Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. B., jo įstatyminės atstovės D. B. ir nuteistojo gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-19 nuosprendžio, kuriuo T. S. B. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 15 parų arešto bausmė;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, T. S. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 mėnesiui, netaikant intensyvios priežiūros.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T.S. B. nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2021-09-17, apie 12.00 val., nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo fizinio asmens dokumentą, t. y. V. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neturėdamas teisinio pagrindo pateikė 2021-09-17, apie 12.00 val., UAB „G.“, esančios (duomenys neskelbtini), vadybininkui N. L., taip pat pasirašė sutartį dėl automobilio ,,Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, tyčia į sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. pasirašė V. S. vardu, taip suklastojo minėtą sutartį bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo V. S. vairuotojo pažymėjimą. Šiais savo veiksmais T.S. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

T.S. B., D. B. ir advokato J.Jasaičio apeliacinis skundas atmestinas

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo T.S. B., jo atstovės D. B. ir gynėjo advokato J.Jasaičio apeliaciniame skunde T.S. B. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimas neginčijami, apeliantai nesutinka su apylinkės teismo sprendimu atsisakyti atleisti T.S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, mano, kad nuteistojo T.S. B. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį ir jis laikomas teisiamu pirmą kartą.

7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylą, nuteistojo T.S. B., jo atstovės D. B. ir gynėjo advokato J.Jasaičio apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisingai T.S. B. veiksmus kvalifikavo kaip padarytus realiąja sutaptimi, todėl netaikė BK 93 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nėra nustatytos visos būtinosios sąlygos. Kaip jau minėta, byloje esančių duomenų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam, jo atstovei ar gynėjui nepriimtinos teismo išvados, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu, skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas.

Dėl nusikalstamų veikų idealiosios/realiosios sutapties

9. Nuteistojo T.S. B., jo atstovės D. B. ir gynėjo advokato J.Jasaičio apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam inkriminuotas veikas laikė realiąja sutaptimi, nors, apeliantų manymu, šios nusikalstamos veikos faktiškai padarytos idealiąja sutaptimi. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šis klausimas jau buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme ir konstatuota, jog T.S. B. veiksmai negali būti vertinami nei kaip viena veika tuo pačiu laiku padarytų dviejų nusikalstamų veikų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, nei kaip kelių veikų padarymu viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą, nei kaip bendro sumanymo padarant kelias skirtinguose BK straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą, įgyvendinimo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad V. S. pažymėjimą T.S. B. įgijo jo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad draugas jam davė kito asmens vairuotojo pažymėjimą automobilio nuomos sutarčiai sudaryti tik prieš pat šios sutarties pasirašymą, kadangi automobilio nuomos rezervacija buvo atlikta dar 2021-09-16, tad T.S. B., žinodamas, kad nepilnamečiam asmeniui automobilis nebus išnuomojamas, tačiau rezervavęs automobilio nuomą, jau turėjo kitam pilnamečiam asmeniui priklausantį dokumentą.

10. Kadangi veikų pripažinimo padarytomis veikiant idealiąja/realiąja sutaptimi klausimas yra reikšmingas T.S. B. atleidimui/neatleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pasisako šiuo aspektu. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką nusikalstamų veikų sutaptis – tai situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2A-7-4-699/2015). Sutapties nustatymas turi esminę reikšmę padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir bausmės už jų padarymą skyrimui. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis.

11. Teismų praktikoje nurodyta, kad nustačius, jog yra padarytos sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos, būtina nustatyti, ar sutaptis yra idealioji ar realioji. Nuo atitinkamo sprendimo priklauso svarbūs baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai, pirmiausia susiję su bausmių subendrinimo būdų parinkimu ir panaudojimu. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2A-7-4-699/2015).

12. Pagal kasacinio teismo praktiką realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Kasacinėje praktikoje taip pat yra konstatuota, jog nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jeigu, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos, t. y. būtinos viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys ir minėtos veikos yra padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013).

13. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad T.S. B. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo V. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurį neturėdamas teisinio pagrindo pateikė UAB „G.“ vadybininkui N. L., pasirašė sutartį V. S. vardu dėl automobilio ,,Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, į sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojo minėtą sutartį bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo V. S. vairuotojo pažymėjimą ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

14. Apeliantų teigimu, nuteistasis T.S. B. įgijo ir panaudojo svetimą dokumentą siekdamas sudaryti automobilio nuomos sutartį, jo veiksmus siejo vieninga tyčia, dokumentas iš draugų buvo paimtas prieš pat einant į nuomos punktą, vis dėlto, šios aplinkybės, teismo vertinimu, nuteistojo veiksmų kvalifikavimo nekeičia. Svetimo asmens dokumento įgijimas, laikymas ir panaudojimas BK 302 straipsnio prasme, yra atskiras nusikaltimas, laikomas baigtu asmeniui neteisėtai įgijus bei laikius nors ir trumpą laiko tarpą bei panaudojus svetimą dokumentą, kas šiuo atveju anksčiau aptartais duomenimis ir nustatyta. T.S. B. būdamas nepilnametis ir suvokdamas, kad sudarant automobilio nuomos sutartį turės pagrįsti turimą teisę vairuoti transporto priemones, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo V. S. dokumentą, kurį vėliau panaudojo nuomos punkte. Teismo vertinimu, T.S. B. veiksmai įgyjant šį dokumentą negali būti vertinami vien tik kaip priemonė tikslui (išsinuomoti automobilį) pasiekti ar tam tikro sumanymo įgyvendinimo dalimi. Nors veikos ir nėra itin atitolusios laiko požiūriu, svetimo dokumento įgijimas yra atskira, savarankiška nusikalstama veika, nesudaranti idealiosios sutapties su veiksmais suklastojant sutartį. Atsižvelgiant į tai, kaip ir pagrįstai nurodė apylinkės teismas, T.S. B. nusikaltimai buvo padaryti realiąja sutaptimi.

Dėl BK 93 straipsnio taikymo

15. Konstatavus, jog veikos padarytos realiąja sutaptimi, atitinkamai negali būti tenkinamas apeliantų prašymas atleisti T.S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį. Pagal šio straipsnio nuostatas, nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. Taigi, esminė nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. Kasacinis teismas aiškindamas BK 93 straipsnio nuostatas, yra ne kartą nurodęs, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-85/2008). Nagrinėjamu atveju T.S. B. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas realiąja sutaptimi, todėl nėra vienos iš būtinųjų BK 93 straipsnio taikymo sąlygų – jis nelaikomas asmeniu, kuris pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, taigi pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra.

17. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje būtina pažymėti ir tai, kad nėra ir fakultatyviųjų BK 93 straipsnio taikymo sąlygų – nors nuteistasis T.S. B. apylinkės teismui nurodė pripažįstantis kaltę dėl nusikaltimų padarymo, toks jo kaltės pripažinimas laikytinas deklaratyviu, neleidžiančiu konstatuoti jo nuoširdų gailestį, iš bylos matyti, kad nuteistasis iš esmės nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijų atstovais, neatliko jokių veiksmų, kurie leistų greitai ir visapusiškai išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, toks T.S. B. elgesys leidžia daryti išvadą, jog anksčiau aptartais veiksmais jis iš tiesų nesiekė, jog būtų nustatytos įvykių aplinkybės ir greičiau būtų baigtas tyrimas, jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką nulėmė ne nuoširdus gailėjimasis dėl savo nusikalstamų veiksmų, ne jų kritiškas vertinimas, o tik siekis palengvinti savo teisinę padėtį.

18. Apygardos teismas taip pat konstatuoja, jog nėra pagrindo manyti, kad T.S. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, kad praėjus itin mažai laiko nuo T.S. B. inkriminuotų nusikaltimų padarymo (2021-09-17), jau 2021-10-24, 2021-10-29 jis galimai padarė administracinius nusižengimus neteisėtai vairuodamas svetimas transporto priemones, ne kartą važiavo viešuoju transportu be bilieto, sukčiavo (t. 3, b. l. 9-17). Taigi, nuteistojo T.S. B. teisei priešingas elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, jis nepaisant jo atžvilgiu priimamų sprendimų, kuriais paskiriamos teisinio poveikio priemonės, pakartotinai daro pažeidimus, savo elgesio nekeičia, todėl tokio asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo manymu, neatitiktų teisingumo principo ir tiek pačiam T.S. B., tiek visai visuomenei, formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytą nusikalstamą veiką požiūrį.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo T.S. B., jo įstatyminės atstovės D. B. ir nuteistojo gynėjo advokato J.Jasaičio apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės T.S. B. veiksmų kvalifikavimui ar jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantai, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo T. S. B., jo įstatyminės atstovės D. B. ir nuteistojo gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą atmesti.