichinės sveikatos būkle, o su emociniu išsekimu dėl įtampos jo darbinėje aplinkoje“. Atkreiptinas dėmesys, kad 5 byloje apklausti liudytojai (A. R., A. N., A. B., E. N., V. B.) 2022 m. vasario 22 d. teismo žodiniame posėdyje patvirtino, kad jiems yra žinoma ir giminėje ne kartą buvo kalbėta, kad ieškovas A. K. buvo prieš save pakėlęs ranką, bandė pasikarti, dėl to vėliau gydėsi ligoninėje. Minėtų liudytojų nurodytos aplinkybės sutampa dėl ieškovo suicidinių veiksmų, ir tai, kad jis vėliau dėl to gydėsi. Šie liudytojai taip pat patvirtino, kad ši istorija jiems buvo papasakota ieškovės mamos Z. R.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš dalies atsakovo teiginius dėl ieškovo psichinės sveikatos patvirtino ir ieškovų kviesti liudytojai O. M. (nurodė, jei toks įvykis (dėl ligos, gulėjimo ligoninėje) buvo, tai jie patys išsisprendė ir apie tai su ja nekalbėjo, pažymėjo, kad atsakovas „atkėlė“ įvykius prieš daug metų) ir A. M. (girdėjo, kad gulėjo ligoninėje, buvo su nervais darbe kažkokių kliūčių). Atsižvelgiant į tai, kad byloje apklausti penki liudytojai nurodė, kad informaciją dėl ieškovo psichinės sveikatos išgirdo iš Z. R., pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad liudytojai Z. R. taip pat, galimai, yra žinoma daugiau aplinkybių, susijusių ne tik su A. K. psichine sveikata, tačiau ji jų neatskleidė. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs kitų šeimos narių parodymus, kurie prieštaravo Z. R. parodymams. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė E. K. yra Z. R. duktė, o atsakovas E. N. – sūnus.

31. Ieškovai nurodo, kad byloje nėra mediciniškai pagrįstų duomenų (išrašo iš ligos istorijos, gydančio gydytojo, kt. medicinos specialisto išvados), kurie patvirtintų diagnozuotą A. K. psichikos ligą. Pažymi, kad byloje yra medicinos specialisto A. K. gydančio gydytojo 2020-10-26 raštas apie tai, jog pacientas neturi jokių problemų su svaigalų ar narkotikų vartojimu ar psichologinių (net ne psichikos) ligų. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje teismui nebuvo pateikta visiškai jokių duomenų apie tai, kad buvo pateiktos bet kokios užklausos apie atsakovo nurodytą laikotarpį ((duomenys neskelbtini) metus – būtent ši laikotarpį nurodė atsakovas dėl ieškovo psichinės sveikatos) bet kokiai sveikatos įstaigai. Atsakovo frazė (a) buvo pagrįsta jo turėta informacija ir šią informaciją patvirtino liudytojai. Vien aplinkybė, kad medicininių duomenų, patvirtinančių ieškovo psichinę sveikatą (duomenys neskelbtini) metais nepateikta, nepaneigia, kad atsakovas nurodė faktus apie kuriuos žinojo iš antrinių šaltinių.

32. Atsakovo frazė b. „šiuos faktus tikrai nuslėpė teikdami prašymą (duomenys neskelbtini) įsivaikinti“ laikytina nuomone, kadangi šios frazės pradžioje nurodyta „esu įsitikinęs“, kas reiškia ne fakto konstatavimą, o savo subjektyvios nuomonės pateikimą. Pažymėtina, kad toks atsakovo įsitikinimas buvo pagrįstas ir byloje įrodytas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo nuomonė dėl to, jog ieškovai visos informacijos apie ieškovo sveikatos būklę neatskleidė teikiant prašymą (duomenys neskelbtini) įsivaikinti, patvirtina ir pačių ieškovų argumentai dublike bei teismo posėdžio metu, kadangi ieškovai nurodė aplinkybę, kad „A. K. gydymas buvo susijęs ne su jo psichinės sveikatos būkle, o su emociniu išsekimu dėl įtampos jo darbinėje aplinkoje“, tačiau tokios informacijos neatskleidė teikiant prašymą (duomenys neskelbtini) įsivaikinti.

33. Atsakovo frazė c. „atsinaujino jo psichinė liga, nes pastaraisiais metais labai pasireiškė jo agresija ir nesivaldymas kitų žmonių atžvilgiu“ laikytina nuomone, ji pradedama žodžiu manau, kas reiškia subjektyvų atsakovo vertinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios atsakovo nuomonės susiformavimas buvo pagrįstas jam žinomomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dėl ieškovo atsinaujinusios ligos ar agresijos priepuolių nuomonę atsakovas pagrįstai galėjo susidaryti iš dukros E. N., dukters draugo A. bei kitos atsakovo dukters M. draugės M. (kuri liudijo ir teisme) paaiškinimų apie konfliktą (duomenys neskelbtini) bei iš paties atsakovo susitikimo su ieškovu Lietuvoje.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai netinkamai interpretuoja liudytojos E. N. parodymus, teigdami, kad ji patvirtino, kad iš K. nėra patyrusi jokio smurto ar grasinimo, kad nenorėjo ir „nematė reikalo“ palikti K. namus, nes jiems su draugu buvo patogu ir paprasta ten gyventi, jie nejautė baimės ir neieškojo kitų variantų. Pažymėtina, kad liudytoja E. N., duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) skambino į tam tikras institucijas ir klausinėjo, kur turėtų kreiptis ir kaip reaguoti dėl ieškovų agresyvaus elgesio. E. N. teisme nurodė, kad iš ieškovų patyrė psichologinį smurtą, nuolat jautė baimę dėl jų išsakytų grasinimų. E. N. teismo posėdyje sunkiai tramdė emocijas, prisiminusi buvusius įvykius verkė, papasakojo, kad ieškovas baksnojo pirštu jai į akis, kaip ieškovė aiškino, kad ji nieko nepasieks, kad ieškovė čia, (duomenys neskelbtini), visus pažįsta ir pan., dėl ko E. N. suprato, kad su ja galimai bus bandoma susidoroti (liudytoja suprato, kad dėl ieškovės veiksmų ji (duomenys neskelbtini) gali likti be darbo). Taigi, liudytoja E. N. patvirtino agresiją iš A. K. bei psichologinį spaudimą iš E. K.. Liudytoja nurodė, kad liko gyventi ieškovų išnuomotame bute, nes neturėjo kur daugiau kreiptis, tuo metu nieko nepažinojo, turėjo kalbos barjerą.

35. Ieškovo agresyvumą atsakovas įrodinėjo ir jo susitikimu su A. K. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 31 d. Aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas nutarimu ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakė, nes atsakovo pareiškime nurodytos aplinkybės dėl jam išsakytų grasinimų nėra vertinamos kaip nusikalstama veika, o teiginys, jog atsakovas turėtų pasiimti vaikus iš (duomenys neskelbtini) nevertintinas kaip grasinimas, nereiškia, kad atsakovas neturėjo pagrindo susidaryti nuomonę apie ieškovo agresyvumą.

36. Pažymėtina, kad atsakovo frazė d. „galiu patvirtinti, kad yra ne nekartą vartojęs ir pats tuo gyrėsi narkotines medžiagas, tokias kaip kokainas, ekstazi ir žole“ yra laikytina faktu ir jis byloje buvo patvirtintas liudytojo A. B. ir iš dalies A. M. parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek atsakovas, tiek ir liudytojas A. B. teisme nurodė, kad vartodavo ne tik jie, kartu su ieškovu, tačiau taip pat ir kiti konkretūs asmenys, įskaitant ir pusbrolį A.. Nurodyto pusbrolio A. tėvas, pačių ieškovų prašytas apklausti liudytoju A. M., teismo posėdyje nurodė, kad jam kartais sūnaus elgesys keldavo įtarimų, ir jis netgi yra jo paklausęs, ar jis nevartoja narkotikų, tačiau jam būdavo tai neigiama. Pažymėtina, kad atsakovas nurodė tik faktą, kad ieškovas yra vartojęs narkotinių medžiagų, tačiau neteigė, kad tą darytų nuolat ar būtų nuo tokių medžiagų priklausomas.

37. Atsakovo frazės e. „visi šie faktai ir vis pasikartojantys jo agresijos priepuoliai“, f. „galimai liga vėl ima progresuoti“ laikytinos atsakovo nuomone. Dėl jos pagrįstumo teisėjų kolegija jau pasisakė vertindama kitas atsakovo frazes, todėl detaliau dėl šitų frazių nebepasisako.

38. Atsakovo frazė g. „E. niekada neturėjusi vaikų viešai yra pareiškusi kad gyvenime svarbiausia yra vyras o ne vaikas, nes vyras yra visam gyvenimui o vaikai užaugę išeina <...>“ buvo patvirtinta liudytojų V. B. bei A. N.. Apie tokį požiūrį patvirtino ne kartą girdėjusi ir liudytoja E. N..

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas 2020 m. sausio 20 d. VTAS rašytame el. laiške nenurodė, kad ieškovai E. ir A. K. būtų netinkami vaiko įsivaikinimui, jis tik išreiškė abejones dėl nurodytų aplinkybių, siekdamas, kad jos būtų patikrintos ir įvertintos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas išreiškė savo asmeninį susirūpinimą dėl susidariusios situacijos, nes 2020 m. sausio 20 d. el. laiškas pradedamas ir toliau naudojamos tokios frazės kaip: „turiu labai didelį susirūpinimą“, „turiu labai didelių abejonių“, „manau“, „mane labai neramina“. Nors byloje yra duomenys apie tai, jog atsakovas el. laišką VTAS parašė po to, kai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl registruoto atsakovo pareiškimo dėl A. K. elgesio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad negalima daryti išvados, kad kreipdamasis į VTAS atsakovas siekė pakenkti ieškovams ar bandė tokiu būdu spręsti tarp jo ir sesers E. K. bei E. ir A. K. bei atsakovo dukros kilusius konfliktus.

40. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai savo kviestus apklausti teisme liudytojus supažindino su neviešos bylos medžiaga, todėl darė pagrįstą išvadą, jog ši aplinkybė neleidžia vertinti ieškovų kviestų liudytojų parodymus kaip lygiaverčius ir patikimus atsakovo kviestų liudytojų parodymams.

41. Pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad ,,įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių“. Todėl teisėjas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad žinios yra paskleistos kreipimesi (pareiškime) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi spręsti, ar pareiškimas buvo sąžiningas, pagrįstas ir nepažeidė kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Nustačius, kad asmuo turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną) siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, ieškinys turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. S. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 4 punkto 3 papunktis).

42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo nurodyti faktai patvirtinti liudytojų (šeimos narių) parodymais, o jo išsakyta subjektyvi nuomonė dėl visų ginčytų ieškiniu teiginių buvo pagrįsta tam tikrais duomenimis, gautais iš šeimos, giminaičių, dukros bei kitų asmenų ir sudarė realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo kreipimasis į VTAS negali būti vertinamas kaip žinių paskleidimas tretiesiems asmenims, nepriklausomai nuo šio pranešimo tyrimo rezultato; nors po kreipimosi į VTAS, ji pranešimą persiuntė (duomenys neskelbtini) centrinei institucijai ir jai tiriant nurodytas atsakovo pranešime aplinkybes, šiuos duomenis sužinojo daugiau asmenų – kaimynai, ieškovų darbdaviai, kiti jiems artimi asmenys, tačiau šiems asmenims pranešimo turinys tapo žinomas tik dėl institucijos pakartotinai atliekamo ieškovų šeimos tinkamumo įsivaikinti bei negali būti laikoma atsakovo informacijos skleidimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovo kaltės informacija buvo paskleista tretiesiems asmenims.

43. Atmetus ieškovų ieškinio reikalavimą pripažinti, kad 2020 m. sausio 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAS) asmens pateiktame rašte atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius (nurodytus ieškinyje: a.; b.; c.; d.; e.; f.; g.), atmetami ir ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pasisakė visais esminiais bylos aspektais. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

45. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

47. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jų naudai nepriteistinos. Atsakovas E. N. apeliacinės instancijos teisme patyrė 720 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl jos atsakovo naudai lygiomis dalimis priteisiamos iš kiekvieno ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis po 360,00 Eur (trijų šimtų šešiasdešimties eurų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas atsakovui E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.