Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2014 m. vasario 12 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir S. V. skundas netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Analizės ir administracinės veiklos grupės specialistės Astos Končienės 2014 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. V. nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 31 d., apie 17.41 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklą 204 „Stop“, pastatytą prieš geležinkelio pervažą, t. y. geležinkelio pervažą pravažiavo nesustojęs. S. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 175 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnyje. Jam skirta 800 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams.

Apelianto nuomone, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas (1. e. viršininko pareigas) nesuvokė, kad toks administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame prirašyta neteisingų duomenų, yra negaliojantis (akivaizdu, kad Telšių apskrities policijai tokie dokumentai, protokolai, kuriuose vienoje eilutėje parašyta viena pavardė, kitoje eilutėje kita, tokie dokumentai, protokolai, kuriuose vienoje eilutėje įrašyti vieno automobilio duomenys, kitoje eilutėje įrašyti kito automobilio duomenys, yra įprastas dalykas; turėdami tokį „dokumentą“ apkaltina nekaltus žmonės žinodami, kad Lietuvos Respublikoje žmonės neturi kur skųstis). Kad galėtų administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame prirašyta neteisingų duomenų, pripažinti galiojančiu ir jį apkaltinti įstatymo pažeidimu, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, gerai žinodamas teismų neteisingumą (teismais pasitiki 21 % , nepasitiki 37 % Lietuvos Respublikos gyventojų) bei tai, kad policininkai V. Povilaitis ir L. Lenkauskas nesakys priežasčių, dėl ko padarė tiek daug klaidų, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą bei apkaltino jį nesustojus prie „Stop“ ženklo. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus policininkai jam surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą turėjo pripažinti negaliojančiu ir nekelti jo į viešumą, kad neparodytų visuomenei, jog remdamiesi dokumentais, kuriuose prirašyta neteisingų duomenų, skiria žmonėms baudas.

Be to, pasak apelianto, policininkai V. Povilaitis ir L. Lenkauskas savo tarnybiniuose pranešimuose melagingai nurodė, jog jis juos išvadino melagiais ir banditais. Teismo metu V. Povilaitis sakė pokalbį policijos automobilyje įrašė mobiliajame telefone ir jis dabar gali įrodyti, jog jis juos išvadino melagiais ir banditais. Jam paprašius pateikti šį garso įrašą, jis atsisakė tai padaryti. Apeliantas teigia, kad jis jų asmeniškai melagiais ir banditais nevadino, žodžio „banditai“ visai nevartojo. Vartojo tokius pasakymus kaip „policininkų melavimas teisme“, „policininkų chuliganizmas“.

Pasak apelianto, teisėja V. Liauzginienė priimta nutartimi parodė, kad ji yra neteisinga ir šališka, parodė, kad ji nėra nepriklausoma, nes nesilaikydama įstatymų gina vadinamų teisėtvarkininkų sistemą. Nutartyje, pažeisdama įstatymus teisėja nuslėpė daugybę faktų, parašydama tik tai, kas pagal ją galbūt pateisina policininkų skirtą baudą.

Nutartyje nurodoma, jog „administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina, kad policijos pareigūnai nepagrįstai nurodo esą jis nebuvo sustojęs prie „Stop“ ženklo, abejoja policijos pareigūnų psichikos būsena, jų kompetencija ir gebėjimu tinkamai atlikti savo pareigas, tačiau tokie S. V. teiginiai yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija“. Mano, kad teismas neįrašydamas, nuslėpdamas daugybę faktų užėmė neteisėtai pripažino šį administracinio teisės pažeidimo protokolą galiojančiu, taip jį apiplėšdama ir apgindama vadinamų teisėtvarkininkų „sistemą“.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328-329). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad surašant 2014 m. sausio 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytos techninės klaidos, nurodant S. V. vairuoto automobilio duomenis. Teismas pažymi, kad pirmiau išdėstyta teismų praktika galimybę surašyti naują administracinio teisės pažeidimo protokolą suteikia teisę tik institucijai surašiusiai protokolą, kuriame buvo padarytos klaidos, ir tokiu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimo nereikia. Protokole padarytos techninės klaidos buvo ištaisytos remiantis visuma byloje nustatytų aplinkybių, t. y. policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, administracinio teisės pažeidimų protokole, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše ir kituose byloje esančiais dokumentais nustatytomis aplinkybėmis.

Teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priimant sprendimą teismas remiasi tik byloje surinktais duomenimis, ir neturi pagrindo remtis ar vadovautis visuomenės nuomonės apklausų ar kitokių tyrimų, kurių nenumato proceso įstatymai, duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad S. V. padarė jam inkriminuotą ATPK 125 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų V. Povilaičio ir L. Lenkausko tarnybiniai pranešimai; apylinkės teismo posėdžių metu kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų V. Povilaičio, L. Lenkausko, A. Končienės duoti parodymai, ir kiti administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai.

Policijos pareigūnas, liudytojas V. Povilaitis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad apie 30–40 m nuo pervažos yra keliukas, kuriame pasistatė automobilį ir tvarkė dokumentus, eismas buvo nedidelis. Buvo tamsus paros metas, pervaža ir ženklai apšviesti, todėl matėsi labai gerai. Netrukus pastebėjo, kaip automobilis pristabdė prieš pervažą, važiavo apie 20 km per valandą greičiu, tačiau nesustojo prie pervažos, todėl šį automobilį prisivijo ir sustabdė maždaug už 300 m, nes automobilis iš karto nestojo. Taip pat paaiškino, kad klaida protokole atsirado dėl to, kad nurodant automobilio valstybinį numerį jį neteisingai įvedė į sistemą. S. V. pradžioje elgėsi ramiai, vėliau pradėjo karščiuotis, šaukti, buvo nusiteikęs prieš juos. Policijos pareigūnas liudytojas L. Lenkauskas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2014 m. sausio 31 d., apie 18 val., pagal užduotį stebėjo pervažą, esančią (duomenys neskelbtini). Stebėti buvo patogu, pervaža ir ženklai apšviesti, todėl matėsi gerai. Eismas tuo metu buvo neintensyvus. Pastebėjo automobilį, kuris prieš pervažą pristabdė, tačiau nesustojo, važiavo apie 30 km per valandą greičiu ir pervažiavo pervažą. Tada įsijungė švyturėlius ir prisivijo automobilį. Automobilį „Renault Megane Scenic“ sustabdė už maždaug už 100 m, nes vairuotojas gal nesuprato, kad yra stabdomas. S. V. kalbėjo pakeltu tonu, su pažeidimu nesutiko, elgėsi aktyviai ir agresyviai. Grįžę į komisariatą pastebėjo, kad surašant protokolą kolega padarė klaidą nurodydamas automobilio valstybinį numerį, dėl to sistema pateikė kito automobilio duomenis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų, apylinkės teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kaip liudytojų apklaustų V. Povilaičio ir L. Lenkausko duotais parodymais, kuriais jie patvirtino 2014 m. sausio 31 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, taip pat kitais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes. Apelianto nurodyti liudytojų V. Povilaičio ir L. Lenkausko parodymų prieštaravimai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo minėtų liudytojų parodymų laikyti nepagrįstais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai V. Povilaitis ir L. Lenkauskas būtų suinteresuoti siekti nepagrįstai apkalbėti ir nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats S. V.. Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų V. Povilaičio ir L. Lenkausko, vykdžiusių savo tarnybines pareigas, psichine būkle, taip pat neabejoja tuo, kad protokole padarytas klaidas lėmė neteisingo automobilio numerio nurodymas, t. y. techninė klaida. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad S. V. nurodė, jog jis kreipsis į viršininką, išvadino policijos pareigūnus melagiais ir banditais, iš dalies patvirtina apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad jis kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką, kad policijos pareigūnus vadina chuliganais.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad protokole yra nurodytas bylos nagrinėjimo laikas ir vieta: 2014 m. vasario 12 d. 10.00 val., K. Mindaugo g. 1-239, Telšiai. Tai, kad laikiname leidime nurodyta, jog S. V. į policijos įstaigą turi atvykti 2014 m. sausio 31 d. 10.00 val., laikytina technine klaida, tačiau ši klaida nelaikytina esmine, turėjusia didelės reikšmės S. V. patraukti administracinėn atsakomybėn.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, buvo objektyviai ar subjektyviai šališkas. Tai, kad teismas byloje surinktus duomenis įvertino kitaip, nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

ATPK 125 straipsnyje numatyta, jog važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, kad nėra S. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad praeityje S. V. daug kartų baustas už įvairius administracinius teisės pažeidimus, kad jo padarytas pažeidimas sukėlė didelį pavojų jo paties ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta ir ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. balandžio 24 d. nutartį S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai paliko nepakeistą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Analizės ir administracinės veiklos grupės specialistės Astos Končienės 2014 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl skundžiamos nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.