- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- e2A-430-212/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Birutė Jonaitienė, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- N. P.
- Trečiasis asmuo
- S. Č.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Margaritos Dzelzienės, Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei N. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo S. Č..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovės N. P. 31‘800 Eur skolos; 251,04 Eur palūkanų; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 705 Eur žyminio mokesčio; 48,40 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. sausio 3 d. skolos rašteliu atsakovė iš pradinio kreditoriaus S. Č. pasiskolino 31‘800 Eur dydžio sumą ir įsipareigojo ją grąžinti iki 2018 m. sausio 30 d.
3. Pradinis kreditorius 2017 m. gruodžio 1 d. reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal skolos raštelį perleido ieškovei. Apie pasikeitusį kreditorių atsakovė buvo informuota tiek registruotu paštu, tiek telefonu. Sutartu laiku (2018 m. sausio 30 d.) atsakovė nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškove neatsiskaitė, nurodė, kad šiuo metu neturi lėšų, tačiau jas renka, prašė palaukti. Vėliau ir iki šios dienos atsakovė į ieškovės skambučius nebeatsiliepė, susidariusio įsiskolinimo nesumokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2019 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės N. P. 31‘800 Eur skolos, 251,04 Eur palūkanų; 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2018-03-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 705 Eur žyminio mokesčio; 48,40 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei į valstybės biudžetą 11,76 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Nustatė, kad 2017 m. sausio 3 d. pasirašytas paprastas neprotestuotinas vekselis 31‘800 Eur sumai, kuriuo N. P. įsipareigojo besąlygiškai sumokėti S. Č., t. y. vekselio turėtojui, 31‘800 Eur sumą iki 2018-01-30. Palūkanos pagal šį vekselį nenumatomos. Vekselyje nurodyta, jog „Laiku nesumokėjus pagrindinės skolos ar jos dalies pagal šį vekselį skolininkas, papildomai prie pagal šį vekselį mokėtinų sumų, Kreditoriui ar kitam Vekselio turėtojui pareikalavus, už kiekvieną uždelstą dieną moka 6 (šešių procentų metinių palūkanų nuo visis negrąžintos sumos bei atlygina visus Kreditoriaus ar kito Vekselio turėtojo dėl tokio uždelsimo patirtus nuostolius“. Atsakovės N. P. 2017-01-03 pasirašytas Neprotestuotinas paprastasis vekselis nebuvo patvirtintas notaro, todėl teismas laikė jį negaliojančiu.
6. Nustatė, kad atsakovei buvo tinkamai pranešta apie S. Č. skolos perleidimą UAB „Legal Balance“, paštu pagal gyvenamąją vietą 2017-12-07 jai įteiktas pranešimas. Ieškovė pateikė duomenis apie tai, jog po pranešimo bendravo su atsakove telefonu apie jos įsipareigojimą, atsakovė pripažino tokio pokalbio buvimą, tuo pačiu pripažindama tokios skolos buvimą bei siekį atsiskaityti.
7. S. Č. parodė, jog jis dirbantis asmuo, važinėja į užsienį, turintis galimybę 25 tūkstančius eurų susitaupyti, tai iš dalies patvirtino ir pateikti S. Č. duomenys iš banko apie gaunamas pajamas. Tai, kad jis pinigus laikė ne banke ir ne savo namuose esminės reikšmės neturi. Pinigų perdavimo faktą patvirtino liudytoja J. T., kuri parodė, jog S. Č. laikė jos namuose pinigus, kuriuos taupė automobiliui įsigyti ir jos buto virtuvėje S. Č. atidavė N. P. 25‘100 Eur. Skolos buvimą netiesiogiai patvirtino ir ieškovės pateikti duomenys atsakovei (pranešimas apie skolos perleidimą, bendravimas su ja telefonu apie skolos Č. grąžinimą).
Šalies argumentai
8. N. P. teigia, jog ji buvo apgauta, pasirašė vekselį tik kaip skolos J. T. garantiją. J. T. tokiu būdu, liepdama pasirašyti vis naujus vekselius, tame tarpe ir kitų asmenų vardu, sukčiavo jos atžvilgiu. Tačiau pateiktame vekselyje nėra jokių duomenų, jog vekseliu garantuojama kažkokios ankstesnės skolos grąžinimas J. T.. Ikiteisminis tyrimas dėl J. T. sukčiavimo yra nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., nenustačius jos veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. N. P. vekselio neginčijo. Į teisėsaugą kreipėsi tik 2018-02-02, kai visi kreditoriai (vekselių turėtojai) pradėjo reikalauti iš jos grąžinti paimtus pinigus.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atsižvelgiant į ieškovės ir trečiojo asmens pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, teismas laikė įrodytu, jog atsakovė N. P. pasiskolino 25‘100 Eur iš S. Č. ir įsipareigojo jam grąžinti 31‘800 Eur sumą iki 2018-01-30, todėl ieškinį tenkino.
10. Teismas nustatė, kad 2017-12-01 S. Č. perleido reikalavimo teisę ieškovei. Ieškovė 2017 m. gruodžio 4 d. išsiuntė N. P. pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo registruotu laišku jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat adresu, kurį N. P. nurodė skolos raštelyje (vekselyje). Pranešimą N. P. gavo 2017-12-07. Tokiu būdu atsakovė buvo tinkamai informuota apie skolos perleidimo faktą, jai buvo pateikta visa reikalinga informacija ir reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijos. Ieškovė tinkamai perėmė S. Č. (pradinio kreditoriaus) teisę reikalauti iš N. P. įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą ir su šia teise susijusias akcesorines teises.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė N. P. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas dėl netinkamo įstatymų taikymo ir įrodymų vertinimo.
13. Nurodo, jog paskolos sutartis (jeigu tokia būtų buvusi) turėjo būti notarinės formos, kadangi paskolos suma viršija 3‘000 Eur ir šis sandoris buvo vykdomas grynais pinigais (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad vekselis negalėjo būti pripažintas paskolos rašteliu, kadangi jis gali atitikti tik paprastą rašytinę, o ne notarinę sutarties formą. Net ir konstatavus, jog jai buvo perduota 25‘100 Eur suma, teismas turėjo pareigą pripažinti sutartį negaliojančia pagal CK 1.93 str. 3 d. ir taikyti restituciją - grąžinti tik tą sumą, kuri buvo perduota (25‘100 Eur), o ne pripažinti paskolos santykius galiojančiais ir priteisti visą prašomą sumą su delspinigiais ir palūkanomis.
14. CK nenumato galimybės kilus ginčui notarinės formos sandorį įrodinėti kitomis priemonėmis (liudytojų parodymais, dokumentais, kitais netiesioginiais įrodymais). Tačiau, šioje byloje ieškovė tokiais įrodymais rėmėsi, o teismas juos pripažino pagrįstais (ginčo vekselį, ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojos J. T. parodymus ir kt.). CK 1.93 str. 4 d. numatyto reikalavimo patvirtinti sandorį ieškovė nepareiškė.
Žemesnės instancijos teismas
15. Mano, kad teismo išvada dėl pinigų perdavimo yra nepagrįsta. Teismas pabrėžė, kad vekselyje nėra jokių duomenų, jog vekseliu garantuojamas kažkokios ankstesnės skolos grąžinimas J. T.. Tačiau, pažymėtina ir tai, kad vekselyje tai pat nėra ir informacijos apie tai, kokio sandorio pagrindu jis išduotas. Taip pat neužfiksuotas pinigų perdavimo faktas. Todėl, ieškovė turėjo pareigą įrodyti pinigų perdavimo faktą. Teismas suteikė pernelyg didelę įrodomąją reikšmę ieškovės telefoniniam pokalbiui su apeliante ir nurodė, neva, tame pokalbyje ji pripažino būtent šią skolą. Atkreipia dėmesį, kad iš pokalbio negalima identifikuoti, apie kokią skolą eina kalba, kadangi nėra nurodomos nei konkrečios sumos, nei pradinis kreditorius. Teigia, kad realiai buvo negrąžinusi skolų J. T. ir V. A., bylinėjosi dėl to, kad negrąžintos skolos, apeliantę suklaidinus, buvo padidintos daug kartų. Kalbėdama su ieškovės atstove net nežinojo apie kurią konkrečią skolą kalbama. Tuo metu jau buvo rengiamas jos skundas teisėsaugos įstaigoms dėl J. T. ir kitų asmenų (tame tarpe, S. Č.) nusikalstamos veikos. Todėl, visai nelogiška būtų buvę jai pripažinti nebūtą skolą S. Č., tuo tarpu, kai rengiamame skunde tokią skolą neigė.
16. Kiekvienas apdairus asmuo, skolindamas tokią didelę pinigų sumą svetimam asmeniui, neabejotinai pasidomėtų tinkamu paskolos įforminimu (šiuo atveju - notarine tvarka), kur būtų nurodytas abejonių nekeliantis pinigų perdavimo faktas, grąžinimo terminai ir neabejotinai – palūkanos, kadangi S. Č. neturėjo jokio pagrindo skolinti jai tokią sumą nemokamai. Tačiau, S. Č. taip nepasielgė. Nelogiška atrodo tai, kad paskolą (ir dar be notaro patvirtinimo) jis suteikė žinodamas, kad ji skolų negrąžina jo tetai J. T.. Pastaroji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad jai negrąžino dar 2012-2013 metais suteiktų paskolų, nors ji prašė. Tuomet ir šios liudytojos elgesys atrodo neracionalus bei neprotingas (ji įkalba sūnėną paskolinti didelę pinigų sumą, nors jai jau eilę metų negrąžina net nedidelės dalies paskolų). Svarbu ir tai, kad S. Č., nesulaukęs tariamos paskolos grąžinimo termino (2018-01-30), neatlikęs jokių veiksmų susigrąžinti tariamą paskolos sumą (net nepaskambinęs), reikalavimo teisę 2017-12-01 perleido ieškovei. Šių aplinkybių teismas neįvertino.
17. Nepagrįsta teismo išvada, kad S. Č. galimybę paskolinti jai 25‘100 Eur iš dalies patvirtina jo pateikti duomenys apie pajamas. Mano, jog šie duomenys nėra pakankami tokią galimybę konstatuoti. 2015 - 2017 metais vidutinis S. Č. atlyginimas sudarė 752 Eur. Ankstesniais laikotarpiais jo pajamos taip pat buvo ne ką didesnės. S. Č. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad turėjo ir perleido nekilnojamą ar kitą turtą, gavo palikimą, dovanų ar pan.
18. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, turėtų būti padarytina išvada, kad paskolos pinigai jai nebuvo realiai perduoti. Mano, kad bylos įrodymų visuma leidžia laikyti pagrįstais jos paaiškinimus apie tai, kad S. Č. vardu išrašytas vekselis tebuvo vienas iš vekselių, kuriuos surašė, būdama suklaidinta J. T. ir kuriuo dirbtinai buvo didinama pirminė skola.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, jog faktą, kad trečiasis asmuo atsakovei suteikė paskolą patvirtina byloje esantis pačios atsakovės pasirašytas visus paprastojo vekselio rekvizitus turintis vekselis, kurio originalas yra pas paskolos davėją. Fakto, kad vekselį pasirašė, atsakovė neginčija, byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė pasirašydama vekselį buvo suklaidinta, buvo verčiama jį pasirašyti ar pan. Neabejotina, kad asmuo, kuris neva tai nėra skolingas, savo ranka nesurašytų ir nepasirašytų, kad yra skolingas tokią didelę pinigų sumą, o taip pat iš anksto neįsipareigotų mokėti palūkanas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą. Dar daugiau, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo atsakovei ir anksčiau skolino pinigų, atsakovė ne pirmą kartą pasirašė vekselį, taigi gerai žinojo, kokios yra tokio dokumento pasekmės.
20. Pažymi, kad iki pat kreipimosi į teismą dienos, atsakovė prievolės atsiskaityti niekada neginčijo ir žadėjo atsiskaityti - ieškovė vos tik perėmus reikalavimo teisę į atsakovę, susisiekė su ja telefonu ir informavo apie pasikeitusį kreditorių. Atsakovė ne tik, kad neginčijo savo prievolės atsiskaityti, tačiau paprašė pranešimą apie pasikeitusį kreditorių kartu su rekvizitais, kur turėtų būti atliktas mokėjimas, atsiųsti jos nauju gyvenamosios vietos adresu. Vėlesnių pokalbių su atsakove metu, pastaroji prievolės atsiskaityti taip pat niekada neginčijo. Atsakovė teigė, kad atsiskaitys laiku (t. y. 2018 m. sausio 30 d.), o jos advokatas šiuo metu tvarko piniginius reikalus. Šią aplinkybę patvirtino ieškovės į bylą pateiktas 2018-01-22 telefoninio pokalbio įrašas, kurio metu atsakovė dar kartą buvo informuota, kad 2018-01-30 sueina terminas mokėjimui pagal vekselį atlikti, kad mokėjimą ji turi atlikti UAB „Legal Balance“, ir pati atsakovė patvirtino, kad mokėjimas bus atliktas laiku.
21. Skunde atsakovė teigia, kad pokalbio su ieškovės darbuotoja metu nežinojo, apie kokią skolą kalbama, tačiau šie argumentai vertintini tik kaip siekis išvengti prievolės. Pirmiausia, atsakovei buvo išsiųsti pranešimai dėl kreditoriaus pasikeitimo ir šiuose pranešimuose buvo aiškiai nurodyta tiek iš kokio asmens perimta reikalavimo teisė, tiek šio įsipareigojimo dydis. Antra, jokių kitų reikalavimo teisių į atsakovę ieškovė neturi, taigi neabejotina, kad telefoninis pokalbis vyko būtent apie 2017-01-03 vekselio apmokėjimą. Kitų pokalbių metu atsakovė taip pat neginčijo, kad yra skolinga.
22. Atsakovė kvestionuoja ir trečiojo asmens galimybes suteikti paskolą, teigdama, jog jų nebūtų pakakę tokiai žymiai paskolai suteikti. Tačiau, kaip teisingai konstatavo teismas, trečiasis asmuo yra dirbantis asmuo, važinėja į užsienį ir turi galimybę susitaupyti minėtą sumą. Šiuo faktu neleidžia abejoti ir trečiojo asmens į bylą pateikti banko sąskaitų išrašai, patvirtinantys, kad trečiasis asmuo be darbo užmokesčio gavo ir dienpinigius.
23. Byloje esančių įrodymų visuma, rašytiniai paaiškinimai ir tarp šalių susiklosčiusi praktika, neabejotinai patvirtina tai, kad trečiasis asmuo atsakovei suteikė paskolą ir atsakovė turi pareigą ją grąžinti. Teismas tinkamai ir visapusiškai vertino byloje esančius įrodymus ir nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, todėl Sprendimo naikinimui nėra jokio pagrindo.
24. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog būtent ieškovė turėjo įrodyti aplinkybę, jog pinigai buvo perduoti atsakovei. Kaip teisingai konstatavo teismas, pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, civilinės bylos Nr. 3K-3-71-421/2019 nutartyje konstatavęs, jog „Tai, kad vekselio gavėjas nepasinaudoja vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę gauti prievolės įvykdymą supaprastinta tvarka, išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo (kreditoriaus) reikalavimo teisės vekselio davėjui (skolininkui). Neapmokėtas vekselis patvirtina vekselio davėjo (skolininko) mokėjimo prievolę, kol ji nėra pasibaigusi bendraisiais prievolių pabaigos pagrindais <...> ieškovui savo reikalavimą pagal vekselį dėl mokėjimo prievolės įvykdymo grindžiant tarp šalių susiklosčiusiais paskolos teisiniais santykiais, o atsakovo pasirašytame vekselyje esant aiškiai išreikštai jo valiai besąlygiškai įvykdyti savo prievolę dėl skolos ieškovui sumokėjimo, būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių iš esmės neegzistuoja ar yra pasibaigę“.
25. Šiuo atveju, nors 2017-01-03 vekselis nebeturi paprastojo vekselio galios, neabejotina, kad atsakovė paskolos nėra grąžinusi. Atsakovė neginčija, kad vekselį pasirašė, pasirašydama 2017-01-03 vekselį ji besąlygiškai įsipareigojo grąžinti jame nurodytą sumą, ieškovei bendraujant su atsakove ji taip pat neginčijo pareigos grąžinti jai suteiktą paskolą. Tuo tarpu duomenų, kad paskola buvo grąžinta ar, kad vekselis pasirašytas apgaule ar priverstinai, byloje nėra. Ieškovė įrodė, jog atsakovei buvo suteikta paskola, tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad šią paskolą yra grąžinusi. Kita vertus, 2017-01-03 vekselį teismui pripažinus negaliojančiu, turėtų būti taikoma restitucija priteisiant iš atsakovės tai, ką ji yra faktiškai gavusi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio argumentais ir išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovės teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
28. Byloje nustatyta, kad N. P. 2017 m. sausio 3 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, kad „<...> N. P., vadinama “Skolininku“ įsipareigoja besąlygiškai sumokėti S. Č. 31‘800 Eur „Kreditoriui“ Vekselio turėtojui skolos sumą 31‘800 Eur iki 2018-01-30“. Vekselyje pažymėta, kad jis neprotestuotinas bei nurodyta sąlyga: „Laiku nesumokėjus pagrindinės skolos ar jos dalies pagal šį vekselį skolininkas, papildomai prie pagal šį vekselį mokėtinų sumų, Kreditoriui ar kitam Vekselio turėtojui pareikalavus, už kiekvieną uždelstą dieną moka 6 (šešių procentų metinių palūkanų nuo visis negrąžintos sumos bei atlygina visus Kreditoriaus ar kito Vekselio turėtojo dėl tokio uždelsimo patirtus nuostolius. Skolininkė N. P. (parašas)“.
29. Trečiasis asmuo S. Č. 2017 m. gruodžio 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido savo reikalavimo teisę į atsakovę N. P. pagal sudarytą 2017 m. sausio 3 d. vekselį ieškovei UAB „Legal Balance“. Ieškovė 2017 m. gruodžio 4 d. pranešė atsakovei apie kreditoriaus pasikeitimą (el. b. 1 t., b. l. 22, 31-34).
30. Įstatymas reglamentuoja, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (CK 1.105 straipsnio 1, 5 dalys). Pagal Įsakomųjų ir privalomųjų vekselių įstatymą (toliau – ĮPVĮ) vekselis yra vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis).
31. Atsakovės N. P. išduotas vekselis turėjo būti patvirtintas notaro, nes jo suma viršija 3‘000 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Taigi, šis dokumentas nepripažįstamas vekseliu, jis nėra vertybinis popierius ir jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos. Tačiau pripažinimas, jog dokumentas, pavadintas paprastuoju vekseliu, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką Tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas skolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu; 2) ar dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-463/2019).
33. Kai sutartyje aiškiai patvirtintas paskolos dalyko perdavimo faktas, šio fakto paneigimas tenka skolininkui, o tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai). Paskolos davėjui to neįrodžius, pripažįstama, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo pinigų, nepriklausomai nuo to, rėmėsi jis pinigų faktiško negavimo aplinkybe kaip savo atsikirtimų pagrindu ar ne. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018).
34. Nagrinėjamu atveju atsakovė N. P. neneigia, kad vekselyje nurodytą pinigų sumą skaičiais ir žodžiu parašė ir pasirašė ji pati. Teigdama, kad pinigų iš S. Č. negavo, ji turi šią aplinkybę įrodyti, tačiau tokių įrodymų teismui atsakovė nepateikė. Trečiasis asmuo S. Č. (buvusi pavardė Ž.) patvirtino, kad N. P. 2016 metais suteikė 6‘000 Eur paskolą ir šią paskolą atsakovė jam grąžino po 6 mėnesių. Kadangi atsakovė paskolą grąžino, jis neabejodamas 2017-01-03 paskolino 25‘100 Eur. Atsakovė įsipareigojo grąžinti 31‘800 Eur, sutikdama už suteiktą paskolą mokėti palūkanas. Pinigų jis turėjo, nes tuo metu dažnai vykdavo dirbti į užsienį. Šiuo metu jis taip pat skolina pinigus, tačiau tai daro per paskolų įmonę.
35. Atsakovė paaiškino, kad nuo 2012 metų paskolas verslui jai suteikdavo J. T. ir V. A., o paskolas įformindavo vekseliu, tačiau vekseliai buvo nuolat perrašinėjami, nurodant vis kitas sumas. Pasirašydama vekselį S. Č., J. T. jai viską diktavo ir sakė, kad tai garantas, užtikrinantis jau esamos skolos grąžinimą, o pinigų iš S. Č. nėra gavusi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė turi aukštąjį išsilavinimą, įkūrė verslą, kuriam bankas suteikė kreditą iki 2031 metų, vekselius pasirašo ne pirmą kartą ir nuo 2012 metų gan dažnai, kritiškai vertina atsakovės paaiškinimus. Svarbu tai, kad pačiame vekselio tekste yra nurodyta, kad skolininkė (N. P.) įsipareigoja sumokėti kreditoriui (S. Č.) skolos sumą. Pagal teksto prasmę, pinigų suma įvardinta kaip esama skola, t. y. nenurodoma, kad pinigai bus perduodami galimai ateityje, kad tai yra buvusi skolų garantas, kaip kad teigia atsakovė.
36. Pažymėtina, jog atsakovė, ieškovei pranešus apie reikalavimo perleidimo sutartį ir pareigą grąžinti skolą, šių aplinkybių neneigė ir neginčijo, žadėdama atsiskaityti. Bendraudama su ieškove telefonu, paprašė atsiųsti jai naujo kreditoriaus rekvizitus, kad galėtų atlikti mokėjimą ir tikino, kad atsiskaitys laiku, kad piniginius reikalus tvarko jos advokatas. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas 2018-01-22 telefoninio pokalbio įrašas.
37. Taigi, atsakovė, žinodama apie pasikeitusi kreditorių, neginčijo S. Č. išduoto vekselio ir paskolos suteikimo fakto, neprašė teismo pripažinti išduotą vekselį negaliojančiu ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė tik 2018-02-02 kreipėsi į teisėsaugos organus, nurodydama, kad J. T. galimai sukčiauja. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-sis skyrius 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 152-164). Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, prokuratūra padarė išvadą, kad N. P. argumentai, jog: dėl sunkios finansinės padėties ir pasinaudojus jos pasitikėjimu, ji buvo įtraukta į nepalankius skolinius santykius, kurie buvo įforminami paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais, kad nesuprato jog įsitraukia į nenaudingą sandorį, yra nepagrįsti. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad nėra padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat buvo nustatyta, kad atsakovė yra verslininkė, kad pati surado asmenis, kurie galės suteikti jai paskolas, kad paskoliniai santykiai tęsiasi nuo 2012 metų, kad atsakovė turėjo galimybę kreiptis į teismą ir ginčyti sudarytus sandorius civilinio proceso tvarka bei kitais būdais ginti savo teises.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pateiktus įrodymus bei pirmiau nurodytas aplinkybes, atsakovės argumentus, jog, pasirašydama vekselį S. Č. buvo suklaidinta ir pinigų negavo, kad ginčo vekselis dėl formos trūkumų negali būti prilygintas ir paskolos rašteliui, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Kaip jau minėta, atsakovė turėdama aukštąjį išsilavinimą, būdama verslininke, turėdama patirties skoliniuose santykiuose, nes pasirašė ne vieną vekselį, negalėjo klaidingai suprasti, ar visiškai nesuprasti savo ranka parašyto paprasto teksto. Vekselį atsakovė surašė savo valia, niekieno neverčiama. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pateiktame vekselyje nėra jokio įrašo apie tai, kad juo garantuojami kiti paskoliniai santykiai. Priešingai, vekselyje atsakovė savo ranka įrašė, jog įsipareigoja besąlygiškai grąžinti S. Č. 31‘800 Eur iki 2018-01-30. Šių aplinkybių apeliantė neneigė ir neginčijo.
40. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs trečiojo asmens S. Č. paaiškinimus, įvertinęs jo pateiktus duomenis apie gaunamas ir turėtas pajamas, neturi pagrindo abejoti jo paaiškinimais apie turėtas santaupas ir pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šių aplinkybių.
41. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
42. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurais sudaro 7 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 7 Eur (septynis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.