Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio skyriaus (toliau – VSDFV Vilkaviškio skyrius) 2010-03-19 sprendimą Nr.S1-1080 dėl pareiškėjo senatvės pensijos neteisėto ir nepagrįsto sumažinimo; 2) priteisti iš atsakovo VSDFV Vilkaviškio skyriaus nuo 2010-01-01 neišmokėtą senatvės pensijos dalį iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, kas mėnesį 84,22 Lt; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 1000 Lt neturtinę žalą.

Pareiškėjas V. K. skunde (b. l. 5-14; 24-35), taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis, kaip pensininkas iš VSDFV Vilkaviškio skyriaus gauna sumažintą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją 928,31 Lt, nors 2009 metais kiekvieną mėnesį gaudavo 1012,53Lt senatvės pensijos pagal 1994 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. 1-549 nuostatas. 2010-03-19 VSDFV Vilkaviškio skyriaus pranešime nurodyta, jog jo senatvės pensija t.y. valstybinė socialinė draudimo senatvės pensija yra sumažinta vadovaujantis 2009-12-09 LR Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr.XI-537 6 str.l p. nuostata ir tuo buvo pažeistos jo teisės ir interesai. Mano, kad 2009-12-09 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr.XI-537 6 str. l p. nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 48, 52 str. bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir 2009-12-09 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr.XI-537 16str. 4p. prieštarauja LR Konstitucijos 23, 29, 48, 52str. bei LR Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Nurodo, kad šio įstatymo leidėjas neatsižvelgė į teisingas ir pagrįstas 2003-12-03 Konstitucinio Teismo nutarime konstatuojamas nuostatas, kad Konstitucijos 52 str. nuostatos suponuoja įstatymų leidėjo pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms bei socialinei paramai, sukaupimą ir šių pensijų mokėjimą bei socialinės paramos teikimą, suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, įstatymu nustatant tam tikrą pensiją. įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šios pensijos mokėjimą asmenims, atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas. Nurodo, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Nurodo, kad pagal Konstitucijos 23 str. asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau. Paskirtos ir mokamos pensijos pagal Konstituciją gali būti mažinamos tik valstybėje susidarius ypatingai situacijai (ekonominė krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.), kai valstybės funkcijoms vykdyti ir viešiesiems interesams tenkinti, taip pat pensijoms mokėti objektyviai trūksta lėšų. Tokiu atveju paskirtos ir mokamos pensijos gali būti mažinamos tokiu mastu, kokiu būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Taip pat pažymėjo, kad sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai ir kad sumažinus pensijas, įstatymų leidėjas privalo nustatyti asmenims dėl tokio reguliavimo pasikeitimo susidariusių praradimų teisingo kompensavimo mechanizmą. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2002-11-05, 2003-03-04, 2003-03-17, 2003-07-04 1997-03-12,1997-12-03,1997-12-18, 1998-05-06, 2000-01-10, 2000-02-23, 2001-07-12, 2001-10-30, 2002-03-04, 2002-04-23; 2002-06-19, 2002-11-25, 2003-01-24, 2003-03-04, 2003-07-04, 2003-12-03, 2004-03-05, 2004-12-13, 2005-02-07 ir kt. nutarimais. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog neturtinę žalą kildina iš VSDFV Vilkaviškio skyriaus nepagrįsto sprendimo ir jo veiksmų, atliktų vykdant tarnybines funkcijas, neteisėtai paimant iš pareiškėjo senatvės pensijos dalį 84,22 Lt. Patirtą neturtinę žalą pagrindžia tuo, kad nuo 2010-01-01 buvo nusavinta senatvės pensijos dalis - 84,22 Lt ir tai daroma kiekvieną mėnesį, ir taip pažeidžiama pareiškėjo garbė ir orumas, patyrė dvasinius sukrėtimus, pablogėjo sveikatos būklė, trūkstant piniginių lėšų sumažėjo bendravimo galimybės su giminėmis, draugais ir kaimynais, Nurodė, jog yra antros grupės invalidas ir sumažėjus senatvės pensijai neišgali apsirūpinti tinkamais vaistais. Siekia neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės, nes mano, kad yra įstatymo auka. Šį atvejį dvasiškai išgyvena, pablogėjo sveikata, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimą, yra apčiuopiama ir juntama ši dvasinė skriauda. Tarp pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, taigi, nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Prašo priteisti iš atsakovo 1000 Lt neturtinę žalą. Nurodė ,kad nėra nustatytas sumažintų senatvės pensijų kompensavimo mechanizmas. Prašė skundą patenkinti jame nurodytais motyvais.