- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-17
- Bylos Nr.
- 1-309-169/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kaltinamasis
- R. Š.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Marius Gricius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š. 2011 m. spalio 2 d. apie 3 val. prie kavinės – baro „Kablys“, esančios Mažeikių m. Viekšnių g.20 D, įėjimo durų, lauke, ant laiptelių būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,56 promilių girtumas), iš chuliganiškų paskatų – išreikšdamas nepasitenkinimą, kad yra neįleidžiamas į kavinės – baro patalpas, kuriose vyko uždaras vakaras, tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam, kavinės – baro direktoriui A. P., vieną smūgį su pilnu alaus bokalu į veido sritį, tuo padarydamas kairės akies traumą, kiauryminę ragenos žaizdą, rainelės įstrigimą, kraujo susikaupimą kairės akies obuolyje, kraujosruvas abiejų akių junginėse, kiauryminę žaizdą kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, veido sumušimą ir taip nesunkiai sutrikdė A. P. sveikatą.
Kaltinamasis R. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažinęs iš dalies parodė, jog 2011 m. spalio 1 d. vakare su G. K. ir A. M. po pirties atvažiavo į barą. Pirmas nuėjo A. M., jam pasakė, kad bare uždaras vakaras, pasiūlė alaus išgerti lauke. Jie sutiko ir jiems alaus išnešė į lauką. Iš pradžių buvo prie staliuko, paskui – įėjimo tarpdury. Nukentėjusysis stovėjo slenksčio ribose, o jis toliau, ant laiptų, kur prasideda laiptai žemyn. Iš pradžių kalbėjo apie kažką, po to nukentėjusysis pradėjo reikšti pretenzijas – kad jis ketinąs jo barą uždaryti, kad kvietęs kažkokias tarnybas, kad gaisrinė jo vardu kviesta, dar kažkokias inspekcijas. Jis bandęs neigti, tada nukentėjusysis išvadino jį necenzūriniais žodžiais. Jų žodinis aiškinimasis truko apie 15–20 minučių. Alaus bokalą jis tai pasidėdavo ant laiptelių, tai pasiimdavo. Bokalą laikė dešinėje rankoje, kairė ranka buvo laisva. Jokių judesių prieš pastumiant nedarė, stovėjo ramiai, ranka su bokalu buvo nuleista, bokalą laikė už ąselės. Pastūmimo metu nuo nukentėjusio stovėjo gal metro atstumu. Jis stovėjo pačiam viršuje – ne ant laiptelių, o kur laipteliai prasideda, nukentėjusysis stovėjo tame pat lygyje kaip ir jis. Nukentėjusysis jį pastūmė nuo laiptelių, bet jis nenukrito, nes jį pagavo apsaugos darbuotojas, stovėjęs jam už nugaros. Gali būti, kad jis atgal krisdamas netyčia išmetė bokalą nuo savęs ir netyčia tuo bokalu kliudė nukentėjusį, kliuvo jam į veido sritį. Po to jie sulaukė policijos pareigūnų ir išvažiavo į policiją. Ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino, nes nukentėjusįjį sužalojo – nuo jo rankos nukentėjo, jis metė bokalą, tačiau nesutinka, kad iš chuliganiškų paskatų. Jis neprovokavo konflikto, bokalą sviedė netyčia. Bokalas jam neiškrito, nuo savęs metė, kad neužkristų ant jo, kad neapsilaistytų. Civilinį ieškinį pripažįsta, bet ne tokį didelį. Papildydamas savo parodymus kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką bei nurodė, jog labai gailisi. Nurodė veiką padaręs dėl savanaudiškų paskatų. Mano, kad buvo išprovokuotas žodžiais ir veiksmais. Kiek pamena, jo atžvilgiu buvo panaudoti necenzūriniai žodžiai ir veiksmai – jį stumtelėjo. Pripažįsta, kad ranka, kurioje buvo stiklinis alaus bokalas, sudavė nukentėjusiajam į veidą, tačiau tais veiksmais nenorėjo įžeisti visuomenės ir sutrikdyti jos rimtį. Jo veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai prieš asmenį, ne prieš visuomenę.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. Š. dalinio kaltės pripažinimo bei parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:
- nukentėjusiojo A. P. parodymais, jog spalio 1 d. bare buvo uždaras vakaras, apie antrą valandą pamatė ateinant kompaniją – du vyrus ir moterį. Po to prie jo priėjo barmenas ir pasakė, kad jie norėtų įeiti į barą. Jam pasakius, kad negalima, prašė išnešti alaus atsigerti lauke. Jis iš matymo atėjusiuosius pažinojo, todėl sutiko ir liepė įpilti į bokalus alaus ir pats išnešė alų. Kompanija atsisėdo po stogeliu ant suoliuko, o jis grįžo į salę. Po to iš salės su žmona išėjo parūkyti. Prie jų iš karto priėjo atėjusieji ir ėmė prašyti įleisti į vidų, nes jiems šalta. Jam vėl atsisakius įleisti, pradėjo sakyti iškviesią veterinarijos tarnybą, uždarysią barą. Toks jų žodinis konfliktas truko nuo trijų iki penkių minučių. Daugiausiai su juo konfliktavo kaltinamasis, nes A. buvo nuėjęs už kampo. Jis stovėjo ant laiptų aikštelės, o kaltinamasis – ant pirmo ar antro laiptelio. Kaltinamasis norėjo suduoti kaire ranka, todėl jis kilstelėjo ranką užsidengti ir pamatė iš apačios kylančią į jį ranką su bokalu ir iš karto suklupo ant kelių. Tarp jų atstumas buvo per du laiptelius. Jam buvo trenkta iš visos jėgos, bokalas suskilo. Jis liepė kviesti apsaugą, bet barmenė jau buvo iškvietusi. Kaltinamojo apsauginis nesugavo, nes jis tuo momentu sėdėjo atsirėmęs į pirmą stulpelį. Kaltinamojo jis nestūmė, net ranka nepalietė, fizinio kontakto tarp jų nebuvo, buvo tik žodinis konfliktas. Alaus bokalas buvo pusės litro talpos, beveik pilnas, ne su rankena, o taurės formos. Jam buvo prakirsta akis, du–keturi siūlai buvo. Du siūlai likę visam gyvenimui. Jei siūlai pradės trūkinėti, gali reikėti operuoti ir keisti rainelę, arba dabar reikia imti siūlus lauk ir tuo pačiu keisti rainelę. Abi akys buvo sužalotos. Kairėje akyje buvo kiauryminė žaizda, o kitoje – paviršinė. Per tuos keturis mėnesius, kai buvo nedarbingas, patyrė daug visokių išgyvenimų, daug važinėjimų. Jis pats veda vakarus, nebegalėjo dirbti, turėjo grąžinti žmonėms rankpinigius. Anksčiau akinių reikėjo tik vairuojant, o dabar pastoviai. Sumažėjo darbo krūvis, kadangi prie kompiuterio begali išbūti valandą, po to pradeda skaudėti akis. Kartais reikia išbūti iki dvyliktos nakties, o naktį pradeda skaudėti akis. Šie nepatogumai yra visam gyvenimui;
- liudytojos L. P. parodymais, jog buvo uždaras muzikinis vakaras. Ji su vyru išėjo parūkyti, M. ir muzikantas V. buvo už nugaros prieangyje. Tuo metu atėjo du berniukai su mergaite. Jie paprašė alaus. Sakė, kad negalima, nes uždaryta. Sakė, kad tada jie kieme pasėdės ir atsigers. A. nuėjo, įpylė alaus. Jie sakė, kad iš pirties, sušals, prašė įleisti. A. sakė nepykti, neįleis. Kaltinamasis stovėjo vienu laipteliu žemiau ir vis bambėjo sakydamas: „nebūk ožys, įleisk. Snarglinę turi ir dar neįleidi, mums šalta, mes iš pirties, o kitas vaikinas nuėjo už kampo. Po to kaltinamasis leidosi laiptu žemyn ir metė bokalą su alum.
- liudytojos G. K. parodymais, jog su R. Š. ir A. M. atvažiavo prie „Kablio“ taksi automobiliu. Matė, kad „Kablyje“ yra daug žmonių, bet nebuvo įspėjimo, kad uždaras vakaras. A. M. atidarius baro duris pasitiko išeinantis baro direktorius – nukentėjusysis su apsaugos darbuotoju. Tada vaikinai ir ji sustojo tarpduryje ant baro laiptų. A. M. prašė, kad įpiltų alaus. Direktorius perspėjo, kad yra uždaras vakaras, kad į vidų neįleis. Jie sakę, kad nėra problemų, kad gali būti lauke. A. M. kalbėjosi su direktorium, o ji su R. Š. stovėjo šiek tiek toliau, nesikišo į pokalbį. Direktorius atidarė duris ir paprašė barmenės, kad įpiltų alaus. Jis atnešė du bokalus alaus. Po to barmenė direktoriui atnešė alaus. Vaikinai ir direktorius turėjo po alaus bokalą. Apsauginis ir ji stovėjo beveik ant šaligatvio, kiek toliau nuo laiptų. Baro direktorius, A. M. ir R. Š. stovėjo ant laiptų, gėrė alų. Tarp R. Š. ir baro direktoriaus prasidėjo diskusija. Direktorius kaltino R. Š., kad jis, neva, kvietė jam kažkokias tarnybas, grasino inspekcijomis. Baro direktorius pradėjo plūsti R. Š. necenzūriniais žodžiais. Sakė, kad pasodins jį į kalėjimą, nes jis nori uždaryti jo barą. Vaikinai stovėjo, gėrė alų ir klausėsi. A. M. vis sakė, kad kalba nesąmones, kad taip nebuvo. R. Š. irgi gynėsi, kad nieko panašaus nebuvo. Atėjo savininko žmona, kuri buvo salėje. Baro direktorius pradėjo mosikuoti rankomis, tai atsitraukdamas nuo Š., tai vėl priartėdamas. Š. stovėjo ir nieko nesakė. Tik karts nuo karto sakė, kad jis nieko nedarė. Tada baro direktorius stūmė Š., o šis krisdamas paleido iš rankų bokalą. Negali įvardinti, ar išsprūdo bokalas, ar išmetė. Bokalas tuo momentu skrido oru, o kaip bokalas iš rankų iškrito, išslydo, išskrido – negali pasakyti. Matė bokalą skrendant oru, kad buvo išmestas, bet kaip ore atsidūrė negali pasakyti. Tada pamatė, kad direktorius buvo užsidengė veidą, atsitūpė, vėl atsistojo, vėl atsitūpė. Pribėgo mergaitė, atnešė popieriaus. R. Š. stovėjo su apsauginiu ant šaligatvio, laukė kol atvažiuos greitoji pagalba;
- liudytojo T. V. parodymais, jog tą naktį budėjo, gavę pavojaus signalą nuvažiavo prie baro. Kai atvažiavo, baro šeimininkas buvo kruvinu veidu, tupėjo lauke. Netrukus atvažiavo greitoji pagalba ir išsivežė baro šeimininką. Po kelių minučių atvažiavo policija. Kai greitoji išvažiavo, atvažiavo policija, girdėjo, kad aiškinosi, kad kaltinamasis, kurio pavardės nežino, trenkė bokalu;
- liudytojo S. S. parodymais, jog gavo iškvietimą ir atvyko prie baro. Nukentėjusiam buvo kruvina galva. Paklausus, kas atsitiko, sakė, kad trenkė bokalu. Paskambino į pultą, iškvietė policiją, greitąją pagalbą. Kažkas, matyt, buvo anksčiau iškvietęs, nes greitoji pagalba tuoj pat atvažiavo ir išsivežė nukentėjusįjį. Po to atvažiavo policija;
- liudytojo A. M. parodymais, jog jis, R. ir R. draugė atvažiavo prie baro su taksi, norėjo įeiti į vidų ir atsigerti alaus, bet jų neįleido, nes buvo uždaras vakaras. Tada paprašė parduoti alaus. Jiems išnešė alaus į lauką. Jis stovėjo apačioje, R. – per vidurį, o baro savininkas A. – viršuje. A. R. sakė, jog ant jo siundo visokias įstaigas, kad užsidarytų baras ir todėl nenori jo įleisti į barą. R. gynėsi to nedaręs. Kivirčas truko apie dvidešimt minučių. Paskui jis nuėjo už kampo, o kai grįžo pamatė A. kruviną;
- 2011 m. gruodžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vieta yra Viekšnių g.20D, Mažeikių m. esantis pastatas, kuriame yra baras „Kablys“ (1 t., 6–9 b. l.);
- 2011 m. lapkričio 21 d. specialisto išvada Nr. G 1745/11(03), kurioje konstatuota, jog A. P. padaryta: kairės akies trauma, kiauryminė ragenos žaizda, rainelės įstrigimas, kraujo susikaupimas kairės akies obuolyje, kraujosruvos abiejų akių junginėse, kiauryminė žaizda kairės akies viršutiniame voke, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, veido sumušimas, sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 26–27 b. l.);
- blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultato lapeliu, iš kurio matyti, jog 2011 m. 2011 m. spalio 2 d. 8.50 val. R. Š. buvo nustatytas 1,56 promilių girtumas (1 t., 130 b. l. ).
Byloje surinktų įrodymų visuma: paties kaltinamojo R. Š. parodymai, nukentėjusiojo A. P. ir liudytojų L. P., G. K., A. M. parodymai patvirtina, jog kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išreikšdamas nepasitenkinimą tuo, kad negali patekti į baro patalpas, kad neteisingai buvo apkaltintas kviečiantis komisijas, alaus bokalu trenkė nukentėjusiajam į veidą ir taip jį nesunkiai sužalojo. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl jis bokalu sudavė nukentėjusiajam – iš pradžių teigė nukentėjusiajam sudavęs netyčia bokalui išsprūdus iš rankos, vėliau – sudavęs dėl savanaudiškų paskatų.
Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių, arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011). Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (LAT nutartis Nr. 2K-454/2011).
Įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje, kad jokių asmeninio pobūdžio konfliktų tarp nukentėjusiojo A. P. ir kaltinamojo prieš įvykį nėra buvę, daroma išvada, kad kaltinamasis prieš nukentėjusįjį A. P. smurtavo dėl menkavertės dingsties, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu bei po jo ir pan. Baudžiamoji atsakomybė už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą kyla esant tiesioginei tyčiai (kuri gali būti apibrėžta ar neapibrėžta) ar netiesioginei tyčiai. Iš byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų matyti, kad R. Š. nukentėjusiajam alaus bokalu sudavė į veidą ir nesunkiai susižalojo. To neneigia ir pats kaltinamasis. Suduodamas į veidą nukentėjusiajam alaus bokalu kaltinamasis turėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą, galimus padarinius, tačiau buvo abejingas jiems. Priežastinį ryšį tarp veikos (sudavimo į veidą) ir padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011 m. lapkričio 21 d. specialisto išvada Nr. G 1745/11(03) (1 t., 26-27 b. l.). Įvertinus visas šias aplinkybes akivaizdu, kad kaltinamasis tikrai suprato savo veiksmų pavojingumą, veikė sąmoningai ir buvo visiškai abejingas pasekmėms, todėl veikė netiesiogine tyčia.
LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Teismui pripažįstant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti, pirma, kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, neigiamai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes.
Ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu R. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė esmines įvykio aplinkybes, jis nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, teisiamajame posėdyje atsiprašė už padarytą veiką. Be to, kaltinamasis savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą visą turtinę žalą bei dalį neturtinės žalos. Minėtos aplinkybės pripažintinos lengvinančiomis kaltinamojo atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).
Nors kaltinamasis teigė, jog jo apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo jokios įtakos veikos padarymui, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis pripažino gėręs alkoholinius gėrimus ir nenurodė jokių logiškų priežasčių, dėl ko sužalojo nukentėjusįjį, be to, akivaizdu, jog dėl savo būsenos (girtumo) kaltinamasis veikos padarymo metu nesugebėjo kritiškai vertinti savo veiksmų, o jo padaryta veika pagal savo pobūdį buvo susijusi su tokia būsena – elgėsi neadekvačiai, teismas sprendžia, jog kaltinamasis R. Š. veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys bylose 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Minėtų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.
Vadovaujantis LR BK 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, nors LR BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio ir teismo išvada dėl šios sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių (tiek objektyvių, tiek subjektyvių) vertinimo rezultatas, šiuo konkrečiu atveju, net ir nustačius, kad kaltinamasis ateityje nedarys nusikalstamų veikų, atleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimybės, kadangi būtų pažeisti LR BK 19 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, teismas neanalizuoja K. U., prašančio perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, asmeninių savybių ir galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Skirdamas kaltinamajam R. Š. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (tyčinis apysunkis baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – 2008-11-13 nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su juridinių asmenų atstovais (1 t., 117-120 b. l.) anksčiau neteistas, dvylika kartų baustas administracine tvarka (1 t., 108-114).
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo R. Š. požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant mažesnį negu numatytas šios bausmės vidurkis ir bausmės vykdymą atidedant, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 41, 50, 54, 61, 75 straipsniai).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Š. paliktinos nepakeistos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis savo noru atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2323,87 Lt už A. P. gydymą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui – 1282,85 Lt dėl A. P. išmokėtos ligos dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą pašalpos bei nukentėjusiajam A. P. –870,96 Lt dydžio turtinę žalą bei 500 Lt dydžio neturtinę žalą, minėtieji civiliniai ieškiniai atmestini ir civilinis procesas nutrauktinas (BPK (BPK 112 straipsnio 3 dalis ir 115 straipsnio 1 dalis, CPK 293 straipsnio 4 dalis).
Pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Nagrinėjamoje byloje dėl apysunkio nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam A. P. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo R. Š. veiksmais, kuriais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl kaltinamojo jam padaryto sužalojimo jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, buvo ribotas judėjimas, bendravimas su aplinkiniais, kamuoja prisiminimai apie įvykį, jo sveikata nebėra tokia pati kaip iki nusikaltimo dienos, nes yra pablogėjęs regėjimas, jaučia kairės akies skausmus, akis greitai pavargsta.
Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis turėjo kęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius dvasinius išgyvenimus, kas apribojo jo bendravimo galimybes. Jis patyrė nemažą žalą psichinei sveikatai, kas neabejotinai jau padarė bei gali daryti ir ateityje neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Šie padariniai atsirado dėl R. Š. nusikalstamais veiksmais padaryto tyčinio smurtinio nusikaltimo. Todėl teismas sprendžia, jog nukentėjusysis dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo turi teisę į didesnį neturtinės žalos atlyginimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios.
Nukentėjusysis A. P. pareiškė 30000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurį vėliau sumažino iki 29500 Lt (2 t., 38-40 b. l.).
Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis BPK 109, 115 straipsniais, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį (turi legalų pragyvenimo šaltinį), bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes (yra jauno amžiaus, darbingas), mano, kad proporcingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai bus įgyvendinti priteisiant A. P. 20000 Lt (500 Lt žala atlyginta) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo R. Š. išieškotinos proceso išlaidos, patirtos nukentėjusiojo advokato paslaugoms apmokėti – 500 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. Š. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. Š. palikti nepakeistas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.
Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2323,87 Lt dydžio civilinį ieškinį, Mažeikių rajono apylinkės prokuroro, ginant viešą interesą, 1282,85 Lt dydžio civilinį ieškinį bei nukentėjusiojo A. P. dėl 870,96 Lt dydžio turtinės ir 500 Lt dydžio neturtinės žalos civilinį ieškinį atmesti ir civilinį procesą nutraukti.
Priteisti iš kaltinamojo R. Š. nukentėjusiajam A. P. 19500 Lt (devyniolika tūkstančių penki šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt (penki šimtai litų) advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.