- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- TA-809-575/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01815-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir MPN), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. liepos 1 d. laisvės atėmimo bausmę atliko MPN, 16 būryje. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, nes patalpose nebuvo durelių ir pareiškėjas, sergantis hemorojumi, negalėjo prie kitų apsitvarkyti, nors smarkiai kraujuodavo. Sanitariniai mazgai ir patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. sanitariniame mazge nebuvo tinkamos ventiliacijos, vamzdžiai surūdiję, supelijusios lubos, ant grindų kaupėsi vanduo, nebuvo klozetų dangčių. MPN nebuvo įrengtas pakankamas skaičius sanitarinių įrenginių. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas kiekvieną dieną kankinosi, jautė fizinį skausmą, didelę dvasinę kančią, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas MPN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. MPN nurodė, kad pareiškėjas 16 būryje bausmę atliko laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. liepos 1 d. Paaiškino, kad 16 ir 17 būrių sanitarinio mazgo patalpoje įrengti 5 unitazai, 4 pisuarai, 5 vandens čiaupai, 1 dušas. Ginčo laikotarpiu 16 ir 17 būriuose viso buvo iki 80 nuteistųjų. Tarp klozetų įrengtos pertvaros, kurios užtikrino privatumą. MPN neturi duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų. Pareiškėjas į psichologinę tarnybą dėl problemų susijusių su kalinimo sąlygomis nesikreipė. MPN nuomone, teisės aktų reikalavimai ginčo laikotarpiu pažeisti nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2020 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas MPN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. liepos 1 d., rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.250 ir 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 3 dalimi, spręsdamas dėl valstybės atsakomybei kilti būtinų sąlygų nustatymo.
7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus ir nustatęs, kad MPN neneigė aplinkybės, jog 16 ir 17 būriuose sanitarinio mazgo patalpos atskirtos sienelėmis, durų nebuvo, pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nenustatė reikalavimų pataisos namų sanitarinio mazgo patalpoms, esančioms ne kamerų tipo patalpose, įrengimui. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose ir naudojosi sanitariniu mazgu ne kameroje, o specialiai tam skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nors teismas pripažino, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas, naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šiose patalpose naudojosi visi asmenys. Įvertinęs, kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai tam skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, kurios nesudaro pagrindo konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui pasikreipus į administraciją dėl to, kad jam neužtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, jų yra per mažai, o nuteistieji jį įžeidinėja, jam buvo išsamiai ir detaliai atsakyta MPN direktoriaus 2020 m. balandžio 6 d. rašte Nr. 20/07-400, kuriame nurodyta, kiek yra įrengta sanitarinių vienetų 16 ir 17 būrių sanitariniame mazge, kad iš viso yra 9 sanitariniai vienetai, tarp klozetų įrengtos aukštesnės nei 1,5 m pertvaros, o privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, pareiškėjo teisė į privatumą sanitariniame mazge nepažeista, o aplinkybes, kad kiti nuteistieji nesilaiko nustatytos tvarkos ir pareiškėją įžeidinėja, pareiškėjas turi nurodyti teisės aktų nustatyta tvarka, kad būtų galima imtis priemonių, numatytų BVK. Kadangi pareiškėjas neskundė šio rašto, jo teisėtumo ir pagrįstumo teismas nevertino.
9. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad sanitariniai mazgai neatitinka higienos normų reikalavimų, teismas nustatė, kad sanitariniame mazge įrengta ventiliacijos anga, per kurią vėdinama, o pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai buvo jo skunde išdėstyti aptariami pažeidimai, neindividualizavo galimai dėl jų jam sukeltų neigiamų pasekmių. Įvertinęs tai, teismas aptariamus pareiškėjo skundo argumentus laikė abstrakčiais ir niekuo nepagrįstais.
10. Įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad sanitarinių mazgų skaičius, atsižvelgiant į nuteistųjų skaičių, buvo per mažas. Atlikęs aritmetinius skaičiavimus, teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu 16 ir 17 būrių sanitariniame mazge įrengtų sanitarinių įrenginių skaičius atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą, byloje nėra duomenų, kad minėti įrenginiai nefunkcionavo, todėl pareiškėjo teiginius dėl inventoriaus trūkumo sanitariniame mazge atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas konstatavo, kad administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta, o vien tik pareiškėjo paaiškinimų jai nustatyti nepakako. Įrodymų, kad MPN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsi, į bylą nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, teismo vertinimu, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas priėjo prie išvados, kad pagrindų tenkinti pareiškėjo skundą nebuvo.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.
13. Pareiškėjas pateikė naujus duomenis apie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. spalio 1 d. patikrinimo aktą Nr. (4-21 4.80) PA-3193, pareiškėjo 2020 m. spalio 10 d. skundą ir MPN 2020 m. spalio 10 d. raštą Nr. 20/07-2005 „Dėl skundo dalies nagrinėjimo“, kuriuo atsakyta į 2020 m. rugsėjo 22 d. skundus.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tas pačias aplinkybes, kurias išdėstė skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, laikydamasis pozicijos, kad dėl jų jam turėjo būti priteista jo prašoma neturtinė žala.
15. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja, kad privatumo neužtikrinimas, naudojantis sanitariniu mazgu paprastai pripažįstama pakankama aplinkybe, leidžianti konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
Šalies argumentai
16. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu skunde išdėstytų aplinkybių (sanitarinių mazgų ir patalpų neatitikimas higienos normų reikalavimams, t. y. nėra ventiliacijos, supelijusios lubos, surūdiję vamzdžiai, ant grindų kaupiasi vanduo, nėra dangčių) vertinimu ir padaryta išvada, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos nesudarė pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.
Atsiliepimas
17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo MPN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti.
18. MPN nurodo, kad palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.
Šalies argumentai
19. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, prie kurių pridėjo kameros brėžinį ir kuriuose išdėstė poziciją, jog palaiko apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, nurodė, kad MPN pradėjo remontuoti patalpas, sanitariniame mazge pastatė duris, atliko kitus darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
20. Byloje ginčas kilo dėl 1 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų MPN veiksmų, neužtikrinant, kad jis būtų laikomas sveikatai nekenksmingomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. liepos 1 d., pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo.
21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad MPN 16 būryje (bendrabučio tipo patalpose) tualetai vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai tam skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, kad yra įrengta ventiliacija, pareiškėjo skundo argumentai dėl sanitarinių mazgų patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimas neindividualizuoti ir buvo įrengtas pakankamas skaičiaus inventoriaus, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, nes nebuvo nustatyti neteisėti MPN veiksmai ir pareiškėjui kilusios žalos faktas.
22. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad jo skunde išdėstytos aplinkybės yra pakankamos patenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių teisiniu vertinimu, teigdamas, kad privatumo neužtikrinimas, naudojantis sanitariniu mazgu, yra pakankama aplinkybė konstatuoti visas valstybės atsakomybei kilti būtinas sąlygas, taip pat ir dėl sanitarinio mazgo ir patalpos neatitikimo higienos normų reikalavimams.
23. Prieš pereidama prie ginčo esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje vietoje primintina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-220-502/2019; 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007). Nustačiusi, kad pareiškėjas prie apeliacinio skundo pateikė duomenis apie naujai priimtus dokumentus, susijusius su jo kalinimo sąlygomis (žr. nutarties 13 p.), kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir buvo priimti, jau išnagrinėjus bylą iš esmės, ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė naujas faktines aplinkybes (žr. nutarties 20 p.), kilusias po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ir įvertinusi tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrindė ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pagrindų, nenurodė jokių argumentų, kodėl šioje proceso stadijoje egzistuoja pagrįstas pagrindas tirti jo pateiktus duomenis, kaip šie galėtų patvirtinti ar paneigti kokias nors bylai reikšmingas aplinkybes, kurios turėtų reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo jų pagrindu nevertins ir dėl jų detaliai nepasisakys.
24. Apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina minėtų ribų neperžengdama.
25. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo, naudojantis sanitariniu mazgu, pažymi, kad byloje ginčo, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose (16 būryje), sanitariniai mazgai įrengti specialiai tam skirtose vietose, atskirtose nuo gyvenamųjų patalpų, sanitariniuose mazguose įrengtos pertvaros, nėra. Nustačius šias aplinkybes, aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri suformuota analogiško pobūdžio bylose sprendžiant dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, užtikrinimo MPN. Pagal suformuotą praktiką, sanitariniuose mazguose įrengtos pertvaros minimaliai užtikrina privatumą, nes sanitariniai mazgai įrengti specialiai tam skirtose vietose, kurios visiškai atskirtos nuo gyvenamųjų patalpų. Pagal aptariamą teismų praktiką, tokiu atveju pripažįstama, jog buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos pažeidimui konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1033-438/2021; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Nustačius, kad pareiškėjas nenurodė reikšmingų ir detalizuotų aplinkybių ar įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis apskritai neturėjo galimybės privačiai pasinaudoti tualetu, įrengtu atskiroje tam skirtoje patalpoje, kuri atskirta nuo gyvenamosios patalpos, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų pagrindu nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio nukrypti nuo suformuotos aptartos teismų praktikos (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu klausimu atmetami kaip nepagrįsti.
26. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl sanitarinių mazgų patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams, buvo atmestos, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nors Taisyklės detaliai nereglamentuoja sanitarinių mazgų, įrengtų tam skirtose vietose, o ne kamerų tipo, gyvenamųjų kambarių patalpose, tačiau bendruosius higienos reikalavimus laisvės atėmimo vietos patalpose nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“.
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl įrodinėjimo paskirstymo analogiško pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ir aptariamu aspektu (dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų) yra išaiškinta, kad: atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2020; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015); nors pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-18-442/2021; 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1685-822/2019), tačiau įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-16-415/2021); vertinant higienos sąlygas, turi būti analizuojami pareiškėjo paaiškinimai ir byloje pateikti duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti higienos normų užtikrinimą pareiškėjui ginčo laikotarpiu (žr., pvz., 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-822/2018; 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017); nesant tokių duomenų ar jiems nepatvirtinus pareiškėjo nurodytų teiginių, o pareiškėjui savo teiginių dėl higienos normų pažeidimų nedetalizavus ir nenurodžius jokių šiuos teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, pareiškėjo teiginiai dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų turi būti atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-858/2018; 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017), ypač, nustačius, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas pats dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų skundėsi įkalinimo įstaigos administracijai, kreipėsi dėl to į kitas valstybės institucijas ar visuomenines organizacijas (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2526-261/2020; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2294-624/2019), nes nesant pareiškėjo nusiskundimų dėl higienos normų pažeidimų, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).
28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi į byla pateiktomis nuotraukomis (kurių neleistinumo ir neaktualumo ginčo laikotarpiui pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčijo ir dėl kurių leistinumo ir aktualumo ginčo laikotarpiu teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių), iš kurių matyti, kad sanitarinio mazgo patalpoje įrengta vėdinimo anga, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateikti duomenys paneigė pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę dėl to, kad sanitarinio mazgo patalpoje nėra ventiliacijos.
29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptarta teismų praktika ir įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės dėl vandens ant grindų, supelijusių lubų, surūdijusių vamzdžių ir klozetų dangčių, kuriomis jis grindė sanitarinio mazgo patalpos neatitikimą higienos normų reikalavimams, yra bendro pobūdžio ir neindividualizuotos. Priešingai, į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad klozetų dangčiai yra, iš jų nematyti, kad vanduo kauptųsi ant grindų, ar kad lubos būtų supelijusios arba vamzdžiai surūdiję. Nors MPN nepateikė aktualių patikrinimo aktų, kurie konkrečiai paneigtų pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes. Tačiau pabrėžtina, kad nors byloje pateiktas pareiškėjo skundas administracijai dėl jo gyvenimo sąlygų, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į administraciją ar kitas kompetentingas higienos sąlygų patikrinimus atliekančias institucijas dėl sanitarinio mazgo patalpos neatitikimo higienos sąlygoms, kurias išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ne tik nėra individualizuotos, tačiau pareiškėjas taip pat nenurodė, kas galėtų jas patvirtinti. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, jog ginčo laikotarpiu buvo nustatytos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sanitarinių mazgų patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams, ar bent keliančių pagrįstų abejonių dėl sanitarinių mazgų patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams, kurie nurodyti pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aptariamus pareiškėjo skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus, atlikdamas teisingą jų teisinį vertinimą.
30. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.