Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos N. Z. atstovo advokato Roberto Skėrio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Z. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2014 m. vasario 7 d. nutarimu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla už tai, kad ji, vykdama automobiliu „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Rusijos Federacijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), gabeno dukrai E. K. priklausančioje rankinėje 10 000 eurų, kurių nepateikė muitinės kontrolei. Tokiu būdu N. Z. nesilaikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežtų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės 3 straipsnio 1 dalies nuostatų, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ar iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų kontrolės taisyklių 2 straipsnio nuostatų, įveždama į Europos Bendriją per Lietuvos Respublikos iš trečiosios šalies grynųjų pinigų sumą, ne mažesnę kaip 10 000 eurų, jos nedeklaravo, nors privalėjo ją deklaruoti raštu, pateikdama muitinei grynųjų pinigų deklaraciją.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. priėmė nutarimą, kuriuo N. Z. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209³ str. 3 d. administracinę nuobaudą – 5000 Lt baudą be prekių (daiktų) konfiskavimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutarimu N. Z. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209³ str. 3 d., t. y. gabeno dukrai E. K. priklausančioje rankinėje 10 000 eurų, kurių nepateikė muitinės kontrolei. Apeliaciniame skunde neneigiama, jog N. Z. gabeno 10 000 eurų ir nepateikė muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, tačiau ginčija N. Z. kaltę, teigia, jog dėl to N. Z. negali atsirasti administracinė atsakomybė.

ATPK 209³ str. 3 d. numatyta atsakomybė asmenims už prekių (daiktų, pašto siuntų, nacionalinės valiutos litų ir užsienio valiutos), kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui yra taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimas pažeidžiant nustatytą tvarką. Ši teisės norma yra blanketinė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. Z. nesilaikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežtų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės 3 straipsnio 1 dalies nuostatų, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ar iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų kontrolės taisyklių 2 straipsnio nuostatų.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1889/2005 3 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad asmuo atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 eurų, turi deklaruoti tą pinigų sumą valstybės narės, per kurią jis atvyksta ir išvyksta, kompetetingai institucijai.

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad grynųjų pinigų sumos deklaruojamos kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) nuostatų 3 str. 1 d.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1B-373 patvirtintų į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ar iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų kontrolės taisyklių 2 str. nurodyta, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, išskyrus atvejus, kai jiems taikoma Muitinės prižiūrimų prekių, kurios gali būti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos banko, valstybės įmonės „Lietuvos monetų kalykla“ ir valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės gabenamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ir iš jos kaip slapti kroviniai, sąrašo ir slaptų krovinių muitinio tikrinimo ir įforminimo tvarka, patvirtinta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1200 (Žin., 2004, Nr. 188-7046; 2005, Nr. 130-4699).

Lietuvos Respublikos bei tarptautiniai teisės aktai yra aiškiai apibrėžę ir nustatę sumas, kurios yra privalomos deklaruoti fiziniams asmenims per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežantiems ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išvežantiems į trečiąsias šalis grynuosius pinigus. Visi minėti teisės aktai nurodo, kad ši suma yra ne mažesnė kaip 10 000 eurų.

N. Z. savo kaltę dėl pažeidimo padarymo neigia, teigia, kad pagal reglamentą ji galėjo 10 000 eurų vežti jos nedeklaruodama. Vertinant N. Z. padarytą veiką, teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: tarnybiniu pranešimu (b. l. 9), prekių sulaikymo protokolu (b. l. 10), apžiūros protokolu (b. l. 15-17), J. S., P. M., I. S., A. R., V. K., E. K. paaiškinimais (b. l. 20-33) ir kita rašytine bylos medžiaga. Apeliacinio skundo argumentas, kad N. Z. yra Rusijos Federacijos pilietė, kuri dažnai į Europos Sąjungos šalis nevyksta, yra garbaus amžiaus, nėra išsamiai informuota apie gabenimo tvarką, nepaneigia, jog N. Z. padarė administracinės teisės pažeidimą, nes vykdama per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir turėdama grynuosius pinigus, turi domėtis grynųjų pinigų gabenimo tvarka. Be to, jos duktė E. K. teigė, jog ne vieną kartą yra vykusi iš Rusijos Federacijos į Lietuvą ir žino, jog reikia deklaruoti pinigus, viršijančius 10 000 eurų sumą, todėl abejotina, jog nepaaiškino savo mamai, N. Z., kuri buvo garbaus amžiaus, grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos.

Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad N. Z. padarė ATPK 209³ str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. Z. atstovo advokato Roberto Skėrio apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.