- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-06
- Bylos Nr.
- eI-319-320/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00055-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Rokiškio skyriaus, S. B., V. J.
- Advokatai
- Valda Grigonytė
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir DalytėsZlatkuvienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Rokiškio skyriaus, atstovei R. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjoE. Č. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Rokiškio skyriaus, S. B., V. J.dėl įstatymu nustatytų praleistų terminų atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašymu kreipėsi į administracinį teismą, prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus pateikti prašymą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus, siekiantatkurti nuosavybės teises į jo motinos B. S.-Č. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą. Pareiškime nurodė bei teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad pareiškėjo motina B. S.-Č., mirusi (duomenys neskelbtini), iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 19.60 ha žemės sklypą Rokiškio r., Obelių valsčiuje, Stočkų k., kurį 1905 metais paveldėjo pagal įstatymą po savo tėvo V.S. mirties. 1945 metais B.Č.7 ha dalį jai nuosavybės teise priklausiusios žemės žodinės panaudos sutartimi perdavė naudotis savo sesers vyrui A. T. B.Č., įgijusitik pradinį išsilavinimą ir neturėdama teisinio išsilavinimo, apie teisę kreiptis prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo sužinojo tik 2000 metais. Ji, lydima sūnaus A. A. Č., bandė ieškoti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų archyvuose, kreipėsi į atitinkamas institucijas, siekė susigrąžinti jai priklausančią žemę, tačiau nespėjo susitvarkyti dokumentų. 2007 m. mirė ir A.A.Č.. Kiek yra žinoma, pareiškėjo mirusio brolio sūnus, sirgdamas depresija ir būdamas neblaivus, visus po tėvo mirties jo žinioje turėtus žemės nuosavybės dokumentus sunaikino. Pats pareiškėjas nuo 1999 metų iki 2011 metų gyveno Jungtinėse Amerikos valstijose (toliau- ir JAV) ir tik sugrįžęs į Lietuvą sužinojo, jog motina nesusitvarkiusi dokumentų nuosavybės teisėms atkurti. Jis kreipėsi į archyvus, tačiau susirgo. Sveikatai pagerėjus, pareiškėjas vėl ėmė rūpintis nuosavybės teisių atkūrimo klausimais.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT), atstovaujamaRokiškio skyriaus, su pareiškėjo prašymu nesutinka. Atsiliepime teismui nurodėir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo atveju svarbu nustatyti, ar asmuo, prašantis atnaujinti terminą, pateko į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnyje išvardintų asmenų ratą. Tik nustačius, kad asmuo iki 2001-12-31 pateko į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje išvardintų asmenų ratą ir pagal įstatymą įgijo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, gali būti vertinamos pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys. Pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą galėjo jo motina- buvusi žemės savininkė, kuri mirė 2002 metais, o pareiškėjas negalėjo patekti į Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje išvardintų asmenų ratą. Be to, NŽT Rokiškio skyriujeyra užvesta nuosavybės teisių atkūrimo byla pagal N. V. B. 1992-04-22 prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko A. T. nuosavybės teisėmis valdytą 7 ha ploto žemę, esančią Rokiškio apskrityje, Obelių valsčiuje, Stočkų k., kurią, pasak pretendentės, A. T. perleido B. S.-Č. iš savo turėtos 19,60 ha žemės. Toje nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateikti giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantys dokumentai, kai kurie nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. N. V. B. buvo raštu informuota, kad jos pateikti dokumentai nėra pakankami nuosavybės teisei įrodyti, pasiūlyta kreiptis į teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nuosavybės teisės pagal jos prašymą iki šiol neatkurtos. Tokiu būdu pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į tą pačią žemę, į kurią prašymą atkurti nuosavybės teises yra pateikusi N. V. B.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. B.su skundu iš esmės sutinka. Savo atsiliepime teismui nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ji neprieštarauja dėl pareiškėjo pateikto prašymo atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus, palieka tai spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad klausimas dėl to, ar visas 19,60 ha žemės plotas žemės nacionalizavimo dieną priklausė B. S.-Č., ar dalį žemės ji buvo perleidusi A. T., nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nurodė, kad šiuo metu ji siekia gauti A. T. nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Savo atsiliepimu teismui pareiškėjo E.Č. pareiškimą palieka spręsti teismui nuožiūra, atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas neteisingai nurodo, jog jo motina 7 ha žemės A. T. perleido tik 1945 metais. Ši žemė A.T. buvo perleista apie 1938-1939 metus.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Byloje sprendžiamas praleistų įstatymo nustatytų terminų prašymui atkurti nuosavybės teises paduotibei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo klausimas. Lietuvos Respublikoje vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, teisės aktais buvo įtvirtinta ne absoliuti, o ribota restitucija, kurios tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Nuosavybės teisės atkuriamos ne visiems asmenims, bet Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie yra išvardinti Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje ir kurie prašymus atkurti nuosavybės teises padavė iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų pasibaigimo.Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatė galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003-12-31 (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Nuo 2004-10-26 galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490) nuostatos numato galimybę atnaujinti praleistus šiame straipsnyje nustatytus terminus, jeigu teismas pripažįsta svarbiomis jų praleidimo priežastis.
Pažymėtina, kad tiek iki Atkūrimo įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo galutinio termino (2001 m. gruodžio 31 d.) galiojusio, tiek šiuo metu galiojančio Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta turto savininko prioritetinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktus, ši turto savininko teisė, savininkui mirus, pereina įstatyme išvardintiems turto savininko įpėdiniams, jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas ir formuodamas šių įstatymo nuostatų taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo13 straipsnio 1 dalis), yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose išvardytiems asmenims nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik tuo atveju, kai buvęs turto savininkas yra miręs, nuosekliai laikantis aptariamo straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyto eiliškumo, t. y. kiekvienas šios dalies punktas yra taikomas iš eilės ir tik nustačius, kad nėra pagrindo taikyti iš eilės pirmesnius punktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymą riboja Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir kitiems dokumentams paduoti. Pagal suformuotą nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, jeigu asmuo, kuris pagal giminystės ryšį su nekilnojamojo turto savininku šiuo metu atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas, tačiau jeigu šios įstatymo normos taikymui juridinę reikšmę turintis faktas (mirusio turto savininko mirtis) įvyko pasibaigus įstatymu nustatytam prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminui (po 2001 m. gruodžio 31 d.), toks asmuo nebeįgyja savarankiškos subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisės į savininko nekilnojamojo turto dalį – jis tik gali Atkūrimo įstatymo straipsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis pasinaudoti mirusio turto savininko įpėdinio teise pretenduoti į nuosavybės teisės atkūrimą mirusiojo vardu ir perdavimą įpėdiniui, jeigu mirusio turto savininkas iki įstatyme nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.) buvo padavęs prašymą atkurti nuosavybės teises (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-663-492/2017, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1617/2010, 2010 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-87/2010, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1455/2009,2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A261-917/2009, 2008 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-881/2008, 2007 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-912/2007 ir kt.).
Taigi atsižvelgiant į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo minėtose bylose suformuotą praktiką, yra svarbu nustatyti, ar asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl praleistų terminų pateikti prašymą ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) įgijo subjektinę teisę pagal Atkūrimo įstatymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį savininko nekilnojamąjį turtą, t.y., ar prašymą dėl šio termino atnaujinimo pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą iki įstatymu nustatyto termino, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, kurį nustato Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1– 5 punktai (2006 m. vasario 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-781/2006, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-409/2010). Praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas situacijai, kai teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado ne šio termino eigoje, o jam pasibaigus.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas E. Č. prašo atnaujinti Atkūrimo įstatymo nustatytus praleistus terminus pateikti prašymui bei dokumentams, siekdamas atkurti nuosavybės teises į savo motinos B. Č. nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo valdytą žemę. Byloje pateiktas B. Č. mirties liudijimas patvirtina, kad ji mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, iki įstatymu nustatyto prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) pati turto savininkė buvo gyva ir tik ji, pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, turėjo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises į savo pačios turėtą žemę, tačiau šia teise nepasinaudojo, prašymo atkurti jai nuosavybės teises iki nurodyto termino nepateikė. Esant gyvai turto savininkei iki (duomenys neskelbtini), jos sūnus E.Č. iki minėtos datos neįgijo teisės atkurti nuosavybės teises į B. Č.iki nacionalizacijos turėtą išlikusį nekilnojamąjį turtą. Nustačius aplinkybę, jog atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus prašo asmuo, kuris iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo įgijęs subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nėra pagrindo nagrinėti terminų atnaujinimo klausimą, pareiškėjo teikti argumentai dėl termino praleidimo priežasčių nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi.
Dėl išvardintų motyvų pareiškėjo prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
E. Č. prašymą atnaujinti terminą pateikti prašymui bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į jo motinos B. Č.iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.