- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-04
- Bylos Nr.
- II-65-917/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00065-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Pareiškėjas
- O. P.
- Kategorijos
- 12.20pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Kauno administracinių bylų ir teisės poskyrio atstovei Dainorai Gintautaitei-Bačėnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo - O. P. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Kauno administracinių bylų ir teisės poskyrio vyresniosios specialistės Dainoros Gintautaitės – Bačėnienės 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1555-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18094621143, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo O. P. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Skunde O. P. nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Kauno administracinių bylų ir teisės poskyrio vyresnioji specialistė Dainora Gintautaitė-Bačėnienė 2018 m gruodžio 13 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1555-2018, kuriuo skyrė administracinę nuobaudą - 160 Eur baudą - pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 6 dalį. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas nesutinku su nutarimu ir prašo jį panaikinti kaip neteisėtą dėl nurodytų priežasčių, t. y. nutarime nurodyta, kad yra atsakingas už leidimo Nr. 36-6-904 išdavimą bei medžių žymėjimą. Administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl to, kad S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos metu buvo šalinami saugotini želdiniai pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2018 m. lapkričio 2 d. leidimą Nr. 36-6-904. Šalinami želdiniai nebuvo pažymėti, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. Dl-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių, krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 14 punkte. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad nesutinka su administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio pareigūno vertinimu. Nurodo, kad ANK 281 str. 6 d. numato:
„Leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų.“ Ši norma blanketinė, todėl taikoma, kai nevykdomos taisyklės, įtvirtintos Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių, krūmų vertės atlyginimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 (toliau - Leidimų kirsti išdavimo aprašas). Toliau pareiškėjas pažymi, kad leidimų kirsti, genėti, kitaip šalinti medžius išdavimo tvarka reglamentuota Leidimų kirsti išdavimo aprašo 13 punkte, tačiau minėtas punktas nenumato, kad išduodant leidimą būtent leidimą išduodantis pareigūnas turi pažymėti prašomus leisti nukirsti medžius. To nenurodo ir Leidimų kirsti išdavimo aprašo 14 punktas, kuris tiesiogiai ir aiškiai nepriskiria ženklinimo pareigos nei leidimą išduodančiai institucijai ar pareigūnui, nei suinteresuotam kirtimu asmeniui: „14. Numatyti kirsti medžiai pažymimi dažais, kirtimui - raudonai, persodinimui – geltonai“. Kirstino medžio žymėjimas pagal Leidimų kirsti išdavimo aprašo 14 punktą nepatenka į leidimų kirsti išdavimo procedūrą, kuri aiškiai detalizuota 13 punkte (jo 13.1-13.8 papunkčiuose). Nesant teisės normos, vienareikšmiškai nustatančios pareigą ženklinti kirstinus medžius negali kilti atsakomybė už kirstino medžio nepaženklinimą, kadangi neaiškus atsakingas už tai asmuo. Nesant nustatytos pareigos, negali būti ir jos pažeidimo, taigi ir negali kilti administracinė atsakomybė. Prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Kauno administracinių bylų ir teisės poskyrio vyresniosios specialistės Dainoros Gintautaitės-Bačėnienės 2018-12-13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1555-2018 ir administracinio pažeidimo teiseną nutraukti.
Atsiliepimas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau - Departamentas) pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su O. P. skundu. O. P. vieno šimto šešiasdešimties eurų bauda nubaustas už tai, 2018 m. lapkričio 16 d. kertant saugotinus medžius Perkūno al. 5, Kaune, statybvietėje pagal Kauno miesto savivaldybės Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2018 m. lapkričio 2 d. išduotą leidimą Nr. 36-6-904, kertami medžiai nebuvo pažymėti kaip nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ (toliau - Aprašas) 14 punkte. Aprašo 14 punkte yra nurodyta, kad numatyti kirsti medžiai pažymimi dažais, kirtimui - raudonai, persodinimui - geltonai. Bylos nagrinėjimo Departamente metu O. P. pripažino, kad 2018 m. lapkričio 2 d. „Leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams“ Nr. 36-6-904 rengė jis, todėl jis yra atsakingas, kad Leidimas būtų išduotas nepažeidžiant Aprašo reikalavimų. O. P. yra Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas. O. P. pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-3961, 7.4. punkte yra nurodyta, kad šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui pavesta spręsti medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus, išduoti leidimus kirsti ar kitaip pašalinti, genėti, persodinti saugotinus medžius ir krūmus ar atlikti kitus želdynų ir želdinių tvarkymo darbus, siekiant užtikrinti želdinių apsaugą. Pažymima, kad leidimų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimą reglamentuoja visas Aprašo 3 skirsnis, kurio 13 punktas nustato konkrečią leidimų išdavimo tvarką, o 14 punktas įtvirtina pareigą numatytus kirsti medžius pažymėti. Ta aplinkybė, kad Aprašo 14 punkte nėra tikslai reglamentuota medžių pažymėjimo tvarka nepanaikina administracinės atsakomybės pažeidus šią teisės normą. O. P., būdamas atsakingas už Leidimo reikalavimų atitikimą teisės aktams, privalėjo užtikrinti, kad prieš pradedant kirtimo ir genėjimo darbus medžiai būtų pažymėti, ko nebuvo padaryta. Šios faktinės aplinkybės nustatytos Departamento 2018 m. lapkričio 16 d. apžiūros aktu ir 2018 m. lapkričio 19 d. patikrinimo aktu Nr. K-195.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas O. P. savo skundą palaikė jame nurodytais motyvais. Naujų aplinkybių nurodyti neturi, nesutinka su nutarimu, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Įstatymas nenumato, kas turi konkrečiai žymėti tuos medžius.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Dainora Gintautaitė-Bačėnienė nurodė, kad nesutinka su skundu, motyvus išdėstė atsiliepime į skundą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka kad privalo kertamus medžius žymėti raudonais dažais. Kirstinų medžių leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja aprašo visas 3 skirsnis, 13 punktas nusako konkrečius veiksmus, ką reikia norint daryti išduodant leidimą ir 14 punktas, kad kertami medžiai turi būti pažymėti raudonais dažais. Šiuo atveju, kadangi savivaldybė buvo pati šių želdinių savininkė, tai žala kaip ir neskaičiuojama, tačiau medžiai nebuvo kertami visi. Įmonė, kuri atliko tuos darbus, privalėjo matyti, kurie medžiai kertami, jie turėjo būti pažymėti raudonais dažais. Kai buvo gautas skundas ir buvo nustatytos šios aplinkybės. Šiuo metu yra atliekami žymėjimo darbai. Institucija prašo nutarimą palikti galioti.
Teismo posėdžio metu liudytojas K. Š. parodė, kad žino kas yra pareiškėjas, sieja darbiniai reikalai, pykčio ar noro apkalbėti neturi. Dirba Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdyboje Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiuoju specialistu. Šio įvykio teisena pradėta gavus pranešimą socialiniuose tinkluose, kad yra niokojami Ąžuolyno medžiai. Buvo reaguota į tuos pranešimus. Buvo gautas tiesioginio vadovo nurodymas nuvažiuoti Perkūno al. 5, kur yra vykdoma Daraius ir Girėno stadiono rekonstrukcija, yra šalinami želdiniai. Želdinai šalinami gana įdomiu būdu – juos raunant su statybine technika. Tuo momentu ir buvo fiksuota, kokie želdinai šalinami, kas juos šalina, surašyti aktai. Apžiūros aktą surašė Kauno Aplinkos apsaugos inspekcijos darbuotoja I. S., toliau nesiliaujant pranešimams dalyvavo ir jis. Fiksavome, kad šalintini želdiniai nebuvo žymėti. Tai standartinė procedūra. Už saugotinų želdinių netinkamą šalinimą yra numatytos nuobaudos ir atsiranda žala aplinkai, kurią jie privalo skaičiuoti. Tikrindami jie turi fiksuoti, ar tie kas dirbo turi leidimą, ar jie žino, ką turėjo pašalinti ir visas kitas Leidimų išdavimų aprašo sąlygas, t. y. ar želdiniai buvo apžymėti. Želdiniai nebuvo pažymėti, todėl buvo užfiksuoti akte. Buvo kreiptasi, kas už tai atsakingas, buvo kreiptasi į savivaldybę. Savivaldybė atsakė, kad O. P. rengė leidimą ir jį išdavė. Gal viršininkė patvirtino savo parašu. Administracinio nusižengimo protokolo surašymui buvo iškviestas O. P., dėl to kad želdinai nebuvo sužymėti tinkamai. Želdiniai projekte buvo numatyti pašalinti, tačiau jie nebuvo tinkamai atžymėti, kas galėjo kelti nesusipratimų iš darbų leidimą gavusios pusės. Dėl pasirinkto medžių šalinimo būdo buvo svarbus medžių atžymėjimas, nes tie, kas vykdė darbus, tai nebuvo dendrologai ar gamtos specialistai, o buvo paprasčiausi statybininkai. Želdinai iš vis nebuvo sužymėti, apskritai nebuvo žymėti. Atvykę rado jau pašalintus, nukirstus želdinius. Šalinti, tai reiškia panaikinti iš tos vietos. Būdo pasirinkimas nėra reglamentuotas, tai yra etikos klausimas. Toje teritorijoje buvo numatyta šalinti želdinys ir numatyta jų daug šalinti, tačiau šiuo atveju jie nebuvo sužymėti, to nebuvo padaryta. Leidimas išduotas tam tikriems medžiams. Teritorija – ąžuolyno prieigos, yra saugotini ąžuolai, dėl to toje vietoje turi būti aiškiai apibrėžta, ant medžio uždėtas kryžius, tai yra aišku, kad medį galima pjauti, rutuliukas, tai medį galima ganėti. Tada ir aišku darbus atliekančiam statybininkui – lietuviui ar turkui ką reikia daryti, o kitų negalima liesti. Darbų vykdymo metu buvo pažeisti saugotini želdiniai. Žymėjimas – tai pagalbinė funkcija darbus vykdančiai įmonei, kur galima vykdyti. Žymėjimas yra privalomas, nes nurodytas teisės akte - Leidimų išdavimo tvarkoje. Šalinami buvo raunant, laužant. O kitoks šalinimo būdas – etikos klausimas. Gali kirsi genėti, tačiau apima ir kitokį pašalinimo būdą, kurį gali patys pasirinkti.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrino institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis), todėl skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino skundo ribose.
Bylos medžiaga nustatyta, kad O. P. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Kauno administracinių bylų ir teisės poskyrio vyresniosios specialistės Dainoros Gintautaitės – Bačėnienės 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-1555-2018 pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 6 dalyje, ir nubaustas 160 eurų bauda už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 16 d., tikrinant telefoninį pranešimą apie galimai žalojamus saugotinus želdinius Perkūno al. 5, Kaunas statybvietėje, buvo nustatyta, jog S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos metu buvo šalinami saugotini želdiniai pagal 2018 m. lapkričio 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus išduotą leidimą Nr. 36-6-904, tačiau šalinami želdiniai nebuvo pažymėti, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. Dl-87 „Dėl Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių, krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 14 punkte. Tuo O. P., būdamas atsakingas asmuo už leidimo Nr. 36-6-904 išdavimą bei medžių žymėjimą atsakingas asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ir kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 14 punkto reikalavimus.
Skundžiamame 2018 m. gruodžio 13 d. nutarime O. P. veiksmai kvalifikuojami pagal ANK 281 straipsnio 6 dalį. ANK 281 straipsnio „Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir želdynų, želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, projektavimą, želdinių veisimą reglamentuojančių kitų teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas“ 6 dalyje numatytas pažeidimas „Leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus“. Ši norma – blanketinė, taikoma, kai nevykdomos arba pažeidžiamos Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ar kt. teisės aktų, reglamentuojančių želdynų ir želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, projektavimo, želdinių veisimo taisyklės.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad O. P. nubaustas pagal ANK 281 straipsnio 6 dalį už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo” 14 punktą, kuris numato, kad numatyti kirsti medžiai pažymimi dažais, kirtimui– raudonai, persodinimui – geltonai.
Iš byloje esančio Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2018 m. lapkričio 2 d. „Leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams“ Nr. 36-6-904 matyti, kad pagal suderintą projektą leista žemės sklype, esančiame Perkūno al. 5, Kauno m., iškirsti 28 medžius ir 3 medžius genėti. Minėto leidimo išdavimas patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos R. S. parašu, o minėtą leidimą paruošė to paties Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas O. P.. Teismo nuomone, būtent šis specialistas ir buvo atsakingas už leidime nurodytų saugotinų 28 medžių kirtimui ir 3 medžių genėjimui tinkamą atžymėjimą dažais atitinkamai įstatyme nurodytais žymenimis.
Teismas pažymi, kad be minėto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D1-87, kuriuo patvirtintos „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo” , Kauno miesto savivaldybės taryboje 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-602 patvirtintos Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisykles, kurios parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, šio įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Taisyklės reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, priežiūros tvarką, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas tvarkant ir prižiūrint želdynus ir želdinius. Šios taisyklės yra privalomos visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems želdynų ir želdinių savininkams ir valdytojams, želdynus ir želdinius prižiūrinčioms įmonėms, fiziniams ir juridiniams asmenims, o juolab jos neabejotinai buvo žinomos ir pareiškėjui O. P., kuris dirba Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriuje vyriausiuoju specialistu. Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas, atlikdamas savo pareigas, kaip valstybės tarnautojas, kurio pareigybė patvirtinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. A-3961, kurioje yra aiškiai apibrėžtos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos, t. y. spręsti medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus, išduoti leidimus kirsti ir t. t. (7.4 p.), bet ir ne tik išduoti leidimus iškirsti, rengti ar kitaip pertvarkyti medžius ir krūmus arba rengti motyvuotus atsakymus juos išduoti (7.5.5 P.), tačiau ir kitas funkcijas. Ir nors į šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijas nėra numatyta pareigos – išdavus leidimą atitinkamai kirtimui ar genėjimui skirtinus pažymėti, tačiau ši pareiga įtvirtinta 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-602 patvirtintų Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 32 punkte.
Minėtose 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-602 patvirtintų Kauno miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 32 – ame punkte numatyta, kad kertami arba genimi medžiai žymimi raudonais dažais. Kertamas medis žymimas simboliu „ד, genimas – simboliu „·“. Pareiškėjo nurodytas teiginys, kad minėti įstatymo 14 punktas nesieja leidimo išdavimo procedūros su medžių žymėjimu ir neįtvirtina pareigos kirstinus medžius žymėti būtent leidimus išduodančiai institucijai, nėra logiška ir patikima, teismas ją vertina kaip pareiškėjo norą išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjas yra valstybės tarnautojas, pats yra Institucijos, išduodančios leidimus atstovas, pats išduoda motyvuotus leidimus, kontroliuoja jų vykdymą, todėl pareiškėjo argumentai nėra logiški ir pagrįsti.
Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnioji specialistė 2018 m. lapkričio 16 d. apžiūros aktu užfiksavo, kad S. Dariaus ir S. Girėno objekte, esančiame Perkūno al. 5, Kaune yra šalinami želdiniai, šalintini želdinai nėra tinkamai paženklinti, fotonuotraukose užfiksuotas vaizdas, kaip atrodo minima statybvietė su šalintinais nepažymėtais želdiniais.
Taigi konstatuotina, kad aptartame Perkūno al. 5, Kaunas žemės sklype, kuriame darbus vykdė netgi ne Lietuvos Respublikos piliečiai, ką užfiksavo ir patikrinimą atlikę Aplinkosaugos specialistai, o tai reiškia, kad teisės aktais saugotiniems šiame sklype augantiems medžiams jie turėjo turėti ne tik kompetentingos institucijos išduotą leidimą želdiniams kirsti, bet tie želdinai atitinkamai turėjo būti atžymėti raudonos spalvos dažais, kurie iškirsti ir geltonos spalvos dažais, kurie genimi. Taigi nelieka abejonių, kad būtent leidimą išduodantis asmuo kertamus medžius pažymi atitinkamos spalvos dažais ir ženklu, o ne darbus vykdantis rangovas, kuris atlieka želdinių šalinimo darbus, pats atsirenka kokius želdinius šalinti, o ko ne.
Teismui, priešingai nei nurodoma skunde, nekyla abejonių, kad žemės sklype, esančiame Perkūno al. 5, Kaunas, skundžiamame nutarime nurodytame žemės sklype šalinami želdiniai turėjo būti tinkamai atžymėti. Tai patvirtina, liudytojo K. Š. parodymai, kad tiek jis, tiek kita institucijos atstovė atvykę į minėtą žemės sklypą atvažiavo, kai Institucijoje buvo gautas pranešimas apie kertamus medžius, apžiūrėjo nukirstus medžius, juose nebuvo atitinkamų žymų, tai fiksavo apžiūros akte, foto nuotraukose. Įstatymas kategoriškai reglamentuoja, kad kertami medžiai turi būti atžymėti, kad darbus vykdantys darbuotojai žinotų, kuriuos želdynus kirsti, ką genėti, o ką ypač saugoti.
Nors pareiškėjas O. P. neigia, kad jam nėra numatyta konkreti pareiga - atžymėti šalintinus želdinius, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką ANK 281 straipsnio 6 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tiek veikimu, tiek ir neveikimu, o administracinėn atsakomybėn už neveikimą gali būti traukiamas ir už leidimo išdavimą atsakingas asmuo. Taigi šiuo atveju O. P. visiškai pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad neužtikrino, kad saugotinų medžių šalinimui leidime nurodyti kirstini bei genėtini medžiai būtų tinkamai atžymėti įstatymo nustatyta tvarka.
Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, O. P. kaltė padarius ANK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą teisės nusižengimą nekelia abejonių, skundžiamas 2018 m. gruodžio 13 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyresniosios specialistės Dainoros Gintautaitės – Bačėnienės nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-1555-2018 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti O. P. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
ANK 34 straipsnio 1-2 dalyse nurodyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl Institucija pagrįstai parinko ANK 281 straipsnio 6 dalies sankcijos vidurkį atitinkančią baudą – 160 Eur ((90 + 230) : 2 = 160). Jokių kitų išskirtinių aplinkybių, O. P. charakterizuojančių išskirtinai teigiamai, pateiktoje bylos medžiagoje nėra, todėl nukrypti nuo sankcijoje įtvirtintos baudos nuobaudos vidurkio nėra pagrindo.
Teismas pažymi, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo O. P. skundą atmesti.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Kauno administracinių bylų ir teisės poskyrio vyresniosios specialistės Dainoros Gintautaitės – Bačėnienės 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1555-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18094621143, palikti nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės skyriaus Kauno administracinių bylų ir teisės poskyriui.
Nutartis gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.