Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamasis E. S. nuo 2015-05-22, 17.00 val. iki 2015-05-23 ryto, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė automobilio BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio adresu Ateities g. 15A, Vilniuje, kairės pusės galinių durelių trikampį lango stiklą (20 eurų vertės), atidarė galines dureles ir tokiu būdu įsibrovė į automobilio vidų, kuriame surado šios transporto priemonės dokumentus, išduotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu – automobilio BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos dokumentus pagrobė ir neteisėtai laikė savo rankinėje iki 2015-05-23 ryto, tiksliau tyrimo nenustatyto laiko, kai šiuos dokumentus automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Ateities g. 15A, Vilniuje, perdavė B. D.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nusprendęs panaudojant pagrobtus automobilio dokumentus svetimą automobilį parduoti ir apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, 2015-05-23 ryte, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Ateities g. 15A, Vilniuje, suklaidinęs pažįstamą B. D., kad automobilis BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, paprašė automobilio pirkėjams prisistatyti šio automobilio savininku bei automobilį parduoti. Po to 2015-05-23, apie 16.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Ateities g. 15A, Vilniuje, jam (E. S.) nedalyvaujant, B. D., nesupratęs savo veiksmų nusikalstamumo, už 250 eurų pardavė R. G. svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 782 eurų vertės automobilį BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė R. G. automobilio dokumentus – registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), o gautus iš R. G. pinigus, 250 eurų, perdavė E. S., tokiu būdu E. S. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – R. G. pinigus – 250 eurų.

Kaltinamasis E. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad visko jau neprisimena. Jis susipažino su D., su juo ėjo pasivaikščioti. Eidami vakare pamatė automobilį. Iš pradžių paėmė automobilio dokumentus, o po to pardavė automobilį. Neprisimena, vienas ar su D. paėmė automobilio dokumentus. Tai buvo pilkas BMW automobilis, stovėjo netoli Riomerio universiteto, nevažiuojantis. Nežino, kas sugalvojo parduoti šį automobilį. Jis išdaužė automobilio langelį, tikėdamasis ką nors rasti. Rado dokumentus, todėl sugalvojo parduoti automobilį į metalo laužą. Pirkėją rado per kaimyną vardu G., jo pavardės nežino. Jam paskambino ir pasiūlė pirkti automobilį. G. nepirko, surado kitą pirkėją. Automobilį pardavė D.. Jis (kaltinamasis) nedalyvavo. Nesakė, už kiek parduoti. Gal tokią sumą pasiūlė pirkėjas. D. atidavė automobilio dokumentus ir pasakė, kad reikia parduoti. Kad tai ne jo automobilis, sakė. Veikė ne kartu su D., o vienas. D. žinojo, kad tai ne jo automobilis. Jis klausė, kodėl jis (kaltinamasis) neparduoda pats, todėl kažką papasakojo apie antstolius, kad pats negali parduoti. D. jam davė 250-270 eurų. Nežino, ar šiuo metu nukentėjusiajam grąžinti pinigai. Išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, planuoja mokytis statybininkų rengimo centre, gyvens pas mamą. Atsiprašė, kad taip išėjo, nurodė, kad daugiau taip nesielgs.

Nukentėjusysis R. G. parodė, kad palaiko 250 litų civilinį ieškinį tiek, kiek mokėjo už automobilį, kurį paėmė savininkas. Automobilį pardavė ne kaltinamasis, kitas vaikinas. Susitiko prie Riomerio universiteto. Buvo kaltinamasis ir kitas vaikinas, kuris įlipo į tralą ir važiavo paimti automobilio. Sakė, kad tai jo automobilis, kurį nusipirko ir išvažiavo, o kai grįžo, automobilį rado nevažiuojantį, raktus pametė. Tralu naudojasi pagal panaudos sutartį. Surašė sutartį, kad parduotas automobilis. Dar vaikinas minėjo, kad automobilis priklauso jo tėvo firmai. Jis turi teisę naudotis šiuo automobiliu. Rodė kažkokio UAB-o dokumentus, asmens tapatybės kortelę, pagal kurią surašėme pardavimo sutartį.

Kaltinamojo E. S. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. D. parodė, kad jis yra UAB

„(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso automobilis BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini), Kadangi automobilis buvo netvarkingos techninės būklės ir nebuvo taisomas, nebuvo atlikta techninė apžiūra, todėl 2014-09-29 automobilis buvo automatiškai išregistruotas. Šį automobilį maždaug 2015 m. birželio mėnesį atitempė iš Telšių ir pastatė prie įmonės parduotuvės, esančios Ateities g. 15A, Vilniuje. Automobilyje nebuvo akumuliatoriaus. Automobilyje buvo palikti šio automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-05-22 apie 17:00 vai. jis baigęs darbą išvažiavo iš parduotuvės. Automobilis BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini), dar stovėjo vietoje kurioje buvo pastatytas. 2015-05-25 apie 08:30 vai., atvažiavęs į darbą, pastebėjo, kad automobilio nėra, apie tai pranešė policijos pareigūnams. 2015-06-11 automobilis BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini), buvo surastas ir grąžintas. Apžiūrėjęs automobilį BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini), pamatė, kad išdaužtas kairės pusės mažasis langelis, kurio vertė 20 eurų. Grąžinto automobilio neremontavo, iškart pardavė. Civilinio ieškinio nereikia, žala įmonei nepadaryta, kadangi automobilis grąžintas (1 t., b. 1. 15,16-17,19-20).

Nukentėjusysis R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis retkarčiais perka - parduoda automobilius, kai randa už gerą kainą, naudojasi draugės traliuku IVECO DAILY, valst. nr. (duomenys neskelbtini) 2015-05-23 jam paskambino draugas G., pavardės nežino, ir pasakė, kad jam pasiūlė pirkti automobilį „BMW 316“, už 270 eurų. Jį suviliojo automobilio kaina ir nusprendė jį apžiūrėti. Kartu su G. nuvažiavo iki M. Romerio universiteto, kur G. buvo susitaręs susitikti su automobilį „BMW“ parduodančiu vaikinu. Būdami ten, pamatė, kad nuo degalinės „Lukoil“ ateina du vaikinai. G. sakė, kad tarp jų buvo vaikinas, kuris siūlė pirkti automobilį. Priėjus vaikinas, kuris G. pasiūlė pirkti automobilį, pasakė, kad kartu esantis vaikinas yra automobilio „BMW 316“, v/n (duomenys neskelbtini), savininkas. Tuomet vaikinas, kuris prisistatė automobilio savininku, įlipo į traliuką, ir jie visi trise nuvažiavo iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios maždaug už 300-500 m nuo M. Romerio universiteto, o vaikinas, G. pasiūlęs pirkti automobilį, išėjo savo reikalais. Kai nuvažiavo prie parduodamo automobilio, jis pamatė, kad yra daužtas priekinis dešinės pusės bamperis, išdaužtas dešinės pusės posūkio signalas, kairės pusės posūkio signalas - apdegęs, be ratų, išdaužtas galinių durelių dešinės pusės mažasis stiklas, visas kairės pusės automobilio stiklas apdegęs, taip pat bamperio kairė pusė, bei žibinto kairė pusė buvo apdegusi. Nusiderėjo iki 250 eurų ir nusprendė automobilį pirkti. Vaikinas, kuris pardavinėjo automobilį, automobilio dokumentus - registracijos liudijimą ir techninės apžiūros rezultatų kortelę - išsiėmė iš savo rankinės. Jokios pirkimo - pardavimo sutarties pardavėjas nepateikė, įtarimo jam tai nesukėlė. Jis, apžiūrėjęs automobilio registracijos liudijimą, pamatė, kad automobilis registruotas įmonės vardu. Vaikinas sakė, kad jis automobilį pirko praėjusiais metais, kada tiksliai nesakė, iš įmonės, kurios vardu registruotas automobilis, darbuotojo, kuris yra jo pažįstamas. Taip pat, automobilio pardavėjas teigė, kad automobilis priklauso jam, tik neregistruotas jo vardu, kad automobilį parduoda, nes buvo išvykęs į Angliją, kur pametė automobilio užvedimo raktelius, o grįžęs pamatė, kad automobilis yra apdegintas, pavogti ratlankiai su ratais, išdaužtas langas, pavogta magnetola ir akumuliatorius. G. patikrino VĮ „Regitra“ pagal VIN numerį, kur pamatė, kad automobilis yra išregistruotas, neieškomas. Su automobilio pardavėju sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurios tuščią egzempliorių jis turėjo. Automobilio pardavėjas pateikė mokinio pažymėjimą. Mokinio pažymėjimo nuotrauka sutapo su realiu vaizdu, buvo laminuota ir matyti, kad ilgai naudota, todėl įtarimo nesukėlė. Jis savo ranka prie vaikino užpildė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, automobilio pardavėjas tik parašė gyvenamąją vietą ir grafoje „transporto priemonę pardavė“ įrašė savo vardą pavardę ir pasirašė. Jis vaikinui padavė grynaisiais 250 eurų ir jis iškart išėjo link M. Romerio universiteto pusės. Jis su G. nuvažiavo namo, pasiėmė automobilio ratus, grįžo prie automobilio, uždėjo ratus ir taip pasikrovė automobilį „BMW 316“, v/n (duomenys neskelbtini), ant traliuko. Automobilį parsivežė prie namų, kur automobilis stovėjo visą laiką, kol surado policijos pareigūnai.

Dėl sukčiavimo jam padaryta 250 eurų žala, nes automobilis iš jo buvo paimtas (1 t., b. 1. 43-44, 46-47).

Liudytojas B. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje per bendrus pažįstamus susipažino su E. S.. Vieno susitikimo su E. S. metu, E. S. paprašė jo parduoti pastarajam priklausantį automobilį „BMW“. E. S. sakė, kad šį automobilį už skolą jam atidavė draugas, koks draugas, neminėjo. E. S. sakė, kad jis pats automobilio parduoti negali, nes turi problemų su policijos pareigūnais bei antstoliais. Jis E. S. paklausė, ar automobilis nėra vogtas, tačiau E. S. jį patikino, kad automobilis tikrai nevogtas ir parodė automobilio registracijos liudijimą. Kadangi E. S. turėjo automobilio dokumentus, jam jokių įtarimų nekilo. E. S. sakė, kad draugas automobilį atidavė jau be užvedimo raktelio. Jis sutiko prisistatyti automobilio „BMW 316“, v/n (duomenys neskelbtini), savininku ir parduoti minėtą automobilį pirkėjams. Kaip tik jie ėjo mišku, nuo parduotuvės „Jovarėlis“, link Ateities g. Išėjus iš miško ir nusileidus nuo kalniuko prie mėlyno pastato stovėjo automobilis „BMW 316“, v/n (duomenys neskelbtini), kurį jam parodė E. S. ir sakė, kad būtent šį automobilį reikės parduoti. Jis matė, kad automobilis šioje vietoje stovi jau ilgą laiką, kadangi buvo apaugęs žolėmis. Automobilis buvo be ratų, automobilio priekis, šonai buvo su įlinkimais. Priėjo E. S. paskambino automobilio pirkėjui ir, kiek girdėjo, E. S. sakė, kad jo draugas nori parduoti automobilį „BMW 316“. Taip pat girdėjo, kad E. S. tarėsi su automobilio pirkėjais susitikti automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie M. Romerio universiteto. E. S. jam pasakė, kad automobilį reikia parduoti už 250 eurų. Taip pat sakė, kad sakytų pirkėjams, jog jis buvo išvykęs į Angliją, tuo metu jam automobilį sudaužė, o automobilį parduoda pigiai, nes jis netvarkingas, taip pat yra skola už stovėjimą. E. S. sakė, kad jeigu pirkėjai reikalaus pirkimo - pardavimo sutarties - ją pasirašytų, jeigu nereikalaus - nesirašytų, taip pat perdavė jam automobilio registracijos liudijimą, draudimo polisą ir techninės apžiūros kortelę. Jam tai jokio įtarimo nesukėlė. Tuomet jie pėsčiomis nuėjo link M. Romerio universiteto. Dar jo nepriėję pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje šalia M. Romerio universiteto, stovi, berods, geltonos spalvos traliukas, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Jam E. S. pasakė, kad lauks prie universiteto, o jam liepė važiuoti prie automobilio ir jį parduoti pirkėjams. E. S. lyg ir pasisveikino su automobilio „BMW 316“, v/n (duomenys neskelbtini), pirkėjais, jiems jį pristatė kaip automobilio pardavėją. Jis įlipo į traliuko kabiną ir kartu su automobilio pirkėjais nuvažiavo, jiems rodydamas kelią prie automobilio „BMW 316“, v/n (duomenys neskelbtini). Nuo M. Romerio universiteto iki vietos, kur stovėjo automobilis, maždaug 500 m atstumas. Pirkėjai apžiūrėjo automobilį, stebėjosi, kad automobilį parduoda pigiai. Jis pirkėjams pasakė, kad buvo išvykęs į Angliją, automobilis jau ilgą laiką čia stovi. Taip pat sakė, kad automobilį jis pirko iš perpardavinėtojo, todėl ankstesnės automobilio pirkimo - pardavimo sutarties neturi, automobilio užvedimo raktelį pametė. Vaikinams automobilis tiko, todėl vienas jų nusprendė jį nusipirkti. Automobilio pirkėjas turėjo tuščią automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, kurią vaikinas užpildė, jis tik įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė. Pirkėjas jam sumokėjo 250 eurų ir jis įsidėjo pinigus į rankinę. Girdėjo, kad automobilį nusipirkęs asmuo tarėsi kartu su kitu buvusiu asmeniu, kada automobilį iš šios vietos pasiims. Atsisveikinęs, jis nuėjo prie M. Romerio universiteto, kur jo turėjo laukti E. S.. E. S. buvo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje už M. Romerio universiteto. Jis E. S. atidavė 250 eurų, kuriuos gavo už parduotą automobilį „BMW 316“, v/n (duomenys neskelbtini). E. S. pasakė, kad pasivažinėjimui nori pirkti kitą automobilį, todėl jie nuėjo į prekybos centrą „Mandarinas“, kur E. S. prisėdo prie nemokamo kompiuterio, prisijungė prie skelbimų portalo www.autogidas.lt. E. S. sakė, kad jis ieško automobilio maždaug už 300 eurų. Skelbimų portale jie rado skelbimą apie parduodamą automobilį „LANCIA LYBRA“, žalios spalvos. Šis automobilis E. S. tiko. Jis paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, nes jis pakankamai nusimano apie automobilius, išklausinėjo visus defektus bei nusiderėjo iki 270 eurų. Tuomet jie važiavo į Žemuosius Panerius, kur E. S. nusipirko automobilį „LANCIA LYBRA“, tačiau automobilio pirkimo - pardavimo sutartį vėl prašė pasirašyti jo vardu, nes E. S. sakė, kad turi problemų su antstoliais. Jis sutiko, tačiau E. S. pasakė, kad šis per savaitę susirastų asmenį, kurio vardu būtų galima perregistruoti automobilį „LANCIA LYBRA“. E. S. sakė, kad susiras. Tą pačią dieną nupirktu automobiliu važiavo į jo kaimą. Kitą dieną grįžtant ir jam bevairuojant nupirktą automobilį, juos sustabdė policijos pareigūnai ir jis gavo 362 eurų baudą. Automobilio „LANCIA LYBRA“ užvedimo raktelius, kurių kiek pamena buvo 3 vnt., ir dokumentus jis atidavė E. S.. Kur šiuo metu yra automobilis, jis nežino (1t., b. 1. 132-134).

Liudytojas G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ankščiau užsiimdavo automobilių pirkimu-pardavimu. 2015-05-23 jam paskambino kaimynas E. S. ir pasiūlė pirkti „BMW“ markės automobilį už 270 eurų. E. S. sakė, kad automobilis yra be užvedimo raktelio, kadangi automobilio savininkas juos pametė, be ratų. Jis žinodamas, kad draugas R., jo pavardės nežino, perka Vokiečių gamybos automobilius, todėl paskambino ir pasiūlė pirkti. Romualdą šis pasiūlymas sudomino, todėl sutarė nuvažiuoti ir automobilį apžiūrėti. Jis su E. S. sutarė, kad susitiks prie M. Romerio universiteto. Jiems nuvažiavus į sutartą vietą, sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie M. Romerio universiteto. Sustoję pamatė, kad nuo degalinės „LUKOIL“ pusės ateina du vaikinai. Jis atpažino, kad vienas jų buvo E. S., o kitas vaikinas jam pasirodė matytas. Vaikinams priėjus, E. S. pasakė, kad su juo atėjęs vaikinas yra automobilio „BMW 316“, v/n (duomenys neskelbtini), savininkas. Tuomet vaikinas, kuris prisistatė automobilio savininku, įlipo į traliuką ir jie trise nuvažiavo iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios už 300-500 m nuo M. Romerio universiteto. E. S. išėjo savo reikalais. Nuvažiavę pamatė, kad automobilio priekinis dešinės pusės bamperis daužtas, išdaužtas dešinės pusės posūkio signalas, kairės pusės posūkio signalas apdegęs, automobilis be ratų, išdaužtas galinių durelių dešinės pusės mažasis stiklas, visa automobilio kairė pusė apdegusi, taip pat bamperio kairė pusė, bei žibinto kairė pusė buvo apdegusi, priekinis dangtis apgadintas. Dar nusiderėjo iki 250 eurų ir Romualdas nusprendė automobilį pirkti, Vaikinas, kuris pardavinėjo automobilį, automobilio dokumentus - registracijos liudijimą ir techninės apžiūros rezultatų kortelę, draudimo polisą - išsiėmė iš rankinės. Jis automobilio dokumentuose nežiūrėjo, kas yra automobilio savininkas, todėl nematė, jog automobilis registruotas įmonės vardu. Jis registracijos dokumentuose pažiūrėjo dokumento numerį, kurį patikrino VĮ „Regitra“ puslapyje, taip pat automobilį patikrino pagal valstybinį numerį. Pamatė, kad automobilis yra išregistruotas, neieškomas. Kiek pamena, vaikinas sakė, kad ankstesnę automobilio pirkimo - pardavimo sutartį pametė. Vaikinas sakė, kad automobilį parduoda, nes buvo išvykęs į Angliją, kur pametė automobilio užvedimo raktelius, o grįžęs pamatė, kad automobilis yra apdegintas, pavogti ratlankiai su ratais, išdaužtas langas, pavogta magnetola ir akumuliatorius. R. su vaikinu sudarė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, kurios tuščią egzempliorių turėjo R.. Vaikinas pateikė mokinio pažymėjimą. Visus dokumentus su vaikinu pildė R.. Jis matė, kad Romualdas vaikinui padavė 250 eurų grynaisiais ir vaikinas iškart išėjo link M. Romerio universiteto pusės. Jis su R. nuvažiavo į jo namus, pasiėmė automobilio ratus, grįžo prie automobilio, uždėjo ratus ir taip automobilį „BMW 316“, v/n (duomenys neskelbtini), užkėlė ant traliuko. Tuomet R. pavežė jį iki namų. Automobilį jie tikrai pirko gegužės mėnesį, automobilio pirkimo pardavimo sutartyje gali būti įrašyta bloga data (1 t., b.1. 69-70).