- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- 1-1829-1109/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-11-0-00005-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Advokatai
- Gediminas Bukauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu suimtas kitoje byloje), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. 2020 gegužės 21 d. apie 15.40 val. Kauno tardymo izoliatoriuje (duomenys neskelbtini), prasilenkdamas antrojo režiminio korpuso aukšte su Saugumo valdymo skyriaus jaunesniuoju specialistu D. G., atsisukęs į jį ir sakydamas ,,vieną dieną aš tau, (necenzūrinis kreipinys), akis išdursiu, pamatysi“, pagrasino su juo susidoroti, tokiais savo nusikalstamais veiksmais patvirtindamas pagrindą, kad grasinimas sunkiai sutrikdyti D. G. sveikatą gali būti įvykdytas.
Šiais veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Nukentėjusysis D. G. parodė, kad jis, vykdydamas savo pareigas Kauno tardymo izoliatoriuje, ant stogo virš pasivaikščiojimų kiemelio pamatė, kad iš kito kiemelio buvo perduota USB atmintinė. Apie tai pranešė kitiems pareigūnams. Šie nusivedė asmenis atlikti kratą. Atlikus kratą buvo rastas draudžiamas turėti daiktas. Tarnybinį pranešimą surašė aukštesnio rango pareigūnai. Gegužės 21 d. buvo Drausmės komisijos posėdis, į kurį buvo pakviestas ir kaltinamasis R. B.. Nukentėjusysis tuo metu buvo atsivedęs kitus asmenis ir laukė prie Drausmės komisijos salės. Išeidamas R. B. buvo susinervinęs, emocingas ir mestelėjo – „vieną dieną aš tau išdursiu, kurva, akis“. Tai girdėjo ir liudytoja. Tie grasinimai nuskambėjo rimtai, nes kitoje byloje R. B. kaltinamas panašiais straipsniais. Pagal situaciją jis surašė tarnybinį pranešimą ir informavo kriminalinės žvalgybos pareigūnus. Viskas truko iki 5 sekundžių. Tuo momentu pavojaus iš kaltinamojo nejautė, buvo užsiėmęs savo nuteistuoju, tačiau po kiek laiko, kai grįžo namo, prisiminė ankstesnius įvykius iš kitų darboviečių, tada atsirado depresija. Ši frazė paveikė jį, nes žinojo, kad tai gali būti įvykdyta. Į necenzūrinius žodžius jis nebekreipia dėmesio, prie to pripratęs. Grasinimų dar nebuvo tekę girdėti. Grasinimai nėra kasdienybė. Jokių asmeniškumų kaltinamojo atžvilgiu jis neturi. Prašo tenkinti pareikštą civilinį ieškinį. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad suprastėjo sveikata, paūmėjo stuburo skausmai, tapo irzlesnis, atsirado nerimas, nemiga, pergyvenimas dėl savo ir artimųjų sveikatos, ramybės. Vartoja vaistus nuo nemigos. Anksčiau vartojo vaistus tik dėl savo turimos problemos. Toliau dirba Kauno tardymo izoliatoriuje.
Liudytoja E. M. (buvusi pavardė – D.) parodė, kad įvykio dieną suimtą kaltinamąjį R. B. ji vedė į Drausmės komisijos posėdį. Išeidamas iš Drausmės komisijos patalpos R. B. pasakė, kad išdurs D.akis. Sakydamas šiuos žodžius, R. B. buvo apimtas pykčio, įtūžio. Jie buvo skirti būtent D. G., nes tuo metu nieko nebuvo. Mano, kad R. B. buvo įsiutęs, nes jis buvo svarstomas komisijoje dėl D. G. pranešimo dėl įvykio pasivaikščiojimų kiemelyje. Jam buvo skirtos nuobaudos – papeikimas ir pusei metų nuimtas ilgalaikis pasimatymas. Jos vertinimu, tai buvo momentinė frazė, R. B. išsakyta pykčio metu. Jokios spec. priemonės tuo metu R. B. nebuvo naudotos, R. B. ramiai nuėjo į savo kamerą. Po šio įvykio ji surašė tarnybinį pranešimą, nes dalyvavo procese, girdėjo išsakytą frazę, ir buvo nukreipta į Kriminalinės žvalgybos skyrių. R. B. Kauno tardymo izoliatoriuje nebelaikomas dėl grasinimų D. G.. Ji su R. B. konfliktų, problemų neturėjo, jo nebijojo, jis jai negrasino.
Iš 2020 m. gegužės 21 d. Kauno tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto D. G. tarybinio pranešimo Dėl suimtojo R. B. elgesio matyti, jog D. G. pranešė Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriui apie tai, kad 2020 m. gegužės 21 d. apie 15.40 val. būnant prie Drausmės komisijos posėdžio salės, suimtasis R. B., gim. (duomenys neskelbtini), išeidamas iš minėtos salės po jam skirtos nuobaudos dėl jo ankstesnio elgesio, pagrasino pareiškėjui pareikšdamas, kad išdurs vieną dieną jam akis. Suimtojo veiksmai nuskambėjo grasinančiai, bauginančiai ir įtikinamai (jis yra organizuotos grupės narys), todėl sukėlė nerimą dėl jo sveikatos. D. G. pažymėjo, kad suimtasis R. B. į Drausmės komisijos posėdį buvo atvestas dėl D. G. surašyto tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 25).
Iš 2020 m. gegužės 21 d. d. Kauno tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniosios specialistės E. D. tarybinio pranešimo Dėl suimtojo R. B. elgesio matyti, jog Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriui ji pranešė apie tai, kad 2020 m. gegužės 21 d. apie 15.40 val. ji vedė suimtąjį R. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš Drausmės komisijos posėdžio salės. Suimtasis išėjęs į koridorių pagrasino Saugumo valdymo skyriaus jaunesniajam specialistui D. G. pasakydamas necenzūrinius žodžius ir, kad vieną dieną jam išdurs akis. Suimtojo veiksmai nuskambėjo grasinančiai, bauginančiai ir įtikinamai (jis yra organizuotos grupės narys), todėl jai tai sukėlė nerimą dėl kolegos sveikatos (1 t., b. l. 26).
Iš 2020 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 4-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus (Kauno tardymo izoliatorius ir Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namų veiklos teritorija) specialistės A. B. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, jog specialistė 4-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkui A. Č. pranešė apie tai, kad 2020 m. gegužės 21 d. buvo gautas Saugumo valdybos skyriaus jaunesniojo specialisto D. G. 2020 m. gegužės 21 d. tarnybinis pranešimas 53-465, kuriame nurodyta, jog 2020 m. gegužės 21 apie 15.40 val. D. G. būnant prie Drausmės komisijos posėdžio salės, suimtasis R. B., gim. (duomenys neskelbtini), išeidamas iš minėtos salės po jam skirtos nuobaudos dėl jo ankstesnio elgesio, pagrasino pareigūnui D. G., kad jam vieną dieną išdurs akis. Suimtojo veiksmai nuskambėjo grasinančiai, bauginančiai ir įtikinamai, todėl pareigūnui D. G. tai sukėlė nerimą dėl jo sveikatos. Pažymima, kad suimtasis R. B. į Drausmės komisiją buvo atvestas dėl pareigūno D. G. surašyto tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 1).
Iš 2020 m. gegužės 21 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos 4-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus (Kauno tardymo izoliatoriaus) viršininko A. Č. Pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, jog pagal A. B. 2020 m. gegužės 21 d. tarnybinį pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 8–9).
Iš 2020 m. gegužės 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) – Kauno tardymo izoliatoriaus patalpos, t. y. 2-3 aukšto laiptų aikštelės, fotografuota (1 t., b. l. 12–16).
Iš 2020 m. gegužės 29 d. savanoriško daiktų, dokumento pateikimo protokolo matyti, kad Saugumo valdymo specialistas V. S. pateikė kompaktinę plokštelę su 2020 m. gegužės 21 d. vaizdo stebėjimo kameros įrašu (1 t., b. l. 18–20).
Iš 2020 m. birželio 1 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu. Apžiūros metu nustatyta, kad užfiksuoti Kauno tardymo izoliatoriaus antrojo rėžiminio aukšto kamerų įrašai nuo 2020 m. gegužės 21 d. 15.00.00 val. iki 15.55 val. Matyti, kaip 15.29.47 val. jaunesnioji specialistė E. D. į antrąjį rėžiminio korpuso aukštą atvedė suimtąjį R. B.. 15.36.53 val. R. B. užeina į Drausmės komisijos posėdžių salę. 15.41.38 val. R. B. išeina iš Drausminės komisijos posėdžių salės ir atsistoja prie antrojo rėžiminio korpuso aukšto laiptinės durų. 15.41.42 val. R. B. prasilenkia su jaunesniuoju specialistu D. G. ties antrojo rėžiminio korpuso aukšto laiptinės durimis (1 t., b. l. 21–22).
Iš 2020 m. gegužės 22 d. Kauno tardymo izoliatoriaus Drausmės komisijos posėdžių protokolo matyti, kad 2020 m. gegužės 21 d. posėdyje buvo svarstomas R. B. elgesys dėl neleistinų daiktų turėjimo. Vienbalsiu komisijos narių sprendimu nutarta siūlyti įstaigos direktoriui už R. B. nusižengimą skirti nuobaudą - papeikimą (1 t., b. l. 73–77).
Iš 2020 m. gegužės 4 d. jaunesniojo specialisto D. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriui M. Z. pranešė apie tai, kad 2020 m. gegužės 4 d. apie 10.40 val. jam, būnant poste Nr. 10 virš pasivaikščiojimo kiemelio, kilo įtarimas, kad kiemelyje Nr. 7 esantys suimtieji iš kameros Nr. 139 – R. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini) gali turėti neleistinų suimtiesiems turėti kiemeliuose daiktų. Apie tai nedelsdamas telefonu informavo K. B. (1 t., b. l. 80).
Iš specialisto K. B. 2020 m. gegužės 4 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad gavus iš D. G. pranešimą apie tai, kad pasivaikščiojimo kiemelyje suimtieji iš kameros Nr. 139 gali turėti neleistinų daiktų, buvo atliktos kratos. Einant laiptinėje jis pastebėjo kaip R. B. rankoje laiko USB atmintinę. Pareikalavus parodyti, ką turi rankoje, suimtasis R. B. atmintinę išmetė prie konvojaus durų (1 t., b. l. 78).
Iš 2020 m. birželio 1 d. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymo Nr. 4-41 matyti, kad R. B. įtrauktas į asmenų, linkusių užpulti įskaitą (1 t., b. l. 67).
Šalies argumentai
Nukentėjusysis D. G. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 104–108).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Svarbu ir tai, jog šios veikos esmė – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Be to, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).
Kaltinamasis neneigė, kad 2020 m. gegužės 21 d. apie 15.40 val. Kauno tardymo izoliatoriuje, (duomenys neskelbtini), antrajam aukšte netoli Drausmės komisijos posėdžio salės prasilenkdamas su nukentėjusiuoju D. G. spontaniškai, apimtas emocijų dėl ką tik komisijoje paskirtos nuobaudos, D. G. pasakė necenzūrinius žodžius, neigė, kad grasino išdurti akis. Tačiau teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog, nors kaltinamasis nepripažino ištaręs frazę, kad vieną dieną išdurs nukentėjusiajam akis, ši faktinė aplinkybė nustatyta ir įrodyta kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo, liudytojos parodymais, tarnybiniais pranešimais, kurie paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiajam negrasino ir suteikia pagrindą tokius kaltinamojo parodymus vertinti kaipo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo gynybinę versiją.
Nukentėjusysis D. G. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme vienodai parodė, jog eidamas iš Drausmės komisijos posėdžio kaltinamasis, apimtas neigiamų emocijų, ištarė frazę „vieną dieną aš tau išdursiu, (necenzūrinis žodis), akis“. Nukentėjusysis parodė, jog tai girdėjo ir liudytoja E. M. (buvusi pavardė D.). Liudytojos E. M. parodymai sutampa su nukentėjusiojo parodymais ir juos patvirtina. Netikėti šių asmenų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie parodymus davė išaiškinus atsakomybę už melagingų parodymų davimą ir jiems prisiekus teisme sakyti tiesą. Atsižvelgiant į tai, kad jie yra pareigūnai, neabejotinai suvokė tiek pareigos sakyti tiesą svarbą, tiek ir atsakomybės už melagingus parodymus svarbą bei pasekmes. Be to, byloje nenustatyta, kad jie būtų turėję pagrindą apkalbėti kaltinamąjį. Tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytoja parodė, kad iki to laiko jokių konfliktų su R. B. neturėjo, priešiškumo jo atžvilgiu nebuvo. Liudytoja E. M. parodė, jog ji niekada neturėjo jokių konfliktų su R. B.. R. B. taip pat parodė, kad jis jokių konfliktų, priešiškumų nei su nukentėjusiuoju, nei su liudytoja neturėjo. Nukentėjusysis ir liudytoja apie išsakytus grasinimus dar tą pačią dieną pranešė savo vadovui surašydami tarnybinius pranešimus. Jose nurodytos vienodos įvykio aplinkybės, o taip pat ir R. B. išsakyta frazė D. G., kad jis vieną dieną išdurs nukentėjusiajam akis. Iš byloje esančio vaizdo įrašo taip pat matyti, kad kaltinamasis praeidamas pro D. G. galėjo jam kažką pasakyti. To neneigia ir pats kaltinamasis. Jis teigia, kad apimtas emocijų dėl jam skirtos nuobaudos D. G. pasakė necenzūrinius žodžius. Tai patvirtina, jog buvo kaltinamojo kreipimasis būtent į nukentėjusįjį. Vertinant šiuos kaltinamojo parodymus su jau aptartais duomenimis, darytina išvada, jog jie iš dalies sutampa su nukentėjusiojo bei liudytojos parodymais. Tai suteikia pagrindą tikėti būtent šių asmenų parodymais, kurie, neturėdami pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, vienodai parodė, jog kaltinamasis ne tik išsakė necenzūrinius žodžius, bet ir pagrasino, jog vieną dieną nukentėjusiajam išdurs akis. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog byloje neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis R. B. 2020 m. gegužės 21 d. apie 15.40 val. eidamas iš Drausmės komisijos posėdžio D. G. pasakė ,,vieną dieną aš tau, (necenzūrinis kreipinys), akis išdursiu, pamatysi“.
Byloje taip pat nustatyta, kad nurodytą frazę kaltinamasis pasakė po ką tik jam paskirtos nuobaudos. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis žinojo, kad kaltinamojo svarstymo Drausmės komisijoje priežastis buvo įvykis, apie kurį pradinį pranešimą pateikė būtent nukentėjusysis. Kaltinamasis buvo apimtas neigiamų emocijų, jis šią frazę pasakė apimtas pykčio. Be to, nukentėjusysis ir liudytoja neabejotinai žinojo, kad R. B. suimtas byloje dėl sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei organizuotoje grupėje padarymu, dėl ko jam ir buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Kaltinamasis taip pat suvokė, kad tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytoja žinojo, dėl kokio nusikaltimo jis yra suimtas. Esant šioms aplinkybėms, nors įvykio metu kaltinamasis jokių agresyvių gestų nedarė, nukentėjusiojo neužsipuolė ir kaltinamojo atžvilgiu nereikėjo naudoti jokių spec. priemonių, teismas vertina, jog kaltinamojo išsakyta frazė su necenzūriniais žodžiais, tiesiogiai teigiant, kad vieną dieną nukentėjusiajam bus išdurtos akys, buvo nukreipta išgąsdinti, bauginti nukentėjusįjį, o nukentėjusysis, žinodamas minėtas aplinkybes, turėjo realų pagrindą bijoti tokių grasinimų. Be to, tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytoja parodė, jog nemažai metų dirba su suimtaisiais, tačiau grasinimų nebūna dažnai. Kad tai nebuvo vien tik nereikšminga frazė, patvirtina ir ta aplinkybė, jog apie šį faktą dar tą pačią dieną buvo surašyti tarnybiniai pranešimi. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog, pasakydamas kaltinime nurodytą frazę nukentėjusiajam, kaltinamasis grasino sunkiai sutrikdyti jam sveikatą, o nukentėjusysis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti.
Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad tokia jo išsakyta frazė realiai gali įbauginti, išgąsdinti nukentėjusįjį ir to siekė, nes frazė, kuria tiesiogiai grasinama sunkiai sutrikdyti sveikatą, išsakyta katu su necenzūriniais žodžiais, piktai, kaltinamajam suvokiant, jog nukentėjusiajam žinoma, kad R. B. suimtas už sunkų nusikaltimą, taip sudarant grasinimo realumo įspūdį.
Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji grasinimo sunkiai sutrikdyti sveikatą požymiai, todėl R. B. veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skiriant bausmę kaltinamajam įvertintina tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje nesigydė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas.
Įvertinant kaltinamojo R. B. asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu yra suimtas ir kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu kitoje byloje, kuri taip pat nagrinėjama teisme. Nusikaltimas šioje byloje padarytas kaltinamajam jau būnant suimtam kitoje byloje ir vykstant teisminiam procesui. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis tardymo izoliatoriuje darė pažeidimus, už ką jam skirtos nuobaudos. Tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį, kaip linkusį nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių, reikalavimų ir kartu rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą.
BK 55 straipsnis nustato, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, o taip pat ir tai, kad kaltinamasis nedirba ir realių galimybių sumokėti baudą neturi, įvertinęs tai, kad nusikaltimas nors ir tyčinis, tačiau nesunkus, sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas 12 mėnesių, visos bausmės laikotarpiu skiriant kaltinamajam įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., išskyrus jei tai susiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Laisvės apribojimo bausmė skiriama vadovaujantis BK 48 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis nusikalstamos veikos padarymo metu, nes jos yra švelnesnės, kadangi nenumato intensyvios priežiūros skyrimo.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).
Nukentėjusysis prašo priteisti 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala grindžiama tuo, kad dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė gilų emocinį šoką, dvasinį diskomfortą bei nervinį sukrėtimą. Jaučiasi nepilnavertis, nesaugus. Dėl išgyvenimų išsivystė depresija, pasikeitė gyvenimo būdas – nebegali normaliai miegoti naktimis, persekioja baimė, vargina dvasinis skausmas, sumažėjo bendravimo galimybės, nes atsirado nepasitikėjimas kitais žmonėmis. Reikalinga artimųjų, draugų pagalba bendraujant, nes atsirado baimė gatvėje būti vienam. Nuolat jaučiasi prislėgtas, pavargęs, dažnai svyruoja emocijos ir nuotaikos. Jis konsultuotas psichiatro, nustatyta diagnozė – kiti specifiniai nerimo sutrikimai, skirtas gydymas medikamentais, psichologo konsultacija.
Įvertinęs visus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Byloje nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusiajam darbo vietoje pagrasinta sunkiai sutrikdyti sveikatą ir nukentėjusysis turėjo pagrindą manyti, kad tas grasinimas gali būti realus. Dėl tokių veiksmų nukentėjusysis iš tiesų galėjo jausti baimę, nerimą, galėjo sutrikti miegas. Tokie sutrikimai nurodyti ir medicininiame išraše. Tačiau, vertindamas neigiamų dvasinių išgyvenimų pobūdį ir ilgalaikiškumą, teismas taip pat atsižvelgia ir įvertina tai, kad kaltinamasis, praėjus vos keliems mėnesiams po įvykio, žinodamas ir suvokdamas pavojų bei grėsmę savo sveikatai, gyvybei, toliau dirba su įkalintais asmenimis. Duomenų, kad būtų perkeltas į kitas pareigas, kur tiesiogiai su kalinamais asmenimis nukentėjusiajam susidurti ir bendrauti nereikia, teismui nepateikta. Nukentėjusiojo darbas neabejotinai reikalauja atitinkamo tiek fizinio, tiek psichologinio pasiruošimo. Duomenų, kad nukentėjusysis negalėtų dirbti savo darbo dėl psichinių ar psichologinių sutrikimų, trūkumų, nėra. Šios aplinkybės, nukentėjusiojo darbo pobūdis ir specifika teismui leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog dėl nusikalstamos veikos patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai nebuvo ilgalaikiai. Be to, šie duomenys paneigia aplinkybę, kad dėl nusikalstamos veikos sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės ar atsirado būtinybė artimiesiems, draugams lydėti nukentėjusįjį. Neįrodyta ir depresijos atsiradimas bei tai, kad paūmėjo stuburo skausmai ir, kad tai atsitiko būtent dėl patirtos nusikalstamos veikos.
Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas tyčinis, nesunkus, kaltinamasis kaltės nepripažino, yra jaunas ir ateityje galėtų dirbti, teismo vertinimu, dėl nusikaltimo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimams kompensuoti nukentėjusiajam priteistina 500 eurų dydžio suma.
Kaltinamajam ikiteisminio yrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu kardomoji priemonė neskirta, nes jis suimtas kitoje byloje. Atsižvelgiant į šias aplinkybe, būtinybės skirti kardomąją priemonę nėra, todėl kardomoji priemonė kaltinamajam neskirtina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo kameros įrašu (1 t., b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalies 1 punktu, skirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu.
Nukentėjusiojo D. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiajam D. G. 500 eurų (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kardomosios priemonės kaltinamajam neskirti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo kameros įrašu (1 t., b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.