Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko, Nataljos Zelionkienės,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai El Ostai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Remigijui Stundžiai,

trečiojo suinteresuoto asmens Maironio lietuvių literatūros muziejaus atstovams G. J. ir I. A. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Maironio lietuvių literatūros muziejui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, K. B. , M. B. , G. B. , S. B. , S. B. , B. B. , dėl administracinių aktų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą ir patikslintu skundu prašo: laikyti, kad pareiškėja nepraleido termino ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymą Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo S. Nėries g. 7 detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos"; atnaujinti terminą ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymą Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo S. Nėries g. 7 detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos", jei teismas laikys, kad terminas jam ginčyti praleistas; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015-04-21 sprendimą Nr. 1T-11-(7.5); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015-01-27 pranešimą Nr. 8SD-(14.8.94)-589; panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymą Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo S. Nėries g. 7 detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos"; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pakartotinai kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašant pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę B. B. iki nacionalizacijos (1940 m.) Pažaislio valsčiuje, Apnarų kaime (Palemone) nuosavybės teise valdyto žemės sklypo vietoje; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą spręsti klausimą dėl 0,7149 ha B. B. iki nacionalizacijos (1940 m.) Pažaislio valsčiuje, Apnarų kaime (Palemone) nuosavybės teise valdytos žemės gražinimo natūra S. B. įpėdiniams (b.l. 38-59, 2 t.).

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė bei teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė paaiškino, jog ginčijami individualūs administraciniai aktai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini, o Nacionalinė žemės tarnyba įpareigotina kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašant pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę B. B. iki nacionalizacijos (1940 m.) Pažaislio valsčiuje, Apnarų kaime (Palemone) nuosavybės teise valdyto žemės sklypo vietoje ir spręsti klausimą dėl 0,7149 ha žemės gražinimo natūra S. B. įpėdiniams. Nurodė, jog S. B. (miręs 2007-02-20) Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į B. B. Pažaislio valsčiuje, Apnarų kaime (Palemonas) iki nacionalizacijos turėtos 1,0998 ha žemės plotą, grąžinant jį natūra. Kauno apskrities viršininko administracija 2008-12-17 sprendimu atkūrė nuosavybės teises į 0,2649 ha. Šiuo sprendimu taip pat nuspręsta, kad nuosavybės teisės į tenkančią valdos dalį - 0,8349 ha bus atkurtos vėliau. Pažymėtina, kad 2008-12-17 sprendime nebuvo nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią negrąžintą žemės sklypo dalį negali būti atkuriamos natūra. Minėto sprendimo priėmimo metu buvo įgyvendinamas S. B. pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas - žemės grąžinimas natūra, o Kauno apskrities viršininko administracija sukūrė pareiškėjai teisėtus lūkesčius, kad nuosavybės teisės į likusius 0,8349 ha žemės bus atkurtos taip pat natūra. Tačiau 2015-04-21 sprendime Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad turėtos laisvos (neužstatytos) žemės nėra, todėl už 0,7149 ha žemės bus parengtas sprendimo projektas atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais - 9938,00 Eur. Pareiškėja su tokiu nuosavybės teisių atkūrimo būdu kategoriškai nesutinka. Pažymėtina tai, kad tik iš minėto 2015-04-21 sprendimo pareiškėja sužinojo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004-04-23 įsakymu patvirtino detalųjį planą, pagal kurį S. Nėries g. 7, Kaune, buvo suformuotas 7266 m² sklypas jame esančių pastatų eksploatavimui. Pareiškėjos nuomone, nuosavybės teisės į ginčo sklypą turi būti atkurtos natūra, kadangi jis visas nėra reikalingas jame esančių pastatų eksploatavimui. Pareiškėja mano, termino 2004-04-23 įsakymą Nr. A-986 ginčyti nepraleido, tačiau, jei teismas visgi laikytų, kad terminas buvo praleistas, prašo jo praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti, kadangi 2005-05-06 Kauno miesto savivaldybės rašto Nr. B-32 nei ji, nei S. B. negavo. Be to, pareiškėja ne kartą žodžiu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, o savivaldybės tarnautojai nuolat tikino, kad S. B. žemė bus grąžinta būtent šiuo nuosavybės teisių atkūrimo būdu ir niekada neužsiminė apie ginčijamu įsakymu patvirtintą sklypo detalųjį planą. Taigi, pareiškėja nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu veikė aktyviai, protingai ir sąžiningai tikėjosi teigiamo sprendimo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja praleido terminą įsakymui ginčyti, apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo faktinio sužinojimo apie jį momento, t.y. nuo 2015-04-24, kai pareiškėja gavo ginčijamą 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr. 1T-11-(7.5). Tuo atveju, jei terminas įsakymą ginčyti būtų laikomas praleistu (pareiškėja su tuo nesutinka), konstatuotina, kad jo praleidimą lėmė objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės: savivaldybės padarytos gramatinės klaidos, lėmusios rašto nelogiškumą, neaiškumą, nesuprantamumą, savivaldybės pareiškėjai sukelti teisėti lūkesčiai, kad nuosavybės teisės jai bus atkurtos būtent natūra, rašte nebuvo nurodyta įsakymo apskundimo galimybė ir tvarka, todėl tai būtų galėję reikšmingai apsunkti pareiškėjos teisę į teisminę gynybą.

Paminėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba sprendime pažymėjo, kad S. ir B. B. namas Kultūros vertybių registre įregistruotas kaip valstybės saugomas objektas. Šiame registre nurodyta saugomo objekto užimama teritorija - 7300 kv. m. Detaliuoju planu, patvirtintu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, saugomam objektui suformuotas sklypas (patikslintas plotas - 0,7266 ha), kuris 2004-10-29 Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. M/l9/2004-0293 perduotas naudoti Maironio lietuvių literatūros muziejui. Tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai yra patvirtinamas konkretaus žemės sklypo objektyviai išreikštas visuomenės poreikis. Šis poreikis konkrečiam žemės sklypui turi būti aiškiai ir konkrečiai išreikštas atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Ir priešingai, atitinkamos teritorijos detaliajame plane abstraktaus pobūdžio nuorodos į visuomeninį poreikį, jo nesiejant su konkrečia ir aiškia būtinybe atitinkamą sklypą naudoti visuomenės poreikiams esamuoju metu ar ateityje, tokio žemės sklypo savaime nedaro valstybės išperkama žeme. Pareiškėjos žiniomis, atitinkama B. B. iki 1940 m. turėtos žemės vieta yra laisva žemė - ši žemės yra nenaudojama, o vienintelis prašomame grąžinti sklype yra šiuo metu Kultūros ministerijai priklausantis pastatas, tačiau dėl jo išpirkimo iš Kultūros ministerijos ar galimybės naudotis po pastatu esančia žeme su Kultūros ministerija galima bus tartis ir atkūrus nuosavybės teises. Tuo tarpu ginčo sklype esanti tvora ir šulinys tėra inžineriniai statiniai ir jų buvimas sklype nepatvirtina esant visuomenės poreikį sklypą išpirkti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad detaliuoju planu buvo planuojamas žemės sklypas prie statinių, o ne žemės sklypas kultūros vertybei. Formuojant žemės sklypą prie statinių, jo dydis turi būti parenkamas toks, koks yra būtinas statinių tinkamam eksploatavimui užtikrinti, o likusi dalis paliktina nuosavybės teisių atkūrimui esamiems pretendentams. Šiuo atveju buvo suplanuotas aiškiai per didelio ploto sklypas, kadangi buvo vadovaujamasi ne sklype esančių S. Nėries memorialinio muziejaus pastatų tinkamo eksploatavimo poreikiais, o istorinėmis žemės sklypo ribomis. Dėl šių aplinkybių ginčijamas sprendimas dėl detaliojo plano tvirtinimo yra nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jei detalusis planas nagrinėjamoje byloje ir nebūtų nuginčytas, nuosavybės teisės į sklypą pareiškėjai galėtų ir turėtų būti atkuriamos natūra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad detalusis planas yra viena iš įstatymu nustatytų privalomų sąlygų žemei išpirkti, tačiau jo buvimas, paneigus realų ir pagrįstą visuomenės poreikį, neužkerta kelio žemės grąžinimui, kurio metu atliekamos Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte numatytos procedūros. Taigi, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju akivaizdžiai nėra realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio sklypui išpirkti, detaliojo plano buvimas nepaneigia pareiškėjos teisės atkurti jai nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą natūra. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą skundą (b.l. 74-77, 2 t.) nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog su skundu nesutinka, kadangi pareiškėja buvo aktyvi nuosavybės teisių atkūrimo procese, todėl terminą ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymą Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo S. Nėries g. 7 detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos" praleido be svarbių priežasčių ir nėra jokio pagrindo jį atnaujinti. S. B. 1991-12-16 Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į B. B. Pažaislio valsčiuje, Apnarų kaime (Palemonas) iki nacionalizacijos turėtos 1,0998 ha žemės plotą, prašymuose pasirinko atkūrimo būdą - natūra. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-09-12 įsakymu Nr. A-3263 „Dėl žemės sklypo S. Nėries g. 4 plano patvirtinimo" patvirtino S. B. natūra grąžinamo 0,2649 ha žemės sklypo planą ir 2008-12-17 Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu S. B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,2649 ha buvusio žemės savininko B. B. iki nacionalizacijos turėtos žemės sklypą, sugrąžinant jį natūra. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2013-09-03 raštu Nr. 70-2-2482 pateikė informaciją apie buvusio žemės savininko B. B. nuosavybės teise valdytos žemės teritorijoje esančią laisvą žemę, kuriame nurodė, jog teritorija užimta: žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis S. Nėries g. 4, Kaune; žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis S. Nėries g. 7, Kaune, inventorizuota D2 kategorijos S. Nėries gatve, o likusioje teritorijos dalyje pagal Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą yra valstybinės reikšmės miškas (37 kvartalas). Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalį miškai, priskirti valstybinės reikšmės miškams bei miestų miškams, yra išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Taigi, S. B. negali būti sugrąžintas natūra valstybinės reikšmės miškams priskirtas žemės plotas (37 kvartalas).

Pažymėtina, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateiktus dokumentus B. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį jam priklausiusiame žemės sklype, pardavė Kultūros ministerijai. Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1968-03-13 sprendimu Nr. 144 „Dėl sklypo, esančio Palemone, Vilnelės g. Nr. 7, perdavimo S. Nėries memorialiniam muziejui" nuspręsta 7266 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį Palemone, Vilnelės g. 7, su visais želdiniais perduoti S. Nėries memorialiniam muziejui ir B. B. apmokėti už želdinius, esančius 900 m² ploto sklype. S. ir B. B. namas, esantis S. Nėries g. 7, Kultūros vertybių registre įregistruotas kaip valstybės saugomas objektas, užimantis 7300 kv. m. teritoriją. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymu Nr. A-986 patvirtintu detaliuoju planu buvo suformuotas 0,7266 ha konservacinės paskirties žemės sklypas prie pastatų S. Nėries g. 7, kuris 2004-10-29 Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. M/l 9/2004-0293 perduotas Maironio lietuvių literatūros muziejui naudoti 50 metų. Žemės sklypas S. Nėries g. 7, Kaune bei šiam žemės sklypui nustatyti kadastro duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre. Taigi, žemės sklypas, esantis S. Nėries g. 7, Kaune, yra reikalingas valstybės poreikiams, šio objekto išsaugojimui.

Patikslintame skunde pareiškėjos nurodytas motyvas, jog nuosavybės teisės gali būti atkurtos natūra ir į tą žemės sklypo dalį, kurioje yra S. Nėries memorialinis muziejus, kad dėl galimybės naudotis po pastatu esančia žeme su Kultūros ministerija galima bus tartis atkūrus nuosavybės teises, yra nepagrįstas. Kaip jau minėta, B. B. Pažaislio valsčiuje, Apnarų kaime iki nacionalizacijos turėtos žemės 0,7266 ha plotas patenka į valstybės saugomam objektui - Kultūros vertybių registre įregistruotam S. ir B. B. namui S. Nėries g. 7 suformuotą teritoriją, o 0,1083 ha žemės plotas užimtas inventorizuota D2 kategorijos S. Nėries gatve bei valstybinės reikšmės miško plotu, ši žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus priskirtina valstybės išperkamai žemei, kuri neabejotinai reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti. Todėl darytina išvada, kad S. B. už 0,8349 ha buvusio žemės savininko B. B. turėtos žemės plotą valstybė turi atlyginti pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčijami atsakovo priimti administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, juos naikinti nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą atkūrimo natūra. Prašė skundą atmesti.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą skundą (b.l. 80-96, 2t.) ir atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog su skundu nesutinka. Pareiškėja, ginčydama Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymą Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo S. Nėries g. 7 detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos'' (toliau - Įsakymas), be svarbių priežasčių praleido terminą skundui paduoti. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2005-05-06 raštu Nr. B-32, adresuotu S. B. ir L. B. , pastarieji buvo informuoti apie parengtą ginčo žemės sklypo detalųjį planą. Įsakymą pareiškėja apskundė tik 2015-05-14, t.y. po 11 metų, taigi, akivaizdžiai praleidus apskundimo terminą. Be to, tiek pareiškėja, tiek kiti pretendentai visą laiką domėjosi ginčo teritorija. Pareiškėja, būdama rūpestinga ir apdairi, galėjo realizuoti savo teisę kreiptis į teismą dėl jos tariamai pažeistų teisių gynimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Terminas ginčyti Įsakymą yra akivaizdžiai praleistas ir nėra jokio pagrindo jį atnaujinti.

Atsakovo atstovė taip pat nurodė, jog Įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo prie pastatų S. Nėries g. 7 detalusis planas, kuriuo buvo suplanuotas apie 7266 kv. m žemės sklypas S. Nėries g. 7, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - konservacinės paskirties žemė, naudojimo būdas - valstybinių rezervatų teritorija, naudojimo pobūdžiai - valstybinių parkų ir monitoringo teritorijų rezervatų teritorija ir istorijos archeologijos ir kultūros paminklų teritorija, kuriai nustatytas rezervacinio naudojimo rėžimas. Apie rengiamą žemės sklypo S. Nėries g. 7 detalųjį planą buvo paskelbta viešai vietinėje spaudoje 2003-11-05, todėl pareiškėja bei kiti suinteresuoti asmenys turėjo galimybę teikti pastabas, pasiūlymus, dalyvauti viešame svarstyme, ypač vertinant tą aplinkybę, kad pareiškėja domėjosi ginčo teritorija. Įsakymo aiškinamajame rašte nurodytas detaliojo plano tikslas - esamo ir naudojamo žemės sklypo prie naudojamų statinių, kuriame yra įkurtas S. Nėries memorialinis muziejus, suplanavimas, nustatant teritorijos tvarkymo režimą pagal išduotas aplinkosaugines ir planavimo sąlygas bei atsižvelgiant į Kauno marių regioninio parko ypatumus. Svarbi aplinkybė šioje byloje, kad objektas, prie kurio buvo formuojamas sklypas, yra nekilnojamojo turto vertybė, t.y. įrašytas į - Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Todėl prieš rengiant ginčo detalųjį planą, buvo gautos Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio 2003-11-04 planavimo sąlygos, kurių detaliojo teritorijų planavimo organizatoriui buvo privalu laikytis. Šiose sąlygose kompetentinga institucija reikalavo, kad sklypas turi būti formuojamas remiantis istoriniais tyrimais. Taip pat atsižvelgta ir į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kuriose reglamentuota, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama, kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų, duomenimis taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. S. ir B. B. namas Kultūros vertybių registre įregistruotas kaip valstybės saugomas objektas. Šiame registre nurodyta saugomo objekto teritorija - apie 7300 kv. m., kuri yra nedaloma. Inventoriniame ginčo žemės sklypo (buvęs adresas Vilnelės g. 7) plane (sudarytas 1962 m.) nurodytas apie 7266 kv. m. plotas bei nurodytos sklypo ribos, kurias iš esmės atitinka detaliuoju planu suplanuoto sklypo ribas. Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1968-03-13 sprendimu Nr. 144 buvo nuspręsta žemės sklypą 7266 kv. m. ploto, esantį Palemone, Vilnelės g. 7, su visais želdiniais perduoti S. Nėries memorialiniam muziejui. Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypą juosia tvora, kuri yra registruota Nekilnojamoj turto registre, kaip pagrindinio pastato - muziejaus priklausinys. Vertinant visas išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos argumentai, kad tokio dydžio sklypo jame esančių pastatų eksploatacijai nereikia, yra nepagrįsti objektyviais ir neginčijamais įrodymais, todėl atmestini.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atliko teisės aktuose numatytą pareigą pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ginčo teritorijoje ir pateikė išsamius atsakymus Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui. Nustatyta, jog konkretaus žemės sklypo suformuoti neįmanoma, kadangi sklypas, esantis S. Nėries g. 7, Kaune, yra suformuotas nekilnojamojo turto objektas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kuris yra naudojamas pagal paskirtį (konservacinės paskirties žemė) tame sklype esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti pagal įregistruotą paskirtį bei pagal Nekilnojamojo turto paveldo įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas. Vadovaujantis viešais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ginčo sklype yra Maironio lietuvių literatūros muziejui priklausantys pastatas - muziejus, statiniai. Žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Pažymėtina, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą valstybė išperka žemę, kuri užimta ne tik statiniais, pastatais ar įrenginiais, bet ir šiems statiniams, pastatams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingais žemės sklypais.

S. ir B. B. namas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą 2004-12-31 Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. Į-532. Kultūros ministro 2005-04-29 įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis" 1.4 punktu ši vertybė pripažinta saugoma bei nustatytas šios vertybės apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Šio įsakymo 2 punktu nustatyta, kad 1 punkte numatytos vertybės saugomos remiantis jų apskaitos dokumentais, nustatančiais vertingąsias savybes, teritorijų ir apsaugos zonų ribas bei norminiais ir individualiais teisės aktais, nustatančiais apsaugos reikalavimus. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane ginčo sklypas patenka į visuomeninės reikšmės teritorijos bei į kultūros paveldo objektų, vietovių ir teritorijų zoną. Taigi, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad žemės sklypui S. Nėries g. 7, suplanuotam ginčijamu detaliuoju planu, kuriame yra S. ir B. B. namas, yra aiškiai išreikštas visuomenės poreikis - išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo objektą (jo vertybes), užtikrinti gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, teisėtai yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžintas natūra.

Be to, ginčo žemės sklypas S. Nėries g. 7 yra priskirtinas valstybės išperkamam ir dėl žemiau išdėstytų priežasčių. Atkūrimo įstatymas 15 straipsnio 3 punktas numato, kad gyvenamieji namai valstybės išperkami ir už juos atlyginama, jeigu jie yra pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas ir naudojami švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, mokslo reikmėms bei globos namams. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pastatas S. Nėries g. 7 (buvęs Vilnelės g. 7), buvo pastatytas ir registruotas kaip gyvenamas namas. Pertvarkius šį pastatą, jis naudojamas kultūros reikmėms, o įregistravus į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, šio pastato paskirtis buvo pakeista į kultūros. Akivaizdu, kad šis pastatas pagal minėtą teisės normą laikytinas valstybės išperkamu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 13 punktą žemė yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama, jeigu ji užimta gyvenamųjų namų, jo dalių, butų, kurie pagal šio įstatymo 15 straipsnį priskirti valstybės išperkamiems. Buvusios inventorizuotos sklypo ribos prie minėto pastato yra pažymėtos inventoriniame plane ir plotas nurodytas 7266 kv. m. Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas apibrėžia individualiojo gyvenamojo namo ir kitų pastatų žemės sklypo mieste sąvoką - tai namų valdos ir kitų pastatų techninės apskaitos byloje iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pažymėtas žemės sklypas. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis bei vertinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad buvęs inventorizuotas 7266 kv. m. sklypas prie pastatų S. Nėries g, 7, Kaune, nagrinėjamu atveju yra valstybės išperkama žemė, kadangi šioje žemėvaldoje esantis pastatas laikytinas valstybės išperkamu.

Pareiškėja nesutinka su ginčijamais Nacionalinės žemės tarnybos sprendimais ir nurodo, kad nuosavybės teisės į buvusią žemę privalo būti atkurtos kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais. Nesant galimybės likusios žemės grąžinti natūra, Nacionalinė žemės tarnyba vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo nuostatomis dėl atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą, turi teisę priimti sprendimus dėl atlyginimo pareiškėjai ir kitiems pretendentams už valstybės išperkamą turtą kitais įstatyme numatytais būdais. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Kauno apskrities viršininko 2008-12-17 sprendimo Nr. 9262 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui S. B. " 5 punkte nurodyta sąlyga, kad nuosavybės teisės į likusią 0,8349 ha žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau, sukūrė S. B. įpėdiniams teisėtus lūkesčius, kad nuosavybės teisės į likusią žemę bus atkurtos būtent natūra. Prašė skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Maironio lietuvių literatūros muziejaus atstovai su skundu nesutinka, atsiliepime (b.l. 113-114, 2 t.) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo žemės sklypas yra naudojamas visuomenės poreikiams tenkinti. Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinyje, S. Nėries memorialiniame muziejuje, saugomas S. Neries ir B. B. kūrybinis bei memorialinis palikimas. Muziejaus kieme ir prie muziejaus esančiame sodelyje kasmet vyksta jau tradiciniais tapę renginiai: „Poezijos pavasaris“, „Poezijos pavasarėlis“, Moterų poezijos popietės, „Žodis - dailė - muzika“, „Plastika ir žodis“, vyksta edukacinės programos „Augalai Salomėjos Neries sodyboje ir kūryboje“. Prie muziejaus esantis sodas yra muziejaus ekspozicijos dalis, nes medžiai ir augalai yra sodinti S. ir B. B. , todėl ekskursijų, renginių, edukacinių programų metu galima susipažinti su jų sodintomis obelimis, beržais, ąžuolais, eglėmis ir kt. Prašė skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra, taip pat dėl ginčijamų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl termino ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymą Nr. A-986

Pareiškėja prašo laikyti, kad ji nepraleido termino ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymą Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo S. Nėries g. 7 detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos" ir atnaujinti terminą minėtam įsakymui ginčyti, jei teismas laikys, kad terminas praleistas (b.l. 38-59, 2t.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Pareiškėja dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymo Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo S. Nėries g. 7 detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos" panaikinimo kreipėsi į teismą 2015-05-14 (b.l. 6-14, 1t.). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant termino paduoti skundą atnaujinimo klausimą yra reikšmingos aplinkybės, nuo kokios datos turi būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui dėl šio administracinio akto eigos pradžia (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis), taip pat, ar pareiškėjai buvo objektyvių kliūčių paduoti skundą teismui per įstatymu nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą sprendžia, jog pareiškėjai L. B. apie 2004-04-23 įsakymo turinį tapo žinoma ne 2015-04-24, gavus 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr. 1T-11-(7.5), o 2005 m. gegužės mėnesį, gavus Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2005-05-06 raštą Nr. B-32, adresuotą L. B. ir S. B. , iš kurio matyti, jog pareiškėjai buvo atsakyta į jos 2005-01-14 prašymą dėl laisvos žemės iki 1940 m. buvusioje B. B. žemėje (b.l. 98-99, 1t.). Minėtame rašte pareiškėjai nurodoma ne tik, kokia tvarka ir sąlygomis, kokių teisės aktų pagrindu priimami sprendimai dėl žemės grąžinimo, bet ir konkrečiai nurodyta, jog B. B. iki 1940 m. buvusi žemė Pažaislio valsčiuje, Apnarų kaime yra Palemone, kad dalis minėto sklypo užimta prie memorialinio S. Nėries muziejaus, patikėjimo teise valdomo Maironio lietuvių literatūros muziejaus, pastato S. Neris g. 7, priskirtu apie 7266 kv. m. ploto sklypu, kurio dydis nustatytas detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymu Nr. A-986. Kita B. B. turėtos žemės dalis užimta miesto miško žeme ir yra Kauno marių regioniniame parke. Minėtas raštas išsiųstas pareiškėjos ir S. B. gyvenamosios vietos adresu. Aplinkybės, kad nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), pareiškėja gyveno, neginčijo ir pareiškėja, nurodydama, jog keitėsi tik gatvės pavadinimas, o jos gyvenamoji vieta nesikeitė. Tai patvirtina 2013-02-15 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-514 „Dėl adresų objektų numerių keitimo“ (b.l. 154-158, 1t.). Apie rengiamą ginčo žemės sklypo prie esamų pastatų S. Neries g. 7 detalųjį planą buvo skelbiama viešai leidinyje „Kauno diena“ 2003-11-05 Nr. 259 (b.l. 131, 2 t.). 2003-11-13 Kauno miesto savivaldybėje vyko rengiamo detaliojo plano viešas svarstymas su visuomene (b.l. 74, 1t.). Kaip pareiškėja nurodo patikslintame skunde, ji ne kartą žodžiu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros metu veikė aktyviai, todėl teisėjų kolegijai kyla pagrįsta abejonė, kodėl pareiškėja, veikdama aktyviai, negavusi atsakymo (taip tvirtina pareiškėja) į jos 2005-01-14 prašymą (skundą), pakartotinai nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl atsakymo į jos 2005-01-14 prašymą. Todėl pareiškėjos motyvą, jog ji 2005-05-06 rašto negavo, teismas atmeta ir vertina kaip pareiškėjos gynybinę versiją.

Pažymėtina ir tai, jog Kauno apskrities viršininko 2008-12-17 sprendimu Nr. 9262 atkurtos S. B. (miręs) nuosavybės teisės į dalį - 0,2649 ha buvusio žemės savininko B. B. iki nacionalizacijos turėtos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sugrąžinant jį natūra, t.y. į šalia ginčo žemės sklypo esantį sklypą, likusi dalis – 0,8349 ha grąžinta nebuvo. Pagal Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančią planinę medžiagą tuo metu buvo vertinta bei atsižvelgta ir į ginčo detaliuoju planu suplanuoto žemės sklypo ribas. Taigi, pareiškėja, gavusi 2008 m. nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus ir kilus abejonių dėl kokių priežasčių negrąžintas 0,8349 ha žemės sklypas natūra, jau tuo metu turėjo galimybę kreiptis į atsakovus. Pažymėtina ir tai, jog prie memorialinio muziejaus esantis žemės sklypas (sodelis) yra išskirtinė, visuotinai žinoma vieta ne tik Kauno mieste, bet ir visoje Lietuvoje. Čia daugelį metų vyksta įvairūs tradiciniai renginiai, apie kuriuos rašo spauda, netgi vadovėliai, rodo televizija. Tai yra išskirtinė kultūrinė vieta, turinti savo ilgametes visuotinai žinomas tradicijas. Taigi, pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog apie ginčijamą sprendimą ji sužinojo tik 2015-04-24, nepagrįsta ir neįrodyta jokiais objektyviais ir patikimais įrodymais.

Teismas kritiškai vertina ir pareiškėjos nenuoseklią poziciją dėl termino aktui ginčyti. Pareiškėja teigia, kad termino nepraleido, tačiau jeigu teismas manys, jog praleido – prašo jį atnaujinti. Atmestinas pareiškėjos motyvas, jeigu ji ir būtų laiku gavusi 2005-05-06 raštą, iš jo turinio nebūtų galėjusi suprasti, koks detalus planas buvo patvirtintas ir kaip jis pažeidžia jos teises, kadangi tekste nesuderinti žodžių linksniai, neteisingai sudėti skyrybos ženklai, tekstas nelogiškas, jo prasmė neaiški, negalima spręsti nei apie sklypo buvimo vietą, nei apie jo ribas, rašto turinys – tai atskirų žodžių kratinys, neperteikiantis jokios prasmingos informacijos. Pažymėtina, jog administracinėje jurisprudencijoje pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t.y. administracinį aktą priėmęs subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei jo turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1009/2009; 2014-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-261-50/2014). Tokia informacija minėtame 2005-05-06 rašte ir buvo pateikta.

Vertinant nurodytas aplinkybes ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies prasme bei atsižvelgiant į formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, laikytina, kad pareiškėjos nurodomas nežinojimas apie priimtą sprendimą, nesuvokimas, kad jis pažeidžia jos teises, vertintinas kaip subjektyvus veiksnys, priklausantis tik nuo pačios pareiškėjos valios. Į bylą nepateikta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad pareiškėja buvo atidi bei rūpestinga ir per mėnesį ėmėsi kokių nors veiksmų ginčui teisme iškelti. Akivaizdu, jog pareiškėja neaktyviai ir nerūpestingai naudojosi įstatymų jai suteiktomis teisėmis.

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymu nustatytus atitinkamos teisės realizavimo terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jam laiku pasinaudoti įstatymu suteikta teise. Ar įstatymu nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tarp jų faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pareiškėja praleido įstatymo numatytą terminą skundui paduoti be svarbių priežasčių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą (administracinė byla Nr. AS146 – 31/2010) yra pažymėjęs, kad įstatymas (šiuo atveju – ABTĮ 5 straipsnis) kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuoja galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti. Įstatymas įpareigoja asmenį minėtą savo teisę realizuoti laikantis įstatymo reikalavimų, tarp jų nustatytų kreipimosi teisminės gynybos terminų (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. Todėl, ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir nustačius, jog asmuo praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl savo neatidumo, nerūpestingumo ar kitų subjektyvaus pobūdžio priežasčių, skundo padavimo terminą atsisakytina atnaujinti.

Paaiškėjus, kad skundo (prašymo) padavimo terminas yra praleistas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, teismui atsiranda pagrindas taikyti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir motyvuota nutartimi atsisakyti priimti skundą (prašymą), tačiau jeigu skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas tokį prašymą atmetė, byla turi būti nutraukta (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-09-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1576/08). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties ((Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-18 nutartis administracinėje byloje Nr. AS441-669/2011). Ieškinio senaties instituto, kurio paskirtis yra užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, kaip būtiną visuomenės ekonominio gyvenimo, raidos, prielaidą, normų taikymas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnyje pateikiama ieškinio senaties samprata, pagal kurią ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Senatis yra taikoma tik tada, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nuo ginčijamo akto priėmimo (2004 metų (b. l. 34-35, 1 t.) iki reikalavimo jį panaikinti skundo teismui padavimo 2015-05-14 (b. l. 6-14, 1 t.) praėjo daugiau kaip 11 metų, todėl pareiškėja praleido bendrąjį 10 metų senaties terminą. Nagrinėjamoje byloje taikyti ieškinio senatį prašė atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija ( b.l. 84-86, 2 t.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, kad terminas skundui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymo Nr. A-986 panaikinimo praleistas be svarbių priežasčių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį atnaujinti. Atmetus prašymą terminui atnaujinti, administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymą Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo S. Nėries g. 7 detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos" nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto tvarka.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2015-04-21 sprendimo Nr. 1T-11-(7.5) ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015-01-27 pranešimo Nr. 8SD-(14.8.94)-589 panaikinimo

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad S. B. 1991-12-16 Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į B. B. Pažaislio valsčiuje, Apnarų kaime (Palemonas) iki nacionalizacijos turėtos 1,0998 ha žemės plotą. Prie prašymo pateikė 1940 metais sudarytą žemės sklypo planą, kitus B. B. iki nacionalizacijos žemės valdymą nuosavybės teise patvirtinančius ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku įrodančius dokumentus, taip pat 1958-11-22 pirkimo-pardavimo sutartį (rejestro Nr. 3-911), kuria B. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį jam priklausiusiame žemės sklype, pardavė Kultūros ministerijai, bei Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1968-03-13 sprendimą Nr. 144 „Dėl sklypo, esančio Palemone, Vilnelės g. Nr. 7, perdavimo S. Nėries memorialiniam muziejui", kuriuo nuspręsta 7266 m² ploto žemės sklypą, esantį Palemone, Vilnelės g. 7, su visais želdiniais perduoti S. Nėries memorialiniam muziejui ir B. B. apmokėti už želdinius, esančius 900 m² ploto sklype (B. B. nuosavybės teisių atkūrimo byla Nr. 44B). S. ir B. B. namas, esantis S. Nėries g. 7, Kultūros vertybių registre įregistruotas kaip valstybės saugomas objektas, užimantis 7300 kv. m teritoriją.

Kaip jau minėta, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymu Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo S. Nėries g. 7 detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos" patvirtintu detaliuoju planu buvo suformuotas 0,7266 ha konservacinės paskirties žemės sklypas prie pastatų S. Nėries g.7 ir 2004-10-29 Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. M/l 9/2004-0293 perduotas Maironio lietuvių literatūros muziejui naudoti 50 metų (b.l. 116, 119-121, 2 t.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-09-12 įsakymu Nr. A-3263 „Dėl žemės sklypo S. Nėries g. 4 plano patvirtinimo"' patvirtino S. B. natūra grąžinamo 0,2649 ha žemės sklypo planą (b.l. 105-107, 1t.), o Kauno apskrities viršininkas 2008-12-17 įsakymu Nr. 02-01-14105 bei 2008-12-17 sprendimu Nr. 9262 atkūrė S. B. (miręs) nuosavybės teises į dalį - 0,2649 ha buvusio žemės savininko B. B. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo, esančio S. Neries g. 4, Kaune, sugrąžinant jį natūra. Taip pat sprendime nurodė, jog į tenkančią žemės valdos dalį – 0,8349 ha nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau (Nuosavybės teisių atkūrimo b.l. 131-132).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2013-09-03 raštu Nr. 70-2-2482 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės" nurodė, kad buvusi iki 1940 m. B. B. žemės užimta: žemės sklypu, esančiu S. Nėries g. 4, Kaune (žemės planas parengtas nuosavybės teisių atkūrimui); žemės sklypu, esančiu S. Nėries g. 7, Kaune, inventorizuota D2 kategorijos S. Nėries gatve, o likusioje teritorijos dalis yra valstybinės reikšmės miškas (37 kvartalas) (Nuosavybės teisių atkūrimo b.l. 153-154). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2013-09-16 raštu Nr. SD-(14.8.94.)-4407 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės" su Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija supažindino S. B. įpėdinius (nuosavybės teisių atkūrimo b.l. 155).

S. B. yra įrašytas į Piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę, patvirtintą Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014-12-05 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2)-1225 „Dėl piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės pakeitimo ir patvirtinimo (Kauno m.)", 174 eilės numeriu (pagal prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimo datą).

Nacionalinės žemės tarnyba ginčijamu 2015-04-21 sprendimu Nr. 1T-11-(7.5) ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2015-01-27 pranešimu Nr. 8SD-(14.8.94)-589 informavo pareiškėją ir kitus S. B. įpėdinius apie tai, kad už buvusio žemės savininko B. B. nuosavybės teise valdytos žemės 0,8349 ha plotą, kuris priskirtas valstybės išperkamai žemei, bus suteiktas naujas iki 0,1200 ha žemės sklypas individualiai statybai pagal savivaldybės administracijos patvirtintus naujų žemės sklypų detaliuosius planus, o už 0,7149 ha - atlyginama pinigais (b.l. 16-24, 31-32, 1 t.).

Nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygos ir tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Pagal minėto straipsnio 2 dalies 3 punktą - perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją). Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jam pageidaujant, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Šią pinigų sumą nustato Vyriausybė.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad žemė iš piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą.

Pagal Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį miškai, priskirti valstybinės reikšmės miškams bei miestų miškams, yra išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Remiantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalimi, už valstybės išperkamą žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995-06-01 valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą; panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos; perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose <...>, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos) (Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus; pinigais - išpirkdama žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995-06-01; pinigais - piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumą, kurią nustato Vyriausybė.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių i išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" (toliau - Tvarka), 106 punktą, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiams, priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis apibrėžia atvejus, kuriems esant žemė yra išperkama valstybės. Žemės išpirkimas reiškia, kad žemė natūra negrąžinama, o asmenims, pretenduojantiems į ją atkurti nuosavybės teises, už ją atlyginama Atkūrimo įstatymo nustatytais būdais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog nuostata, jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (Konstitucinio Teismo 1994-05-27, 1995-12-22, 1998-06-18 nutarimai). Tai, kad Atkūrimo įstatyme yra numatytas žemės išpirkimas, savaime nepažeidžia nuosavybės neliečiamumo principo. Konstitucinis Teismas šiuo aspektu taip pat yra pabrėžęs, jog Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje vartojama sąvoka „išpirkimas" faktiškai reiškia valstybės įgaliotų institucijų teisę priimti sprendimą buvusiam savininkui negrąžinti išlikusio nekilnojamojo turto, jeigu yra atitinkamos paties įstatymų leidėjo nustatytos sąlygos. Tačiau subjektai, kuriems įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, atlikti kitus veiksmus, inter alia privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, veiksmai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnyje reglamentuojama, kad saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes). Remiantis šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, vertingiausi paveldo objektai skelbiami gamtos arba kultūros paminklais. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktą žemė, priskirta valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų teritorijai, yra neprivatizuojama.

Kaip jau minėta, S. ir B. B. namas Kultūros vertybių registre įregistruotas kaip valstybės saugomas objektas. Šiame registre nurodyta saugomo objekto teritorija - 7300 kv. m, kuri yra nedaloma. Detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymu Nr. A-986, saugomam objektui suformuotas žemės sklypas (patikslintas plotas – 0,7266 ha), kuris 2004-10-29 Valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. M/l 9/2004-0293 perduotas naudoti Maironio lietuvių literatūros muziejui (b.l. 119-155, 2 t.). Šias aplinkybes patvirtina ir Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto 2014-04-10 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-209, sprendiniai (b.l. 2-15, 17-141, 3t.).

Taigi, byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys patvirtina, jog 0,7266 ha žemės sklypas, kuriame yra S. ir B. B. namas, teisėtai priskirtas valstybės išperkamai žemei ir S. B. negali būti sugrąžintas natūra.

Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, jog B. B. Pažaislio valsčiuje, Apnarų kaime iki nacionalizacijos turėtos žemės 0,7266 ha plotas patenka į valstybės saugomam objektui - Kultūros vertybių registre įregistruotam S. ir B. B. namui S. Nėries g. 7 suformuotą teritoriją, o 0,1083 ha žemės plotas užimtas inventorizuota D2 kategorijos S. Nėries gatve bei valstybinės reikšmės miško plotu. Taigi, ginčo žemės sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus priskirtinas valstybės išperkamai žemei ir yra reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą teisiškai reikšmingų aplinkybių analizę bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2015-04-21 sprendimas Nr. 1T-11-(7.5) bei Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015-01-27 pranešimas Nr. 8SD-(14.8.94)-589 yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra jokio pagrindo, todėl šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Kaip jau minėta Įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo prie pastatų S. Nėries g. 7 detalusis planas, kuriuo buvo suplanuotas apie 7266 kv. m žemės sklypas S. Nėries g. 7, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - konservacinės paskirties žemė, naudojimo būdas - valstybinių rezervatų teritorija, naudojimo pobūdžiai - valstybinių parkų ir monitoringo teritorijų rezervatų teritorija ir istorijos archeologijos ir kultūros paminklų teritorija, kuriai nustatytas rezervacinio naudojimo rėžimas. Svarbi aplinkybė šioje byloje, kad objektas, prie kurio buvo formuojamas sklypas, yra nekilnojamojo turto vertybė, t.y. įrašytas į - Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Todėl prieš rengiant ginčo detalųjį planą, buvo gautos Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio 2003-11-04 planavimo sąlygos, kurių detaliojo teritorijų planavimo organizatoriui buvo privalu laikytis. Šiose sąlygose kompetentinga institucija reikalavo, kad sklypas turi būti formuojamas remiantis istoriniais tyrimais. Taip pat atsižvelgta ir į Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kuriose reglamentuota, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama, kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų, duomenimis taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. S. ir B. B. namas Kultūros vertybių registre įregistruotas kaip valstybės saugomas objektas. Šiame registre nurodyta saugomo objekto teritorija - apie 7300 kv. m., kuri yra nedaloma. Inventoriniame ginčo žemės sklypo (buvęs adresas Vilnelės g. 7) plane (sudarytas 1962 m.) nurodytas apie 7266 kv. m. plotas bei nurodytos sklypo ribos, kurias iš esmės atitinka detaliuoju planu suplanuoto sklypo ribas. Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1968-03-13 sprendimu Nr. 144 buvo nuspręsta žemės sklypą 7266 kv. m ploto, esantį Palemone, Vilnelės g. 7, su visais želdiniais perduoti S. Nėries memorialiniam muziejui. Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypą juosia tvora, kuri yra registruota Nekilnojamoj turto registre, kaip pagrindinio pastato - muziejaus priklausinys (b.l. 67-113, 1 t.). Vertinant visas išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos argumentai, kad tokio dydžio sklypo jame esančių pastatų eksploatacijai nereikia, yra nepagrįsti objektyviais ir neginčijamais įrodymais, todėl atmestini.

Byloje esantys jau minėti įrodymai patvirtina, jog konkretaus žemės sklypo suformuoti neįmanoma, kadangi sklypas, esantis S. Nėries g. 7, Kaune, yra suformuotas nekilnojamojo turto objektas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kuris yra naudojamas pagal paskirtį (konservacinės paskirties žemė) tame sklype esantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti pagal įregistruotą paskirtį bei pagal Nekilnojamojo turto paveldo įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas. Vadovaujantis viešais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis ginčo sklype yra Maironio lietuvių literatūros muziejui priklausantys pastatas - muziejus, statiniai. Žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Pažymėtina, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą valstybė išperka žemę, kuri užimta ne tik statiniais, pastatais ar įrenginiais, bet ir šiems statiniams, pastatams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingais žemės sklypais.

S. ir B. B. namas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą 2004-12-31 Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. Į-532. Kultūros ministro 2005-04-29 įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis" 1.4 punktu ši vertybė pripažinta saugoma bei nustatytas šios vertybės apsaugos tikslas - saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Šio įsakymo 2 punktu nustatyta, kad 1 punkte numatytos vertybės saugomos remiantis jų apskaitos dokumentais, nustatančiais vertingąsias savybes, teritorijų ir apsaugos zonų ribas bei norminiais ir individualiais teisės aktais, nustatančiais apsaugos reikalavimus. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane ginčo sklypas patenka į visuomeninės reikšmės teritorijos bei į kultūros paveldo objektų, vietovių ir teritorijų zoną (b.l. 6-141, 3t.). Taigi, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad žemės sklypui S. Nėries g. 7, suplanuotam ginčijamu detaliuoju planu, kuriame yra S. ir B. B. namas, yra aiškiai išreikštas visuomenės poreikis - išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo objektą (jo vertybes), užtikrinti gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, teisėtai yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir negali būti grąžintas natūra.

Be to, ginčo žemės sklypas S. Nėries g. 7 yra priskirtinas valstybės išperkamam ir dėl žemiau išdėstytų priežasčių. Atkūrimo įstatymas 15 straipsnio 3 punktas numato, kad gyvenamieji namai valstybės išperkami ir už juos atlyginama, jeigu jie yra pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas ir naudojami švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, mokslo reikmėms bei globos namams. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pastatas S. Nėries g. 7 (buvęs Vilnelės g. 7) buvo pastatytas ir registruotas kaip gyvenamas namas. Pertvarkius šį pastatą, jis naudojamas kultūros reikmėms, o įregistravus į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, šio pastato paskirtis buvo pakeista į kultūros. Akivaizdu, kad šis pastatas pagal minėtą teisės normą laikytinas valstybės išperkamu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 13 punktą žemė yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama, jeigu ji užimta gyvenamųjų namų, jo dalių, butų, kurie pagal šio įstatymo 15 straipsnį priskirti valstybės išperkamiems. Buvusios inventorizuotos sklypo ribos prie minėto pastato yra pažymėtos inventoriniame plane ir plotas nurodytas 7266 kv. m. Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas apibrėžia individualiojo gyvenamojo namo ir kitų pastatų žemės sklypo mieste sąvoką - tai namų valdos ir kitų pastatų techninės apskaitos byloje iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pažymėtas žemės sklypas. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis bei vertinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad buvęs inventorizuotas 7266 kv. m. sklypas prie pastatų S. Nėries g, 7, Kaune, nagrinėjamu atveju yra valstybės išperkama žemė, kadangi šioje žemėvaldoje esantis pastatas laikytinas valstybės išperkamu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą pakartotinai kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašant pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę B. B. iki nacionalizacijos valdytoje žemėje Pažaislio valsčiuje, Apnarų kaime (Palemone) ir spręsti klausimą dėl 0,7149 ha žemės gražinimo natūra S. B. įpėdiniams, todėl skundas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktu, 102 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Netenkinti pareiškėjos L. B. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundo reikalavimui dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymo Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo S. Nėries g. 7 detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos" panaikinimo.

Administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymą Nr. A-986 „Dėl žemės sklypo S. Nėries g. 7 detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypo panaudos" nutraukti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.