Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-10-21 · Administracinė byla Nr. I1-7051-402/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-10-21Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-21
Bylos Nr.
I1-7051-402/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01815-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Natalja Zelionkienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-7051-402/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01815-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 21 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjui A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. (toliau tekste – pareiškėjas) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-3) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, 16 būryje laikotarpiu nuo 2020-02-01 iki 2020-07-01 neužtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Pažymi, kad tualete nėra durelių ir pareiškėjas, sergantis hemorojumi, negali prie kitų apsitvarkyti, nes smarkiai kraujuoja. Teigė, kad nebuvo įrengtas pakankamas skaičius sanitarinių įrenginių. Sanitariniame mazge nėra tinkamos ventiliacijos, vamzdžiai surūdiję, nehigieniška. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjas kiekvieną dieną kankinosi, jautė fizinį skausmą, didelę dvasinę kančią, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovės atstovo 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime (b. l. 19-22) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjas Marijampolės PN 16 būryje bausmę atliko nuo 2020-02-10 iki 2020-07-01. 16-17 būrio sanitarinio mazgo patalpoje, įrengti 5 unitazai, 4 pisuarai, 5 vandens čiaupai, 1 dušas. Minimu laikotarpiu 16-17 būriuose viso buvo iki 80 nuteistųjų. Tarp klozetų įrengtos pertvaros ko pasėkoje buvo užtikrintas jo privatumas. Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, į Psichologinę tarnybą dėl problemų susijusių su kalinimo sąlygomis – nesikreipė. Kadangi Marijampolės PN jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl nesant neteisėtų veiksmų negali kilti deliktinė atsakomybė ir prievolė atlyginti neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpoje tualetai atskirti tik sienele, durų nebuvo ir pareiškėjas, sergantis hemorojumi, negali prie kitų apsitvarkyti, nes smarkiai kraujuoja, naudojantis tualetu jis buvo matomas kitų asmenų, todėl atsakovės atstovas neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis tualetu.

Marijampolės PN neneigė, jog 16-17 būrio sanitarinio mazgo patalpoje tualetai atskirti sienelėmis, durų nėra. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 37, 40).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 buvo patvirtintos ,,Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės), nustatančios pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpoms, esančioms ne kamerų tipo patalpose, įrengimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose ir naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nors pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2002-07-15 sprendimą byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 2007-11-15 sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02), 2012-05-10, sprendimą byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05)), t. y. pažeidimas pripažįstamas tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje.

Įvertinus tai, jog unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Pareiškėjas teigė, kad nebuvo įrengtas pakankamas skaičius sanitarinių įrenginių.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, 1 klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras skiriamas ne daugiau kaip 15-ai asmenų ir 1 praustuvė skiriama ne daugiau kaip 15-ai asmenų.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 16-17 būrio sanitarinio mazgo patalpoje, įrengti 5 unitazai, 4 pisuarai, 5 vandens čiaupai, 1 dušas. Minimu laikotarpiu 16-17 būriuose viso buvo iki 80 nuteistųjų.

Atsižvelgdamas į atsakovės atstovo pateiktą 2020-08-12 pažymą Nr. 14/07-3124 (b. l. 23), teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad įrenginių skaičius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių, neatitiko Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų reikalavimų, kadangi 16-17 būrio sanitariniame mazge buvo įrengti 5 unitazai, 4 pisuarai, todėl sanitariniu mazgu galėjo naudotis 135 nuteistieji. Minėti duomenys taip pat patvirtina, kad ginčo laikotarpiu 16-17 būriuose viso buvo iki 80 nuteistųjų, pats pareiškėjas nenurodė kiek 16 būryje buvo nuteistųjų.

Atlikus aritmetinius skaičiavimus akivaizdu, kad vertinamuoju laikotarpiu 16-17 būrių sanitariniame mazge įrengtų sanitarinių įrenginių skaičius atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą. Byloje nėra duomenų, kad minėti įrenginiai nefunkcionavo ar pan., todėl pareiškėjo teiginiai dėl inventoriaus trūkumo sanitariniame mazge atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas teigė, kad sanitariniame mazge smirda, netinkama ventiliacija, vamzdžiai surūdiję, nehigieniška.

Iš atsakovės atstovo pateiktų 16-17 būrio sanitarinio mazgo nuotraukų (b. l 36) nustatyta, kad sanitariniame mazge įrengta ventiliacijos anga, per kurią vėdinama patalpa.

Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė aplinkybes apie netinkamą sanitarinio mazgo patalpų būklę, t. y. pareiškėjas, nenurodė kada konkrečiai buvo pažeidimai, šių aplinkybių bei galimai pareiškėjui sukeltų neigiamų pasekmių neindividualizavo, todėl abstraktaus ir niekuo nepagrįsto pareiškėjo tvirtinimo pagrindu nagrinėjamame kontekste atsakovės civilinė atsakomybė yra negalima.

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2020-02-24 prašymu kreipėsi į Marijampolės PN administraciją. Minėtame prašyme nurodė, kad jam nėra užtikrinamas privatumas tualete, per mažai sanitarinių vienetų, nuteistieji jį įžeidinėja (b. l. 29-30). Marijampolės PN direktorius į pareiškėjo prašymą atsakė 2020-04-06 raštu Nr. 20/07-400 (b. l. 31-32), kuriame nurodė, kiek yra įrengta sanitarinių vienetų 16-17 būrių sanitariniame mazge, nurodė, kad iš viso yra 9 sanitariniai vienetai, tarp klozetų įrengtos aukštesnės nei 1,5 m. pertvaros, o privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, pareiškėjo teisė į privatumą sanitariniame mazge nepažeidžiama. Nurodė, kad jeigu kiti nuteistieji nesilaiko nustatytos tvarkos ir pareiškėją įžeidinėja, jis turi informuoti apie tai administraciją, kuri dėl neteisėtų veiksmų turi teisę imtis priemonių numatytų BVK ir kituose teisės aktuose.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje vertinama žala, galimai kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kuri atlyginama vadovaujantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, o ne atsakovės atstovo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas neteikia įrodymų, kad įstatymų nustatyta tvarka skundė nurodytą atsakovės atstovo atsakymą, ar kad toks atsakymas nustatyta tvarka yra pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu.

Konstatuotina, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 56 straipsnis). Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

TeisėjaNatalja Zelionkienė