- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- e2-12-464/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00610-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. K., kooperatinei bendrovei Akademinei
- Ieškovas
- D. L.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nutarties, kuria išspręstas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. patikslintą ieškinį atsakovams kooperatinei bendrovei Akademinei kredito unijai, uždarajai akcinei bendrovei „Alanvila“, uždarajai akcinei bendrovei „Veneda“, A. K., A. K., R. G., K. S., Kauno rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei L. G. ir M. P. dėl sandorių ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys – Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė A. U., Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras M. S., Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė R. K., kooperatinė bendrovė ARKU kredito unija ir valstybės įmonė Registrų centras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė:
1.1. pripažinti iš dalies negaliojančia 2019 m. vasario 12 d. sutartį dėl hipotekos sukūrimo, kurią patvirtino Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė A. U., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinant jos 3.2, 4.3, 4.4, 4.5, 5.3, 5.4, 5.5 punktus, kuriais prievolių pagal 2019 m. vasario 12 d. tarp UAB „Alanvila“ ir KB Akademinės kredito unijos sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo užtikrinimui ieškovė D. L. įkeitė jai priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini);
1.2. panaikinti 2021 m. kovo 22 d. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės L. G. vykdomojo įrašo dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl skolos išieškojimo iš įkaito davėjos D. L.
1.3. teismui netenkinus 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytų ieškinio reikalavimų, pripažinti ex officio (pagal pareigas) negaliojančiais: i) 2019 m. spalio 8 d. sutartį dėl hipotekos sukūrimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu UAB „Alanvila“ įkeitė patalpą–butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), A. K.; ii) 2020 m. rugsėjo 3 d. skolos padengimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria patalpa–butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), atiteko A. K.; iii) 2020 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „Alanvila“ ir UAB „Veneda“, dalį dėl 501 / 1 000 dalies patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo; iv) 2020 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp A. K. ir A. K., dalį dėl patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo; v) 2020 m. spalio 19 d. mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „Veneda“ ir A. K., kurios pagrindu išmainyta 501 / 1 000 dalis patalpos–buto, esančio (duomenys neskelbtini), į patalpą–butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); vi) 2020 m. lapkričio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „Veneda“ ir R. G. dėl patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo; vii) 2021 m. liepos 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. K. ir K. S. dėl 501 / 1 000 dalies patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo.
1.4. teismui nusprendus netenkinti 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytų ieškinio reikalavimų, taikyti ir restituciją: i) grąžinti UAB „Alanvila“ patalpą–butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), įpareigojant UAB „Alanvila“ grąžinti UAB „Veneda“ 48 729,54 Eur, o UAB „Veneda“ – R. G. 12 000 Eur; ii) įpareigoti A. K. grąžinti UAB „Alanvila“ 60 000 Eur, gautus už 501 / 1 000 dalies patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą.
2. Nurodė, kad 2019 m. vasario 12 d. UAB „Alanvila“ ir KB Akademinė kredito unija sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 150 000 Eur paskolos suteikimo. Prievolės įvykdymo užtikrinimui 2019 m. vasario 12 d. sutarties dėl hipotekos sukūrimo, kurią patvirtino Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė A. U., pagrindu UAB „Alnavila“ įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Be to, skolininkės prievolių įvykdymo užtikrinimui sutartine hipoteka buvo įkeisti ir ieškovei priklausantys nekilnojamieji daiktai – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovę ir UAB „Alanvila“ direktorę siejo asmeninė pažintis, todėl ieškovė buvo įkalbėta būti įkaito davėja UAB „Alanvila“ prievolėms užtikrinti. Ieškovei buvo nurodyta, kad sutartinės hipotekos sudarymas yra formalus veiksmas, tačiau 2020 m. vasarą paaiškėjo, kad ieškovė buvo apgauta. Analizuojant UAB „Alanvila“ veiksmus paaiškėjo, kad ji tyčia blogina savo turtinę padėtį, siekdama panaikinti kredito unijos galimybę priverstinai išieškoti skolą iš atsakovės įkeisto nekilnojamojo turto, tokiu būdu nukreipiant priverstinį išieškojimą išimtinai į ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą.
4. Ieškovei tapo žinoma ir tai, kad, sudarant sutartinę hipoteką, UAB „Alanvila“ iniciatyva buvo parengta 2018 m. gruodžio 28 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, kurios pagrindu gyvenamasis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į du butus – patalpą–butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir patalpą–butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu pačiu principu buvo padalintas ir UAB „Alanvila“ priklausantis gyvenamasis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras įregistravo padalintus butus UAB „Alanvila“ nuosavybe, tačiau suformuojant naujus nekilnojamojo turto objektus, nebuvo perkelti sutartinės hipotekos pagrindu tokiam nekilnojamajam turtui taikomi suvaržymai. Todėl šiuo metu butai jau nebepriklauso pagrindinei skolininkei UAB „Alanvila“, kadangi įvairių sutarčių (pirkimo–pardavimo, mainų, dovanojimo, kt.) pagrindu jie buvo perleisti kitiems asmenims. Priverstinai pardavus likusį skolininkės UAB „Alanvila“ įkeistą turtą, gautų lėšų nebepakaktų jos prievolėms kredito unijai padengti, todėl išieškojimas bus nukreiptas į ieškovei priklausančio turto priverstinį pardavimą.
Šalies argumentai
5. Ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taikyti 60 000 Eur vertės kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui A. K. ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė aplinkybėmis, kad atsakovas A. K., žinodamas apie šią nagrinėjamą civilinę bylą ir kartu su savo tėvu A. K. iki ieškinio patikslinimo byloje dalyvaudami liudytojų procesiniu statusu, vieną iš UAB „Alanvila“ perimtą ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tyčia perleido kitam asmeniui, taip siekdamas išvengti turto grąžinimo UAB „Alanvila“ natūra. Ieškovės vertinimu, tokie veiksmai pagrindžia atsakovo A. K. nesąžiningumą ir kyla grėsmė, kad jis paslėps pinigines lėšas, gautas ieškovės siekiamo nuginčyti sandorio pagrindu, ir vengs galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – areštavo atsakovui A. K. priklausančius 60 000 Eur vertės kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.
7. Teismas vertino, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – egzistuoja, kadangi ieškovės patikslintame ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas ieškinio teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, kartu pateikti ieškinį pagrindžiantys įrodymai.
Šalies argumentai
8. Teismas nurodė, kad 2021 m. spalio 20 d. patikslintame ieškinyje ieškovė, be kita ko, prašo pripažinti negaliojančia 2021 m. liepos 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. K. ir K. S., kuria buvo parduota 501 / 1000 dalis patalpos–buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis A. K. ir A. K., kaip liudytojams, 2021 m. liepos 7 d. buvo išsiųsti šaukimai dalyvauti 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje. A. K. šaukimas įteiktas 2021 m. liepos 12 d., o A. K. – 2021 m. rugsėjo 13 d. kartu su patikslintu ieškiniu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Tokia aplinkybė leido teismui padaryti išvadą, kad A. K. apie nagrinėjamą bylą galimai buvo žinoma iš jo tėvo A. K., kadangi pastarajam teismo šaukimas buvo įteiktas dar 2021 m. liepos 12 d., o ginčo sandoris sudarytas 2021 m. liepos 27 d. Tokius atsakovo A. K. veiksmus teismas vertino kaip nesąžiningą elgesį, siekiant išvengti ginčo turto grąžinimo natūra atsakovei UAB „Alanvija“.
10. Teismas, pripažinęs iš esmės pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, t. y. kad atsakovas A. K., žinodamas apie nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), jį perleido trečiajam asmeniui, galimai siekdamas išvengti šio turto grąžinimo natūra, konstatavo būtinybę taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Atsakovas yra laikomas sąžiningu buto įgijėju, o tai reiškia, kad jis tokiu turtu gali disponuoti laisva valia. Atsakovas jam nuosavybės teise priklausanti turtą perleido kitam asmeniui, o tai įstatymu nėra draudžiama. Vien deklaratyvūs ieškovės teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises.
11.2. Ieškovė atsakovo nesąžiningumą kildina iš fakto, kad jis butą 2021 m. liepos 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už 60 000 Eur perleido trečiajam asmeniui, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad pinigus, gautus perleidus butą, jis būtų ketinęs nuslėpti. Taigi ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie bent tikėtinai pagrįstų vertinimą, kad atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų ir siekti perleisti ginčo turtą (60 000 Eur sumą) ar jį apsunkinti. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nesant duomenų apie atsakovo ketinimą nuslėpti ar perleisti 60 000 Eur sumą, neproporcingai varžo jo teises.
11.3. Butas buvo parduotas 2021 m. liepos 27 d., t. y. anksčiau nei atsakovas sužinojo, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. yra numatytas teismo posėdis. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad atsakovas galimai apie nagrinėjamą bylą sužinojo iš savo tėvo A. K., yra nepagrįstas. Vien toks faktas, kad atsakovo tėvas teismo šaukimą gavo anksčiau negu atsakovas (2021 m. liepos 12 d.), nesudaro pagrindo teigti, jog ir atsakovas turėjo žinoti apie būsimą teismo posėdį, juolab kad atsakovas gyvena ne kartu su savo tėvais, o atskirai.
11.4. Atsakovas, 2021 m. liepos 27 d. pardavęs butą, negalėjo ir neturėjo pareigos žinoti, kad yra numatytas teismo posėdis, į kurį teismo šaukimą jis gavo tik 2021 m. rugsėjo 13 d. Todėl negali kilti abejonių dėl jo sąžiningumo. Iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui parduotam butui nebuvo taikyti jokie suvaržymai.
Atsiliepimas
12. Ieškovė D. L. atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pakanka tikėtinų duomenų apie atsakovo A. K. nesąžiningumą, nes jis, žinodamas, jog nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas ir dėl buto, tyčia jį perleido trečiajam asmeniui. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, A. K. apie nagrinėjamą bylą galimai buvo žinoma iš jo tėvo A. K., kadangi pastarajam teismo šaukimas buvo įteiktas 2021 m. liepos 12 d., o ginčo sandorį A. K. sudarė 2021 m. liepos 27 d.
12.2. UAB „Alanvila“ 2019 m. spalio 8 d. hipotekos sutarties pagrindu įkeitė butą, esantį (duomenys neskelbtini), A. K. kaip M. P. prievolės grąžinti 25 000 Eur skolą įvykdymo užtikrinimą, nors kredito sutartyje UAB „Alanvila“ buvo įsipareigojusi be raštiško kredito unijos sutikimo neįkeisti turto kitiems asmenims. Negana to, 2020 m. rugsėjo 3 d. skolos padengimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje 25 000 Eur skolos grąžinimo A. K. atiteko minėtas butas, kurio vertė iš tiesų buvo daugiau nei du kartus didesnė. Svarbu ir tai, kad A. K., įgydamas už skolą ženkliai vertingesnį turtą, nedelsiant jį padovanojo savo sūnui A. K., o pastarasis šį butą pardavė.
12.3. Atsakovą ir jo tėvą sieja glaudūs ryšiai, nes būtent tėvas jam padovanojo vertingus nekilnojamuosius daiktus – butus, kurių vertė siekia 180 000 Eur. Taigi tikėtina, kad A. K., sužinojęs, kad vyksta ginčas dėl butų, informavo apie tai ir savo sūnų.
12.4. Jeigu, atsakovo teigimu, jis yra sąžiningas, o teismo taikytas piniginių lėšų areštas sukelia nepatogumus, tai atsakovas turi teisę iš ginčijamo, vos prieš kelis mėnesius įvykusio buto (jo dalies) perleidimo sandorio gautas lėšas (60 000 Eur) įnešti į teismo depozitinę sąskaitą ir prašyti taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Kita vertus, atsakovas butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė už 60 000 Eur kainą, tačiau tik dalis minėtos kainos (25 000 Eur) buvo sumokėta mokėjimo pavedimu, o likusią net 35 000 Eur kainos dalį buto pirkėja sumokėjo atsakovui grynaisiais pinigais, kuriuos atsakovas galėjo nuslėpti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė abi būtinąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, t. y. tiek ieškinio preliminarų pagrįstumą, tiek ir egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo atskirai jos aptarinėti.
15. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo ar nebuvimo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, todėl jos gali būti taikomos tik identifikavus grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nustatinėjama konkrečioje byloje, pagal tos bylos aplinkybes, pareikštus reikalavimus bei toje byloje pateiktus įrodymus.
16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui atsakovo nesąžiningumą visuomet privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių / ribojimų nustatymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-464/2017; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Visgi svarbu akcentuoti ir tai, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant (kitaip apsunkinant) jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą (juo tapusį konkretų turtą). Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kaip disponavimo ginčo objektu uždraudimas, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimas) iki ginčo galutinio išsprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
17. Nagrinėjamu atveju grėsmė teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui yra siejama su alternatyvių patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimu. Kaip buvo nurodyta, patikslintu ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais sandorius, kuriais UAB „Alanvila“ priklausęs nekilnojamasis turtas, ieškovės teigimu, pagal 2019 m. vasario 12 d. hipotekos sutartį skirtas užtikrinti įsipareigojimų KB Akademinės kredito unijai vykdymą, įvairiais atlygintiniais ir neatlygintiniais sandoriais buvo perleistas tretiesiems asmenims (įtrauktiems dalyvauti nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovų procesinėje padėtyje). Atitinkamai, ieškovė prašo taikyti ir restituciją, grąžinant šį nekilnojamąjį turtą natūra ir / ar jo piniginį ekvivalentą atsakovės UAB „Alanvila“ nuosavybėn (nutarties 1.3 ir 1.4 punktai).
18. Vadinasi, šioje byloje prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė iš esmės siekia sustabdyti nekilnojamojo turto ir / ar už jį gautų piniginių lėšų tolesnį perleidinėjimą tretiesiems asmenimis ir taip gina savo pačios turtinį interesą, siekdama išvengti arba minimalizuoti savo pačios skolos vykdymo už skolininkę ir buvusią turto savininkę UAB „Alanvila“ vykdymo prievolę. Iš ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „Alanvila“ priklausęs turtas per sąlyginai trumpą laikotarpį net po keletą kartų buvo perleistas tretiesiems asmenims. Pavyzdžiui, UAB „Alanvila“, priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 3 d. skolos padengimo sutarties pagrindu buvo perleistas A. K., kuris nedelsiant 2020 m. rugsėjo 11 d. dovanojimo sutartimi šį butą padovanojo apeliantui, o pastarasis vos po mėnesio, t. y. 2020 m. spalio 19 d., ginčo objektu tapusį butą mainų sutartimi perleido UAB „Venedai“, kuri, atitinkamai, 2020 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jį pardavė R. G. Tuo tarpu UAB „Alanvila“ priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleistas tai pačiai UAB „Veneda“, kuri 2020 m. spalio 2 d. 499 / 1 000 dalis šio buto pardavė L. M. ir A. M., o 501 / 1000 dalis šio buto 2020 m. spalio 19 d. mainų sutartimi perleido apeliantui, kuris 2021 m. liepos 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi tas pačias minėto buto dalis už 60 000 Eur pardavė K. S.
19. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai ginčo objektas yra konkretus turtas (įprastai – nekilnojamasis), vertinama, kad ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objekto teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, visgi egzistuoja tikimybė, jog atsakovas, net neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju net ir reikalavimų patenkinimas ieškovo pasirinktu būdu (restitucijos taikymas) gali tapti neįmanomu, jeigu atsirastų naujų, galimai sąžiningų šio turto įgijėjų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-464/2021).
20. Nors pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymu areštavo ne konkretų nekilnojamąjį turtą, esantį ginčo objektu, o apeliantui priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, atitinkančias vieno iš ginčo objektų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalių pardavimo kainą (iš esmės pagal ginčijamą teisme sandorį gautą pinigų sumą), vien tai nepaneigia vertinimo, kad laikinosios apsaugos priemonės ir šiuo atveju yra skirtos šalių status quo iki ginčo galutinio išsprendimo išsaugojimui. Kitaip tariant, taikytais ribojimais iš esmės buvo siekiama tų pačių prevencinių tikslų, kaip ir areštuojant ginčo objektu tapusį materialųjį turtą – apsaugoti apelianto turtinę padėtį nepakitusią, jeigu tektų spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo ir pinigų sumos, gautos už ginčo objektu tapusį turtą, grąžinimo.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra susidariusi išskirtinė situacija, lėmusi tokių griežtų priemonių taikymą apeliantui. Ginčo objektu esantis konkretus nekilnojamasis daiktas, ieškovei inicijavus šią civilinę bylą ir vykstant teisminiam procesui, toliau buvo perleidinėjamas tretiesiems asmenims. Todėl yra poreikis areštuoti ne patį nekilnojamąjį turtą, kuris skundžiamos teismo nutarties momentu jau buvo perleistas, ieškovės vertinimu, galimai sąžiningam trečiajam asmeniui, o iš šio turto pardavimo apelianto gautas lėšas, kurias, atsižvelgiant į patikslinto ieškinio reikalavimus, tektų grąžinti per restitucijos institutą ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju.
22. Taigi, nors apeliantas akcentuoja jokių objektyvių duomenų, įrodančių, jog jis yra nesąžiningas ar turi / turėjo nesąžiningų ketinimų perleisti ginčo turtą, nebuvimą (nepateikimą), pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų ir turtinių teisių areštas – šiuo konkrečiu atveju yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių teisinės ir faktinės padėties išsaugojimą bei ieškovės prašomos restitucijos taikymą, todėl apelianto galimo nesąžiningumo nustatymas tokio ginčo nagrinėjimo kontekste iš esmės nebuvo privaloma sąlyga.
23. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti apelianto galimai nesąžiningus veiksmus, nėra ir paneigta. Pažymėtina, kad nors atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, tačiau ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo įrodyti neabejotino jo nesąžiningumo; ieškovui pakanka pateikti tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-961-464/2021).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinėje byloje yra labiau tikėtiną išvadą apie apelianto nesąžiningumą pagrindžiančių duomenų, leidžiančių pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl objektyviai egzistuojančio poreikio taikyti disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimus.
25. Kaip matyti iš bylos procesinės eigos, civiline byla iškelta 2020 m. lapkričio 16 d., teisėjo rezoliucija priėmus ieškovės pareikštą ieškinį. Ieškovė 2021 m. birželio 14 d. pateikė teismui prašymą, be kita ko, liudytojais byloje apklausti A. K. ir apeliantą, kuriems buvo perleista dalis UAB „Alanvila“ priklausančio turto. Prašyme buvo nurodyta, kad šie asmenys galimai yra susiję su atsakove UAB „Alanvila“ ir visus turto perleidimo sandorius sudarė fiktyviai, siekdami sumažinti UAB „Alanvila“ turto masę ir apsunkinti KB Akademinės kredito unijos išieškojimo galimybes. Apeliantui ir jo tėvui A. K. 2021 m. liepos 7 d. buvo išsiųsti šaukimai dalyvauti 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje. A. K. šaukimas buvo įteiktas 2021 m. liepos 12 d., o sandoris, kuriuo apeliantas K. S. perleido 501 / 1 000 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir gavo 60 000 Eur, sudarytas 2021 m. liepos 27 d.
26. Todėl 2021 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas galimai buvo sąmoningas apelianto sprendimas, kurį nulėmė ieškovės teismine tvarka reiškiamos pretenzijos į jam tuo metu dar priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Vien faktas, kad pačiam apeliantui teismo šaukimas buvo įteiktas jau po sandorio sudarymo, t. y. 2021 m. rugsėjo 13 d., ar tai, kad apelianto gyvenamoji vieta skiriasi nuo jo tėvų gyvenamosios vietos, neleidžia įsitikinti tuo, kad apeliantui prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą apie ieškovės reiškiamas pretenzijas į jam priklausantį turtą nebuvo žinoma. Šiame kontekste sutiktina su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad apeliantą ir jo tėvą, vertinant ieškinyje nurodytas aplinkybes, siejo / sieja glaudūs ryšiai, nes apeliantas didelės vertės nekilnojamuosius daiktus, tapusius šios nagrinėjamos bylos ginčo objektu, įgijo būtent iš savo tėvo dovanojimo sutarties pagrindu. Be to, pats apeliantas yra sudaręs sandorius su UAB „Veneda“, kuri dėl tų pačių nekilnojamojo turto objektu turėjo tiesioginius sutartinius santykius ir su UAB „Alanvila“. Kitaip tariant, apeliantas aktyviai dalyvavo veiksmuose, kuriais buvo perleidžiamas UAB „Alanvila“ turtas, todėl nėra pagrindo abejoti jo savalaikiu domėjimusi nagrinėjama civiline byla.
27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą skundžiama nutartimi išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai kitokio jos pagrįstumo bei teisėtumo vertinimo nesuponuoja.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.