Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-12-22 · Civilinė byla Nr. 2-26254-592/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-22
Bylos Nr.
2-26254-592/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Ieškinys atmestas.
Teisėjas
Igoris Kasimovas
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
Advokatai
Romualdas Vitkus
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, sekretoriaujant Vasarei Kašinskei, dalyvaujant ieškovui A. K. ir jo atstovui advokatui Romualdui Vitkui, atsakovo atstovui Ramūnui Valatkai, trečiojo asmens atstovei Agnei Viršilaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo už neteisėtą nušalinimą nuo pareigų ir neteisėtą nuteisimą, trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 25 808,50 Eur turtinės, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-269/2013 ieškovą pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. ir nubaudė 48 MGL (6 240 Lt) bauda. Vilniaus apygardos teismas pirmos instancijos nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį A. K., S. O. ir E. B. byloje ir baudžiamąją bylą jiems nutraukė. Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo nušalintas nuo Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų trims mėnesiams. Nušalinimas nuo pareigų buvo tęsiamas nurodant, kad ieškovas įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., ir būdamas Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriumi gali daryti naujus nusikaltimus valstybės tarnybai bei nusikaltimus, susijusius su kontrabanda. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovo nušalinimo nuo pareigų terminas buvo nepateisinamai ilgas. Pažymi, kad ieškovas nuo pareigų buvo nušalintas ne tarnybinio patikrinimo išvadų pagrindu ir ne darbdavio, o teismo nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje priimtas išteisinamasis nuosprendis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., todėl yra pagrindas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo už neteisėtą nuteisimą ir neteisėtą nušalinimą nuo pareigų. Be to, 2013 m. gruodžio 5 d. portale delfi.lt buvo išplatinta publikacija pavadinimu „Muitininkus pražudė kremai ir atviri pokalbiai telefonu“, kurioje plačiai aprašyta baudžiamoji byla, paminėtos visų pavardės ir teismo skirtos bausmės. Po šios publikacijos daug išgyvenimų patyrė ne tik ieškovas, bet ir kiti jo šeimos nariai, kadangi visi dirba kolektyvuose, o vienas sūnus tarnauja Pasienio apsaugos tarnyboje, todėl visi šie įvykiai turėjo įtakos ir jo tarnyboje. Nušalinimo nuo pareigų laikas buvo pakankamai ilgas ir nemotyvuotas, pareikšti įtarimai ne tik trukdė įsidarbinti, bet ir bendrauti su draugais, kaimynais, pablogėjo sveikata.

Atsiliepimas

Atsakovą atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad neteisėti veiksmai turi būti įrodyti ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Be to, kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir E. B. padaryto neveikimo vertinimu kaip atitinkančiu piktnaudžiavimo veikos požymius, o A. K. ir S. O. veiksmų - kaip E. B. kurstymu piktnaudžiauti tarnybos pareigomis. Piktnaudžiavimas yra toks pat teisės pažeidimas, už kurį nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. Nors kasacinis teismas ir nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų įrodymų vertinimu, tačiau nekonstatavo šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų. Dėl šios priežasties išteisinamasis nuosprendis šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Pažymi, kad nė vienoje teismo nutartyje dėl nušalinimo nuo pareigų nėra konstatuota, kad ieškovo laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl kitoks vertinimas reikštų, kad įsiteisėjusios nutartys yra neteisėtos. Ieškovas, grįsdamas neturinę žalą, pateikia portalo „delfi“ straipsnį apie jo galimai padarytą veiką. Tačiau straipsnio autorius remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Ši byla buvo vieša, todėl valstybė negali atsakyti už žiniasklaidos priemonėse pateiktą informaciją iš teismų. Ieškovas galėjo kreiptis į minėtą žiniasklaidos priemonę ir pareikalauti paneigti nurodytame straipsnyje apie ieškovą paskleistą neteisingą informaciją ir/ar prašyti priteisti neturtinę žalą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovas pateikė 2016 m. gegužės 19 d. sąskaitą už teisines pagalbą Nr. 16/05-10, kurioje nurodyta, kad išlaidos sudaro 5 000 Eur. Skiltyje „teisinių paslaugų pobūdis“ nurodytos paslaugos, suteiktos baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje. Todėl yra neaišku, kokias bylinėjimosi išlaidas ieškovas patyrė šioje byloje ir kokios paslaugos buvo suteiktos šioje civilinėje byloje. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu nurodo, kad, ieškovą išteisinus pagal kasacinio teismo nutartį, nėra pagrindo pripažinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus neteisėtais, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas nepadarė klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Nurodo, kad ieškovo teiginiai, jog nušalinimas nuo pareigų trukdė ne tik įsidarbinti, bet ir bendrauti su draugais, kaimynais, pablogėjo sveikata, yra deklaratyvūs, niekuo neparemti, ieškovas nepateikia įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius. Be to, paties ieškovo veiksmai lėmė tai, kad ieškovui buvo pareikšti įtarimai bei buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Pažymi, kad ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog patyrė 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-269/2013 ieškovą pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. ir nubaudė 48 MGL (6 240 Lt) bauda (b. l. 50-57). Vilniaus apygardos teismas pirmos instancijos nuosprendį paliko nepakeistą (b. l. 58-62). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį A. K., S. O. ir E. B. byloje ir baudžiamąją bylą nutraukė (b. l. 11-21). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartimi patvirtino 2015 m. gruodžio 28 d. ieškovo ir trečiojo asmens sudarytą taikos sutartį, kuria šalys išsprendė visus ginčus, susijusius su A. K. atleidimu iš darbo pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. 1P-1668 su vėlesniais pakeitimais (b. l. 43-45, 46-47). Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo nušalintas nuo Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų trims mėnesiams (b. l. 74-75). Nušalinimas nuo pareigų buvo tęsiamas vėlesnėmis teismo nutartimis nurodant, kad ieškovas įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., ir būdamas Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriumi gali daryti naujus nusikaltimus valstybės tarnybai bei nusikaltimus, susijusius su kontrabanda (b. l. 78-80, 81-82, 83-85, 86-88, 91-93, 94-95, 99-102). Turtinės žalos dydį ieškovas grindžia 2014-06-26 Vilniaus teritorinės muitinės pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį - nuo 2011-05-11 iki 2013-02-04 (b. l. 10). Ieškovas patirtą neturinę žalą grindžia psichologine įtampa, nepatogumais, išgyvenimais. Į bylą pateikia naujienų portalo delfi.lt 2013 m. gruodžio 5 d. išplatintą publikaciją „Muitininkus pražudė kremai ir atviri pokalbiai telefonu“ (b. l. 63-64). Ieškovas į bylą pateikė Vilniaus teritorinės muitinės charakteristiką, kurioje ieškovas charakterizuojamas teigiamai (b. l. 65).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimus grindžia jo neteisėtu nuteisimu ir neteisėtu nušalinimu nuo pareigų.

Žala, padaryta teisėsaugos institucijų ar pareigūnų veiksmais baudžiamojo proceso srityje atlyginama pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika pasireiškia tuo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar jos pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl šių subjektų neteisėtų veiksmų. Ši civilinės atsakomybės rūšis ypatinga tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo kaltės įrodinėti nereikia, kadangi valstybei deliktinė civilinė atsakomybe atsiranda nepaisant šių asmenų kaltės, jeigu nustatomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.247 straipsnis): 2) žala ir jos dydis (CK 6.249 - 6.250 straipsniai); 3) priežastinio ryšio buvimas tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.). Jeigu delikto sudėtyje nėra bent vienos iš šių sąlygų, atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį negalima. Visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007).

Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ar administracinės teisės normų. Iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu. Tai reiškia, kad dėl valstybės pareigūnų padarytos žalos atlyginimo specifika yra tokia, jog asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius).

Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007). Civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas. Konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).

Nagrinėjamoje byloje atsakovą atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pagrįstai argumentuoja, kad nors kasacinis teismas ir nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų įrodymų vertinimu, tačiau nekonstatavo šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 17 d. nutartyje konstatuota, kad didelės žalos požymis yra vertinamasis, kad teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir E. B. padaryto neveikimo vertinimu kaip atitinkančiu piktnaudžiavimo veikos požymius, o A. K. ir S. O. veiksmų – kaip E. B. kurstymu piktnaudžiauti tarnybos pareigomis. Šioje nutartyje taip pat pasisakyta, jog paaiškėjus, kad E. B. taip veikė iš anksto susitaręs su A. K. bei S. O., buvo sumenkintas Valstybinės teritorinės muitinės prestižas ir jos pareigūnų vardas. Tuo pačiu teisėjų kolegija sutiko su teismų išvadomis dėl piktnaudžiavimo, konstatavo, kad „...veikų baudžiamasis teisinis vertinimas priklauso nuo E. B. veikos baudžiamojo teisinio vertinimo, konstatavus, kad E. B. piktnaudžiavimas nepadarė didelės žalos valstybei ir nelaikytinas nusikalstama veika, keičiasi ir A. K. bei S. O. padarytų veikų, t. y. S. O. ir A. K. kurstymo piktnaudžiauti, baudžiamasis teisinis vertinimas. Jų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.“ (b.l. 11-21). Tai iš esmės pagrindžia ir trečiojo asmens argumentus, jog paties ieškovo veiksmai lėmė, kad jam buvo pareikšti įtarimai ir buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas.

Tokiu atveju, teismas daro išvadą, kad toks išteisinamasis nuosprendis nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga.

Teismų procesiniai sprendimai dėl nušalinimo nuo pareigų yra galiojantys ir neginčijami, nėra teisinio pagrindo jų kvestionuoti, t.y. aiškinti aplinkybes kitaip nei konstatuota teismo įsiteisėjusiame procesiniame sprendime (b.l. 74-75, 78-88, 91-95, 99-102). Todėl šiuo atveju taip pat darytina išvada, kad minėto išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas nagrinėjamoje civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio.

Taigi nesant teismų neteisėtų veiksmų atsakovui nekyla atsakomybė dėl būtent teismų procesinių veiksmų baudžiamojoje byloje, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, siejamo su negautu atlyginimu nušalinimo laikotarpiu, tiek neturtinės žalos, kuri taip pat turi būti kildinama iš neteisėtų veiksmų, atlyginimu.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl nušalimo metu negauto darbo užmokesčio priteisimo klausimas iš esmės išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-01-08 nutartimi: administracinėje byloje A. K. reikalavo įpareigoti atsakovą išmokėti visas priklausančias pinigų sumas pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str. (reikalavimas buvo grindžiamas darbo užmokesčio priteisimu už visą nušalinimo laikotarpį) ir teismas patvirtino ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, administracinę bylą nutraukė (b.l. 22-45). Tokiu atveju darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio už visą nušalinimo laikotarpį yra išspręstas, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, kad jam padaryta turtinė žala, sietina su ieškovo darbo užmokesčiu nušalinimo laikotarpiu (CK 6.249 str.).

Tokiu atveju, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir dalyką, nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, teisės aktų reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad ieškovo atžvilgiu nebuvo atlikti neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala (CK 6.245-6.248, 6.250 str., CPK 178, 179, 185 str.).

Konstatavus, kad atmestini reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37, 6.210 str.).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 str. 1 ir 7 d., 185 str.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina į valstybės biudžetą 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovo A. K. ieškinį.

Priteisti iš ieškovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,36 Eur (tris eurus 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Igoris Kasimovas