Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-05-05 · Byla Nr. A2.11.-886-201/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.11.-886-201/2014Nutarimas · 2014-05-05Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-455-380/2014Nutartis · 2014-06-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-05-05
Bylos Nr.
A2.11.-886-201/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00597-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Pažeidėjas
N. Z.
Advokatai
Robertas Skėrys
Kategorijos
  • 50.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.11.-886-201/2014Proceso Nr. 4-06-3-00597-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 50.15.1.; 39.2.; 52.3. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gegužės 5 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. Z., jos atstovui advokatui Robertui Skėriui, vertėjai D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje N. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijoje, Rusijos Federacijos pilietė, rusė, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, našlė, pensininkė, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209³ straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Z. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2014-02-07 nutarimu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla už tai, kad ji, vykdama automobiliu „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Rusijos Federacijos į Lietuvą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos kelio postą, esantį Smiltynės pl. 2, Neringoje, gabeno dukrai E. K. priklausančioje rankinėje 10 000 eurų, kurių nepateikė muitinės kontrolei. Tokiu būdu N. Z. nesilaikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežtų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės 3 straipsnio 1 dalies nuostatų, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr 1B-373 patvirtintų į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ar iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų kontrolės taisyklių 2 straipsnio nuostatų, įveždama į Europos Bendriją per Lietuvos Respublikos iš trečiosios šalies grynųjų pinigų sumą, ne mažesnę kaip 10 000 eurų, jos nedeklaravo, nors privalėjo ją deklaruoti raštu, pateikdama muitinei grynųjų pinigų deklaraciją.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. Z. kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad pinigai buvo skirti namams remontuoti, baldams pirkti. Ji dukrai davė savo pinigus 10 tūkstančių eurų pasaugoti. Buvo sulaikytos Muitinėje, Smiltynėje. Dukros buvo 9 tūkstančiai, o jos 10 tūkstančių eurų.

Šalies argumentai

N. Z. atstovas prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant pažeidimo sudėties, nes vežta suma neviršija 10 000 eurų.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 209³ straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmenims už prekių (daikų) gabenimo tvarkos pažeidimus. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už prekių (daiktų, pašto siuntų, nacionalinės valiutos litų ir užsienio valiutos), kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui yra taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimas pažeidžiant nustatytą tvarką. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl prekių (daiktų) gabenimo tvarka yra reglamrntuota kituose teisės aktuose.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 eurų, turi deklaruoti tą pinigų sumą valstybės narės, per kurią jis atvyksta ir išvyksta, kompetetingai institucijai.

Pagrindinis klausimas šioje byloje yra susijęs su turėtos grynųjų pinigų sumos – 10000 eurų teisiniu vertinimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. Z. kaltę dėl pažeidimo neigia teigdama, jog pagal minėtą reglamentą 10000 eurų sumą ji galėjo vežtis jos nedeklaruodama. Vis dėlto teismas, negali sutikti su tokiais N. Z. teiginiais, nes aptariamo reglamento 3 sraipsnio 1 dalies teisės norma reikalauja asmenį, vežantį 10 000 eurų ir daugiau, deklaruoti grynuosius pinigus. Todėl N. Z. nedeklaruodama 10 000 eurų sumos pažeidė nustatytą tvarką.

Be pačios N. Z. paaiškinimų, pažeidimas įrodytas 2013-10-31 tarnybiniu pranešimu (b. l. 9), prekių sulaikymo protokolu (b. l. 10), 2013-11-12 apžiūros protokolu (b. l. 15-17), liudytojų J. S., P. M., I. S., A. R., V. K., E. K. apklausų protokolais bei kita rašytine bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 209³ str. 3 d. sudėtį.

Byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvina tai, kad N. Z. yra pensinio amžiaus (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad turi I grupės neįgalumą, vis dėlto teismas negali vertinti šios aplinkybės kaip atsakomybę lengvinančią, nes byloje jokių duomenų apie N. Z. sveikatos būklę nėra pateikta. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinačių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį – N. Z., veždama 10 000 eurų sumą, nepateikė deklaracijos muitinės pareigūnams, į tai, kad žala Lietuvos valstybei nepadaryta, pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, t.y. sąžiningai klystant, jog tik viršijus 10 000 eurų ribą, grynuosius pinigus privaloma deklaruoti, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – byloje nėra duomenų, kad N. Z. anksčiau būtų bausta administracine tvarka ar teista, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus N. Z. minimalią nuobaudą – baudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 209³ str. 3 d. sankcijoje be prekių (daiktų konfiskavimo). Nors minėto straipsnio sankcija numato ir prekių (daiktų) konfiskavimą, tačiau sprendžiant klausimus, susijusius su daiktų konfiskavimu, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, kur konstatuota, kad per sieną gabentų pinigų konfiskavimas, kurį iš esmės nulėmė tik deklaravimo pareigos neįvykdymas, buvo neproporcingas, taigi neatitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimų (Nuosavybės apsauga) (e. g. Ismayilov v. Russia, no. 30352/03, judgment of 6 November 2008; Grifhorst c. France, no 28336/02, arr?t du 26 février 2009; Gabrić v. Croatia, no. 9702/04, judgment of 5 February 2009).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 31 str. 1 d. 10 p., 209³ str. 3 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

N. Z. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 209³ str. 3 d. paskirti 5 000 Lt dydžio baudą be prekių (daiktų) konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6097. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos teritorinei muitinei.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Adolfina Simaitienė