Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1939-123/2012

NUTARTIS

2012 m. spalio 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi įkeisto daikto savininkės L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkas ir įkeisto daikto savininkas G. S., įkeisto daikto savininkė L. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-06-18 teisme gautas kreditoriaus AB SEB bankas pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodyta, kad bankas pagal 2007-01-23 kredito sutartį Nr. 0460718090337-57 (su vėlesniais pakeitimais) suteikė skolininkui kreditą. Kreditorius AB SEB bankas nurodo, kad sutartis su kredito gavėju (skolininku) yra nutraukta, nes skolininkas nevykdė prievolių pagal kredito sutartį, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistą daiktą. Nurodo, kad skolininko skola AB SEB bankui yra 834 983,13 Lt ir 142 Lt kreditoriaus sumokėtas žyminis mokestis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teismui pateiktas G. S. ir L. S. parengtas atskirasis skundas yra pasirašytas tik L. S., todėl teismas laiko, kad atskirasis skundas paduotas įkeisto turto savininkės L. S. (CPK 111 str. 2 d. 7 p.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad AB SEB bankas ir skolininkas G. S. 2007-01-23 sudarė kredito sutartį Nr. 0460718090337-57 (su vėlesniais pakeitimais). Sutartis su kredito gavėju (skolininku) yra nutraukta vienašališkai, nes skolininkas nevykdė prievolių pagal kredito sutartį. Pagal hipotekos lakštą Nr. 03/1/2007/0011070 užtikrinant skolininkui suteikto 800 000 Lt dydžio kredito grąžinimą bankui, buvo įkeistas skolininkui ir įkeisto turto savininkei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis daiktas. Kadangi skolininkas nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje – kredito sutartyje nurodytu laiku negrąžino kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį ir jo prašymu buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.

Vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) (CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą.

Pagal CPK 558 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus kreipimąsi, areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.

Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamoje byloje kreditas skolininkui suteiktas žemės sklypo pirkimui ir statybai. Šie kreditavimo sutarties duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarp skolininko ir banko buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Nustatyta, kad kredito sutartį bankas vienašališkai nutraukė skolininkui negrąžinus 2 420,10 Lt kredito dalies pagal paskolos grąžinimo grafiką ir nesumokėjus 19 226,18 Lt palūkanų (b. l. 22) pagal kredito sutarties 5.2 p. (banko reikalavimu). Nustatyta, kad skolininkas nevykdė prievolės bankui pagal grafiką grąžinti kreditą ir mokėti paskaičiuotas palūkanas, skolininko pradelsti mokėjimai tęsėsi nuo 2009-11-23 (b. l. 22), ir tai galima laikyti esminiu sutarties pažeidimu. Be to, įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). Apie netinkamą kredito sutarties vykdymą skolininkas ir įkeisto daikto savininkė buvo informuoti 2010-04-27, kredito sutartis nutraukta 2010-10-11 (b. l. 21, 22). Taigi skolininkui ir įkeisto turto savininkei buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti. Esant nurodytoms aplinkybėms matyti, kad sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos, nėra pagrindo teigti, kad sutarties nutraukimas skolininkams nevykdant kredito sutarties iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 ir 2 d.), todėl prižinti sutarties sąlygų negaliojančiomis ab initio nėra pagrindo (CK 6.188 str. 7 d.).

Skolininkai tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007-01-23 kredito sutartį su vėlesniais sutarties pakeitimais ir papildymais, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ši aplinkybė ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankama prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą, priimti nutartį areštuoti įkeistą daiktą bei raštu įspėti skolininką ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.

Apeliantė nurodo, kad jokio pranešimo ar rašto dėl kredito sutarties nutraukimo negavo, skolininkas ir įkeisto turto savininkė nebuvo informuoti apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą. Nustatyta, kad 2010-04-27 įspėjimas ir 2010-10-11 pranešimas apie kredito sutarties nutraukimą G. S. ir L. S. siųsti registruotu laišku jų gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 46), tačiau procesiniai dokumentai neįteikti skolininkui ir įkeisto turto savininkei jų neatsiėmus (b. l. 47). Apeliantė atskirajame skunde nepateikia įrodymų, kad jos ir skolininko gyvenamoji vieta būtų pasikeitusi ar korespondencijos neatsiėmimą būtų lėmusios kitos objektyvios priežastys. Be to, CK 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas raštu pranešti kitai sandorio šaliai, savo kreditoriams apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Kaip matyti iš skolininko bankui 2009-04-15 pateikto prašymo dėl kredito įmokų atidėjimo, skolininkas nurodė, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 45), būtent šiuo adresu kreditorius ir siuntė nurodytus dokumentus skolininkui ir jo sutuoktinei. Bankas ir skolininkas pasirašydamas kredito sutartį nustatė ir susitarė dėl galimybių vienašališkai nutraukti kredito sutartį, taip pat numatė tvarką dėl korespondencijos (raštų ar pranešimų apie sutarties nutraukimą) siuntimo ir gavimo. Kredito sutarties 12 p. numato, kad laikoma, jog paskutiniu bankui žinomu kredito gavėjo adresu paštu išsiųstus dokumentus kredito gavėjas gavo trečią darbo dieną, einančią po tos dienos, kai bankas kredito gavėjui siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugas teikiančiai įmonei (b. l. 13). Todėl laikytina, kad 2010-04-27 įspėjimas ir 2010-10-11 pranešimas apie kredito sutarties nutraukimą G. S. ir L. S. įteikti tinkamai ir laiku (CK 6.218 str. 1 d.).

Byloje nėra duomenų, kad skolininko ir įkeisto turto savininkės įsipareigojimai bankui būtų įvykdyti, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių kredito pagal sutartį grąžinimo terminų, todėl teismas konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui ir įkeisto turto savininkei, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-17 nutartį nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.