Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kretingos r., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kretingos r., nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. J. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra jis 2025 m. rugpjūčio 11 d., apie 1.20 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties sodyba Nr. (duomenys neskelbtini), Kretingos r., vairavo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad automobilio „Peugeot 307“, pagaminto 2003 m., kaina su PVM 1150 Eur (1 t., b. l. 46).

Įrodymų vertinimas ir laidavimo instituto taikymas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog G. J. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Be paties kaltinamojo G. J. parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis pripažino vairavęs automobilį neblaivus, jo kaltę patvirtina 2025 m. rugpjūčio 11 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, jog 2025 m. rugpjūčio 11 d., 2.05 val. prietaisu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0393, G. J. buvo nustatytas 1,91 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2.23 val. jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas. G. J. su tikrinimo rezultatais sutiko (1 t., b. l. 14-19), taip pat 2025 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos AVPK Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjų tarnybiniai pranešimai ir juose užfiksuotos aplinkybės apie gauto pranešimo apie galimai neblaivų vairuotoją patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog pareigūnams nuvykus pranešime nurodytu adresu, pasitikęs pranešėjas E. N. paaiškino, jog važiuodamas pro sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), Kretingos r., pastebėjo, kaip automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į gretimai esančios teritorijos vartus ir juos apgadino. Priėjęs prie automobilio, pastebėjo vairuotojo vietoje sėdintį ir miegantį asmenį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo G. J. Automobilio variklis buvo užgesintas, raktai įkišti spynelėje. Prikėlus G. J., šis sunkiai orientavosi aplinkoje, bendravo vangiai, nerišliai. Išlaipinus minėtą asmenį iš transporto priemonės ir paklausus, kur jis važiavo, šis į klausimą atsakyti negalėjo, tačiau prisipažino automobilį vairavęs neblaivus ir to neginčijo, įvykio vietoje vairuotojui G. J. nustatytas neblaivumas (1 t., b. l. 1-6, 12-13). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. K. patvirtino, jog G. J. vairavo jai priklausantį automobilį, išvyko būdamas blaivus, o liudytojas E. N. patvirtino, jog 2025 m. rugpjūčio 11 d., apie 1.00 val. su draugais važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), pro (duomenys neskelbtini), Kretingos r., pamatė stovintį automobilį „Peugeot 307“ su išjungtomis šviesomis, tačiau jis pradėjo riedėti, automobilyje vairuotojo sėdynėje miegojo vaikinas, automobilis buvo įsirėmęs į teritorijos vartus. Supratęs, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus, iškvietė pareigūnus.

Aptartų byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis G. J. jam pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra jis 2025 m. rugpjūčio 11 d., apie 1.20 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties sodyba Nr. (duomenys neskelbtini), Kretingos r., vairavo automobilį „Peugeot 307“, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas. Minėti kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje požymius. G. J. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

J. S. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu J. S. teismui nurodė, jog žino, ką reiškia laidavimo institutas. Žino, dėl ko sūnus traukimas baudžiamojon atsakomybėn, apie įvykį sužinojo kitą dieną iš jo draugės. Buvo didelis šokas, nes sūnus niekada taip nesielgė. Su sūnumi kalbėjo apie įvykį, jis labai išgyveno, turėjo daug emocinių problemų, todėl nusiramino vartodamas alkoholį, pažadėjo daugiau taip nesielgti. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) Kretingos r., su sūnumi dažnai bendrauja, kelis kartus per savaitę susimato, dažnai susiskambina, mano, kad galės daryti sūnui teigiamą įtaką. Dirba pati sau, laiko sūnui turės. Šeimos pajamos per mėnesį nuo 2000-3000 Eur. Verslas tik įsibėgėja, bet koks užstatas būtų skaudus, dirba kartu su vyru jų kepyklėlėje.

Iš byloje esančių duomenų ir iš J. S. paaiškinimų teisme matyti, jog ji yra neteista ir nebausta administracine tvarka (1 t., b.l. 120-121, 127), vykdo individualią veiklą (1 t., b.l. 125). Laiduotojos ryšys su sūnumi yra artimas. Įvertinęs pateiktus J. S. charakterizuojančius duomenis, išklausęs jos paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad laiduotoja J. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką G. J.

Byloje nustatyta, kad G. J. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už nešiukščius nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjęs (1 t., b.l. 77-78, 80-82). Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir G. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų.

Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos J. S. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams ir baudžiamąją bylą G. J. nutraukti. Atsižvelgiant į laiduotojos turtinę padėtį (neseniai pradėjo nedidelį verslą, pajamos nepastovios ir skiriamos verslui plėtoti), į artimą laiduotojos ryšį su kaltinamuoju ir tvirtą įsipareigojimą daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui, į kitus laiduotoją charakterizuojančius duomenis, užstatas neskirtinas.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad G. J. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, kaltinamajam G. J. nustatytą neblaivumo laipsnį, jam skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip jau minėta, G. J. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas, todėl automobilis „Peugeot 307“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti konfiskuojamas kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – E. K. (1 t., b.l. 45), nėra duomenų, kad pastaroji būtų perdavusi jai priklausančią transporto priemonę kaltinamajam, žinodama, kad šis vairuos būdamas neblaivus, todėl nėra pagrindo jos konfiskuoti. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „Peugeot 307“, 2003 m. gamybos, kaina Lietuvoje su PVM yra 1150 Eur (1 t., b.l. 46), todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, ši suma išieškotina iš kaltinamojo į valstybės biudžetą.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (1 t., b.l. 63-70).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020). Teisme 2025 m. rugsėjo 3 d. bei rugsėjo 26 d. gautos pažymos dėl G. J. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (1 t., b.l. 103-106, 113-117). Kaltinamajam bylos nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Marina Saveljeva. Iš pateiktų pažymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog valstybės naudai dėl advokatės suteiktos teisinės pagalbos priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 193,75 Eur. Teismas kaltinamajam gynėją paskyrė, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, įvertinęs tai, kad byla nagrinėta teisme pagreitinto proceso tvarka. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas ir išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 95 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

G. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti jį laiduotojos J. S. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpį, neskiriant užstato.

Baudžiamąją bylą G. J. nutraukti.

Išaiškinti G. J., kad jei jis laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl G. J. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, G. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą - ir iš jo valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Peugeot 307“, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1150 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų).

G. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti – vieną kompaktinę laikmeną – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo G. J. netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.