Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2A-1299-459/2016

2016 m. spalio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Žardės būstas“ ieškinį atsakovei D. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 293,96 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė nemokėjo įmokų už administravimo bei eksploatavimo darbus bei namo komunalinių mokesčių, todėl susidarė įsiskolinimas. Atsakovė namo gyventojų susirinkimuose nesilankė, gyventojų susirinkimų protokolų, su kurias nesutiko, neskundė, nors tokia teisė jai buvo suteikta įstatymuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Atsakovė pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Visi apeliacinio skundo argumentai, skundo pagrindas ir reikalavimas yra aiškūs, bylos šalys ir liudytojai buvo apklausti posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, taigi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmestinas.Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujų įrodymų, prašo juos priimti. Atsakovės pateiktus įrodymus sudaro: jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo išrašytos sąskaitos, po sprendimo priėmimo atsakovės rašyti paklausimai ieškovei ir ieškovės atsakymai į juos, durų nuotraukos. Visus šiuos naujus įrodymus atsisakytina priimti: jie neturi ryšio su nagrinėjama byla ir negali būti vertinami revizuojant pirmosios instancijos teismo sprendimą; kaip minėta, daugelis jų surašyti jau po sprendimo priėmimo; be to, atsakovė nepagrindė būtinybės pateikti šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismui ir nenurodė, kokias būtent reikšmingas bylai aplinkybes jie pagrindžia. Iš naujų dokumentų priimtinas tik nutarimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atsakovei suteikimo.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB „Žardės būstas” teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Iš skolų valdymo ataskaitos išrašo matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei, skola nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 30 d. už atsakovei suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas iš viso sudaro 293,96 Eur. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2-osios laiptinės butų savininkų susirikimo, įvykusio 2014-02-03, protokolo duomenimis, butų savininkai 14 balsų „už“ pritarė siūlymui sumontuoti 2-ojoje laiptinėje metalines rūsio ir paradines duris su telefonizuotu užraktu, mokestį skaičiuoti pagal butų laiptinėje skaičių. Darbus atliko UAB „Digitalas“. Atliktų darbų akte nurodyta, kad darbų kaina sudaro 1268,53 Eur (4380,00 Lt). Namų, esančių (duomenys neskelbtini), gyventojai pateikė UAB „Žardės būstas“ prašymą apgenėti medžius, esančius namų vidiniame kieme (guobą ir šermukšnį), kadangi medžiai užstoja saulę, o žydėjimo laikotarpiu skraidantys pūkai kelia alergiją. UAB „Klaipėdos želdiniai“ atliktų darbų akte matyti, jog už nugenėtą guobą bei nukirstą šermukšnį apskaičiuota 154,21 Eur, darbai atlikti 2015 metų kovo mėnesį. Taip pat namo 2-ojoje laiptinėje pakeisti langai, darbus atliko UAB „KE langai“, darbų sąmata 16-30 butams sudaro 1636,34 Eur. Name, esančiame Taikos pr. 121, buvo atlikti namo vidaus sistemų tvarkymo ir kiti darbai, remontuotas stogas, išvalytas rūsys, atliktas kanalizacijos vamzdynų remontas. Atsakovei tenkančias išlaidas sudaro 38,95 Eur - administravimo paslaugos, 19,55 Eur - namo priežiūros ir eksploatavimo išlaidos, 88,55 Eur - durų keitimo kaina, 15,59 Eur - kanalizacijos tinklų vamzdyno remontas, 151,80 - šildymo mazgo remontas, 0,28 - elektros remonto darbai, 0,73 Eur - šilumos mazgo ventilių keitimas, 0,34 Eur - elektros atstatymo darbai, 34,05 - šilumos mazgo priežiūra, 36,57 Eur - laiptinių valymas. Atsakovei atlikus mokėjimus laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio buvo padengtas likęs įsiskolinimas, nesumokėta atsakovės skolos dalis sudaro 293,96 Eur. Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d.). Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog bendrąją dalinę daugiabučio namo savininkų nuosavybę (bendrojo naudojimo objektus) sudaro: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose. Taigi akivaizdu, jog pagal teisės aktų nuostatas balkonai priskirtini prie namo bendrojo naudojimo objektų, todėl visi namo savininkai privalo prisidėti prie pagrindinių namo konstrukcijų (šiuo atveju balkonų) išlaikymo bei tvarkymo.Kaip jau minėta, pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendros taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo; 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl išlaidų namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimo išlaidų atlyginimo. Atsakovė nesutinka su konkrečiais ieškovės atliktais darbais - medžių genėjimu bei laiptinės ir rūsio metalinių durų įstatymu namo 2-ojoje laiptinėje, kurioje yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas.Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismo procesinis sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka įstatyme nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino su atsakovės nurodomais argumentais susijusius įrodymus. 2014-11-03 namo bendrasavininkiai pateikė prašymą apgenėti namo vidiniame kieme augančius medžius – šermukšnį ir guobą. 2014 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyrius išdavė ieškovei leidimą guobai ir šermukšniui genėti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Darbus atliko UAB „Klaipėdos želdiniai“. Vykdant leidime nurodytus darbus, šermukšnis per klaidą buvo ne apgenėtas, o nukirstas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, mokestis už ieškovės neteisėtą nukirstą medį buvo perskaičiuotas ir pašalintas iš sąskaitos už suteiktas paslaugas (sąskaita serija Nr. ŽRB150029962). Kiti medžių genėjimo darbai atlikti gyventojų prašymu ir leidimo pagrindu, todėl ieškovės reikalavimas atsiskaityti už atliktus aplinkos tvarkymo darbus ir visiškai pagrįstas.Atsakovė taip pat ginčijo mokesčių už durų keitimo darbus pagrįstumą, motyvuodama iš esmės tuo, jog nedavė jiems sutikimo ir jokio gyventojų susirinkimo šiuo klausimu nevyko. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį atsakovės argumentą atmetė kaip visiškai nepagrįstą. Siekiant gyventojų pritarimo nurodytiems darbams atlikti, ieškovės iniciatyva buvo organizuotas namo 2-osios laiptinės gyventojų susirinkimas. Iš į bylą pateikto 2014-02-03 daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės Nr. II butų savininkų susirinkimo protokolo Nr. ŽRB-SP-14-070 matyti, jog dauguma gyventojų pritarė laiptinės metalinių durų ir paradinių durų su telefonspyne įrengimui. Darbus gyventojų pasirinkimu atliko UAB „Digitalas“. Bendra jų kaina yra 1268,53 Eur. To paties gyventojų susirinkimo metu buvo nutarta darbų sąmatos kainą paskirstyti laiptinės butų gyventojams, išdėstant mokėjimą šešiems mėnesiams. Toks sprendimų priėmimo būdas yra grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Atsakovė nurodyto sprendimo neginčijo. Patikimų savo teiginio, jog susirinkimas iš tiesų nevyko, įrodymų ji nepateikė. Todėl toks daugumos sprendimas saisto ir atsakovę ir ji privalo sumokėti jai tenkančią dalį išlaidų, susijusių su namo priežiūros ir tvarkymo darbais. Ieškovės reikalaujama skola už minėtus darbus buvo apskaičiuota skolų valdymo ataskaitos išraše bei mėnesio sąskaitose už suteiktas paslaugas, todėl atsakovė privalėjo išlaidas atlyginti.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės su namo administravimo išlaidomis susijusią skolą.Atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog nėra aišku, kodėl skola susidarė būtent ieškovės nurodytu skolos laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai ištyrė su šiais atsakovės argumentais susijusius įrodymus. Ieškovės reikalaujamas priteisti įsiskolinimas apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 30 d. 2015-10-22 ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog dengiamas skolų valdymo ataskaitos 2014-03 laukelio likutis periodo pradžiai, t. y. seniausia skola. Atsakovė teismui pateikė paslaugų apmokėjimo kvitus nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio, iš kurių matyti, jog atsakovė moka einamojo mėnesio įmokas, tačiau nėra padengtos ankstesnės skolos, kurių mokėjimo terminai suėję. Taigi atsakovės teiginiai, jog skolos nėra, nepagrįsti.Civilinio kodekso 6.55 straipsnyje yra reglamentuojamas prievolių, kurių terminai suėję, vykdymo eiliškumas. Jame numatyta, jog, kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Jeigu visų skolų grąžinimas užtikrintas, laikoma, kad grąžinta labiausiai skolininko teises varžanti skola, o jeigu visos skolos vienodai varžo - seniausia skola (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-680/2006). Atsakovės mokėjimai, atlikti laikotarpiu nuo 2014-03 iki 2015-05, buvo įskaityti už ankstesnes atsakovės skolas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog šalys būtų sutarę dėl kitokios įsipareigojimų vykdymo tvarkos ir laiko, taip pat įrodymų, patvirtinančių prievolių atsiradimo momentą, jų įvykdymo sąlygas. Atsakovė savo teiginiams, jog nėra jokių senesnių skolų, pagrįsti prašė prijungti prie šios bylos civilinę bylą Nr. 2-2474/2013. Teigia, jog toje byloje iš jos buvo priteista skola, sprendimą byloje ji įvykdė, todėl, atsakovės teigimu, jokios ankstesnės skolos nėra. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti šį atsakovės prašymą, todėl kolegija neturi pagrindo vertinti nurodytos bylos duomenų, taip pat dėl šios priežasties atmeta atsakovės prašymą prijungti nurodytą bylą. Taigi ieškovės reikalavimas priteisti 293,96 Eur skolą vertintinas kaip visiškai pagrįstas.Atsakovė taip pat ciniška laiko teismo sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovei priteista 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kolegija pažymi, jog Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, esant ieškovės prašymui ir vadovaudamasis nurodyta teisės norma, ieškovės reikalavimą priteisti procesines palūkanas tenkino. Atsakovė nenurodo jokių tinkamų šios įstatyminės normos netaikymo pagrindų, todėl ši teismo sprendimo dalis vertintina kaip teisėta ir pagrįsta.Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip deklaratyvios, įrodymais nepagrįstais prielaidos, neturinčios esminės reikšmės vertinant ieškovės pateikto reikalavimo teisinį ir faktinį pagrindą.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atsakovė pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-09-14 nutarimą skirti jai antrinę teisinę pagalbą, apmokant 50 proc. pagalbos išlaidų. Nors šis nutarimas priimtas jau po apeliacinio skundo pateikimo, kolegijos nuomone, būtų teisinga, protinga ir sąžininga nutarimo pagrindu grąžinti atsakovei 50 proc. už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio – 7,50 Eur (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei D. K. iš valstybės biudžeto grąžinti 7,50 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.