Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. (M. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. (M. V.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas M. V. (M. V.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I. t., b. l. 1–6) prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 49SF-87-(14.49.104.); 2) panaikinti NŽT 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 4SS-1018-(7.5); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo kartografuoti buvusio savininko B. A. (B. A.) iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, valdytą žemės sklypą. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamais sprendimais Tarnyba nepagrįstai atsisakė atlikti buvusio savininko B. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, valdyto žemės sklypo kartografavimą, todėl jie naikintini. 2002 m. spalio 31 d. buvo surašytas buvusio savininko B. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, valdyto sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/02/15-107, prie kurio pridėtame žemėlapyje ginčo sklypas pažymėtas skaičiais 1–4. Po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimu nustatyto juridinio fakto (civilinė byla Nr. 2-8470-465/2007) Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008 m. vasario 4 d. pakartotinai atliko žemės sklypo kartografavimo darbus ir sulygino B. A. valdyto sklypo ribas su Vilniaus miesto suvestiniais skaitmeniniais grafiniais duomenimis, dėl to ginčo žemės sklypo ribos pasislinko ir nesutapo su realiai suprojektuotais ir pareiškėjui bei jo motinai suteiktais sklypais. Pareiškėjo teigimu, ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (II t., b. l. 122–129) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas nurodė, kad ginčo žemės sklypo kartografavimo darbus 2008 m. vasario 4 d. atliko atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimu nustatytą juridinį faktą, kad B. A. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) k. (dabar (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje) nuosavybės teise valdė 1 ha žemės sklypą, nupirktą iš (duomenys neskelbtini) dvaro parceliacijos. Minėtos žemėvaldos ribos ištraukoje iš Vilniaus miesto skaitmeninių grafinių duomenų 2008 m. vasario 19 d. raštu buvo pateiktos pareiškėjo įgaliotai atstovei I. V., todėl pareiškėjo argumentai, kad apie 2008 metais atliktą kartografavimą jam nebuvo žinoma, yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjo argumentai, kad sklypai, į kuriuos jam ir jo motinai buvo atkurtos nuosavybės teisės, patenka į 2002 m. spalio 31 d. vietos apžiūrėjimo ir ribų paženklinimo akte nurodytas ribas, nepagrįsti, nes sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti iki šio akto sudarymo. Kartografuodama žemės sklypų ribas, NŽT privalo vadovautis teisės aktų nuostatomis ir laikytis Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintais Metodiniais nurodymais dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau – Metodiniai nurodymai), kuriuose nustatyta, kad žemės sklypo ribos kartografuojamos ir pažymimos naudojant visą įgalioto asmens žinioje esančią archyvinę medžiagą bei kitus šaltinius (esant reikalui liudytojus). Tiek 2002 m. spalio 31 d., tiek 2008 m. vasario 4 d. kartografijose pažymėtos sklypo ribos sutampa su ribomis archyviniame plane bei ribojasi su (duomenys neskelbtini) g., kitų duomenų apie iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribų išdėstymą nėra, todėl NŽT neturėjo pareigos iš naujo kartografuoti ginčo žemės sklypą. Pagrindo taikyti Metodinių nurodymų 3.6.1 punktą nėra, nes nenustatyti jokie neaiškumai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu (II t., b. l. 137–140) pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad NŽT direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. pavedimu Nr. 1PAV-401-(1.8.) NŽT Vilniaus miesto skyriui buvo pavesta nedelsiant įvertinti perduodamo neatlygintinai naudojamo 0,66 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir grąžinto natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatytų ribų atitiktį buvusio savininko B. A. turėtos žemės riboms, nustatant, koks pirmiau minėtų žemės sklypų plotas nepatenka į buvusio savininko turėtos žemės sklypo ribas, ir spręsti klausimą dėl galimybės įrašyti pareiškėją į NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1182-(14.49.2.) patvirtintą Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašą ir į NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1237-(14.49.2.) patvirtintą Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę. Teismas nustatė, kad įvykdęs NŽT direktoriaus pavedimą, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 49SS-18-(14.49.25.) konstatavo, kad 840 kv. m žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir perduotų neatlygintinai bei grąžintų natūra, dalis nepatenka į buvusio savininko B. A. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribas. Pareiškėjo prašymas įrašyti į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę negali būti tenkinamas, kadangi jam galėtų būti perduotas tik 0,0360 ha ploto žemės sklypas individualiai statybai, t. y. mažesnis nei patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 0,0400 ha žemės sklypas.Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 11 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu pakeisti kartografiją buvusio savininko B. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, valdytą žemės sklypą. Teismas nustatė, kad išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 49SF-87-(14.49.104.) jį tenkinti atsisakė, kadangi buvusio savininko B. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, valdyto žemės sklypo ribos nustatytos remiantis 1930–1939 m. archyviniais planais, todėl, nesant papildomų duomenų apie ginčo žemės valdos ribų išdėstymą, pagrindo atlikti pakartotinį turėtos žemės valdos ribų kartografavimą nėra. Teismas nustatė, kad nesutikdamas su tokiu NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimu, pareiškėjas padavė skundą NŽT direktoriui, prašydamas įpareigoti teritorinį skyrių pakeisti kartografiją buvusio savininko B. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, valdytą žemės sklypą. NŽT direktorius 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 4SS-1018-(7.5) pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė, nurodydamas, kad pagrindo atlikti pakartotinį buvusio savininko B. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, valdyto žemės sklypo kartografavimą nėra, nes nėra pateikta papildomų duomenų apie žemės sklypo ribų išsidėstymą. Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas ginčas, ar yra teisinis bei faktinis pagrindas pakartotinai atlikti buvusio savininko B. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, valdyto žemės sklypo kartografavimą. Pareiškėjo nuomone, 2008 m. vasario 4 d. atliktos kartografijos duomenys neatitinka 2002 m. spalio 31 d. kartografavimo duomenų, pagal kuriuos jam 1998, 2001 ir 2002 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės. Sulyginus B. A. valdyto sklypo ribas su Vilniaus miesto suvestiniais skaitmeniniais grafiniais duomenimis, ginčo žemės sklypo ribos pasislinko, t. y. nutolo nuo (duomenys neskelbtini) g. ir apima (duomenys neskelbtini) g., nors pagal ankstesnius duomenis su šia gatve ribojosi. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisių į iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Įgyvendinimo tvarka).Teismas nurodė, kad Įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte nustatyta, jog, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis toliau nurodyta tvarka. Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Teismas nurodė, kad Metodinių nurodymų 3.3 punkte nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis asmuo ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymą pagal planus. Metodinių nurodymų 5 punkte nustatyta, kad teritorinis žemėtvarkos skyrius, atlikęs iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimą, surašo šio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą. Kilus ginčams dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos, šis aktas gali būti skundžiamas NŽT vadovui, o NŽT vadovo sprendimas skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.Teismas nustatė, kad 2002 m. spalio 31 d. buvo surašytas sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/02/15-107, prie kurio pridėtame plane sklypo ribos buvo pažymėtos skaičiais nuo 1 iki 4. Vėliau ginčo žemės sklypo ribos buvo sulygintos su Vilniaus miesto suvestiniais skaitmeniniais grafiniais duomenimis. NŽT nurodė, kad sulyginant ginčo žemės sklypo ribas su Vilniaus miesto suvestiniais skaitmeniniais grafiniais duomenimis buvo remtasi tais pačiais planiniais dokumentais, kuriais vadovautasi ir surašant 2002 m. spalio 31 d. sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/02/15-107, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. sprendimu, patvirtinančiu, kad B. A. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) k. (dabar (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje) nuosavybės teise valdė 1 ha žemės sklypą, nupirktą iš (duomenys neskelbtini) dvaro parceliacijos.Teismas konstatavo, kad nurodytos nuostatos patvirtina, kad žemės sklypo ribų kartografavimas priskirtas NŽT kompetencijai ir atliekamas remiantis planiniais dokumentais. Ginčydamas atliktą B. A. iki 1940 metų priklausiusio žemės sklypo ribų kartografiją, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų (planų), kurių pagrindu galėtų būti keičiamos žemės sklypo ribos. Savo skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tik vizualiais neatitikimais tarp prie 2002 m. spalio 31 d. surašyto sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 31/02/15-107 pridėtame plane ir Vilniaus miesto suvestiniuose skaitmeniniuose grafiniuose duomenyse pažymėtų sklypo ribų. Kita vertus, prie 2002 m. spalio 31 d. surašyto sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 31/02/15-107 pridėtame plane pažymėtos sklypo ribos negali būti aiškiai matomos. Pačiame vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte yra nurodyta, kad buvusio savininko B. A. valdytas žemės sklypas iš vienos pusės ribojosi su J. J. (J. J.) priklausančiu žemės sklypu, iš kitų pusių apsuptas valstybinio miško. Nurodyti duomenys sudaro pagrindą paneigti pareiškėjo argumentus, kad ginčo žemės sklypo ribos buvo nustatytos ties (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. ribomis.Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimų nepagrindžia ir jo argumentai, kad nuosavybės teisės jam buvo atkurtos remiantis 2002 m. spalio 31 d. sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/02/15-107, todėl atliekant 2008 m. vasario 4 d. kartografavimą ginčo žemės sklypo ribos turėjo būti nustatytos ties suprojektuotų sklypų ribomis. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisės perduodant žemės sklypus neatlygintinai ir grąžinant natūra pareiškėjui (jo motinai) buvo atkurtos 1998, 2001 ir 2002 metais, t. y. iki 2002 m. spalio 31 d. sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 31/02/15-107 surašymo dienos, todėl pareiškėjo argumentai yra visiškai nepagrįsti.Teismas nurodė, kad, siekdamas inicijuoti naujus kartografavimo darbus, pareiškėjas turėjo NŽT pateikti objektyvius duomenis (planus), patvirtinančius, kad 2008 m. vasario 4 d. kartografijoje nurodytos ginčo žemės sklypo ribos yra neteisingos, todėl turi būti keičiamos. Jokių objektyvių duomenų pareiškėjas NŽT ar teismui nepateikė, todėl pagrindo tenkinti jo skundą ir panaikinti ginčijamus sprendimus bei įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus nėra. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

III.

Pareiškėjas M. V. padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 147–151), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.Pareiškėjas nurodo, kad neginčija 2002 m. spalio 31 d. atliktos žemės sklypo kartografijos, tačiau teigia, kad ši atlikta kartografija yra netiksliai perkelta ir žemės sklypo dislokacija neatitinka ant 2008 m. vasario 4 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus pateikto žemėlapio nurodytos B. A. valdytos žemės sklypo ribos. Todėl, pareiškėjas, remdamasis Metodikos 3.6.1 punktu, kuriame nurodyta, kad tikslinga kartografuoti atskirus sklypus tik tuomet, kai iškyla neaiškumų, prašė atlikti pakartotinę kartografiją. Šiuo metu neaiškumas yra tas, kad 2002 m. spalio 31 d. surašytas žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/02/15-107 bei prie šio akto pridedame žemėlapyje pažymėto skaičiais 1–4 B. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste valdytas žemės sklypo dislokacija neatitinka 2008 m. vasario 4 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus pateiktame žemėlapyje nurodytos B. A. valdytos žemės sklypo ribos, nes atkurtos žemės sklypai (dalis jų) išeina už B. A. valdytos žemės sklypo ribų. Teismas, konstatavęs, kad prie 2002 m. spalio 31 d. surašyto sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto Nr. 31/02/15-107 pridėtame plane pažymėtos sklypo ribos negali būti aiškiai matomos, toliau šių neatitikimų nenagrinėjo ir į šias aplinkybes neįsigilino. Teismas konstatavo, kad pačiame vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte yra nurodyta, kad buvusio savininko B. A. valdytas žemės sklypas iš vienos pusės ribojosi su J. J. priklausančiu sklypu, iš kitų pusių apsuptas valstybinio miško ir, kad, nurodyti duomenys sudaro pagrindą paneigti pareiškėjo argumentus, kad ginčo žemės sklypo ribos buvo nustatytos ties (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. ribomis. Pareiškėjo vertinimu, iš šio argumento, matyti, kad teismas nesigilino į bylos medžiagą, nes tokiu atveju išeitų, kad B. A. sklypas buvo iš vienos pusės besiribojantis su kito savininko sklypu (J. J.), o iš kitų trijų pusių, jį supo miškas, t. y. apskritai nesiribojo su keliu. Tačiau pagal 2008 m. vasario 4 d. planą ant skaitmeninio Vilniaus miesto žemėlapio, šiame plane B. A. žemės sklypo viena riba užeina ant (duomenys neskelbtini) g., kita riba yra ties Kiškių gatve, ir tik viena riba ribojasi su mišku, o apatinė riba, yra atitraukta kiek toliau nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsiliepime nurodoma, kad 2002 m. spalio 31 d. ir 2008 m. vasario 4 d. pažymėtos žemėvaldos ribos sutampa su ribomis archyviniame plane bei ribojasi su (duomenys neskelbtini) g. Todėl teismas nesutiko tiek su pareiškėjo skundu, tiek su atsakovo atsiliepimo teiginiais ir, iš esmės atlikęs įrodymų tyrimą, nustatė trečią atvejį, kur buvo dislokuotas B. A. žemės sklypas. Svarbu aplinkybė ta, kad nuosavybės teises pagrindžiantis dokumentas, kurio pagrindu buvo atliekama ir 2002 m. spalio 31 d. kartografija, yra 1931 m. planas, rodo, kad žemės sklypas iš trijų pusių ribojosi su keliu („ulica“). Todėl ginčas dėl žemės sklypo dislokacijos išlieka ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes teismas iš tų pačių dokumentų padarė trečią išvadą, o jo išaiškinimas nesutampa nei su pareiškėjo, nei su atsakovo pozicijomis, todėl būtina, vadovaujantis Metodikos 3.6.1 punktu, atlikti pakartotinę kartografiją, nes esama kartografija (2002 m. spalio 31 d.) neatitinka realios situacijos. Teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu ir jis naikintinas. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, sprendime nenustatinėjo šiai bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.) ir šie procesiniai teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.Atsakovas NŽT atsiliepimu (II t., b. l. 156–159) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.Atsakovas nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog neginčija atliktos buvusio savininko B. A. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos 1 ha žemėvaldos ribų kartografijos, kadangi apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad minėta kartografija nesutampa su 2008 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto suvestiniuose skaitmeniniuose grafiniuose duomenyse pažymėtos žemėvaldos ribomis. Atsakovas sutinka su teismo sprendime pateiktais motyvais, kad apeliantas iš esmės ginčydamas kartografiją nepateikia jokių objektyvių duomenų (planų), kurių pagrindu galėtų būti keičiamos minėto žemės sklypo ribos. Atsakovas pažymi, kad apeliantui apie, jo nuomone, esamą buvusio savininko B. A. žemėvaldos ribų, nustatytų 2002 m. spalio 31 d. remiantis 1930–1939 m. archyviniais planais, kuriuose pažymėtos to meto sklypo ribos, neatitikimą su 2008 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto suvestiniuose skaitmeniniuose grafiniuose duomenyse pažymėtomis žemėvaldos ribomis buvo žinoma jau nuo 2008 metų, kai apeliantas gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. kovo 5 d. rašto Nr. S17-32 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. M. V.“, kuriuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės suformuoti žemės sklypą grąžinimui natūra buvusio savininko B. A. turėtos žemėvaldos vietoje, kopiją. Todėl darytina išvada, kad apeliantas nepasinaudojo galimybe įstatymų nustatyta tvarka ir per nustatytą terminą ginčyti 2002 m. spalio 31 d. surašytą Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą Nr. 31/02/15-107 ir 2008 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto suvestiniuose skaitmeniniuose grafiniuose duomenyse pažymėtas žemėvaldos ribas. Todėl atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad žemės valdos ribų kartografavimas remiantis Metodiniais nurodymais ir Įgyvendinimo tvarkos 106¹ punktu yra priskirtas NŽT kompetencijai ir apeliantui neturint papildomų duomenų (archyvinių planų) apie iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko turėtos žemės valdos ribų išdėstymą, NŽT pagrįstai informavo pareiškėją, kad nėra jokio teisinio pagrindo atlikti pakartotinį buvusio savininko B. A. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės valdos ribų kartografavimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Ginčas byloje kilo dėl NŽT atsisakymo atlikti pakartotinį buvusio savininko B. A. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemės valdos ribų kartografavimą pagrįstumo ir teisėtumo. Kaip nustatyta byloje pateiktais įrodymais, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko B. A. iki 1940 metų nuosavybės teisėmis valdytą 1 ha žemės, esančios buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniuje, 1993 m. balandžio 8 d. potvarkiu ir 2001 m. sausio 26 sprendimu I. V. buvo grąžintas natūra ir neatlygintinai perduotas naudojamas viso 0,66 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o pareiškėjui M. V., kuriam I. M. 2011 m. gruodžio 12 d. sudaryta sutartimi perleido 0,34 ha žemės teisę į išlikusio nekilnojamo turto atstatymą, 2002 m. birželio 20 d. sprendimu grąžintas natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2002 m. spalio 31 d. B. A. iki 1940 metų nuosavybės teisėmis valdytas žemės sklypas buvo kartografuotas: sudarytas Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas Nr. 31/02/15-107, kuriame fiksuoti liudytojų parodymai apie sklypo ribas, kurios (sklypo ribos) buvo pažymėtos plane skaičiais 1-4. Aiškinantis galimybes pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į B. A. iki 1940 metų turėtą žemę, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto suvestiniuose skaitmeniniuose grafiniuose duomenyse pažymėjo B. A. žemėvaldos ribas ir kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl galimybės suformuoti žemės sklypą grąžinimui natūra buvusio savininko B. A. turėtos žemėvaldos vietoje. 2009 m. sausio 28 d. ir 2009 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius informavo, kad B. A. turėta žemė priskirta valstybės išperkamai ir natūra negrąžintina, todėl paveldėtojams turi būti atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka. Vykdydamas NŽT direktoriaus pavedimą, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. 49SS-18-(14.49.25.) konstatavo, kad 840 kv. m žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir perduotų neatlygintinai bei grąžintų natūra, dalis nepatenka į buvusio savininko B. A. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribas, todėl pareiškėjo prašymas įrašyti į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę negali būti tenkinamas, kadangi jam galėtų būti perduotas tik 0,0360 ha ploto žemės sklypas individualiai statybai, t. y. mažesnis nei patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920. Nesutikdamas su tokia išvada, pareiškėjas 2016 m. sausio 11 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su prašymu pakeisti buvusio savininko B. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, valdyto žemės sklypo kartografiją. Vilniaus miesto skyriui 2016 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 49SF-87-(14.49.104.) atsisakius prašymą tenkinti, motyvuojant papildomų duomenų apie žemės sklypo ribų išsidėstymą nebuvimu, NŽT ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės sutikę su tokia išvada, jo skundų netenkino. Teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos skundžiamo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms apie naujų duomenų, patvirtinančių B. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, valdyto žemės sklypo ribas – planinės medžiagos, specialistų išvadų ar pan. – nebuvimą, dėl ko atsakovas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo patikslinti sklypo kartografiją.Kartu pažymėtina, kad teisėjų kolegija nesutinka pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad „<...> siekdamas inicijuoti naujus kartografavimo darbus, pareiškėjas turėjo Tarnybai pateikti objektyvius duomenis (planus), patvirtinančius, kad 2008 m. vasario 4 d. kartografijoje nurodytos ginčo žemės sklypo ribos yra neteisingos, todėl turi būti keičiamos <...>“: B. A. iki 1940 metų nuosavybės teisėmis valdytas žemės sklypas buvo kartografuotas 2002 m. spalio 31 d. pagal iki 2003 m. lapkričio 29 d. galiojusios redakcijos Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634, kurių 3.3. punkte nurodoma, kad žemės reformos projektą rengiantis specialistas turi užtikrinti reikiamą sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, plotų nustatymą iš planų, o 3.6.1 punkte miestų žemėtvarkos skyrių ir žemėtvarkos skyrių darbuotojams nurodoma, kad tiriant tikslinga kartografuoti atskirus sklypus tik tuomet, kai iškyla neaiškumų. Šios redakcijos Metodiniuose nurodymuose jokių kitų nuostatų, detalizuojančių kartografavimo tvarką ar jos rezultatų įforminimą, nėra. 2008 m. vasario 4 d., kada, kaip atsiliepime į skundą nurodo atsakovas, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius patikslino kartografiją, Metodinių nurodymų 5 punktas (2007 m. gegužės 31 įsakymo Nr. 3D-271), jau nustatė, kad teritorinis žemėtvarkos skyrius, atlikęs iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimą, surašo šio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą. Kilus ginčams dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos, šis aktas gali būti skundžiamas apskrities viršininkui, o apskrities viršininko sprendimas skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Ginčo atveju atsakovas neteigia, o į bylą nėra pateikti įrodymai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui 2008 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto suvestiniuose skaitmeniniuose grafiniuose duomenyse pažymint B. A. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas, Metodinių nurodymų 5 punkte (2007 m. gegužės 31 įsakymo Nr. 3D-271) nurodyti veiksmai nebuvo atliekami, t. y. kad buvo žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, todėl šios planinės medžiagos nėra pagrindo vertinti kaip kartografijos Metodinių nurodymų prasme. Pažymėtina, kad atsakovas nei atsiliepime į skundą, nei jo atstovė teismo posėdyje nenurodė, kokiu būdu 2002 m. spalio 31 d. B. A. iki 1940 metų nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo kartografijos duomenys 2008 m. vasario 4 d. perkelti (atvaizduoti) Vilniaus miesto suvestiniuose skaitmeniniuose grafiniuose duomenyse, todėl šie duomenys, nesant papildomų duomenų, savaime nepatvirtina B. A. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribų Vilniaus miesto suvestiniuose skaitmeniniuose grafiniuose duomenyse. Nesant naujų duomenų, patvirtinančių B. A. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste, valdyto žemės sklypo ribas, dėl ko nėra galima ir patikslinti 2002 m. spalio 31 d. kartografijos duomenis, šalių argumentai, susiję su 2008 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto suvestiniuose skaitmeniniuose grafiniuose duomenyse pažymėtų B. A. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribų nepagrįstumo / pagrįstumu nėra reikšmingi. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo M. V. (M. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.